Legislator Case Law & Legislation
d787c7eb-cc1d-4bfe-b299-09cb1bc3315b AI generated

Court partially allowed non-material damage claim for prison conditions, awarding 350 EUR compensation.

Case Number d787c7eb-cc1d-4bfe-b299-09cb1bc3315b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's request for 4,636 EUR but partially allowed the claim for non-material damage, awarding 350 EUR. The plaintiff argued that overcrowding, poor hygiene, and lack of bathing facilities caused significant mental and physical suffering during his detention. The court found that while conditions were substandard, the violations were minor, short-term, and not intentional, thus limiting the compensation amount.

Legislator headnote

AI generated

LRT 86-87 str.; 88 str. 1 pkt.; 132 str.; CK 6.271 str.: The court partially compensates for non-material damage caused by minor and temporary violations of detention conditions when the breach is not intentional and does not reach a level of inhuman treatment.

Keywords

AI generated
non-material damage compensation prison overcrowding conditions hygiene standards violation administrative liability proportionality principle mental suffering assessment LRT provisions

Cited Legislation

AI generated
LRT 86-87 str.
LRT 88 str. 1 pkt.
LRT 132 str.
CK 6.271 str.

Cited Case Law

AI generated
EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

AdmAdministracinė byla Nr. I-4062-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04475-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. R. su skundu (I tomo b. l. 1–6) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Ligoninė), 4 636 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Skunde nurodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. kovo 16 d. buvo gydomas Vidaus ligų skyriaus 6 palatoje, nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d.

– Chirurgijos skyriaus 3 palatoje, nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. sausio 17 d. – Vidaus ligų skyriaus 1 palatoje, nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. – Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje, nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. sausio 30 d. – Vidaus ligų skyriaus 5 palatoje, nuo 2015 m. vasario 15 d. iki 2015 m. vasario 18 d. – Chirurgijos skyriaus 2 palatoje, nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. – Chirurgijos skyriaus 4 palatoje, nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. birželio 5 d.

– režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus 29 palatoje, iÅ¡ viso: 61 dienÄ .Teigia, kad visÄ gydymo laikotarpį buvo laikomas perpildytose palatose, kur jam teko ne daugiau kaip 3 kv. m ploto, kuriose buvo tarakonų, nebuvo nei Å¡ilto, nei Å¡alto vandens, prausykloje Å¡iltas vanduo įjungiamas tik du kartus per dienÄ , nebuvo galimybės tinkamai iÅ¡siplauti indų, kadangi nėra nuriebalinimo priemonių. Ligoninėje naudojami aliuminiai indai, kurie kenkia sveikatai. Nurodo, kad nusimaudyti leidžiama tik vienÄ kartÄ per savaitę, todėl etapuojant asmenį iÅ¡ vienos įkalinimo įstaigos į kitÄ kartais tenka bÅ«ti nesimaudžius dvi savaites.

Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus 29 palata buvo nevaloma, nebuvo valymo ir dezinfekavimo priemonių, įrengtas tik Å¡altas vanduo, nebuvo sėdimo tualeto, tualetas neatitvertas nuo bendros patalpos ir yra prie durų, per kurių langelį yra paduodamas maistas.Pabrėžia, kad palatų langai kiauri, iÅ¡daužyti arba jų iÅ¡ viso nebuvo, nuo sienų byrėjo dažai ir tinkas, gultai surÅ«diję nuo drėgmės, čiužiniai drėgni ir smirda bei yra per ploni. Pažymi, kad dėl tokių kalinimo sÄ lygų jis patyrė depresijÄ , pyktį ir neapykantÄ , tapo agresyvus, taip pat patyrė dvasinius, fizinius bei emocinius iÅ¡gyvenimus, kankino nemiga.

Be to, jam buvo suteikta netinkama sveikatos priežiūra.Vadovaujasi tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 2, 5–6, 8, 12 str., Tarptautinių politinių ir pilietinių teisių pakto 2 str. 3 p., 7, 16 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1, 3 ir 4 str., 41 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6, 18, 21 ir 30 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 11 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.250 str., 6.271 str., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23, 55, 57, 88 str., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 1.3 p., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11.4 p.), remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (I tomo b. l. 13–16) nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. kovo 16 d.

Vidaus ligų skyriaus 6 palatoje (palata panaikinta), nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. – Chirurgijos skyriaus 3 palatoje (28,49 kv. m, 6 lovos), nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. sausio 17 d. – Vidaus ligų skyriaus 1 palatoje (22,84 kv. m, 7 lovos), nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. – Vidaus ligų skyriaus 3 palatoje (19,80 kv. m, 6 lovos), nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. sausio 30 d. – Vidaus ligų skyriaus 5 palatoje (12,14 kv. m, 3 lovos), nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 19 d.

– Chirurgijos skyriaus 2 palatoje (24,92 kv. m, 7 lovos), nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. – Chirurgijos skyriaus 4 palatoje (34,06 kv. m, 8 lovos), nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. birželio 5 d. – Chirurgijos skyriaus 29 kamerų tipo palatoje (15,45 kv. m, 8 lovos).Atkreipia dėmesį į tai, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/ arba suimtųjų, nevedama. Ligoninė vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 111.4 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis.Nurodo, kad Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ .

Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos.Pažymi, kad Ligoninės Vidaus ligų ir Chirurgijos skyriuose pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore.

Be to, Ligoninė privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. Palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi. Ligoninės patalpos yra remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) visiÅ¡kai panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos (palatos) yra nuolat remontuojamos. Patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, prireikus, ir dažniau.

Ligoninės pacientams kartÄ per savaitę yra užtikrinama galimybė nusimaudyti po duÅ¡u, ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ligoninė yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Nurodė, jog vasaros laikotarpiu yra iÅ¡imamas vienas kameros lango rėmas, taip užtikrinant kameros vėdinimÄ ir kad bÅ«tų ne per karÅ¡ta, kiekvienoje palatoje yra įrengta ventiliacinė vėdinimo Å¡achta. Gydomų asmenų praÅ¡ymu iÅ¡duodamas valymo inventorius. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus.Teigia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais.

Be to, jis kreipėsi į teismÄ praėjus trejiems ir mažiau metų nuo tariamai atsiradusios žalos (nuo pirmos hospitalizacijos datos). Vadovaujantis CK 1.125 str. 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å iuo atveju yra suėjęs Å¡is terminas dėl pirmųjų dviejų hospitalizacijos laikotarpių.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad Chirurgijos skyriaus 29 palatoje įrengtas nesėdimas tualetas, kuriuo sunku naudotis po operacijos. Be to, po operacijos, kai sunku atsikelti iÅ¡ lovos, reikia pačiam tvarkytis. Sesutės neįeina į palatÄ , taigi tam, kad bÅ«tų suleisti vaistai reikia iÅ¡eiti į koridorių. Palatoje pastatytos dviejų aukÅ¡tų lovos, iÅ¡ kurių antro aukÅ¡to sudėtinga iÅ¡lipti, nes nėra kopėtėlių. Tiek Ligoninėje, tiek pataisos namuose duÅ¡as bÅ«na trečiadieniais (kartÄ per savaitę), todėl, kai bÅ«na tÄ dienÄ daug žmonių Ligoninėje, nespėji nusiprausti, grįžus į pataisos namus trečiadienį taip pat nespėji, nes jis veikia tik iki 17 val.Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.Teismas k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Ligoninė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A671–575/2015 ir kt.).IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę.

CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Dėl to, tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A52–858/2015).Å ioje byloje svarbu ir tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 m. terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261–1798/2013).Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. kovo 16 d. (3 paras), nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. (10 parų), nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. sausio 17 d. (3 paras), nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. (3 paras), nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. sausio 30 d. (3 paras), nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 19 d. (9 paras), nuo 2015 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. (8 paras), nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. birželio 5 d. (15 parų), iÅ¡ viso: 54, o ne 61 parÄ , kaip teigia pareiÅ¡kėjas (I tomo b. l. 13–14, 18–33).CK 1.127 str. 1 d.

įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad yra akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl kalinimo, neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jis patyrė didelius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , pablogėjo sveikata, tapo dirglus, nervingas, prarado pasitikėjimÄ savimi.Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui iÅ¡siuntė tik 2015 m. rugsėjo 8 d. (I tomo b. l. 7), o prieÅ¡ tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir patirtos neturtinės žalos, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl jis praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjo nurodytu 1 ir 2 laikotarpiais (nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. kovo 16 d., nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d., iÅ¡ viso: 13 parų).Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 str. 1 d., žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63–1343/2012).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 111.4 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.IÅ¡ Ligoninės pateiktų duomenų nustatyta, kad bendrai apskaičiavus nagrinėjamus laikotarpius, t. y. periodiÅ¡kai nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. birželio 5 d., iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 41 paros praleistos Ligoninėje, visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų.

Ligoninė atsiliepime pripažino, kad nustatytos ploto normos galėjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie laikymÄ perpildytose palatose yra pagrįstos.Vis dėlto pastebėtina ir tai, kad nurodytų aplinkybių vertinimui svarbi ir pareiÅ¡kėjo galimybė laisvai judėti bÅ«nant Ligoninėje. Ligoninė nurodo, jog pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį bÅ«nant Vidaus ligų ir Chirurgijos skyriuose buvo galimybė nuo 6.00 val. ryto iki 22.00 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedÅ«rų metu, bÅ«ti gryname ore.

Taigi nors byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent gydymas, pažeidžiant nustatytÄ minimalaus ploto reikalavimÄ ar kitus teisės aktų reikalavimus, pareiÅ¡kėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui palatoje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Be to, pažymėtina ir tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sÄ lygas.Pabrėžtina, kad Ligoninė pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto, atlieka patalpų remontÄ .

Tai patvirtina Ligoninės 2012 m. rugpjūčio 22 d., 2014 m. rugsėjo 17 d., 2015 m. kovo 18 d. darbų priėmimo aktai (I tomo b. l. 109–110, 111–112, 113–114). Aplinkybę, kad patalpų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas, patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotas leidimas-higienos pasas (I tomo b. l. 47), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. iÅ¡duota įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencija Nr. 3360 (I tomo b. l. 48).

Ligoninė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (I tomo b. l. 72–75). Teismui pateikti atliktų darbų aktai bei Kenkėjų kontrolės žurnalas patvirtina, jog tarnyba nuolat atlieka buitinių kenkėjų naikinimo darbus (I tomo b. l. 34–46, 122–133). Be to, Ligoninė yra nuolat tikrinama Vilniaus visuomenės sveikatos centro (I tomo b. l. 56–67), taigi stengiamasi gerinti Ligoninėje laikomų asmenų laikymo sÄ lygas. Pažymėtina, jog tam tikrais laikotarpiais Vilniaus visuomenės sveikatos centras yra nustatęs nežymių teisės aktų reikalavimų neatitikimų palatose, tačiau grįžtamųjų patikrinimų metu pažeidimai bÅ«davo paÅ¡alinti.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiÅ¡kėju, jog tam tikrais laikotarpiais palatos ne visiÅ¡kai atitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau Å¡ie pažeidimai buvo nežymÅ«s ir esant galimybei paÅ¡alinami.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog etapuojant asmenį yra pažeidžiamos jo teisės nusimaudyti po duÅ¡u, nes galimybė nusimaudyti numatyta tik vienÄ kartÄ per savaitę, todėl etapavimui vykstant tuo metu, kai pagal tvarkaraÅ¡tį galima pasinaudoti teise nusimaudyti po duÅ¡u, pareiÅ¡kėjas tokiÄ teisę praranda, todėl susidaro situacija, kai nesimaudęs turi bÅ«ti dvi savaites.

PareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad maudymasis po duÅ¡u vyksta pagal nustatytÄ tvarkaraÅ¡tį jo nepažeidžiant. Tai patvirtina ir Ligoninės pateikta jos direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-65 patvirtinta Pacientų naudojimosi duÅ¡u tvarka (toliau – Pacientų naudojimosi duÅ¡u tvarka) (I tomo b. l. 49–52). Å iuo aspektu teismas pažymi, jog teisė po Å¡iltu duÅ¡u nusimaudyti vienÄ kartÄ per savaitę atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 68 p. reikalavimus ir tokios teisės nesuteikimas, kai dėl etapavimo praleidžiamas grafike nustatytas laikas maudytis, pažeidė pareiÅ¡kėjo teises.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad palatose yra tik Å¡altas vanduo, o prausykloje Å¡iltas vanduo įjungiamas tik 2 kartus per dienÄ .

Su tokiu pareiškėjo argumentu teismas nesutinka, nes iš byloje esančio šilto vandens tiekimo grafiko (I tomo b. l.

55) matyti, kad Å¡ilto vandens tiekimas prausyklose įjungiamas tris kartus per dienÄ . Å iuo atveju jokios pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos, nes įstatymai nenumato prievolės tiekti Å¡iltÄ vandenį visÄ laikÄ , o kamerose numatytas privalomas tik Å¡alto vandens tiekimas.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad čiužiniai drėgni bei smirda ir yra per ploni. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad įstatymai nenumato reikalavimų čiužinių storiui, todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo skundas nepagrįstas.

Dėl čiužinių drėgmės ir smarvės pažymėtina, kad Ligoninė yra sudariusi 2012 m. gegužės 30 d. skalbimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 57-41, kuri patvirtina Ligoninėje atliekamus skalbimo darbus (I tomo b. l. 68–71). Taip pat, iÅ¡ Pacientų naudojimosi duÅ¡u tvarkos 19 p. matyti, kad po kiekvieno prausimosi po duÅ¡u yra keičiama patalynė ir pižamos bei surenkami neÅ¡varÅ«s skalbiniai (I tomo b. l. 51). Tokia Ligoninėje nustatyta tvarka atitinka Taisyklių 258 p. ir Higienos normos HN 76:2010 67 p. reikalavimus, kuriuose nustatyta pareiga ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę keisti patalynę ir rankÅ¡luosčius.

Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pažymėtina, jog LAVL nepateikė jokių duomenų apie čiužinių būklę, todėl ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai.Dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai jis nėra atitvertas nuo bendros patalpos, nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A257–442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A482–756/2016, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A402–662/2017, 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561–261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A772–261/2017 ir kt.).

Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas po operacijos naudojosi nesėdimu tualetu, kuris nebuvo tinkamai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, ir yra prie durų, per kurių langelį paduodamas maistas (I tomo b. l. 78, 79, 81), ne tik ribojo jo privatumÄ , bet sukėlė jam ir kitokius nemalonius iÅ¡gyvenimus (pvz., nemalonus kvapas, nepatogumas ir pan.), sunkumÄ juo naudotis.Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-177 patvirtintÄ Ligoninės patalpų valymo, plovimo ir dezinfekavimo tvarkÄ , savo gyvenamÄ sias patalpas kasdien valo nuteistieji (suimtieji).

Atsakovės teigimu, valymo inventorius bei priemonės buvo iÅ¡duodamos pagal nuteistųjų (suimtųjų) praÅ¡ymus, o po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Be to, kartÄ per mėnesį arba iÅ¡vykus pacientui (pacientams) palatiniai sanitarai atlikdavo pagrindinį Å¡ių patalpų valymÄ , kurio metu visi pavirÅ¡iai buvo iÅ¡valomi ir dezinfekuojami, kaip tai yra nustatyta Higienos normos HN 76:2010 58 punkte. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo.

Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas atitinkamose palatose buvo gydomas pakankamai trumpÄ laikÄ .PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Ligoninėje neteisėtai naudojami aliumininiai indai, kurie kenkia sveikatai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenustatė specialių reikalavimų įkalinimo įstaigose naudojamiems indams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje (http://sam.lrv.lt/naujienos/aliuminio-indu-laikai-praeina) vieÅ¡ai pateikiama informacija apie aliuminio indų vis retesnį naudojimÄ , tačiau, specialistų nuomone, laikantis gamintojų instrukcijų aliuminio indus galima naudoti.

Todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl naudojamų indų vertintini kritiÅ¡kai. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad dėl tokių indų naudojimo jam buvo pablogėjusi sveikata ar kilo kažkokių kitų nepatogumų (fizinių ar dvasinių iÅ¡gyvenimų).Dėl pareiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu nurodomo kalinimo sÄ lygų pažeidimo, kad jam po operacijos teko virÅ¡utinis gultas, kur neįrengtas užlipimas (kopėtėlės), teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas formuoja naujÄ skundo pagrindÄ , kuris nebuvo nagrinėjimo dalyku, todėl dėl jo nepasisako.PareiÅ¡kėjas, taip pat nurodo, kad jam buvo teikiamos nekokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.

Tokio pobÅ«džio ginčai nėra priskirti administracinių teismų jurisdikcijai. Todėl pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai Å¡ioje srityje yra pažeisti, su ieÅ¡kiniu gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atitinkamai, vertintina, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , neužtikrinimas kalinamų asmenų privatumo ir kt., žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Kita vertus, nurodyti pažeidimai nebuvo tęstiniai, iÅ¡ esmės vyko trumpais laikotarpiais, be to, nėra duomenų, kad tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų subjektų.Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus).Teismas, atsižvelgdamas į laikymo Ligoninėje trukmę, į tai, kad buvo nustatytas kamerų perpildymo faktas (iÅ¡ viso: 41 para (54-13)), netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nesuteikta teisė nusimaudyti duÅ¡e teapavimo metu, kiti nežymÅ«s kai kurių higienos normų reikalavimų pažeidimai, į tai, kad pareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , turėjo numatyti bÅ«simas pasekmes, taip pat į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pažeidimų mastÄ , pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, priteisia 350 Eur kompensacijÄ patirtai neturtinei žalai atlyginti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. R. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui M. R. priteisti 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                           Iveta Pelienė