2021-04-14 Nr. AB-7751-3-61-3-02864-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-305-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02864-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus pataisos namai, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. A. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. birželio 16 d. buvo laikomas Vilniaus PN netinkamomis sąlygomis. Kamerose neveikė ventiliacija, patalpos buvo vėdinamos tik per langą, kurį dengė grotos. Dėl langą dengiančių grotų buvo ribojamas šviesos patekimas, trūko oro. Kamerose esantis dirbtinis apšvietimas buvo per silpnas, dėl to skaudėjo galvą ir akis. Lempos buvo be apsauginių gaubtų, langai, jungikliai ir kištukiniai lizdai buvo netvarkingi. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas jautė baimę, įtampą, nesijautė saugus, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, dėl to turėjo vartoti vaistus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad visos Vilniaus PN kamerų tipo patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.10 punkte nustatyta, jog kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus neužtikrinami Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti patalpų oro temperatūros, santykinės drėgmės ir oro judėjimo greičio reikalavimai, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Vilniaus PN teigimu, visose kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose papildomai įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Esant poreikiui ir atsižvelgiant į finansines galimybes, nuolat atliekami patalpų remonto darbai.

5. Taisyklių 16.7 punkte numatyta, jog kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (Taisyklių 16.9 p.). Vilniaus PN pažymėjo, jog visose kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų patalpų apšvietimą, patalpose taip pat įrengtas dieninis bei naktinis apšvietimas.

6. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN patalpų būklė priklauso nuo jose laikomų asmenų elgesio. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Pareiškėjas nepagrindė, kaip jam atsirado būtent jo nurodyto dydžio neturtinė žala. Atsakovo atstovo nuomone, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus pataisos namai (toliau – ir Alytus PN) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

8. Alytaus PN nurodė, jog patikrinus pareiškėjo asmens byloje esančią informaciją nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko Vilniaus PN nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. birželio 27 d., po to jis buvo perkeltas į Alytaus PN. Asmens byloje yra vienintelis Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 7-217, kuriame nurodoma, jog jis buvo perkeltas iš gyvenamosios patalpos Nr. 6-407-05 į patalpą Nr. 17-03. Jokių kitų duomenų apie kameras, jų plotus, kartu su pareiškėju kamerose buvusius asmenis, vietą ir laiką pareiškėjo byloje nėra.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo V. A. skundą atmetė.

10. Teismas, įvertinęs Alytaus PN pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus PN bausmę atliko nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. birželio 27 d., po to jis buvo perkeltas į Alytaus PN. Taigi pareiškėjas ginčo laikotarpiu Vilniaus PN buvo laikomas 56 paras.

11. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas skunde teigė, kad buvo netinkamas kamerų vėdinimas per jose įrengtus langus, tačiau nenurodė, kokiose būtent kamerose jis patyrė šiuos nepatogumus, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su prašymais ar skundais būtų kreipęsis dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Vilniaus PN administraciją, taip pat byloje nėra jokių Nacionalinio visuomenės centro patikrinimo aktų. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl ventiliacijos nebuvimo, drėgmės lygio neatitikimo higienos reikalavimams kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

12. Nagrinėdamas skundo teiginius dėl netinkamo apšvietimo teismas nurodė, jog visose kamerų tipo patalpose įrengti tvarkingi langai, į patalpas patenka natūralus apšvietimas, visose kamerų tipo patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pažeidimo dėl apšvietimo trūkumo.

13. Pareiškėjo argumentus dėl netvarkingų lempučių, rozečių bei jungiklių įrengimo teismas laikė abstrakčiais, nes, kaip nurodė atsakovo atstovas, patalpų būklė priklauso nuo jose laikomų asmenų elgesio.

14. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 15. Pareiškėjas V. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Pareiškėjas teigia, kad nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. birželio 27 d. buvo laikomas Vilniaus PN kamerose Nr. 7-217, Nr. 6-407-05 ir Nr. 17-03, kuriose buvo netinkamas apšvietimas, nebuvo įrengta vėdinimo sistema, buvo drėgna. Ant langų buvo uždėtos grotos, per kurias nepatekdavo oras ir natūrali dienos šviesa. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas daug kartų kreipėsi į įstaigos administraciją ir medikus.

17. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, rėmėsi suformuota teismų praktika, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Alytaus PN pažymi, jog visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ji buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo yra grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai pasireiškė jo patirta žala. Pareiškėjo teiginiai apie galbūt padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima laikyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kaip pasireiškė jam padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. A. kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2019 m. birželio 16 d., atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas kamerose, kuriose buvo netinkama ventiliacija, apšvietimas, buvo drėgna.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Nagrinėjant pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo ir patalpose esančios drėgmės, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose papildomai įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos.

26. Vadovaudamasi Higienos normos HN 134:2015 37 punktu, teisėjų kolegija pažymi, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Vilniaus PN bausmę atliekantys nuteistieji aprūpinami reikiamomis valymo priemonėmis. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiškėją, valingos veiklos. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus, taip pašalinant drėgmės perteklių patalpose. Patalpose, kurias jose gyvenantys asmenys reguliariai vėdina, tinkamai prižiūri ir tvarko, užkertama galimybė perteklinei drėgmei kauptis. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo ir drėgmės sukeltos neturtinės žalos atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

27. Higienos normoje HN 134:2015 nenustatytos konkrečios natūralaus apšvietimo normos, tačiau jos 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pareiškėjas skunde neneigė, kad Vilniaus PN kamerose buvo įrengti langai, atsakovo atstovas nurodė, jog visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natūralų šių patalpų apšvietimą, nuteistieji turi galimybę atsidaryti langus ir vėdinti gyvenamąsias patalpas, natūrali dienos šviesa pro langus patekdavo į gyvenamąsias patalpas. Patalpose taip pat įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas.

28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog kameros vėdinimas, apšvietimas bei elektros lizdai neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau šių savo teiginių nedetalizavo. Be to, atsakovo atstovas pateikė informaciją, kad pareiškėjas į pataisos namų administraciją dėl kalinimo sąlygų nesikreipė ir pabrėžė, kad pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos iškirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Kreipimosi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas viešojo administravimo institucijas, siekiant ginti savo galbūt pažeistas teises, aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, apšvietimo bei elektros instaliacijos yra deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė