2022-05-11 Nr. AB-11800-3-61-3-00164-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2321-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00164-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. S. (toliau – ir prieglobsčio prašytojas, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21S43070 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 19K-4 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.

2. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) kaimelyje rytinėje šalies dalyje netoli (duomenys neskelbtini) miesto. Pareiškėjo abu tėvai mirė, todėl jį užaugino įtėviai. 2020 metais jis dirbo kaimynų laukuose, degino išdžiūvusią žolę. Kilo gaisras, kuris išsiplėtė laukuose ir sudegino trijų kaimynų derlių. Dėl to kilo konfliktas su kaimynais, pareikalavusiais atlyginti žalą arba nubausti pareiškėją. Pareiškėjo įtėviai negalėjo atlyginti žalos, nes neturėjo pinigų, todėl kaimo žmonės pareiškėją išvarė iš kaimo.

3. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant jo skundą, turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, nes atsakovo prašyta sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

4. Anot pareiškėjo, atsakovas nepagrįstai atmetė jo prašymą, nes nesurinko aktualios informacijos, kuri paneigtų arba patvirtintų pareiškėjo pasakojimą. Sprendime nėra pateikta informacijos ir argumentų apie (duomenys neskelbtini) egzistuojančias tradicijas, papročius ir apeigas, todėl atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui nekyla individuali grėsmė.

5. Lietuvos užsienio reikalų ministerija nerekomenduoja vykti į (duomenys neskelbtini) dėl galimų teroristinių atakų, baudžiamojo kodekso specifikos, musulmoniškų tradicijų, vagysčių, koronaviruso. Šalyje dominuoja musulmoniškos tradicijos, kurios toleruoja garbės nusikaltimus, daromus ginant šeimos garbę.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardinamos kaip vien tik ekonominės, nes gali būti sąlygotos daugelio kitų aplinkybių, kaimo ir genties tradicijų, religinių įsitikinimų, policijos ir valdžios institucijų neveiklumo, nusikalstamumo ir bendrai nesaugios situacijos šalyje.

7. Pareiškėjo manymu, atsakovas tiksliai nenustatė jo amžiaus. Pareiškėjas galimai yra nepilnametis, dėl to priskirtinas didesnės rizikos grupei.

8. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

9. Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad sprendimas nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso buvo priimtas nustačius, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Taip pat pareiškėjo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) ginkluoti konfliktai nevyksta, taigi pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

11. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė kaimynų grasinimais dėl sudeginto derliaus, t. y. pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia Migracijos departamento padaryta išvada, skunde nenurodė šios išvados paneigiančių aplinkybių.

12. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (kaimynų grasinimai), buvo bendro pobūdžio, neišsamūs. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko 2021 metais, t. y. per vienerius metus nuo žalos kaimynams padarymo pareiškėjas neigiamų pasekmių nepatyrė ir tariami kaimynų grasinimai liko tik pažadais. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė.

13. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Atsakovas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

14. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

15. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti S. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi S. S. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

17. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konvencijos, Įstatymo, Direktyvos 2008/115/EB, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) nuostatomis.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ((duomenys neskelbtini)) buvo sulaikytas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ir 2021 m. liepos 9 d. jis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2021 m. lapkričio 19 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas papasakojo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) tautybės. Gyveno(duomenys neskelbtini) kaimelyje, rytinėje šalies dalyje (netoli(duomenys neskelbtini) miesto). Jo abudu tėvai mirė ir jį užaugino svetimi žmonės. Nuo 2020 metų pareiškėjas nepalaiko su jais jokių ryšių, taip pat kilmės šalyje neliko biologinių giminių. 2020 metais įtėviai išsiuntė jį į kaimynų laukus. Laukuose pareiškėjas degino išdžiūvusią žolę. Kilo gaisras, kuris išsiplėtęs, sudegino trijų kaimynų derlių. Kaimynų nuomonės buvo skirtingos, vieni norėjo, kad pareiškėjas atidirbtų padarytą žalą, kiti – reikalavo nubausti. Pareiškėjas į policiją nesikreipė, kadangi ten jos nėra. Po to įvykio kaimo žmonės išvarė jį iš kaimo. Jis išvyko į(duomenys neskelbtini), kur jį persekiojo giminaičiai tų žmonių, kurie išvarė jį iš kaimo.

19. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu ir teisme pareiškėjo duotus paaiškinimus bei visą Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

20. Pareiškėjo nurodytas pasakojimas, teismo vertinimu, nėra sąlygotas konvencinių priežasčių, pareiškėjo persekiotojai (jo kilmės šalyje(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimelyje gyvenantys kaimynai) nėra valstybiniai subjektai.

21. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo išvadai dėl pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumo. Pareiškėjas apie konfliktinius įvykius, paskatinusius jį išvykti iš(duomenys neskelbtini) (t. y. galimus kaimynų grasinimus) pateikia kaip bendro pobūdžio teiginius, jų nedetalizuodamas, neišsamiai paaiškindamas, netgi uždavus jam patikslinančius klausimus. Į visus klausimus pareiškėjas atsakinėjo labai neaiškiai, tik keliais žodžiais, kas, teismo manymu, įrodo, kad jis pats nebando bendradarbiauti ir pateikti kuo išsamesnę informaciją. Iš pareiškėjo pasakojimo nėra galimybės identifikuoti galimų persekiotojų, nes pareiškėjas nei jų vardų, nei pavardžių nenurodė. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad būtų susilaukęs konkrečiai jam adresuotų grasinimų. Nors grėsmė kilo dėl padarytos žalos derliui, o tėvai, būdami neturtingi, negalėjo jos atlyginti, pareiškėjas išvyko į kelionę, kuri turėjo brangiai kainuoti. Pareiškėjas neieškojo galimybių pasilikti nei(duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), kuriose jam grėsme nekilo. Taigi, pareiškėjo pasakojimas negali sąlygoti išvados dėl būtinybės suteikti jam tarptautinę apsaugą.

22. Teismas pripažino, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje. Pagal žinomą kilmės šalies informaciją, ekonominė šalies situacija gerėja, dėl ko jis tapo reikšminga migrantų ir pabėgėlių, keliaujančių į Europą ir Šiaurės Ameriką, kilmės šalimi.

23. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad(duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Bendra sąlyginai nesaugi (ypač užsieniečiams) padėtis šalyje nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą. Taip pat nėra duomenų, kad šalies institucijos negali ar nesiima veiksmų apsaugoti pareiškėjo nuo jam tariamai kylančios grėsmės. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

24. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento apie jo amžių, teismas nurodė, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog jam yra 22 metai ir tiesiogiai nesirėmė aplinkybėmis, susijusiomis su jo amžiumi. Kitų indikacijų, dėl kurių reikėtų kritiškai vertinti nurodytą amžių, nebuvo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Departamentas turėjo skirti ekspertizę pareiškėjo amžiui nustatyti.

25. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Komisija nepagrįstai jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes pagal Tvarkos aprašo 222 punktą, Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o pareiškėjas skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ir žodinis bylos nagrinėjimas būtų būtinas.

26. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjui atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti, todėl Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta. Nors pareiškėjui uždrausta penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo, teismo vertinimu, toks terminas nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui; proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos.

27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pakeitus Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą sutrumpinus iki dviejų metų, keistina Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį ir įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą, nes nesurinko aktualios informacijos, kuri paneigtų arba patvirtintų pareiškėjo pasakojimą. Sprendime nėra pateikta informacijos ir argumentų apie(duomenys neskelbtini) egzistuojančias tradicijas, papročius ir apeigas, todėl atsakovas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui nekyla individuali grėsmė. Atsakovas taip pat nesurinko informacijos apie policijos ir kitų valdžios institucijų veiklą, korupcijos lygį ir pasirengimą, gebėjimą objektyviai ištirti tokio pobūdžio situacijas, kokioje buvo pareiškėjas.

30. Atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Tai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

31. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

32. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

33. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

35. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

36. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį nelaikytina visiškai pagrįsta ir nėra individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio pareiškėjui poreikį, dėl to, pirmosios instancijos teismo nuomone, Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

38. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

39. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad buvo netinkamai ištirta ir vertinama kilmės valstybės informacija bei pareiškėjo individualios savybės, kurios, pareiškėjo teigimu, patvirtina prieglobsčio poreikį.

40. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reguliuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobsčio prašytojui suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis).

41. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje suteikiamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra grindžiamas baime grįžti į kilmės valstybę, kadangi pareiškėją persekios žalą dėl sudegusio derliaus patyrę kaimynai, jų giminaičiai. Kaip teigia pareiškėjas, šalyje dominuoja musulmoniškos tradicijos, kurios toleruoja garbės nusikaltimus, padaromus ginant šeimos garbę. Taigi, prieglobsčio prašymas iš esmės yra grindžiamas subjektyvia pareiškėjo baime būti persekiojamam dėl jo veiksmų (sudegino kaimynų derlių) pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

43. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vidinė prieglobsčio prašytojui kylanti baimė turi būti pagrįsta duomenimis, leidžiančiais konstatuoti vidinės baimės visišką pagrįstumą. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieglobsčio prašymo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą. Vien pareiškėjo išdėstyti prieglobsčio prašymo motyvai negali suponuoti pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam. Šią išvadą paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė, apeliaciniame skunde nurodoma bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę, joje galiojančias teisės normas ir taikomus papročius nėra pakankama pagrįsti persekiojimo baimės pagrįstumą. Sutiktina su atsakovo, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad esant pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių jis bijo grįžti į kilmės valstybę, pareiškėjas turi kreiptis į savo valstybės teisėsaugos institucijas, o ne naudotis tarptautinės teisės institutu, prašydamas suteikti jam prieglobstį užsienio valstybėje. Dėl to apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad nagrinėjamu atveju buvo netinkamai ištirta ir įvertinta pareiškėjo individuali situacija bei kilmės valstybės informacija yra nepagrįsti.

45. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

46. Kaip jau buvo minėta, papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

47. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

48. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021, 2022 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-756/2022).

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, kad kilmės valstybėje asmeniui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją ar būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio visiškai pagrįsta baimė. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas bei pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla visiškai pagrįsta baimė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus.

51. Asmens, siekiančio įgyti pabėgėlio statusą, nurodomas persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių, t. y. rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjas nei prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nei pirmosios instancijos teismui skunde nenurodė aiškiai nei vienos minėtos priežasties, dėl ko jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas. Priešingi apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjui suteiktinas pabėgėlio statusas vien dėl hipotetinio pobūdžio teiginių, kad jis galbūt kilmės valstybėje patirs neigiamas pasekmes, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiškai nepagrįsti ir atmetami, įvertinus šioje konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes.

52. Be to, pareiškėjas nepaneigė atsakovo pateiktų duomenų apie šiuo metu(duomenys neskelbtini) neegzistuojančią grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei vien dėl buvimo šioje valstybėje, dėl to ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

53. Pareiškėjas, kritikuodamas atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtus sprendimus, apeliuoja į ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statuso atskyrimą. Jo manymu, atsakovas, neištyręs pareiškėjo kilmės valstybės ekonominės padėties, netinkamai taikė 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Atsakovas neanalizavo ekonominio migranto bei pabėgėlio takoskyros, kas sąlygojo netinkamą prieglobsčio prašymo motyvų vertinimą.

54. Teisėjų kolegijos manymu, šis pareiškėjo argumentas neįrodo atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų neteisėtumo bei nepagrįstumo. Byloje nenustačius prielaidų pareiškėją vertinti kaip pabėgėlį, t. y. esant išvadai, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, suponuojančių pareiškėjo galimybę pasilikti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas nepagrįs jo, kaip pabėgėlio, statuso.

55. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta teisiškai pagrįstų aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti terminai dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti pirmosios instancijos teismo nustatyti terminai yra proporcingi, atitinkantys teisės aktų reikalavimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl juos trumpinti nėra pagrindo.

56. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė