2022-03-23 Nr. AB-6940-3-61-3-04908-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1654-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04908-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2, 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S32780 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 6K-2166 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje (duomenys neskelbtini), nes yra persekiojamas tautiniu pagrindu kaip (duomenys neskelbtini) ir politiniu pagrindu už dėdės dalyvavimą (duomenys neskelbtini) grupuotės (duomenys neskelbtini) veikloje.

2.2. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad pagal tautybę yra (duomenys neskelbtini), išpažįsta induizmą. Jo dėdė buvo (duomenys neskelbtini) organizacijos narys. 2013 m. jo dėdė ir brolis buvo suimti armijos atstovų. Nuo to laiko nei dėdės, nei brolio niekas daugiau nematė ir nežino kur jie yra. Pareiškėjas tvirtino, kad ir pats buvo sulaikytas kariuomenės atstovų. Jis buvo nuvestas į patalpą, primenančią tualetą ir ten dvi dienas mušamas. Jo rankos ir jo kojos buvo surištos, taip kaip ir jo dėdei ir broliui, o ant akių užrištas raištis. Po to jam davė kažko parūkyti ir jam iki šiol nuo šio parūkymo dusina. Jam buvo sulaužyta nosis ir jis prarado sąmonę. Po to atsidūrė ligoninėje, kur išbuvo tris dienas. Jo dėdė buvo organizacijos narys, taip, pat buvo mušamas ir todėl mirė. Organizacija, kuriai priklausė dėdė gina (duomenys neskelbtini) tiesas. Jis tvirtino, kad turi problemų dėl tautybės ((duomenys neskelbtini)), nes (duomenys neskelbtini) valdžia stengiasi žudyti (duomenys neskelbtini), kad padidintų savo populiaciją. Dėdė buvo organizacijos narys, kurią (duomenys neskelbtini) kaltino turint ginklus, tačiau ši organizacija ginklų neturi, o tik sako, kad turi. Pareiškėjas aiškino, kad po to kai buvo sulaikytas armijos, jis atsiskyrė nuo šeimos – motinos ir sesers. Jis rado ramesnę vietą kur jautėsi saugus ir 5 mėnesius gyveno atskirai. Bet jis pastoviai skambindavo mamai ir ši sakė, kad jo ieško kariškiai ir kad jis geriau tegul išvažiuoja ir gyvena laimingai kitur.

2.3. Kilmės šalies informacija sutampa su pareiškėjo pasakojimu, kad jis kaip (duomenys neskelbtini), realiai gali būti persekiojamas dėl jo dėdės dalyvavimo (duomenys neskelbtini)veikloje. Dėl minėto persekiojimo pareiškėjui kyla grėsmė prarasti laisvę, sveikatą ar net gyvybę, todėl yra pagrindas patenkinti prieglobsčio prašymą.

2.4. Pasak pareiškėjo, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Šiuo atveju pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas dėl politinių motyvų.

2.5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai nesuteikė pareiškėjui galimybės savanoriškai išvykti iš šalies. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo atžvilgiu atsakovo sprendimas grindžiamas prielaidomis, o aplinkybės dėl kurių būtų galima nesuteikti teisės savanoriškai išvykti iš šalies, nenustatytos.

2.6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko siekiant apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

2.7. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo ir sprendimo formos bei turinio trūkumų.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės valstybėje neturi artimųjų, nes nežino kur yra jo mama ir sesuo, o jo tėvas, brolis ir dėdė mirę (pastarieji buvo sulaikyti armijos ir kankinti). Anot pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) jo šalyje žudomi, jam ten yra nesaugu.

3.2. Departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o jo pasakojimas buvo abstraktus, nenuoseklus prieštaringas. Pateiktos išvykimo iš kilmės priežastys grindžiamos abstrakčiais teiginiais. Atsakovas pažymėjo, kad kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad pareiškėjas atitinka profilį asmenų, kuriuos gali persekioti valdžia. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.3. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.4. Atsakovas akcentuoja, kad prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, kurie patvirtina visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Pareiškėjo atveju, kadangi jis nepateikė jokių jo prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, pasakojimo turinio patikimumas buvo vertinamas atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją ir laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d.

įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatų, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

Vertinant pareiškėjo pasakojimą, matyti, jog jo nenorą grįžti į kilmės šalį labiau sąlygoja tai, kad, jis nieko neturi – motina ir sesuo yra nežinia kur, brolis miręs, o grįžus jo laukia kankinimai ir mirtis. Pareiškėjo pasakojimas pasižymi nenuoseklumu, neišsamus, prieštaringas, jo teikiami paaiškinimai prieštaringi bei keliantys pagrįstų abejonių. Kalbėdamas apie dėdės ir brolio sulaikymą jis sakė, kad tai įvyko 2013 m., kad nuo to laiko jų niekas nematė, tačiau vėliau apklausos metu jis jau teigė, kad dėdė mirė nuo sumušimų, miręs yra ir jo brolis.

Pareiškėjas teigė, kad jokioms politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms nepriklauso, visuomeninėje veikloje nedalyvauja, todėl nėra suprantami jo nurodyti sulaikymo motyvai, didelių abejonių kelia ir pats tariamas sulaikymo faktas. Tikėtina, kad jo pasakojimas apie sulaikymą yra kitų asmenų girdėtų liudijimų arba gandų apie elgesį su sulaikytais asmenimis atpasakojimas. Skunde nurodyta, kad pareiškėjo dėdė priklausė (duomenys neskelbtini), tačiau pats pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad jo dėdė priklausė (duomenys neskelbtini).

Ši politinė organizacija yra šalyje registruota ir valdžią palaikanti politinė partija kartu su armija padedanti kovoti su „(duomenys neskelbtini)“, todėl kelia abejonių ir pareiškėjo pasakojimas apie jo artimųjų sulaikymus 2013 m. Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai apie norą surasti šeimą, nes jis net nesugebėjo paaiškinti kaip tai ruošiasi daryti būdamas toli nuo savo gimtos šalies (paklaustas atsakė „nežinau“). Jo teiginiai apie kylančią grėsmę (duomenys neskelbtini)būti nužudytam dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini) prieštarauja turimai informacijai apie kilmės valstybę, nepagrįsti jokiais įrodymais ir deklaratyvūs. Jo išvykimas iš (duomenys neskelbtini) į Indiją ir gyvenimas ten 2 metus vertintinas kaip ieškojimas geresnio gyvenimo.

Pareiškėjas pats nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nebeturi šeimos narių, o vienam gyventi ten neįmanoma, pastaruosius 3 metus gyveno blogai, neturėjo galimybės normaliai valgyti, normaliai pietauti, bendrauti su savo šeima. Pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo rimtais patikimumo trūkumais bei prieštaravo kilmės valstybės informacijai, todėl nėra laikomas patikimu įrodymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas suponuoja tvirtas abejones, kad jo baimė dėl paties asmeninio saugumo ar grėsmės gyvybei yra deramai nepagrįstos.

Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė patirti persekiojimą nelaikyta visiškai pagrįsta, todėl konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

3.5. Kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) ir jų šeimos nariai yra valdžios persekiojimo objektas, priešingai nei nurodė pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, Departamentas ginčijamame Sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą yra hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

3.6. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog jis yra priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei – tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėjas ateityje susidurs su netinkamu elgesiu ar su padidinta persekiojimo grėsme, taigi, jam pagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjas nurodė, kad dėl etninės priklausomybės jam kyla problemų kilmės šalyje, t. y. turėjo problemų dėl savo tautybės, dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini), stengiasi žudyti (duomenys neskelbtini) žmones tam, kad padidintų savo populiaciją, tačiau tokių jo bendro pobūdžio teiginių nepatvirtina kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo noras gyventi saugesnėje valstybėje nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikio. Todėl Departamentas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

3.7. Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjas nepateikė skunde šias aplinkybes paneigiančių svarių argumentų.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo J. P. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kitą dalį skundo atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. 2021 m. spalio 15 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog pagal tautybę yra (duomenys neskelbtini), išpažįsta induizmą. Jo dėdė buvo (duomenys neskelbtini) organizacijos narys. 2013 m. jo dėdė ir brolis buvo suimti armijos atstovų. Pareiškėjo tvirtinimu, nuo to laiko nei dėdės, nei brolio niekas daugiau nematė ir nežino kur jie yra. Jis tvirtino, kad ir pats buvo sulaikytas kariuomenės atstovų. Jis buvo nuvestas į patalpą, primenančią tualetą ir ten dvi dienas mušamas. Pareiškėjas pasakojo, kad jo rankos ir jo kojos buvo surištos, taip kaip ir jo dėdei ir broliui, o ant akių užrištas raištis. Po to jam davė kažko parūkyti ir jam iki šiol nuo šio parūkymo dusina. Jam buvo sulaužyta nosis ir jis prarado sąmonę. Po to atsidūrė ligoninėje, kur išbuvo tris dienas. Jo dėdė buvo organizacijos narys, taip pat buvo mušamas ir todėl mirė. Organizacija, kuriai priklausė dėdė gina (duomenys neskelbtini) tiesas. Jis tvirtino, kad turi problemų dėl tautybės (t(duomenys neskelbtini)), nes (duomenys neskelbtini) valdžia stengiasi žudyti (duomenys neskelbtini), kad padidintų savo populiaciją. Dėdė buvo organizacijos narys, kurią (duomenys neskelbtini) kaltino turint ginklus, tačiau ši organizacija ginklų neturi, o tik sako, kad turi. Pareiškėjas aiškino, kad po to kai buvo sulaikytas armijos, jis atsiskyrė nuo šeimos – motinos ir sesers. Jis rado ramesnę vietą kur jautėsi saugus ir 5 mėnesius gyveno atskirai. Bet jis pastoviai skambindavo mamai ir ši sakė, kad jo ieško kariškiai ir kad jis geriau tegul išvažiuoja ir gyvena laimingai kitur. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojamas tautiniu pagrindu, kaip (duomenys neskelbtini) ir politiniu pagrindu, už dėdės dalyvavimą (duomenys neskelbtini) grupuotės veikloje.

5.2. Departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus ir informaciją, 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 21S32780 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

5.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Departamento komisija pareiškėjo skundą atmetė, laikė, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog kilmės valstybėje jį galimai persekiotų dėl politinių motyvų, yra nepagrįstos. Tiek teismas, tiek atsakovas nenustatė, jog pareiškėjas yra opozicinės partijos narys, valdžios kritikas ar asmuo aktyviai dalyvaujantis politinėje veikloje (anksčiau nėra dalyvavęs jokiame mitinge ar proteste prieš dabartinę valdžią). Be to, pareiškėjas nei pasakojimo metu, nei teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog jis būtų kritikavęs valdžią. Teismas atkreipė dėmesį, kad paties pareiškėjo pasakojime nurodoma, kad jo dėdė dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje. Taigi net ir pagal pareiškėjo pasakojimą jokių Konvenciją atitinkančių grėsmių, išskyrus subjektyvų vertinimą, pareiškėjas nenurodė ir neįrodė.

7. Teismo vertinimu, Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimo veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyvaus situacijos vertinimo bei prielaidų. Taigi atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje jam negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį šalyje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad prieglobsčio prašytojui reikia suteikti tarptautinę apsaugą. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti teismo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikyta visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad Departamentas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, jog pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodomomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Teismas taip pat sutiko su Departamento išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.

9. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Departamentas nepagrįstai nesuteikė galimybės pareiškėjui savanoriškai išvykti iš šalies. Teismo įsitikinimu, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad yra tikimybė, jog užsienietis slėpsis (jo tikslas niekada nebuvo Lietuva), ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

10. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad Departamentas sprendime nemotyvavo 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jos išsiuntimo dienos laikotarpio, laikė jį neproporcingu. Teismas, atsižvelgdamas į Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) nustatytus pavyzdinius kriterijus, pakeitė šią Sprendimo dalį ir nustatė, kad uždraudžiama į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 11. Pareiškėjas J. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

12. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas norėtų ir turi būti išklausytas tiesiogiai. Jis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Skundžiamas Sprendimas priimtas neįsigilinus į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, patvirtinančias realią individualaus persekiojimo grėsmę. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojamas tautiniu pagrindu, kaip (duomenys neskelbtini) ir politiniu pagrindu, už dėdės dalyvavimą (duomenys neskelbtini) veikloje. Kilmės šalies informacija sutampa su pareiškėjo pasakojimu, kad jis kaip (duomenys neskelbtini), realiai gali būti persekiojamas dėl jo dėdės dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje. Dėl minėto persekiojimo pareiškėjui kyla grėsmė prarasti laisvę, sveikatą ar net gyvybę, todėl yra pagrindas patenkinti prieglobsčio prašymą. Pagal ESTT praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal EPPB nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Šiuo atveju pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas dėl politinių motyvų.

12.2. Atsakovas ir teismas nurodė, kad pareiškėjas gali pasinaudoti veiksminga valstybės apsauga nuo persekiojimo, tačiau tai yra teorinio lygmens pasvarstymai, neturintys jokio realaus faktinio pagrindo. Atsakovas savo sprendimą pagrindė prielaida, o ne visapusiškai ištirtais byloje surinktais įrodymais. Tačiau kilmės šalies policijos efektyvumas nėra aukštas, pareigūnai yra korumpuoti neturi motyvacijos. Akivaizdu, kad teisinių priemonių efektyvumas ir reali asmenų apsauga Indijoje nėra tinkamai užtikrinama. Atsakovas nesurinko informacijos, kokia dalis pažeidėjų, teisiamųjų nubaudžiami ar sudrausminami. Kiek iškeltų bylų apskirtai baigiasi nukentėjusiesiems palankiais sprendimais. Vien deklaratyvus teiginys, kad įstatymuose yra įtvirtinta garantija į teisingą bylos nagrinėjimą, toli gražu nereiškia, kad sistema praktiškai funkcionuoja ir geba veiksmingai apsaugoti asmenis. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

12.3. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjo padėties kilmės valstybėje ir išvykus iš jos. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su šiuo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo Sprendimo išvadas.

13.2. Prašymas dėl prieglobsčio suteikimo turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Pareiškėjo nenorą grįžti į kilmės šalį labiau sąlygoja tai, kad jis nieko neturi – motina ir sesuo yra nežinia kur, brolis miręs, o grįžus jo laukia kankinimai ir mirtis. Pareiškėjo pasakojimas pasižymi nenuoseklumu, neišsamus, prieštaringas, jo teikiami paaiškinimai prieštaringi bei keliantys pagrįstų abejonių.

Pavyzdžiui, kalbėdamas apie dėdės ir brolio sulaikymą jis sakė, kad tai įvyko 2013 m., kad nuo to laiko jų niekas nematė, tačiau vėliau apklausos metu jis jau teigė, kad dėdė mirė nuo sumušimų, miręs yra ir jo brolis. Pareiškėjas teigė, kad jokioms politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms nepriklauso, visuomeninėje veikloje nedalyvauja, todėl nėra suprantami jo nurodyti sulaikymo motyvai, didelių abejonių kelia ir pats tariamas sulaikymo faktas. Jo teiginiai apie kylančią grėsmę (duomenys neskelbtini) būti nužudytam dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini) prieštarauja turimai informacijai apie kilmės valstybę, nepagrįsti jokiais įrodymais ir deklaratyvūs. Anot kilmės valstybės informacijos, kuri yra surinkta iš įvairių šaltinių, (duomenys neskelbtini) ir jų šeimos nariai nėra valdžios persekiojimo objektas.

Departamento vertinimu, pareiškėjo išvykimas iš (duomenys neskelbtini) į Indiją ir gyvenimas ten 2 metus vertintinas kaip ieškojimas geresnio gyvenimo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo rimtais patikimumo trūkumais bei prieštaravo kilmės valstybės informacijai, jis vertintinas kritiškai bei nėra laikomas patikimu įrodymu. Todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad prieglobsčio prašytojui reikia suteikti tarptautinę apsaugą.

Atsakovas pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikė visiškai pagrįsta, o kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

13.3. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis priskirtinas padidintos rizikos grupei, atsakovas nurodo, kad nors pareiškėjas nurodė, kad dėl etninės priklausomybės jam kyla problemų kilmės šalyje, tačiau tokių jo bendro pobūdžio teiginių nepatvirtino kilmės valstybės informacija. Nei Departamentas, nei pirmos instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas yra opozicinės partijos narys, valdžios kritikas ar asmuo aktyviai dalyvaujantis politinėje veikloje (anksčiau nėra dalyvavęs jokiame mitinge ar proteste prieš dabartinę valdžią). Be to, pareiškėjas nei pasakojimo metu, nei teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog jis būtų kritikavęs valdžią. Pareiškėjo pasakojime nurodoma, kad jo dėdė dalyvavo (duomenys neskelbtini) veikloje. Taigi, net ir pagal pareiškėjo pasakojimą jokių Konvenciją atitinkančių grėsmių, išskyrus subjektyvų vertinimą, pareiškėjas nenurodė ir neįrodė. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jiems galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

13.4. Nagrinėjamu atveju individualiai ir objektyviai įvertinta pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės kontekste pagal jo paties pateiktus prieglobsčio prašymo motyvus. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nenorintis grįžti į kilmės šalį. Anot jo paties, jis Indijoje gyveno 2 metus, nenurodė, kad ten jam būtų kilusios kokios nors grėsmės ar šioje šalyje būtų patyręs persekiojimą, tuo labiau, jo grąžinimo į Indiją net nebuvo svarstomas, todėl Departamentas neturėjo teisinio pagrindo rinkti ir vertinti Indijos teisinės ir teisingumo sistemos, kriminogeninės situacijos, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą informacijos.

13.5. Dėl pareiškėjo argumentų, kad nebuvo surinkta aktuali ir naujausia kilmės šalies informacija, atsakovas nurodo, kad atliekamo tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, o konkrečiam asmeniui šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai visiškai nesusiję su pareiškėjo individualia situacija, jis skunde nenurodo, kaip ši informacija būtų reikšminga tinkamai įvertinant pareiškėjo persekiojimo baimę. Priešingai, nei teigiama skunde, jokiame teisės akte nėra nustatyta pareiga Departamentui nagrinėjant kiekvieną prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją ar Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas dėl informacijos apie kilmės valstybę pateikimo. Be to, pareiškėjas nors ir nurodo, kad Departamentas turėjo kreiptis į nurodytas institucijas, nepateikdamas jokių tokius teiginius pagrindžiančių teisės aktų nuostatų, bet ir nenurodo, kokią informaciją, jo manymu, galėtų pateikti šios institucijos, kuri nesutaptų su Departamento surinkta kilmės valstybės informacija. Departamentas surinko tiek aktualios kilmės valstybės informacijos, kuri yra pakankama tinkamai įvertinti pareiškėjo prieglobsčio prašymo atitikimą Įstatymo 86, 87 straipsnių nuostatoms, tačiau tyrimo metu tarptautinės apsaugos poreikis nenustatytas.

13.6. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad Departamentas tariamai pažeidė EŽTT praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų Departamentas tariamai neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo J. P. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turi būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

16. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

17. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A575-1124/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, rėmėsi prielaidomis, nurodydami, kad kilmės šalis gali užtikrinti pareiškėjui teisinę apsaugą nuo persekiojimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia deklaratyvius ir tikrovės neatitinkančius teiginius, kurie nepaneigia pirmosios instancijos teismo bei atsakovo padarytų išvadų.

19. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

20. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

21. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

22. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

23. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

24. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, rėmėsi prielaidomis, nurodydami, kad kilmės šalis gali užtikrinti pareiškėjui teisinę apsaugą nuo persekiojimo.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjas apklausoje nurodė, kad jo dėdė dalyvavo (duomenys neskelbtini) organizacijos, kuri yra remiama (duomenys neskelbtini)vyriausybės ir padeda kovoti su (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) veikloje, kas savaime jau yra prieštaringa ir niekaip šių prieštaravimų nepaaiškino. Toks nenuoseklumas ir prieštaravimai, teisėjų kolegijos nuomone, tik susistiprina poziciją dėl pareiškėjo pasakojimo nepatikimumo. Be to, bylos duomenys nuosekliai patvirtina, kad pareiškėjas nekritikavo valdžios, nebuvo jokios partijos ar organizacijos narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis būtų rizikos grupėje ir persekiotojų interesų lauke.

27. Pareiškėjo nurodomi argumentai, kad pareiškėjas turi problemų dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini)valdžia stengiasi žudyti (duomenys neskelbtini), kad padidintų savo populiaciją, yra abstraktūs ir bendro pobūdžio, neatitinka kilmės šalies informacijos, todėl nepatvirtina objektyviosios pareiškėjo „visiškai pagrįstos baimės“ pusės, kuri pagrindas tarptautinei apsaugai suteikti.

28. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, „visiškai pagrįstos baimės“ nuostatos egzistavimą nagrinėjamoje individualioje situacijoje paneigia ir aplinkybės, kad pareiškėjas bėgdamas nuo jo deklaruojamo persekiojimo, pusę metų gyveno skyrium nuo motinos ir sesers (duomenys neskelbtini), vėliau 2-3 metus – Indijoje, po to 5 mėnesius gyveno Rusijoje ir tik po to atvyko į Lietuvą. Pareiškėjas nurodė, kad būdamas vienas, gyveno blogai, neturėjo ką valgyti, kad gyvendamas kitose vietovėse patyrė persekiojimą ar kilo kita reali grėsmė. Nurodomos pareiškėjo aplinkybės suponuoja išvadą, kad išvykimo iš kilmės šalies tikslai yra ekonominio pobūdžio – siekis geresnio gyvenimo. Vis tik pažymėtina, kad LVAT praktikoje nurodoma, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui (žr., pvz., 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822/2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, išdėstyti Nutarties 12.3 punkte yra deklaratyvūs, nepaneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas ir teismas nurodė, jog pareiškėjas gali pasinaudoti veiksminga valstybės apsauga nuo persekiojimo, tačiau šios prielaidos nepagrindė. Pastebėtina, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl veiksmingos kilmės valstybės teisinės apsaugos, juolab nebuvo sprendžiamas klausimas dėl veiksmingos teisinės apsaugos Indijoje, kai pareiškėjas yra iš (duomenys neskelbtini). Klausimas dėl valstybės veiksmingos teisinės apsaugos nekeltas pagrįstai, kadangi bylos duomenis nuosekliai patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo „visiškai pagrįstos baimės“ būti persekiojamam.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeista Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 pastraipa. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė