d78da025-0cbb-4cb9-acff-eb95a8aa5852 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-273-856/2020 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00005-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14; 3.3.2.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 17 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos K. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2020 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-555-1048/2020, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos K.

Å . praÅ¡ymas dėl areÅ¡to panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja K. Å . patikslintu pareiÅ¡kimu prašė panaikinti butui adresu: (duomenys neskelbtini), taikytÄ areÅ¡tÄ . Patikslintame pareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta santuoka tarp pareiÅ¡kėjos tėvų R. K. ir J. K., santuokos metu buvo įgytas butas adresu: (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos tėvų santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta (po santuokos nutraukimo pavardė „M.“), nutraukiant santuokÄ santuokos metu įgytas turtas nebuvo padalintas.

Po J. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarę kreipėsi Ž. M., paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Kadangi butas priklausė abiem sutuoktiniams po ½ dalį, liko nepaveldėta R. K. dalis. Pareiškėja pažymėjo, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi jai buvo atnaujintas terminas palikimui priimti po tėvo R. K. mirties. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymas buvo atmestas.

3. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvai butÄ adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu ir nutraukiant santuokÄ nebuvo iÅ¡spręstas klausimas dėl minėto buto padalinimo.

4. Teismas nesutiko su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodyta aplinkybe, kad butas abiem sutuoktiniams priklausė po ½ dalį, todėl liko nepaveldėta. Pažymėjo, kad nutraukus santuokÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teisės nebelieka, o nepadalintas turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju minėtas butas vieÅ¡ame registre įregistruotas tik vieno buvusio sutuoktinio vardu, todėl tik preziumuojama, kad buvusiems sutuoktiniams butas priklauso lygiomis dalimis. Tačiau pažymėjo, jog prezumpcija gali bÅ«ti nuginčyta, o tai gali padaryti kiti pareiÅ¡kėjos tėvų įpėdiniai.

Teismas atkreipė dėmesį, jog po J. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ kreipėsi jos įpėdinis Ž. M., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra iÅ¡duotas, ir labiausiai tikėtina dėl to, kad įpėdiniai nesutaria dėl buto padalinimo ir nėra iki Å¡iol kreiptasi į teismÄ dėl buto padalinimo. Teismas sprendė, jog pirmiausiai pareiÅ¡kėjos tėvų įpėdiniai turėtų kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl minėto buto padalinimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad kol nėra įrodymų dėl buto padalinimo, nėra pagrindo pripažinti, jog iÅ¡ viso kokia nors dalis minėto buto priklauso pareiÅ¡kėjos tėvui R.

K. (jei priklauso, tai kokia dalis).

5. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja su tokio pobÅ«džio praÅ¡ymu kreipiasi kaip R. K. turto paveldėtoja, tačiau iÅ¡ pateiktų duomenų nėra pagrindo pripažinti, jog butas, kuriam pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti areÅ¡tÄ , ar buto dalis priklauso R. K., todėl praÅ¡ymÄ atmetė. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja K. Å . praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir jos praÅ¡ymÄ tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1.

Butas viešame registre įregistruotas tik vieno buvusio sutuoktinio vardu, tačiau iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, jog butas įgytas santuokos metu ir prezumpcija, kad butas priklauso buvusiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, nenuginčyta. 6.2. Tarp šalių nėra ginčų dėl buto padalijimo, siekiama sutvarkyti visus buto teisinius klausimus, kad jis oficialiai ir be jokių areštų priklausytų vienai šeimai, o ne atitektų dalis valstybei. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 202 patvirtinta „Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neiÅ¡mokėtų iÅ¡ieÅ¡kotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto iÅ¡ieÅ¡kotojui, antstolio archyvo perdavimo, pasibaigus antstolio įgaliojimams, tvarka”, buvusio antstolio nebaigtas vykdomÄ sias bylas bei kitus dokumentus, neiÅ¡mokėtas iÅ¡ieÅ¡kotas pinigines lėšas ir turtÄ , perimtÄ , bet neperduotÄ iÅ¡ieÅ¡kotojui, Lietuvos antstolių rÅ«mai perduoda paskirtam perimančiam antstoliui (antstoliams). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kuris antstolis perėmė skolos ar baudos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . CPK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis turi teisę panaikinti turto areÅ¡tÄ tik tuomet, jeigu turtas areÅ¡tuotas antstolio. Tuo tarpu įstatymas neapriboja teismo teisės panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, nors jos taikytos ne teismo, o antstolio.

9. Pažymėtina, kad teismas sprendžia turto areÅ¡to panaikinimo klausimus tik dėl turto areÅ¡to, taikyto antstolių kontorų prie apylinkės teismų vykdomosiose bylose, kurios užbaigtos iki Å¡ių antstolių kontorų likvidavimo, ir kurios buvo perduotos į apylinkės teismo archyvÄ iki 2002 m. gruodžio 31 d. Teismo antstolių nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos teisingumo ministro nustatyta tvarka 2002 m. buvo perduotos antstoliams, kurie gavę teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų pradėtas, bet nebaigtas vykdyti vykdomÄ sias bylas, turėjo atlikti procesinius veiksmus, bÅ«tinus sprendimams įvykdyti, taip pat spręsti ir turto areÅ¡to taikymo bei panaikinimo klausimus.

10. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuo 1998 m. teismuose nebuvo nagrinėta bylų, kuriose bÅ«tų uždėtas areÅ¡tas J. M. vardu registruotam turtui. Lietuvos Antstolių rÅ«mai pateikė informacijÄ , kad antstolių žinioje nėra duomenų apie vykdomųjų bylų dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ J. M. (b. l. 20). Pažymėtina, kad antstolių informacinėje sistemoje talpinami duomenys nuo 2003 m. sausio 1 d. Nuo 2003 m. privačiai veikiantiems antstoliams buvo perduotos tik nebaigtos vykdyti teismo antstolių kontorų bylos.

11. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra R. K. ir J. M. (buvusi pavardė duomenys neskelbtini) dukra. Santuoka tarp pareiÅ¡kėjos tėvų buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini). Butas adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruotas pareiÅ¡kėjos mamos J. M. vardu pagal 1993-02-18 pirkimo-pardavimo sutartį, butui 1998-11-24 Teismo antstolių kontoros prie Akmenės rajono apylinkės teismo 1998-06-16 ir 1998-11-24 raÅ¡tais Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas areÅ¡tas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos mama J. M., o (duomenys neskelbtini)mirė pareiÅ¡kėjos tėvas R. K.. TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiÅ¡kėjai atnaujintas terminas palikimui priimti po tėvo R. K. mirties. 2019-12-10 notarės S. M. liudijimas patvirtina, kad po R. K. mirties pareiÅ¡kimÄ dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo iÅ¡davimo kreipėsi dukra K. Å ..

12. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Viena vertus, Å¡i nuostata logiÅ¡kai iÅ¡plaukia iÅ¡ santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje iÅ¡sprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, Å¡is susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka.

Kita vertus, aptariama nuostata reiÅ¡kia, kad, nutraukus santuokÄ , turto, kuris pagal Å¡eimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuokÄ , jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai).

Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančiÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti, turi teisę kreiptis į teismÄ (4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

13. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos tėvai butÄ adresu: (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu ir nutraukiant santuokÄ nebuvo iÅ¡spręstas klausimas dėl minėto buto padalinimo. Tiek po pareiÅ¡kėjos tėvų santuokos nutraukimo, tiek po pareiÅ¡kėjos tėvų mirties nebuvo kreipiamasi teismÄ dėl buto padalinimo. PareiÅ¡kėja savo praÅ¡yme nurodė, kad po J. M. mirties dėl palikimo priėmimo į notarę kreipėsi Ž. M., paveldėjimo teisės liudijimas dar neiÅ¡duotas.

14. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų apie kitÄ palikėjo įpėdinį, kuris kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja su tokio pobÅ«džio praÅ¡ymu kreipiasi kaip R. K. turto paveldėtoja, tačiau iÅ¡ pateiktų duomenų nėra pagrindo pripažinti, jog butas, kuriam praÅ¡oma panaikinti areÅ¡tÄ , ar buto dalis priklauso R. K..

15. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų 2020 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė