N-575-342-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-342/2012

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-06867-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimo Z. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė Z. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2010 m. gegužės 24 d., 19.58 val., Dūkštų g. 18, Vilniuje, vairuodama automobilį KIA DELTA, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargi, važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį TOYOTA CARINA, v. n. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132, 234 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011 m. sausio 6 d. nutarimu pripažino Z. D. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir skyrė administracinę nuobaudą – 200 litų baudą, administracinės bylos teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo Z. D. atžvilgiu nutraukė. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš Z. D. 1077,49 Lt Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Teismas konstatavo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog automobilis TOYOTA CARINA buvo apgadintas ne 2010 m. gegužės 24 d. apie 19.58 val., o laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 23 d. vakaro iki 2010 m. gegužės 24 d. 7.00 val. ryto, todėl šias aplinkybes patikslino. Pabrėžė, kad nors Z. D. neigia vairavusi automobilį ir aukščiau nurodytu laikotarpiu padariusi eismo įvykį, tačiau bylos medžiaga įrodyta, kad apgadinimų aukštis ant abiejų automobilių sutampa, todėl teismas padarė išvadą, kad būtent Z. D. vairuodama automobilį KIA DELTA, apgadino automobilį TOYOTA CARINA, tuo padarydama ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog Z. D. po autoįvykio tyčia pasitraukė iš autoįvykio vietos ir bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė.

II. Apeliaciniu skundu Z. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimą ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, jog Institucijai renkant įrodymus, apie jos galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, ypač nustatant automobilių sugadinimų (įbrėžimų) aukštį, nė viename iš dokumentų, t. y. nei eismo įvykio vietos schemoje, nei transporto priemonių techninių apžiūrų aktuose, nei automobilių foto lentelėse, nei pačiame protokole nėra pažymėta ir neaišku kokias matavimo priemones naudojo Institucijos pareigūnai, atlikdami matavimus. Nė viename iš Institucijos dokumentų nėra nurodyta prietaiso, kuris buvo panaudotas automobilių sugadinimų aukščio matavimams pavadinimas, markė, gamyklinis numeris, metrologinės patikros liudijimo numeris, nenurodytos prietaisų paklaidos, numatytos metrologinės patikros liudijimuose. Be to, apeliantė nurodo, jog nebuvo klausiama jos sutikimo ar nesutikimo su matavimo prietaisų rezultatais, nebuvo leista įsitikinti, ar būtent tokie buvo apgadinimų aukščių matavimo rezultatai, taip pažeidžiant jos teisę į gynybą. Dėl paminėtų aplinkybių, apeliantės teigimu, Institucijos dokumentuose užfiksuoti duomenys dėl automobilių sugadinimų aukščių, negali būti laikomi teisėtais. Be to, pažymi, kad specialisto išvada yra tik tikėtina, todėl visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas administracinę nuobaudą jai paskyrė, praleidęs ATPK 35 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą, minėtą terminą praleido ir Institucija surašydama protokolą, todėl administracinė byla dėl paminėtų priežasčių turėtų būti nutraukta.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis, kuria iš jos Institucijai buvo priteista 1077,49 Lt yra neteisėta, nes ATPK nenumato, kad Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą išlaidos ekspertui, būtų priteisiamos iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu Z. D. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad ji padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio turto – automobilio – sugadinimą (apgadinimą), numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

Z. D. savo kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo neigia ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl Z. D. kaltės įrodymo, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir jų nekartoja.

Pažymėtina, kad veikai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti, pakanka nustatyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos (sugadintos) kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, kelių, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), transporto priemonių techninės apžiūros aktai (b. l. 7, 17), fotolentelės (b. l. 15-16), 2010 m. spalio 25 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro aktas Nr. 11-1716 (10) (b. l. 19-23), liudytojų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 48-52) patvirtina, kad kontaktas tarp automobilių buvo ir abu automobiliai buvo apgadinti. Nagrinėjamu atveju abejoti policijos pareigūnų surinktais įrodymais ir nustatytais automobilių apgadinimų aukščiais, nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai būdami nešališki, būtų suinteresuoti neteisingai apkaltinti Z. D. ir netinkamai atlikti apgadinimų aukščių matavimus ant automobilių.

Teismo posėdyje policijos pareigūnas nurodė, kad automobilių apgadinimų aukščių matavimai atliekami standartinio metro pagalba, kurių patikra buvo atlikta (b. l. 49). Tačiau netgi nevertinant minėtų įrodymų dėl apgadinimų aukščių, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai Z. D. kaltės įrodymų. Pažymėtina, kad ekspertizę atlikusi Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus vyriausioji ekspertė, fizinių mokslų (chemijos) daktarė G. G., turinti dažų ir plastikų teismo eksperto kvalifikaciją ir septyniolikos metų ekspertinio darbo stažą, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų ekspertizės išvadų davimą, padarė aiškią ir nedviprasmišką išvadą, jog pašalinės dangos dalelės, nuimtos nuo automobilio TOYOTA CARINA dešinės pusės bamperio yra vienodos su dviem-trim viršutiniais sluoksniais lyginti pateiktų automobilio KIA DELTA kėbulo dešinės pusės (galinio sparno, galinių durelių ir priekinio sparno) dažų dangos pavyzdžių sluoksniais, kuri leidžia neabejotinai konstatuoti, kad automobilis TOYOTA CARINA buvo apgadintas būtent kontakto su automobiliu KIA DELTA metu.

Pažymėtina, kad minėtos ekspertės suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad ji pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališka ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo ekspertizės aktu.

Pabrėžtina, kad Z. D. savo kaltės dėl eismo įvykio padarymo nepripažino ir jo padarymo laiko nenurodė. Byloje nėra objektyvių duomenų dėl tikslios pažeidimo padarymo datos, t. y. kad pažeidimas buvo padarytas anksčiau nei 2010 m. gegužės 24 d., todėl daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas praleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą nėra pagrindo.

ATPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, jeigu bylą nagrinėja teisėjas, mokama iš biudžeto lėšų, pagal sąmatą tam skiriamų teismui. ATPK nenumato, kad ekspertams ir ekspertų organizacijoms mokėtinos sumos būtų paimamos iš asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn. Administracinių bylų teisenos įstatymo 43-45 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paėmimą iš proceso šalių ginčo bylose ir šios teisės normos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje netaikomos (Administracinė byla Nr. A4–689–2003, Praktika Nr. 4, 270-277 p.; Praktika Nr. 1, 337 p.; taip pat žr. Praktika Nr. 1, 342 p.). Todėl teismas nepagrįstai, nesant teisinio pagrindo, nusprendė priteisti iš Z. D. 1077,49 Lt Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Dėl paminėtų priežasčių, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Z. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimą pakeisti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimo dalį, kuria nutarta priteisti iš Z. D. 1077,49 Lt Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, panaikinti. Likusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarimo dalį, kuria Z. D. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 200 litų bauda, o administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį Z. D. atžvilgiu nutraukta, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius