2020-12-09 Nr. AB-24541-3-61-3-03082-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1991-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03082-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2018 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 42-657; 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas ) 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 2S-2617.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. birželio 19 d. iš jo buvo paimtas nešiojamas kompiuteris Lenovo. Pareiškėjo kompiuteris buvo patikrintas 2018 m. birželio 20 d. 14 val., tačiau po patikrinimo ir apskaitos jam nebuvo grąžintas, todėl pateikė Vilniaus PN skundą.

3. Pareiškėjas nesutiko su gautu Vilniaus PN atsakymu, nes, jo teigimu, kompiuteris jam turėjo būti grąžintas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo. Tokią tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tikrinimo tvarkos aprašas) 11 punktas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN priimtu sprendimu, apskundė jį Departamentui.

4. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN sprendimo, Departamento priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi jame neatsakyta į pagrindinį pareiškėjo klausimą, t., y. kodėl Vilniaus PN jam laiku, t. y. 2018 m. birželio 20 d., negrąžino kompiuterio. Iš pareiškėjo skundo argumentų matosi, kad atsakovo ir Departamento sprendimai teisiškai nepagrįsti.

5. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas, atsakingas už nuteistųjų asmeninių kompiuterių tikrinimą, 2018 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu informavo Vilniaus PN vadovą, kad 2018 m. birželio 20 d. 14 val. patikrinus pareiškėjo asmeninį nešiojamą kompiuterį, buvo nustatyta, kad pareiškėjo kompiuteryje instaliuotos nuteistiesiems naudotis draudžiamos programos: IObit Uninstaller, Advance System Care, Hard Disk Low Level Format. Pareiškėjas, suinstaliavęs šias draudžiamas nuteistiesiems naudotis programas į savo nešiojamą kompiuterį, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punktą. Pareiškėjui Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 28-367 už šį bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje.

7. Kadangi pareiškėjas suinstaliavęs į savo asmeninį nešiojamą kompiuterį nuteistiesiems draudžiamas naudoti kompiuterines programas pažeidė Aprašo reikalavimus, t. y. pažeidė naudojimosi elektros prietaisais tvarką, todėl atsirado pagrindas, vadovaujantis BVK 96 straipsnio 3 dalies 1 punktu, paimti iš pareiškėjo jo asmeninį nešiojamą kompiuterį iki šešių mėnesių. Minėtas BVK straipsnis nenumato jokių išlygų dėl nuteistųjų asmeninių kompiuterių paėmimo, pažeidus naudojimosi elektros prietaisais tvarką, nuteistųjų asmeniniai kompiuteriai paimami be išlygų, kiekvienu konkrečiu atveju paėmimo terminą nustato pataisos įstaigos vadovas. Asmeninio kompiuterio paėmimas nėra nuobauda. Kompiuterių paėmimas yra įstatymo leidėjo nustatyta papildoma bausmės atlikimo režimo reikalavimų užtikrinimo priemonė. Motyvuotu Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 61-19 kompiuteris iš pareiškėjo buvo paimtas keturiems mėnesiams.

8. Pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 28-367 ir 2017 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 61-19 apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau šis pareiškėjo skundus atmetė ir paliko galioti minėtus Vilniaus PN direktoriaus nutarimus.

9. Vilniaus PN 2018 m. liepos 11 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 42-657, kuriuo išaiškino, kad, vadovaujantis Tikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis, iš pareiškėjo 2018 m. birželio 19 d. buvo paimtas kompiuteris patikrinimui. Pažymėjo, kad šis aprašas nenumato termino, per kurį privalo būti patikrinti iš nuteistųjų bausmės atlikimo metu paimti elektros prietaisai ar informacijos laikmenos, tačiau pabrėžė, kad visais atvejais tai atliekama per protingą ir kiek įmanomą trumpesnį terminą.

10. Vilniaus PN jokiais savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tai patvirtino ir Departamentas, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jį naikinti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad: Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. birželio 20 d. tarnybiniu pranešimu pranešta, kad 2018 m. birželio 20 d. 14 val. buvo patikrintas pareiškėjui priklausantis nešiojamas kompiuteris Lenovo ThinkPad T-430 Nr. (duomenys neskelbtini); tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo kompiuteryje instaliuotos nuteistiesiems naudotis draudžiamos programos: IObit Uninstaller, Advance System Care, Hard Disk Low Level Format; tuo nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Aprašo 8 punkto reikalavimus; Vilniaus PN direktorius, įvertinęs pareiškėjo 2018 m. birželio 21 d. rašytinį pasiaiškinimą, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, užfiksuotą minėtame tarnybiniame pranešime, bei vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, priėmė 2018 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 28-367, kuriuo nutarė nuteistajam J. S. skirti nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; pareiškėjas 2018 m. birželio 27 d. skundu kreipėsi į atsakovą dėl to, kad jam po 2018 m. birželio 20 d. patikrinimo nebuvo grąžintas jo nešiojamasis kompiuterinis.

13. Byloje taip pat buvo nustatyta, jog Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo kompiuteryje instaliuotos nuteistiesiems naudotis draudžiamos programos bei vadovaudamasis BVK 96 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2018 m. liepos 2 d. priėmė nutarimą Nr. 61-19, kuriuo nutarė iš pareiškėjo keturiems mėnesiams paimti jo nešiojamąjį kompiuterį; be to, Vilniaus PN, išnagrinėję pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. skundą, 2018 m. liepos 11 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodoma, kad atsakovas, vadovaudamasis BVK 96 straipsnio 3 dalies 1 punktu, iš pareiškėjo paėmė kompiuterį keturiems mėnesiams, o minėtas straipsnis nenumato galimybės naudotis kompiuteriu iki nutarimo priėmimo, kompiuteris pareiškėjui bus grąžintas 2018 m. spalio 19 d.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kompiuteris pareiškėjui turėjo būti grąžintas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo priėmimo, teismas vadovavosi BVK 110 ir 96 straipsniais, Aprašo 8 punktu, taip pat Tikrinimo tvarkos aprašo 2–4 punktų nuostatomis ir pažymėjo, jog daiktai, kurių patikrinimo metu nustatyta, kad jie neatitinka šio aprašo 3 punkte nustatytų reikalavimų, įstaigoje laikomiems asmenims neperduodami, o perduoti paimami ir saugomi įstaigos sandėlyje, iki įstaigoje laikomo asmens prašymu bus grąžinti juos perdavusiems asmenims, ar atiduoti paleidžiamam į laisvę daiktų savininkui. Teismas nurodė, kad pagal Tikrinimo tvarkos aprašo 11 punktą daiktai turi būti patikrinti, apskaityti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo; šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu įstaigos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras daiktų patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų.

15. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje nesprendžiamas Vilniaus PN direktoriaus nutarimų, kuriais pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ar pritaikyta papildoma bausmės atlikimo režimo reikalavimų užtikrinimo priemonė – kompiuterio paėmimas keturiems mėnesiams, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

16. Teismo vertinimu, atsakovas nustatęs, kad pareiškėjo kompiuteris neatitiko Apraše įtvirtintų reikalavimų, iš karto po patikrinimo ir neturėjo grąžinti pareiškėjui jo kompiuterio, o turėjo imtis priemonių, įtvirtintų BVK 96 straipsnio 3 dalies 1 punkte, nes minėtas BVK 96 straipsnis nenustato jokių išlygų dėl nuteistųjų asmeninių kompiuterių paėmimo, pažeidus Aprašo nuostatas.

17. Teismo vertinimu, Tikrinimo tvarkos aprašo 11 punktas nustato terminą, per kiek laiko turi būti patikrinti, apskaityti ir išduoti asmenims daiktai, kuriuos jie įsigyja už asmenines lėšas ar kurie jiems yra perduodami iš laisvės, t. y. naujai įsigyti ar perduoti daiktai, tačiau šis aprašas nenustatė termino, per kurį turi būti patikrinti iš nuteistųjų bausmės atlikimo metu paimti elektros prietaisai ar informacijos laikmenos. Tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjo nešiojamojo kompiuterio paėmimui patikrinti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) pritaikius Tikrinimo tvarkos aprašo 11 punkte nustatytą terminą, matyti, kad šis terminas nebuvo pažeistas, nes pareiškėjo nešiojamasis kompiuteris buvo paimtas 2018 m. birželio 19 d., 2018 m. birželio 20 d. nustatyti pažeidimai ir nepraėjus dešimt darbo dienų nuo pareiškėjo kompiuterio paėmimo patikrinti, 2018 m. liepos 2 d. jam taikyta priemonė – kompiuterio paėmimas.

18. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepažeidė minėtų teisės aktų nuostatų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir panaikinti skundžiamą Vilniaus PN atsakymą, kuriuo motyvuotai paaiškintos priežastys, kodėl pareiškėjui negrąžinamas paimtas kompiuteris.

19. Įvertinęs skundžiamo Departamento sprendimo turinį, kuriame nurodyta, kad Vilniaus PN 2018 m. liepos 11 d. atsakymas Nr. 42-657 yra teisėtas ir pagrįstas, teismas darė išvadą, jog šiame sprendime pakankamai aiškiai atsakyta, dėl kokių priežasčių iš pareiškėjo buvo paimtas jo nešiojamasis kompiuteris patikrinimui, Departamentas sutiko su minėtame Vilniaus PN sprendime (atsakyme) išdėstytais motyvais, tik jų nepakartojo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, susijusias su Vilniaus PN skundžiamo sprendimo pagrįstumu, teismo nuomone, Departamento sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

20. Apibendrindamas teismas nurodė, kad nenustatė skundžiamų sprendimų panaikinimo pagrindų, pareiškėjo skundžiami sprendimai atitiko teisės aktų reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.

III. 21. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

22. Pareiškėjas nurodo, kad jo pirmosios instancijos teismui teiktas skundas buvo pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Bausmių vykdymo kodekso ir Tikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis, tačiau teismas išimtinai palaikė atsakovą ir nepripažino grubių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad nagrinėjamu atveju galima vadovautis Tikrinimo tvarkos aprašo 11 punktu ir taikyti 10 darbo dienų terminą, taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjo kompiuteris buvo apskaitytas ir patikrintas 2018 m. birželio 20 d., tačiau pareiškėjui nebuvo grąžintas.

23. Taigi akivaizdu, kad patikrinus asmeniui priklausantį daiktą, jis turi būti grąžintas arba paimtas BVK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjo kompiuteris buvo paimtas tik Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 61-19. Pareiškėjas tvirtina, kad nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. liepos 2 d. jo kompiuterį Vilniaus PN administracija laikė nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo šią aplinkybę.

24. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisės aktais, bylą išnagrinėjo neobjektyviai, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo pakankamai aktyvus, netyrė įrodymų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

25. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovo teigimu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai pritaikius teisės normas, ištyrus visus reikšmingus įrodymus, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, tačiau nėra įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, remdamasis naujausia teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl, pareiškėjo teigimu, neteisėtų Vilniaus PN direktoriaus veiksmų – Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 42-657 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir privaloma ne teismo tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusio Departamento 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 2S-2617 „Dėl skundo nagrinėjimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundžiamus individualius administracinius aktus, konstatavo, kad ginčijami atsakymai yra teisėti ir pagrįsti – juose išdėstytos faktinės aplinkybės, teisės aktai bei išsamiai išaiškintos priežastys, kodėl pareiškėjui po atlikto patikrinimo negrąžintas asmeninis kompiuteris.

30. Pareiškėjas su šiomis teismo išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Tikrinimo tvarkos aprašo 11 punktu, iš jo paimtas patikrinimui asmeninis kompiuteris turėjo jam būti grąžintas po patikrinimo, taigi Vilniaus PN administracija be jokio teisinio pagrindo jam šio įrenginio negrąžino nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2017 m. liepos 2 d., t. y. kol buvo priimtas motyvuotas Vilniaus PN direktoriaus nutarimas paimti iš pareiškėjo kompiuterį BVK 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, teisėjų kolegija akcentuoja, jog byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas yra nuteistasis, atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, t. y. jis yra specifinį teisinį statusą turintis asmuo, kuriam paskirtos bausmės vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas (1 str. 1 d.). Šio kodekso 10 straipsnyje yra nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

33. Pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus reglamentuojančio BVK 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Vadovaujantis BVK 96 straipsniu, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais (1 dalis); nuteistiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius (2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavęs, kad nuteistųjų teisė naudotis asmeniniu kompiuteriu nėra absoliuti (žr., pvz., 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-309/2013).

34. Siekdamas užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims nepatektų draudžiami jiems turėti daiktai, bei nustatyti perduodamų ar įsigyjamų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų patikrinimo, apskaitos bei laikymo tvarką, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 patvirtino Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašą (t. y. Tikrinimo tvarkos aprašą). Šio aprašo 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašas nustato tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir apskaitomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat leidžiami naudoti kompiuteriai, buitiniai elektros prietaisai, muzikos instrumentai. Daiktai turi atitikti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 „Dėl Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytus techninius parametrus (Tikrinimo tvarkos aprašo 3 p.). Nepatikrinti daiktai, daiktai, kurių patikrinimo metu nustatyta, kad jie neatitinka šio aprašo 3 punkte nustatytų reikalavimų, įstaigoje laikomiems asmenims neperduodami, o perduoti paimami ir saugomi įstaigos sandėlyje, iki įstaigoje laikomo asmens prašymu bus grąžinti juos perdavusiems asmenims, ar atiduoti paleidžiamam į laisvę daiktų savininkui (Tikrinimo tvarkos aprašo 4 p.).

35. Vadovaudamasis BVK 96 straipsnio 2 dalimi, Departamento direktorius 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtino Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašą. Aprašas nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir BVK numatytų elektros prietaisų (toliau – elektros prietaisai) techninius parametrus, elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką (1 punktas). Aprašo 8 punkte nustatyta, kad kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją.

36. Byloje Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto 2018 m. birželio 20 d. surašyto tarnybinio pranešimo duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėjui priklausantis nešiojamas kompiuteris buvo patikrintas 2018 m. birželio 20 d. ir patikrinimo metu nustatyta, kad kompiuteryje instaliuotos draudžiamos nuteistiesiems naudotis programos bei konstatuota, jog tuo nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Aprašo 8 punkto nuostatas. Šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neneigė ir neginčijo. Taigi patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėjo kompiuteryje yra nuteistiesiems draudžiamos programinės įrangos (programų, skirtų naikinti kompiuterio darbo istoriją ir pan.), pareiškėjo kompiuteris, kaip neatitinkantis jam keliamų Aprašo 8 punkto reikalavimų, negalėjo būti perduotas jam naudotis pagal Tikrinimo tvarkos aprašo 4 punktą.

37. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai, kad jam priklausantis kompiuteris turėjo būti grąžintas, vadovaujantis Tikrinimo tvarkos aprašo 11 punktu, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi šios teisės normos skirtos nuteistųjų daiktų patikrinimo terminui apibrėžti, o atvejus, kai tikrinami elektros prietaisai nuteistiesiems negrąžinami, nustato Tikrinimo tvarkos aprašo 4 punktas. Taigi Vilniaus PN ir Departamento skundžiami atsakymai, kuriuose iš esmės nurodoma, jog Aprašo 8 punkto reikalavimų neatitinkantis kompiuteris pareiškėjui negali būti grąžintas, yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys kilusiam ginčui taikytiną teisinį reguliavimą ir šių individualių administracinių aktų panaikinti nebuvo jokio pagrindo.

38. Nesutikdama apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos medžiagą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

39. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais bylos šalių teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl ginčo esmės.

40. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad sprendimas yra motyvuotas, nes jame nurodyti teisės aktai ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių iš dalies yra atmestas skundas, sprendimas yra aiškus ir suprantamas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma skundą tenkinti, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

41. Dėl pareiškėjo formuluojamo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija nurodo, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Kadangi galutinis byloje sprendimas yra nepalankus pareiškėjui, t. y. priimtas ne pareiškėjo naudai, darytina išvada, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šis prašymas netenkinamas.

42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys