2021-05-12 Nr. AB-10256-3-61-3-02058-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-984-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02058-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 2S-1923 „Dėl nuteistojo V. S. skundo išnagrinėjimo“; 2) Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 28-197(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas). Pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. lapkričio 26 d. pažyma (patikslinta) Nr. (2.16)NTP-7-6703 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 179,79 Eur suma už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 m. balandžio 11 d. Atlikdamas laivės atėmimo bausmę, ne vieną kartą kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su įvairiais nusiskundimais, reikalaudamas atsakymų į skundus, kad ateityje dėl savo teisių pažeidimo galėtų kreiptis teisminės gynybos. Vilniaus PN administracija, siekdama su juo susidoroti, 2019 m. kovo 19 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad jis per daug kreipiasi su nepagrįstais skundais. Kitą dieną po šio tarnybinio pranešimo jis buvo perkeltas į 7-ą būrį. Šiame būryje laisvės atėmimo bausmę atlieka aukštesnei kastai – „bachūrams“, priskiriami asmenys, o jis yra priskiriamas žemesnei kastai – „drambliams“. Apie jam išsakytus 7-o būrio nuteistųjų grasinimus jis informavo Vilniaus PN administraciją ir pateikė rašytinį atsisakymą pereiti į 7-ą būrį. Pagalbos iš Vilniaus PN administracijos nesulaukė, tą pačią dieną buvo uždarytas į kameros tipo patalpą, o kitą dieną Vilniaus PN direktorius jam paskyrė nuobaudą – 15 parų patalpinti į kameros tipo patalpą. Jis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimo nepadarė, į 7-ą būrį eiti atsisakė, saugodamas savo sveikatą ir bijodamas dėl savo gyvybės. Kalėjimų departamentas netinkamai įvertino jo atsisakymo eiti į 7-ą būrį priežastis, todėl netinkamai išnagrinėjo jo skundą.

3. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėjas iki perkeliant jį į 7-ą nuteistųjų būrį gyveno 2-ame nuteistųjų būryje. Visą buvimo 2-ame nuteistųjų būryje laiką pareiškėjas nuolat rodė neigiamą nusistatymą ir nepagarbą tiek 2-o būrio viršininkės, tiek kitų pareigūnų atžvilgiu, kadangi, neturėdamas aiškių motyvų, teikdavo rašytinius prašymus, reikalaudamas į visus juos atsakyti raštu. Pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiavo jam įstatymo suteikta teise teikti rašytinius prašymus, tokiu būdu nepagrįstai apkraudamas administracine našta atsakingus pareigūnus. Taip pat pareiškėjas su 2-o būrio viršininke visą laiką bendravo įžūliai ir nepagarbiai, tuo keldamas jai psichologinį spaudimą, įtampą bei apsunkindamas visą darbo procesą. Dėl šių priežasčių Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus viršininkas 2019 m. kovo 19 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 56-238, kuriame siūlė svarstyti klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą nuteistųjų būrį. Perkėlus pareiškėją iš bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 2-203-08 (2-o nuteistųjų būrio 203 gyvenamosios patalpos) į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 7-403-02 (7-o nuteistųjų būrio 403 gyvenamąją patalpą), jis tą pačią dieną pateikė raštišką atsisakymą eiti į jam paskirtą 7-ą būrį. Nuteistajam buvo duotas nurodymas eiti į jam administracijos paskirtą 7-ą būrį, tačiau jis kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtą pareigūno nurodymą.

3.2. Pareiškėjas akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai nevykdė teisėtus administracijos nurodymus būti jam paskirtame būryje. Jis nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko jis negali būti paskirtame 7-ame nuteistųjų būryje (pvz. realus pavojus jo sveikatai ar gyvybei), nenurodydamas realiai egzistuojančių priežasčių, pateikė savo abstrakčius samprotavimus dėl to, kad kiti nuteistieji nori jį „sulaužyti“. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius nenustatė jokių priežasčių dėl kurių pareiškėjas negalėtų būti paskirtame būryje. Atvirkščiai nurodė, kad, remiantis Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus turima informacija, pareiškėjas gali saugiai atlikti bausmę būtent šiame būryje. Pareiškėjas savo atsisakymo niekaip nemotyvavo, ignoruodamas Vilniaus PN administracijos sprendimą ir nevykdydamas pareigūno nurodymų tikėtina siekė neteisėtų tikslų.

3.3. Vilniaus PN nuteistųjų perkėlimo iš vieno būrio į kitą klausimą svarsto Vilniaus PN Drausmės komisija (Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. 3-138 „Dėl Vilniaus pataisos namų Drausmės komisijos veiklos patvirtinimo“). Vilniaus PN Drausmės komisija sudaryta iš Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus, Kriminalinės žvalgybos skyriaus, Resocializacijos skyriaus, Sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnų, t. y. pareigūnų, kurie vykdo nuolatinį, kasdienį darbą su nuteistaisiais, disponuoja atitinkama informacija dėl nuteistųjų priskyrimo būriams (gyvenamosioms patalpoms) ar atsiradus perkėlimo poreikiui atsižvelgiant į BVK 70 straipsnyje numatytus tikslus. Nuteistųjų perkėlimas iš būrio į būrį (iš gyvenamosios patalpos į gyvenamąją patalpą) yra įstatymų reglamentuotas pataisos įstaigos administracijos nuteistojo atžvilgiu priimamas sprendimas, kurio priėmime dalyvauja įstaigos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos nariai (Vilniaus PN Drausmės komisija). BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas vyktų pagal jų pasirinkimą, tai prieštarautų BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams. Šiuo atveju priskirti nuteistuosius į konkrečius būrius ir gyvenamąsias patalpas yra pataisos įstaigos administracijos diskrecija, atsižvelgiant į nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje tikslus.

3.4. Nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą atlikti teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atitinkamame pataisos įstaigos vidinės struktūros vienete (būryje ar pan.) ar gyventi atitinkamoje gyvenamojoje patalpoje pataisos namų administracijai yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl BVK 142 straipsnyje numatytos nuobaudos paskyrimo.

3.5. Iš surinktos rašytinės medžiagos matyti, kad pataisos įstaigos administracija aiškinosi pareiškėjo atsisakymo būti paskirtame būryje priežastis. Administracija nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų bausmę atlikti paskirtame būryje ir pareiškėjo teisių nepažeidė. Vilniaus PN priimtas sprendimas dėl nuobaudos skyrimo už atsisakymą būti paskirtame būryje yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas abstraktus, paremtas tik jo samprotavimais ir prielaidomis, todėl nepagrįstas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2S-1923 ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 28-197 (1); prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų tenkino – priteisė iš atsakovo Vilniaus pataisos namų Lietuvos valstybės naudai 179,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN direktorius 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 7-101 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ 2.3 papunkčiu perkėlė nuteistąjį V. S. iš gyvenamosios patalpos Nr. 2-203-08 į gyvenamąją patalpą Nr. 7-403-02. Pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą, kuriuo jis atsisakė eiti į jam paskirtą 7-ą būrį. Vilniaus PN direktorius 2019 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 28-197 (1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskyrė 15 parų perkėlimo į kamerų tipo patalpas nuobaudą. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, 2019 m. balandžio 4 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Šis, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jo netenkino ir Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 28-197 (1) paliko nepakeistą. Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad pareiškėjui nuobauda paskirta už BVK 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad pareiškėjas nevykdė Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 7-101 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“. Pareiškėjui paskirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų.

6. Teismas nurodė, kad pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, gali būti paskirtas nuteistiesiems, kurie sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidžia režimą.

7. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atsisakydamas atlikti bausmę 7-ame būryje nurodė priežastis ir motyvus, savo atsisakymą išdėstė raštu. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. nutarime Nr. NN-650 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ nurodyta informacija iš esmės atitinka pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 7-ame būryje motyvus. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog, priimdamas skundžiamą Nutarimą Vilniaus PN direktorius vadovavosi 2019 m. kovo 20 pažyma Nr. 63-43, kurioje nurodyta, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturi duomenų apie grėsmę nuteistojo V. S. sveikatai ar gyvybei 7-ame būryje, teismui neleidžia vertinti situacijos priešingai nei nurodyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. nutarime Nr. NN-650 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“. Byloje jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog pareiškėjas sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidė režimą, nėra. Visas byloje esančias abejones teismas vertino pareiškėjo naudai.

8. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas BVK 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų nepadarė. Vilniaus PN direktorius Nutarimu pareiškėjui nuobaudą paskyrė nepagrįstai, nes pareiškėjas atlikti bausmę 7-ame būryje atsisakė ne siekdamas piktybiškai pažeisti režimą, o siekdamas apsaugoti save. Nutarimas yra nepagrįstas, todėl panaikintinas. Tais pačiais motyvais teismas panaikino ir Kalėjimo departamento 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2S-1923.

9. Pareiškėjo skundą tenkinęs visa apimtimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo Vilniaus PN teismas priteisė 179,79 Eur išlaidų atlyginimą. Spręsdamas šį klausimą, teismas vertino ABTĮ 42 straipsnio ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas, tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-1708-10382 nuspręsta paskirti teikti antrinę teisinę pagalbą advokatui A. A., advokatas atstovavo pareiškėjo interesus 2020 m. sausio 31 d. teismo posėdyje, taip pat tai, kad nėra pagrindo abejoti Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiuotų dydžių pagrįstumu. Teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1307/2014; 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1486/2014 ir kt.).

III. 10. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovo manymu, teismo sprendimas neteisingas dėl netinkamo bylos aplinkybių įvertinimo, teisinio reglamentavimo taikymo, todėl turėtų būti panaikintas. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

11.1. Nutarimas priimtas, atsižvelgiant į Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto 2019 m. kovo 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. 43-233, Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. kovo 20 d. pažymą, kurioje konstatuota, kad „Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturi duomenų apie tai, kad šiuo metu, nuteistajam V. S., gim. (duomenys neskelbtini), 7-ame būryje grėstų pavojus jo sveikatai ar gyvybei, todėl manome, kad minėtas nuteistasis gali saugiai atlikti laisvės atėmimo bausmę 7-ame nuteistųjų būryje“. Pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. paaiškinime nurodė abstrakčias aplinkybes dėl jam tariamai gresiančio pavojaus, nurodydamas, kad jam tariamai grasino keli kiti nuteistieji. Paaiškinime pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl ko šie nuteistieji galėjo jam grasinti, koks jų tarpusavio santykis, kokia konflikto priežastis ir pan.

11.2. Kol pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų 2019 m. kovo 20–21 d., Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai aiškinosi pareiškėjo atsisakymo būti paskirtame būryje motyvus, tikrino paaiškinime nurodytus asmenis ir nenustatė duomenų, kad pareiškėjui 7-ame nuteistųjų būryje iš tiesų grėstų realus pavojus gyvybei ir sveikatai šiame būryje, tai patvirtinta Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma. Kriminalinės žvalgybos skyrius – tai būtent tas struktūrinis padalinys, kurio viena iš svarbiausių funkcijų yra kontroliuoti kriminogeninę situaciją įstaigoje, užkardyti tiek konfliktinių situacijų susidarymą, tiek nusikalstamų veikų darymą tarp nuteistųjų. Kriminalinės žvalgybos skyrius disponuoja žvalgybine informacija tame tarpe ir dėl santykių tarp nuteistųjų, todėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus pateikta oficiali pažyma prieš priimant direktoriui Nutarimą buvo pagrindinis dokumentas, įrodantis pareiškėjo atsisakymo neteisėtumą.

11.3. Vilniaus PN direktorius 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 7-101 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ perkėlė pareiškėją iš 2-o nuteistųjų būrio į 7-ą, atsižvelgdamas į Vilniaus PN Drausmės komisijos sprendimą (2019 m. kovo 30 d. protokolas Nr. 41-45). Drausmės komisija atlieka Vilniaus PN direktoriaus patariamąją funkciją, Drausmės komisijos vertinimu, tuo metu buvo racionaliausia pareiškėją perkelti būtent į 7-ą nuteistųjų būrį. Vilniaus PN Drausmės komisija sudaryta iš Vilniaus PN direktoriaus pavaduotojo ir visų pagrindinių Vilniaus PN skyrių (Saugumo valdymo, Kriminalinės žvalgybos, Resocializacijos) viršininkų arba įgaliotų pareigūnų, t. y. iš tų žmonių, kurie geriausiai žino tiek kriminogeninę situaciją įstaigoje aplamai, tiek nuteistųjų tarpusavio santykių niuansus. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių aplinkybių.

11.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime akcentavo vien Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. NN-650 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, kuriame nurodyta, kad „Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai disponuoja informacija apie tai, kad nuteistasis V. S., atlikdamas bausmę Vilniaus PN, nesutaria su šioje įstaigoje esančiais nuteistaisiais, dėl ko tarp nuteistųjų gali kilti konfliktinės situacijos ir fizinio smurto panaudojimas“. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiame nutarime nėra nurodyta, kad pareiškėjas nesutarė būtent su 7-o nuteistųjų būrio nuteistaisiais, kad būtent šiame nuteistųjų būryje buvo kilęs potencialus pavojus jo gyvybei ir sveikatai, todėl teismo išvada, jog Vilniaus PN direktoriaus nutarimas yra naikinamas tik dėl Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 9 d. nutarime Nr. NN-650 nurodytų aplinkybių, yra nenuosekli ir nelogiška.

11.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji nuolat siekia manipuliuoti situacija, klaidinti pareigūnus, siekdami sau palankių sprendimų. Siekia būti tam tikruose nuteistųjų būriuose, kuriuose yra jų draugai, pažįstami ar kitais ryšiais susiję asmenys, kad kartu su jais galėtų vykdyti neteisėtas veikas (platinti neleidžiamus turėti daiktus, teikti draudžiamas paslaugas, taikyti spaudimą pareigūnams ir pan.). Vilniaus PN Drausmės komisija nuolat vertina šiuos nuteistųjų ryšius, perkelia nuteistuosius į tuos būrius, kuriuose ta įtaka būtų kiek įmanoma mažinama. Tačiau šios aplinkybės nebuvo įvertintos.

11.6. Pareiškėjas privalėjo vykdyti Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 7-101 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“, kuriuo jis buvo paskirtas į 7-ą nuteistųjų būrį. Nesutikdamas su įsakymu, jis turėjo galimybę teisinėmis priemonėmis jį ginčyti, BVK nustatyta tvarka kreiptis į Kalėjimų departamentą ir, tik panaikinus įsakymą, jo nevykdyti. Tačiau pareiškėjas pasirinko neteisėtą elgesio modelį – nevykdyti tiek Vilniaus PN direktoriaus įsakymo, tiek pareigūnų teisėtų nurodymų. Dėl šios priežasties pareiškėjui visiškai pagrįstai Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 28-197(1) buvo paskirta nuobauda, tą patvirtino ir Kalėjimų departamentas 2019 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 2S-1923.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo apeliacinio skundo, kuriame palaiko atsakovo pateikto apeliacinio skundo argumentus, taip pat pažymi, kad, prieš priimdamas 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2S-1923, Kalėjimų departamentas surinko ir išsamiai išanalizavo visą su pareiškėjui skirta nuobauda susijusią dokumentinę medžiagą bei nenustatė, jog ji skirta nepagrįstai ar neteisėtai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl paliko ją galioti. Tiek Vilniaus PN nutarimas, tiek Kalėjimų departamento sprendimas neturėjo būti naikinami.

13. Pareiškėjas atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Pareiškėjas atsiliepime pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes. Papildomai akcentuoja, kad Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymas buvo vykdomas nedelsiant tą pačią dieną, šio įsakymo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jį pareiškėjas galėjo apskųsti tik kitą dieną. Į paskirtą būrį jis nėjo, nes sulaukė grasinimų, todėl saugojo savo sveikatą ir gyvybę. Atsakovas nepateikė teismui visų Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrimo duomenų, nepateikė liudytojo J. R. paaiškinimo, todėl šio tyrimo duomenimis negalima remtis kaip įrodymu. Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 9 d. nutarime Nr. NN-650 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ aiškiai nurodyta, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai disponuoja informacija apie tai, kad nuteistasis V. S., atlikdamas bausmę Vilniaus PN, nesutaria su šioje įstaigoje esančiais nuteistaisiais, dėl ko tarp nuteistųjų gali kilti konfliktinės situacijos ir fizinio smurto panaudojimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 28-197(1), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – 15 parų perkėlimas į kamerų tipo patalpas, dėl to, kad jis, atsisakydamas eiti gyventi į 7-ą nuteistųjų būrį, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti ir Kalėjimų departamento 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo netenkintas jo skundas dėl Nutarimo panaikinimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs proceso šalių argumentus dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėjo išvados, kad pareiškėjas nubaustas nepagrįstai, nes jis atlikti bausmę 7-ame nuteistųjų būryje atsisakė ne siekdamas piktybiškai pažeisti režimą, o, siekdamas apsaugoti save, nurodė priežastis ir motyvus. Teismas vertino, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. nutarime Nr. NN-650 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ nurodyta informacija iš esmės atitinka pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 7-ame būryje motyvus, byloje jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidė režimą, nėra. Visas byloje esančias abejones teismas vertino pareiškėjo naudai.

16. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad minėtame Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 9 d. nutarime nėra nurodyta, jog būtent su 7-o nuteistųjų būrio asmenimis pareiškėjas nesutarė, kad būtent šiame nuteistųjų būryje buvo kilęs potencialus pavojus jo gyvybei ir sveikatai, todėl teismas nepagrįstai juo rėmėsi. Atsakovo teigimu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pateikta oficiali pažyma prieš priimant Nutarimą buvo pagrindinis dokumentas, įrodantis pareiškėjo atsisakymo neteisėtumą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji nuolat siekia manipuliuoti situacija, klaidinti pareigūnus, siekdami sau palankių sprendimų, tuo tarpu Vilniaus PN Drausmės komisija nuolat vertina nuteistųjų ryšius, perkelia nuteistuosius į tuos būrius, kuriuose ta įtaka būtų kiek įmanoma mažinama.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

18. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Bausmių vykdymo kodeksas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams. Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį, pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012, 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012, 2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-99/2014, kt.).

19. Nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Skiriant nuteistuosius į būrius, turi būti atsižvelgta į gyvenamojo ploto normos užtikrinimą nuteistiesiems, tačiau privalu įvertinti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat turi būti laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1526-520/2019; kt.).

20. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertino pareiškėjo 2019 m. kovo 20 d. atsisakymo atlikti bausmę 7-ame būryje turinį, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. liepos 9 d. nutarime Nr. NN-650 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ nurodytą informaciją, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai disponuoja informacija apie tai, jog nuteistasis V. S., atlikdamas bausmę Vilniaus PN, nesutaria su šioje įstaigoje esančiais nuteistaisiais, dėl ko tarp nuteistųjų gali kilti konfliktinės situacijos ir fizinio smurto panaudojimas, taip pat Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. kovo 20 pažymą Nr. 63-43, kurioje nurodyta, kad Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturi duomenų apie grėsmę nuteistojo V. S. sveikatai ar gyvybei 7-ame būryje. Esant nurodytiems prieštaravimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje esančias abejones vertino pareiškėjo naudai ir sprendė, kad jis Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų reikalavimų nepažeidė. Vien tai, kad minėtame Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 9 d. nutarime konkrečiai nenurodyta, jog būtent 7-ame nuteistųjų būryje pareiškėjui kyla grėsmė jo saugumui, nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Juolab, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, jog Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 9 d. nutarime nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su 7-u nuteistųjų būriu ir šios aplinkybės atsirado vėliau nei buvo priimtas skundžiamas Nutarimas.

22. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

23. Šiuo atveju pareiškėjas 2019 m. kovo 20 d. atsisakyme atlikti bausmę 7-ame būryje reiškė poziciją, kad jam ten nėra saugu, nurodė asmenis, kurie jam grasino bei aplinkybes, kodėl jis tame būryje kitų nuteistųjų yra nepriimamas. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas, atsisakydamas eiti į 7-ą nuteistųjų būrį, siekė manipuliuoti situacija, klaidino pareigūnus, siekdamas sau palankių sprendimų.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas bei trečiojo suinteresuoto asmens prisidėjimas prie atsakovo apeliacinio skundo atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė