2024-05-16 Nr. DBT-57-2-68-3-10411-2023-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-22/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10411-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2024 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senasis laikraštis“ patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti ieškovės 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) atnaujinti terminą ieškiniui dėl skundžiamo sprendimo pateikti; 2) panaikinti skundžiamą 2023 m. balandžio 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išsipirkimo“ (toliau – ir 2023 m. balandžio 24 d. sprendimas, Skundžiamas sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti ieškovės 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą „Dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo be aukciono (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 21 d. prašymas).

Ieškovė nurodo, kad ji privačios nuosavybės teise valdo pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Nekilnojamojo turto registre įregistruota Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo. Pastatas patenka į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos kompleksą (Kultūros vertybių registro Nr. (duomenys neskelbtini)); Pastatas, Kultūros vertybių registro duomenimis, žymimas kodu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dvaro sodybos svirnas), tačiau yra savarankiškai funkcionuojantis, privačios nuosavybės teise valdomas statinys. Pastatas yra formuojamame žemės sklype (projektiniai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), dėl kurio 2021 m. lapkričio 26 d. priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymas) (šioje nutartyje nevertinama, kodėl nurodomas Žemės sklypo adresas nesutampa). Minėtu įsakymu patvirtinus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, suderinti su NŽT Vilniaus miesto skyriumi. Ieškovei kadastrinių matavimų dokumentuose nustatyta Pastatui tenkanti Žemės sklypo dalis; šiuo pagrindu sudaryta galimybė kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl Žemės sklypo dalies pardavimo ar nuomos be aukciono.

2022 m. lapkričio 21 d. ieškovė kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo ar nuomos be aukciono ieškovei nuosavybės teise priklausančiam Pastatui eksploatuoti. 2023 m. balandžio 24 d. buvo gautas Skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta parduoti ar išnuomoti Žemės sklypą. Ieškovė, nesutikdama su Skundžiamu sprendimu, 2023 m. gegužės 17 d. pateikė skundą NŽT direktoriui (tokia apskundimo tvarka buvo nurodyta Skundžiamame 2023 m. balandžio 24 d. sprendime). Tačiau ieškovė 2023 m. birželio 14 d. gavo NŽT direktoriaus atsakymą, kuriuo dėl Skundžiamo sprendimo buvo pasiūlyta kreiptis į teismą.

Kaip pažymima patikslintame ieškinyje, ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau minėto teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi skundą buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą administraciniam teismui.

Kaip pažymima ieškinyje, atsisakymą parduoti ar išnuomoti Žemės sklypą NŽT Vilniaus miesto skyrius grindė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo parduoti ar išnuomoti Žemės sklypą prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio Pastato. Ieškovės teigimu, NŽT Vilniaus miesto skyrius netinkamai aiškino Žemės reformos įstatymo ir Taisyklių nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, kuris, be kita ko, prieštarauja ir Lietuvos teismų praktikai. Kaip, be kita ko, nurodo ieškovė, NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsisakymas išnuomoti Žemės sklypą yra ne tik kad teisiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, bet ir prieštarauja pačiame atsisakyme nurodytiems teisės aktams. Iš Skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokiu pagrindu NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė išnuomoti Žemės sklypą, kadangi, kaip matyti iš Skundžiamo sprendimo turinio, atsisakymas išnuomoti Žemės sklypą yra grindžiamas teisės normomis, kurios draudžia privatizuoti žemę, kuri yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų – teritorijose. Žemės reformos įstatymas nenumato pagrindo neišnuomoti Žemės sklypo ieškovei nuosavybės teise valdomam Pastatui eksploatuoti.

Kaip teigia ieškovė, ji atitinka tiek Žemės įstatyme (9 straipsnio 6 dalies 1 punkte), tiek Taisyklėse (28 punkte) įtvirtintas nuostatas; ieškovė nuosavybės teise valdo Pastatą, kuris stovi valstybinėje žemėje ir kuriam eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį yra reikalinga nuomos teisė į Žemės sklypą.

Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. balandžio 24 d. sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir teisiškai nepagrįstas; jame nepagrindžiama, dėl kokių teisinių motyvų yra atsisakoma išnuomoti Žemės sklypą; pateikiamas ne išsamus atsakymas, o formali pozicija, iš kurios nėra aiškūs tokio sprendimo motyvai ir argumentacija (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 4, 5, 9 punktai, 10 straipsnis, atitinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė (pagal tuometinę procesinę situaciją – pareiškėja) visų pirma kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2023 m. balandžio 24 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl formuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išsipirkimo“; 2) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių išnuomoti pareiškėjai jai priklausančio pastato eksploatacijai priskirtą žemės sklypo, projektiniai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi skundą atsisakė priimti; išaiškino pareiškėjai, kad ji dėl ginčo, kylančio iš valstybinės žemės pardavimo (nuomos) teisinių santykių, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Kaip pažymi teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, ieškovė procesiniuose dokumentuose, be kita ko, nurodė, kad atsakovė nepagrįstą atsisakymą išnuomoti žemės sklypą turėtų grįsti konkrečiais teisės aktais; atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvo. Procesiniuose dokumentuose, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė akcentavo, kad nesutinka su Skundžiamo sprendimo motyvacija. Sprendimas nėra motyvuotas, jame, tiesiog formaliai vadovaujantis Žemės reformos įstatymo nuostatomis, išdėstoma, kas neprivatizuojama, tuomet paminima, kad sklypas formuojamas, o tai ieškovė žino. Tuomet tiesiog nurodoma, į kokią teritoriją patenka sklypas, kaip jis tvarkomas ir pan. Skundžiamame sprendime atsisakymas išnuomoti sklypą grindžiamas įstatymo nuostata, kurioje kalbama apie privatizavimą, tačiau nuoma ir pardavimas yra skirtingi teisiniai santykiai. Atsisakymas išnuomoti sklypą grįstas ne tuo, kad sklypas nesuformuotas, Ginčijamame sprendime apie tai neužsimenama. Kaip pažymi teismas, ieškovės teigimu, viešojo administravimo institucijos yra saistomos viešojo administravimo principų, privalo veikti taip, kad administravimo procedūroje būtų laikomasi teisės aktų. Kaip nurodo teismas, ieškovės teigimu, susipažinus su Skundžiamu sprendimu, nėra aišku, kokiu pagrindu atmestas prašymas, atsakyta labai formaliai. Sprendimas yra neaiškus, nemotyvuotas, nepagrįstas; keletas sprendime esančių teiginių visai jo nepagrindžia (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis). Ieškovė supranta, kokios procedūros turi būti atliktos, siekiant išsinuomoti sklypą, tačiau ginčija Skundžiamo sprendimo motyvaciją.

Kaip, be kita ko, pažymi teismas kreipimesi į specialiąją teisėjų kolegiją, teismas, nagrinėdamas bylą, turės vertinti, ar Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, t. y. ar aiškiai nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, ar aiškūs administracinio sprendimo motyvai, o tai, teismo vertinimu, priklauso administracinio teismo kompetencijai.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir kilus abejonių dėl šios bylos rūšinio teismingumo, teismas nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 18 dalis, 3, 17 straipsniai).

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Kai matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. prašymu NŽT Vilniaus miesto skyriui prašė leisti išsipirkti iš valstybės Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nesant galimybės įsigyti Žemės sklypą be aukciono, ieškovė prašė leisti valdyti Žemės sklypą nuomos teisėmis, sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

NŽT Vilniaus miesto skyrius Skundžiamu sprendimu atsisakė parduoti ar išnuomoti konservacinės paskirties Žemės sklypą, nes tokia procedūra prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Skundžiamas sprendimas, be kita ko, grindžiamas Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu, Taisyklių 2.2 papunkčiu, 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentų derinimo“, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. ĮV-536 patvirtintu Trakų Vokės dvaro sodybos, Vilniaus m. sav., Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuoju planu – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planu bei paveldotvarkos projektu nustatytu teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimu.

Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2024, 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2024 ir jose nurodytą praktiką). Kartu pažymėtina, kad, priimant atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus ir pan., juos priimantys viešojo administravimo subjektai, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės, taigi ir Viešojo administravimo įstatymo) reglamentuojamoje srityje.

Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, jame, be kita ko, nurodoma, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsisakymas išnuomoti žemės sklypą yra ne tik kad teisiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, bet prieštarauja pačiame atsisakyme nurodytiems teisės aktams. Susipažinus su Skundžiamu sprendimu, ieškovei taip ir nėra aišku, kokiu pagrindu NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė išnuomoti Žemės sklypą, nes atsisakymas išnuomoti Žemės sklypą yra grindžiamas teisės normomis, draudžiančiomis privatizuoti žemę, kuri yra kultūros paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose. Kaip, be kita ko, pažymi ieškovė, NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė ne išsamų atsakymą, o formalią poziciją, iš kurios nėra aiškūs tokio sprendimo motyvai ir argumentacija. Patikslintas ieškinys, be kita ko, grindžiamas atitinkamomis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintomis teisės normomis.

Patikslintu ieškiniu prašoma ne tik panaikinti Skundžiamą 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą (taip pat atnaujinti terminą ieškiniui dėl minėto sprendimo pateikti), bet ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti ieškovės 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame yra (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos statiniai, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti konservacinės paskirties valstybinės žemės sklypą ir projekto erdvinius duomenis, nurodytus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje bei atitinkamus sprendinius.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui, kuriuo prašė suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įregistruoti jį teisės aktų nustatyta tvarka.

NŽT triplike, be kita ko, nurodo, kad Žemės sklypo formavimas dar nėra baigtas, taigi ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo šiuo metu išsinuomoti Žemės sklypą; tai, kaip nurodoma triplike, matyti tiek iš Skundžiamo sprendimo pavadinimo, tiek ir iš jo turinio.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį, taip pat rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, taip pat nurodo, kad 2021 m. lapkričio 26 d. įsakymu patvirtintame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte ir parengtoje kadastro duomenų byloje yra tam tikrų techninių bei faktinių trūkumų. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2023 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė įrašyti žemės sklypo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą dėl nustatytų trūkumų. Visų pirma turėtų būti išspręstas klausimas dėl atitinkamų nustatytų trūkumų pašalinimo, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotas Žemės sklypas ir nuosavybės teisės į jį, ir tik tuomet sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo dalies perleidimo ar pan.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo metu nėra priimtas, rengiamas įsakymas dėl ieškovei aktualaus Žemės sklypo dalies nuomos (iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad Skundžiamas sprendimas ginčijamas šioje (nuomos) dalyje), nėra rengiama valstybinės žemės nuomos sutartis ar atliekamos kokios nors su tuo susijusios (parengiamosios) procedūros. Kaip minėta anksčiau, ieškovė, be kita ko, prašo įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti ieškovės 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą.

Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusias teisines ir faktines aplinkybes, patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką, pažymi, kad šiuo atveju keliamas ginčas visų pirma yra susijęs su viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju NŽT ar jos atitinkamo teritorinio skyriaus) veikla viešosios teisės (be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo) reglamentuojamoje srityje ir atitinkamomis administracinėmis procedūromis. Tarp ginčo šalių susiklosčiusi teisinė ir faktinė situacija nėra pasiekusi civilinių (žemės nuomos) teisinių santykių stadijos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad keliamo ginčo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, todėl jis priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas; taip pat žr., pvz., mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-50/2023; 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-113/2017; 2015 m. balandžio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-54/2015).

Byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senasis laikraštis“ patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo nagrinėti ieškovės 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą, trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys