d78bea5e-b7b8-4bb3-ad43-c36cda22d1ff · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1477-260/2015Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02720-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-336/2015 pagal ieÅ¡kovės L. G. ieÅ¡kinį atsakovui V. G. bei institucijai duodančiai iÅ¡vadÄ Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, ir atsakovo V. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. G. dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė L.

G. ieÅ¡kiniu prašė pakeisti 2004 m. gruodžio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu, pakeistu 2005 m. liepos 14 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, priteisto iÅ¡laikymo dydį ir priteisti iÅ¡ V. G. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui D. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 231,69 Eur (800 Lt) nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos iki sÅ«nus taps darbingu, priteistÄ sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad santuoka tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo niekada nebuvo sudaryta, teismo sprendimu yra nustatyta vaiko tėvystė, priteistas iÅ¡laikymas. IÅ¡laikymo padidinimÄ sÄ lygojo nepilnamečio vaiko ligos bei ieÅ¡kovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Vaikas nuo gimimo yra neįgalus, jis nekalba, sunkiai vaikÅ¡to, yra agresyvus, jam yra reikalinga nuolatinė suaugusio žmogaus priežiÅ«ra. IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovė ir nepilnametis vaikas gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės motinai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name.

Tačiau ieÅ¡kovei netekus darbo Lietuvoje ji iÅ¡vyko gyventi į AnglijÄ . Be to, per 10 metų pasikeitė poreikiai nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui: gyvenamosios vietos iÅ¡laikymas iÅ¡augo nuo 28,96 Eur (100 Lt) iki 347,54 Eur (1200 Lt); maistas nuo 72,40 Eur (250 Lt) iÅ¡augo iki 231,69 Eur (800 Lt); vaistai ir papildai, kurie yra nekompensuojami, nuo 28,96 Eur (100 Lt) iÅ¡augo iki 86,88 Eur (300 Lt); sveikatos priežiÅ«ra, gydytojų konsultacijos ir tyrimai (keliauja gydytis į LietuvÄ , kur gydymas praktiÅ¡kai nemokamas, tačiau už tam tikrus tyrimus reikia mokėti) nuo 43,44 Eur (150 Lt) iÅ¡augo iki 101,36 Eur (350 Lt) (Novosibirske vaikui buvo atliktas kamieniniu lÄ stelių persodinimas, kuris kainavo beveik             13 032,90 Eur (45 000 Lt), kurie buvo suaukoti ar paskolinti); laisvalaikis (baseinas, delfinų terapija, ir kt.) nuo 23,16 Eur (80 Lt) pasikeitė iki 86,88 Eur (300 Lt); transporto priemonės (į kurias neįskaičiuoti lėktuvo bilietai) - nuo 20,27 Eur (70 Lt) pasikeitė iki 115,84 Eur (400 Lt); apranga, avalynė, higienos poreikiai iÅ¡augo nuo 86,88 Eur (300 Lt) iki 115,84 Eur (400 Lt); auklės priežiÅ«ra, kurios nereikėjo 2005 m. sprendimo priėmimo metu - vidutiniÅ¡kai Anglijoje auklės paslauga 1 val. kainuoja 13,90 Eur (48 Lt).

IÅ¡mokos, kurias gauna už vaikÄ - invalidumo ir slaugos paÅ¡alpa - iÅ¡leidžia papildomiems vaistams ir auklei. IeÅ¡kovė per mėnesį vidutiniÅ¡kai uždirba 781,97 Eur (2 700 Lt), darbo užmokestis priklauso nuo iÅ¡dirbtų valandų skaičiaus. IeÅ¡kovė iÅ¡vyko į AnglijÄ , nes Lietuvoje nebuvo tokių socializacijos programų, gydymo sistemos vaikui gydyti, gyvenamojoje vietoje nebuvo sÄ lygų jai uždirbti 781,97 Eur (2 700 Lt), auklės surasti ji neturėjo galimybės, o jos motina dėl garbaus amžiaus nebegalėjo prižiÅ«rėti vaiko.

Atsakovas V. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį prašė tenkinti - sumažinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ iki 0 Eur (0 Lt), priteisti atstovavimo iÅ¡laidas. Nurodė, kad nesutinka vaikui teikti iÅ¡laikymo, kadangi jam yra 76 metai, jis nedirba. Iki 2014 m. rugsėjo 1 d. gavo atlyginimÄ beveik 579,24 Eur (2 000 Lt) į rankas, o nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio jis gauna pensijÄ , kuriÄ sudaro tik 283,24 Eur (978 Lt), jokio turto neturi, kadangi žemę jis perleido sÅ«nui.

Prieš beveik 10 metų Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas yra neįgalus, iš atsakovo priteisė po 144,81 Eur (500 Lt) išlaikymo. Kadangi minėta suma yra indeksuojama, tai faktiškai atsakovas mokėjo po 191,14 Eur (660 Lt). Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad kas mėnesį vidutiniškai būtiniems vaiko poreikiams patenkinti maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, būsto išlaikymui, paslaugų (kirpėjos, stomatologo ir pan.) apmokėjimui ji patiria 463,39 Eur (1600 Lt) dydžio išlaidas, tačiau iš Lietuvos Respublikos valstybės ji gauna 472,51 Eur (1631,50 Lt) išmokų, o tai reiškia, kad Valstybė vaiko išlaikymui skiria daugiau negu ieškovė prašė priteisti.

Vaikas yra neįgalus nuo vaikystės, jo negalia nei sumažėjo nei padidėjo, todėl ir jo poreikiai nepadidėjo, o ieÅ¡kovės sumanymas vežti jį gydyti į RusijÄ - tai čia jos pačios rizika. Nurodė, kad vaiko poreikiai minimalÅ«s, nes jis nei skaito, nei raÅ¡o, nei mokosi, mobilaus telefono jam nereikia, įrodymų, kad jis lanko baseinÄ nėra, todėl sprendė, kad vaiko poreikiai nepadidėjo dėl ko ieÅ¡kinį laikė nepagrįstu. Tuo tarpu prašė atsižvelgti į tai, kad atsakovo turtinė ir materialinė padėtis ženkliai pablogėjo, amžius padidėjo, todėl remiantis prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui iÅ¡ jo nepriteisti.

             IeÅ¡kovė L. G. su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o ieÅ¡kinį tenkinti.Institucijos duodančios iÅ¡vadÄ , Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į užsienį, kad sudarytų sÄ lygas ne tik pačių bÅ«tiniausių vaiko poreikių patenkinimui, bet ir norėdama pagerinti vaiko bÅ«tį, prisidėti prie vaiko socializacijos pagerėjimo.

Nurodė, kad praÅ¡oma priteisti 231,69 Eur (800 Lt) suma ir sveikam vaikui nėra didelė, tokia suma yra reikalinga tik bÅ«tiniausių vaiko poreikių tenkinimui ir gebėjimų tobulinimui. Lietuvoje nėra tokios didelės medicininių paslaugų pasiÅ«los, kad bÅ«tų galima palengvinti vaiko bÅ«tį, todėl ieÅ¡kovės iÅ¡važiavimÄ Ä¯ užsienio valstybę laikė pateisinamÄ . Remiantis medicininiais dokumentais laikė, kad vaikas niekada netaps sveiku, negalės pats užsidirbti, todėl neprieÅ¡taravo, kad iÅ¡laikymas bÅ«tų priteistas iki vaikas taps darbingu, o ne iki pilnametystės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 3 d. sprendimu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2005 m. liepos 4 d. nutartimi, priteistÄ iÅ¡ V. G. iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui D. G. dydį, priteisė iÅ¡ atsakovo jo nepilnamečio sÅ«naus D. G. iÅ¡laikymui 173,77 Eur (600,00 Lt) dydžio kas mėnesį mokamÄ periodinę iÅ¡mokÄ nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos – 2014 m. lapkričio 10 d. iki D.

G. pilnametystės – (duomenys neskelbtini), indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad bylos Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus D. G. poreikiai nuo 2005 m. liepos 14 d., kai buvo padidintas priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui, pasikeitė, t.y. per daugiau nei deÅ¡imt metų žymiai iÅ¡augo. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. liepos 14 d. nutarties priėmimo metu vaikas buvo mažametis, o Å¡iuo metu jis yra paauglys, kartu su ieÅ¡kove gyvena Anglijoje, todėl akivaizdu, kad paauglio iÅ¡laikymui reikia didesnių lėšų nei 2005 metais.

Teismas taip pat pažymėjo, kad per aptariamÄ laikotarpį iÅ¡augo ieÅ¡kovės patiriamos iÅ¡laidos bÅ«sto mokesčiams, maisto produktams, drabužiams, avalynei, kitoms paslaugoms apmokėti, kadangi ieÅ¡kovė su sÅ«numi D. G. apsigyveno Anglijoje, kurioje pragyvenimo iÅ¡laidos yra žymiai didesnės nei Lietuvoje, tačiau minėtoje Å¡alyje yra sudarytos sÄ lygos vaikui socializuotis, iÅ¡mokti nors minimaliai orientuotis aplinkoje, kurioje ieÅ¡kovė turėjo galimybę įsidarbinti, gauti lėšų pragyvenimui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ sprendė, kad byloje nustatyti faktai sudarė teismui pagrindÄ padidinti teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui D. G. iÅ¡laikymÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde (b. l. 83 - 85) atsakovas V. G. praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimÄ kaip neteisėtÄ , nepagrįstÄ ir neteisingÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė ir neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, kadangi nevertino, jog ieÅ¡kovė savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė tiek įrodymų apimties, tiek formos prasme. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nevertino byloje esančių įrodymų, nesiaiÅ¡kino tėvų turtinės padėties, gaunamų pajamų, turimo turto dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ atsakovo atžvilgiu, bylÄ iÅ¡nagrinėjo jam nedalyvaujant, vadovavosi tik ieÅ¡kovės atstovės paaiÅ¡kinimais ir palaikė tik jos pozicijÄ .

Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai nevertino prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodytų argumentų ir įrodymų susijusių su esmingai pasikeitusia atsakovo turtine padėtimi. Teismas priėmė dviprasmį sprendimÄ , kadangi netinkamai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 100 - 104) ieÅ¡kovė L. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinus ir pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, taip pat visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes.

Institucijos duodančios iÅ¡vadÄ , Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atsakovės apeliacinį skundÄ neperžengdamas jo ribų (CPK 320 str. 2 d.).Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo – padidinimo patenkintas iÅ¡ dalies, o apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo – neteikimo, atmestas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ir prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiui D. G. priteisimo.

Nuspręsdamas, kad atsakovas sÅ«naus D. G. iÅ¡laikymui turėtų skirti 173,77 Eur (600 Lt) per mėnesį, o ieÅ¡kovė skirtų kitÄ didesnę dalį, kadangi toks iÅ¡laikymas bÅ«tų proporcingas Å¡alių turtinei padėčiai, teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kuris paliekamas nepakeistas.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija pritaria Å¡ioje byloje priimto Kėdainių rajono apylinkės teismo motyvams.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentÄ dėl įrodymų nepakankamumo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei remdamasi bylos duomenimis, nustatė, kad apeliantas nepagrįstai kelia klausimÄ dėl kreipimosi į kompetentingÄ Jungtinėje Karalystėje esantį teismÄ dėl įrodymų surinkimo, kadangi apelianto nuomone, toje Å¡alyje nepilnamečiam sÅ«nui yra teikiamos socialinės iÅ¡mokos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, sumažino ir iÅ¡ atsakovo priteisė tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris bÅ«tų pakankamas užtikrinti iÅ¡augusius vaiko poreikius, jam gyvenant kitoje valstybėje, o iÅ¡ ieÅ¡kovės, kadangi ji dirba ir gyvena kitoje valstybėje, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas, priteisė didesnę dalį iÅ¡laikymo, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui D.

G. nepriteisimo. Tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ tenka tėvams pagal Å¡ių sugebėjimus ir finansines galimybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo priteisimÄ , iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Ta pati norma nustato, kad iÅ¡laikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų gaunamų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai, kuriais, o taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais Å¡eimos santykių teisinį reglamentavimÄ grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl iÅ¡laikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.).

Nustatant nepilnamečio iÅ¡laikymo dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ; paskirstant nustatytÄ vaiko poreikiams bÅ«tinÄ sumÄ tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iÅ¡ esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iÅ¡ tėvų lieka vaikas ir jam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).IÅ¡laikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko iÅ¡laikymui negali bÅ«ti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Dėl to bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡laidas, reikalingas bÅ«tiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti jÄ , atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumÄ (tėvų sveikatÄ , jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams iÅ¡laikyti, iÅ¡laikytinių skaičių ir kt.).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisdamas iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui iÅ¡ esmės ir atsižvelgė į suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , kadangi atsakovo teiktino iÅ¡laikymo dydį nustatė atitinkamai jo turtinei padėčiai.

Nors apeliantas ir nurodo, kad teismas, priteisdamas iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui po 173,77 Eur (600 Lt) kas mėnesį, netinkamai nustatė Å¡alių sÅ«naus poreikius, visiÅ¡kai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, dėl ko nepagrįstai priteisė periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis mokėtinÄ 173,77 Eur (600 Lt) iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, neįvertino, aplinkybės, kad Å¡iuo metu apeliantas nedirba dėl pensinio amžiaus, yra kritinės sveikatos bÅ«klės, dėl ko teismas tokiÄ apelianto turtinę padėtį turėjo vertinti kaip labai sunkiÄ , apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino vaiko poreikių dydį ir tinkamai nustatė iÅ¡ atsakovo priteistinÄ iÅ¡laikymo sumÄ . Teismo sprendime apie nepilnamečio vaiko kasdienius ir specialiuosius poreikius nurodyti aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s motyvai, su kuriais apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka ir todėl jų nekartoja.Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas jo turtinę padėtį turėjo prilyginti jÄ labai sunkiai ir iÅ¡laikymo sÅ«nui nepriteisti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepagrįsti.

Nors atsakovas ir niekur nedirba, yra 76 metų amžiaus, turi sveikatos problemų, tačiau kaip rÅ«pestingas asmuo, turintis pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį ir specialių poreikių turintį vaikÄ , privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad iÅ¡ gaunamų pajamų galėtų teikti savo vaikui iÅ¡laikymÄ . Nagrinėjamu atveju byloje apeliantas, remtis ta aplinkybe, kad kadangi jis yra pensinio amžiaus ir silpnos sveikatos ir dėl to neturi darbo ir negali teikti iÅ¡laikymo, negali. Kartu pažymėtina, kad Å¡alių specialių poreikių turinčio nepilnamečio sÅ«naus gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieÅ¡kove, kuri ne tik viena iÅ¡laiko, rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri sÅ«nų, bet dar ir moka mokesčius už gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡laikymÄ , gydymÄ , tenkina bÅ«tiniausius vaiko poreikius.

Atsakovas su vaiku nebendrauja, niekada jo lanko. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu yra pajėgi teikti didesnį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, todėl ir priteisė iÅ¡ atsakovo priteistinÄ Â iÅ¡laikymÄ iki sumos, kuri yra atitinkanti jo gaunamas pajamas ir priteisė mažesnę dalį iÅ¡laikymo nei iÅ¡ tikrųjų reikia specialių poreikių turinčiam vaikui. Atsižvelgus į Å¡ias nustatytas aplinkybes, į suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantas yra pajėgus finansiÅ¡kai teikti 173,77 Eur (600 Lt) kas mėnesį dydžio iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiam sÅ«nui, o nepriteisti iÅ¡laikymo nėra jokio pagrindo.CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, o CPK 2 straipsnyje nurodyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.

Tai reiÅ¡kia, kad pateisinamas tik toks kreipimasis teisminės gynybos, kai yra bÅ«tina apginti pažeistÄ materialinę subjektinę teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ . Todėl kiekvieno teisminio ginčo nagrinėjimo atveju bÅ«tina nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo ar nebuvo materialiosios subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas, ar tÄ pažeidimÄ padarė konkretus asmuo ir kaip jis turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog 2005 – 2007 metais jo materialinė ir turtinė padėtis pablogėjo mažiausiai tris kartus, jo pensinį amžių ir kritinę sveikatos bÅ«klę, jis neturi galimybės teikti iÅ¡laikymo savo nepilnamečiam sÅ«nui D.

G.. Teisėjų kolegija įvertinus byloje esančius įrodymus susijusius su apelianto turtine padėtimi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir nustatė, kad iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų su istorija matyti, kad atsakovas V. G. sudarė neatlygintinus sandorius perleisdamas savo turtÄ kitiems asmenims (b. l. 107 – 123, t. I), paskutinį kartÄ 2014 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo kitam savo sÅ«nui M. G. žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 118 – 119, t.

I), tikėtina, kad tokiu bÅ«du mėgindamas nuslėpti savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, sprendžia, kad bylÄ nagrinėjančios teisėjos veiksmai aktyviai renkant įrodymus leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir spręsti, kad teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nepažeisdamas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir Å¡alių interesų pusiausvyros principų.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovės atsakovui nepriteistos advokato pagalbos išlaidos proporcingai nepatenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinį patenkinus iš dalies, o atsakovo priešieškinį atmetus, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, pagal byloje esančius įrodymus nustatė, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 630,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė ieškinio parengimas, atsiliepimo į priešieškinį parengimas ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidos              (b. l. 60, t.

II). Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 700 Eur iÅ¡laidų, kurias sudarė už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimas, prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimas ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidos (b. l. 94, 125,137, t. I). Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas 1/3 dalimi, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo pagrįstai priteisė 210,26 Eur, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisė atlikus įskaitymÄ (CPK 93 str. 2 d.)Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V.

G. apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog teismas, priteisdamas 173,77 Eur sÅ«naus iÅ¡laikymui per mėnesį, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , pažeidė iÅ¡laikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ar vaikų lygybės principus, bei netinkamai iÅ¡analizavo bei įvertino Å¡alių turtinę padėtį.Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo V.

G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir iÅ¡samiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sÄ sajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, jam pagrįstai nekilo abejonių dėl priteistino iÅ¡ apelianto iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui dydžio.

Apeliacinį skundÄ atmetus atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl Å¡is klausimas nespręstinas.Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Raimondas Buzelis Virginija Gudynienė Algimantas Kukalis