d78d9344-a904-4ca7-adaf-e109277abf8b · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-515-901/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08685-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1; 2.4.2.9.2; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 27 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, Indrei Grublienei, dalyvaujant ieškovei A. J. ir jos atstovei advokatei Renatai Astrauskienei, atsakovui M. J. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, tretiesiems asmenims M.

J. ir V. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. J. ieÅ¡kinį atsakovui M. J. dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. J. ir M. J.. Teismas n u s t a t ė : 2018 m. rugsėjo 25 d. teisme priimtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovė praÅ¡o butÄ , esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės A.

J. ir atsakovo M. J. nuosavybe lygiomis dalimis, po ½ dalį ieÅ¡kovei ir atsakovui bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10937-512/2013 buvo nutraukta A. J. ir M. J. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta Å¡alių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. IeÅ¡kovė pažymi, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimas Å¡alių santuokos nutraukimo byloje, 2013 m. spalio 25 d. atsakovas M.

J. už 44 000 Lt (12 743,28 Eur), kuriuos kaip nurodyta sutartyje sumokėjo pardavėjai grynais pinigais iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, įsigijo vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės atstovė pažymi, kad atsižvelgiant į buto įsigijimo sandorio sudarymo datÄ , apmokėjimo pagal sudaromÄ sandorį bÅ«dÄ (grynais pinigais) ir laikÄ (iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo) matyti, jog Å¡is butas buvo įsigytas už lėšas, kurios buvo įgytos Å¡alių santuokos metu.

Santuokos nutraukimo metu atsakovas vertėsi individualia veikla, turėjo savo verslÄ , nemažų pajamų, kurias santuokos nutraukimo metu, siekdamas asmeninės naudos sau, nuo sutuoktinės nuslėpė, ir netrukus po santuokos nutraukimo Å¡ias lėšas panaudojo įsigyti didelės vertės turtÄ , taip grubiai pažeisdamas sutuoktinės interesus. Mano, kad lėšos, už kurias atsakovas įsigijo butÄ , turi bÅ«ti pripažintinos buvusios bendra jungtine ieÅ¡kovės ir atsakovo nuosavybe, nepadalinta santuokos nutraukimo metu, o butas, įgytas už ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusias lėšas – bendrÄ ja ieÅ¡kovės ir atsakovo nuosavybe.

A. M. J. su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2013 m. liepos 29 d. esant sudarytai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovui jau tiksliai žinant, jog bute (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo buvo dalinamas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį buto A. J. ir M. J., dėl konfliktinių santykių su buvusia sutuoktine jis neturės galimybės tame bute gyventi, o nuomotis butÄ finansiÅ¡kai buvo nenaudinga, esant galimybei pasiskolinti pinigų iÅ¡ motinos ir įsigyti nuosavÄ bÅ«stÄ , dar tebevykstant teismo procesui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas ėmė dairytis nebrangaus vieno kambario buto, kurį galėtų įsigyti gyvenimui.

Apie tokį savo ketinimÄ ir praÅ¡ymÄ paskolinti pinigų atskiro bÅ«sto įgijimui atsakovas informavo savo tėvus, kurie sutiko sÅ«nui paskolinti pinigų bÅ«sto įsigijimui. Nekilnojamojo turto agentÅ«ros pagalba tokį butÄ atsakovas rado ir 2013 m. spalio 25 d. iÅ¡ savo motinos M. J. pasiskolinęs 44 000 Lt (12 743,28 Eur), įsigijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, susiklosčiusius aplinkybėms, dėl kurių atsakovas ilgÄ laikÄ darbo reikalais bÅ«davo iÅ¡vykęs į užsienį (dirbo ir gyveno Sankt Peterburge, Ispanijoje, Rygoje), kadangi ieÅ¡kovė liko su nepilnamečiu jų vaiku, neturėjo lėšų pragyvenimui, ieÅ¡kovės praÅ¡ymu atsakovas leido buvusiai sutuoktinei apie du metus naudotis jo naujai įsigytu bÅ«stu.

IeÅ¡kovė Å¡iame bute vykdė profesinę grožio paslaugų veiklÄ bei šį butÄ taip pat naudojo trumpalaikei nuomai ir iÅ¡ to gavo pajamas. RaÅ¡ytinės panaudos sutarties atsakovas nebuvo sudaręs, tačiau su buvusia sutuoktine susitarė, kad be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio sutikimo ji neturi teisės perduoti butÄ naudotis tretiesiems asmenims. Atsakovo atstovas pažymi, kad atsakovas minėtÄ butÄ Ä¯sigijo už po santuokos nutraukimo gautas paskolos lėšas, todėl Å¡is butas teisėtai yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

IeÅ¡kovė apie atsakovo įsigytÄ butÄ (duomenys neskelbtini), visada žinojo, juo naudojosi apie du metus nuo buto įgijimo, tačiau jokių pretenzijų į šį butÄ iki ieÅ¡kinio teisme pateikimo (apie penkerius metus) nereiÅ¡kė. Tik atsakovui nusprendus šį butÄ parduoti, ieÅ¡kovė, galimai bijodama netekti iÅ¡ svetimo buto naudojimo gaunamų pajamų, piktnaudžiaudama teise pareiÅ¡kė teismui nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Teigia, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimų pagrindo, t. y. neįrodė, kad 44 000 Lt (12 743,28 Eur) piniginių lėšų suma, už kuriÄ atsakovas įsigijo ginčo butÄ , buvo įgyta Å¡alių santuokos metu, kad Å¡ios lėšos buvo Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė.

Trečiasis asmuo M. J. su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad po santuokos nutraukimo jos sÅ«nui M. J. neturint gyvenamojo bÅ«sto ir esant bÅ«tinybei bÅ«stÄ Ä¯sigyti, sÅ«nus kreipėsi į M. J., praÅ¡ydamas tam paskolinti pinigų. Po to kai sÅ«nus iÅ¡sirinko bÅ«stÄ , M. J. sutikus esant reikalui paskolinti aptartÄ sumÄ , ji 2013 m. spalio 25 d. paskolino savo sÅ«nui 44 000 Lt (12 743,28 Eur), kad jis už juos įsigytų bÅ«stÄ . Teigia, kad sÅ«nui pinigus padavė tÄ pačiÄ dienÄ kaip nurodyta paskolos raÅ¡telyje.

Tuo metu pinigų turėjo, kadangi 2007 m. birželio 21 d. bei 2010 m. lapkričio 17 d. kartu su sutuoktiniu V. J. buvo pardavę Å iauliuose turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už 310 000 Lt (89 782,21 Eur). Su sutuoktiniu vertėsi Å«kiÅ¡kai, augino daug galvijų, kiaulių, be to M. J. motina tuo metu buvo pardavusi žemių ir davė M. J. kažkiek pinigų. MinėtÄ turtÄ Å iauliuose M. J. ir V. J. įsigijo kaip investicijÄ , kuris vėliau jiems tapo nebereikalingas. Pardavus nekilnojamÄ turtÄ , dalį pinigų pirkėjai jiems sumokėjo grynais, dalį pervedė į M.

J. sÄ skaitÄ . Pardavę turtÄ dalį pinigų atsidėjo remontuojamai sodybai (duomenys neskelbtini), kurioje jie gyvena, dalį paskolino sÅ«nui M. J., dalį pinigų davė kitiems M. J. ir V. J. vaikams, kurie gyvena užsienyje ir kuriems bÅ«sto įsigijimas Lietuvoje neaktualus. Trečiasis asmuo V. J. su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad jie niekada vargingai negyveno kaip teigia ieÅ¡kovė, vertėsi Å«kiÅ¡kai, augino daug galvijų, kiaulių, todėl turėjo pinigų įsigyti Å iauliuose nekilnojamÄ turtÄ , kuris tuo metu nebuvo labai brangus.

Šį turtÄ vėliau pardavė, nes jiems tapo nebereikalingas, be to reikėjo renovuoti sodybÄ (duomenys neskelbtini), kurioje jis gyvena kartu su sutuoktine, be to dalį gautų lėšų (44 000 Lt) paskolino sÅ«nui M. J. papraÅ¡ius bÅ«stui įsigyti. Teismas k o n s t a t u o j a: Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme (dabartinis pavadinimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai) 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10937-512/2013 buvo nutraukta A. J. ir M.

J. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir patvirtinta Å¡alių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo lygiomis dalimis padalintas sutuoktinių santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas: l/2 dalis turėto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat padalintas kilnojamas turtas: transporto priemonė HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisiant jÄ M.

J., ir transporto priemonė MITSUBISHI COLT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 vnt. (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 100,00 Lt (28,96 Eur), Å¡iuos priteisiant A. J.. Sutuoktiniai teismo patvirtintos 2013 m. liepos 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punkte sutarė, kad „banko sÄ skaitose ir/ar ne banko įstaigose esančios ir faktiÅ¡kai kiekvieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiÅ¡kėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sÄ skaita ir/ar iÅ¡duota banko kortelė ir/ar faktiÅ¡kai valdomos ne banko sÄ skaitose esančios lėšos“, o 14 punkte sutarė, kad „bendrai įgytų namų apstatymo ir apyvokos reikmenų bei kitokio kilnojamojo turto pareiÅ¡kėjai neturi, todėl jo tarpusavyje nesidalina“.

IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės ir atsakovo nuosavybe lygiomis dalimis (po ½ dalį) butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas įsigijo po jų santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovė pažymi, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimas Å¡alių santuokos nutraukimo byloje, 2013 m. spalio 25 d. atsakovas M. J. už 44 000 Lt (12 743,28 Eur), kuriuos kaip nurodyta sutartyje sumokėjo pardavėjai grynais pinigais iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, įsigijo minėtÄ vieno kambario butÄ .

IeÅ¡kovės teigimu buto įgijimui panaudotos sutuoktinių santuokos metu įgytos lėšos. Atsakovas su tuo nesutinka ir pažymi, kad butÄ Ä¯sigijo iÅ¡ asmeninių lėšų, t.y. iÅ¡ jo motinos jam 2013 m. spalio 25 d. paskolos raÅ¡teliu dovanotų lėšų 44 000 Lt (12 743,28 Eur). Taigi Å¡ioje byloje kilo ginčas už kokias lėšas įgytas butas ir dėl kartu buvusių sutuoktinių po santuokos nutraukimo įgyto buto teisinio statuso, t.y. ar įgyjant šį turtÄ kaip teigia ieÅ¡kovė buvo panaudotos sutuoktinių bendros lėšos, kurias tariamai nuslėpė atsakovas nuo ieÅ¡kovės jų santuokos metu ir kurių jie nepasidalino nutraukiant santuokÄ , ar butas įgytas už asmenines atsakovo iÅ¡ jo motinos skolintas lėšas.

Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ ir teismo sprendimu padalinus bendrÄ turtÄ (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai).

Reikia pažymėti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas, nutraukdami santuokÄ sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtino, kad daugiau dalintino turto neturi. IeÅ¡kovė, žinodama, kad atsakovas iÅ¡ karto po sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsiteisėjimo įsigijo asmeninės nuosavybės teise kitÄ bÅ«stÄ ir manydama, kad bÅ«stas įsigytas tariamai už nuslėptas santuokos metu įgytas lėšas, Å¡io sprendimo apeliacine tvarka neskundė, beveik penkis metus nereiÅ¡kė praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje.

IeÅ¡kovė taip pat neginčijo ir atsakovo motinos paskolos sutarties (raÅ¡telio), kuriuo ji 2013 m. spalio 25 d. atsakovui paskolino 44 000 Lt (12 743,28 Eur). IeÅ¡kovė, besibaigiant naikinamajam terminui pateikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ginčo Å¡alių skyrybų byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 str.), savo teises Å¡ioje byloje gina kitu bÅ«du, - 2018 m. rugsėjo 21 d. teikdama teismui ieÅ¡kinį dėl po santuokos nutraukimo atsakovo įgyto turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe.

IeÅ¡kovė teigia, kad penkerius metus neturėjo pakankamai lėšų ginti savo pažeistų teisių, todėl pirmiau teismine tvarka norėjo iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio pakeitimo, praÅ¡ant jį padidinti (nuo buvusių 115,85 Eur (400 Lt)) iki 150 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama sutartis, įsiteisėjimo dienos iki dukrų pilnametystės. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. priėmė sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo civilinėje byloje Nr. e2-3044-512/2018, sprendimas nėra įsiteisėjęs. IeÅ¡kovės atstovė teigia, kad ieÅ¡kovo teismui pateiktas 2013 m. spalio 25 d. atsakovo motinos M.

J. paskolos raÅ¡telis, kuriuo ji M. J. paskolino 44 000 Lt (12 743,28 Eur), yra suklastotas, kadangi jau tÄ pačiÄ dienÄ atsakovas nupirko ginčo butÄ , o sandoris pas notarÄ sudarytas 10.03 val. IeÅ¡kovo atstovė abejoja, kad atsakovas tos dienos ankstyvÄ rytÄ iÅ¡ Klaipėdos buvo nuvykęs pas tėvus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kad pasiskolinti pinigų buto pirkimui, ir grįžo į KlaipėdÄ ginčo buto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymui (važiavimas pirmyn ir atgal pagal google maps paskaičiavimus turėjo užtrukti apie 2 val. 42 min.).

Be to ieÅ¡kovės atstovės teigimu atsakovo tėvai neturėjo pinigų paskolinti tokiÄ sumÄ pinigų, o nekilnojamas turtas (butas su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), ir negyvenama patalpa – rÅ«sys (duomenys neskelbtini)), kurį atsakovo tėvai 2007 m. ir 2010 m. buvo pardavę, faktiÅ¡kai buvo įgytas už ieÅ¡kovės ir atsakovo pinigus, atsakovo tėvus savininkais nurodant formaliai, kad į šį turtÄ nebÅ«tų nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Pagal CPK 12, 17 ir 178 straipsnius Å¡alys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieÅ¡kovei reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 185 straipsnis).

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita.

Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. IeÅ¡kovės atstovė teigia, kad atsakovo teismui pateiktas 2013 m. spalio 25 d. atsakovo motinos M. J. paskolos raÅ¡telis yra suklastotas ir suraÅ¡ytas vėliau, be to atstovės manymu atsakovas ir jo motina teikia melagingus parodymus, nes jeigu atsakovo motina atsakovui bÅ«tų skolinusi pinigus ankstyvÄ rytÄ prieÅ¡ pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudarymÄ pas notarÄ , atsakovo motina bÅ«tų tai įsiminus ir apie tai nurodžius teikdama parodymus teisme, be to atsakovas kaip rÅ«pestingas asmuo galėjo pinigus iÅ¡ tėvų pasiskolinti ir iÅ¡ vakaro, kad anksti nereikėtų važiuoti iÅ¡ Klaipėdos į (duomenys neskelbtini) ir atgal į KlaipėdÄ .

Å ioje byloje paskolos raÅ¡telio ekspertizės nebuvo praÅ¡oma. Atsakovo motina, teikdama parodymus nurodė, kad skiriantis sÅ«nui su ieÅ¡kove A. J. Å¡is prašė motinos paskolinti jam pinigų naujo bÅ«sto įsigijimui, iki 2013 m. spalio 25 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovo motina sutiko paskolinti sÅ«nui reikiamÄ pinigų sumÄ . Grynųjų pinigų A. J. turėjo pakankamai, nes neseniai ji su vyru buvo pardavę nekilnojamo turto. Teigia, kad apie surastÄ konkretų butÄ atsakovas informavo tėvus iki sandorio sudarymo, reikiamÄ pinigų sumÄ M.

J. turėjo ir „dienos metu“ tÄ pačiÄ dienÄ paskolino sÅ«nui grynais, paskolos raÅ¡telį pati suraÅ¡ydama ranka dviem egzemplioriais. Teismas neturi pagrindo abejoti M. J. paaiÅ¡kinimais, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad paskolos raÅ¡telis bÅ«tų fiktyvus ar suklastotas. Taip pat pripažintina, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo teiginių, kad atsakovo tėvai neturėjo pakankamai lėšų įgyti Å iauliuose procesiniuose dokumentuose minimo turto Å iauliuose ir kad tariamai ieÅ¡kovė ir atsakovas buvo tikri Å¡io turto Å iauliuose pirkėjai, sumokėję už įgytÄ turtÄ , ir kad tik formaliai atsakovo tėvai buvo įraÅ¡yti nekilnojamo turto - buto su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos – rÅ«sio (duomenys neskelbtini), pirkėjais.

Šį turtÄ 2007 m. birželio 21 d. bei 2010 m. lapkričio 17 d. M. J. kartu su sutuoktiniu V. J. pardavė už 310 000 Lt (89 782,21 Eur) sumÄ . Nei pirkimo nei vėliau pardavimo sutartys nebuvo ginčijamos, nebuvo teismine tvarka reikalaujama pirkėjo teisių perkėlimo, sutartys yra notariÅ¡kai patvirtintos, galiojančios, pirkimo–pardavimo faktai įregistruoti vieÅ¡ame registre. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų, ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimų nenustatyta, kad ieÅ¡kovė ar atsakovas jų santuokos metu bÅ«tų uždirbę itin dideles pinigų sumas, kad galėjo be kreditų įgyti minėtÄ nekilnojamÄ turtÄ Å iauliuose, vėliau santuokos metu – butÄ adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jie santuokos nutraukimo metu dalijo pusiau.

Taip pat nepateikta teismui įrodymų, kad atsakovas ar ieÅ¡kovė santuokos metu disponavo itin didelėmis pinigų sumomis, kad atsakovas galėjo sutaupyti ir nuslėpti nuo ieÅ¡kovės 44 000 Lt (12 743,28 Eur) sumÄ , už kuriÄ po santuokos nutraukimo įsigijo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų, kad minėtas butas įgytas už santuokos metu ginčo Å¡alių įgytas lėšas, už atsakovo santuokos metu tariamai nuslėptas nuo ieÅ¡kovės santaupas, pripažindamas, kad Å¡is butas atsakovo įgytas už atsakovo asmenines lėšas, t.y. iÅ¡ atsakovo motinos paskolintos 44 000 Lt (12 743,28 Eur) sumos (CPK 178 str., 185 str.), todėl teismas atmeta kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ butÄ (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovės A.

J. ir atsakovo M. J. nuosavybe lygiomis dalimis (po ½). Teismas nepasisako dėl kitų ginčo Å¡alių ir jų atstovų argumentų kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų Å¡ios bylos nagrinėjimui. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus, atsakovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumÄ , atstovo ruoÅ¡tus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laikÄ teismo vertinimu nevirÅ¡ija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 str., 98 str.).

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ jos valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos. Panaikinti 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Vadovaujantis CPK 259 str., 260 str., 263 – 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atsakovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. J. valstybės naudai 18,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. 188659752, sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Panaikinti 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Laura Spalvienė