d784b1ee-6396-4cbe-9727-07643cb090ed · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-7022-428/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01734-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos įstaiga), 4020 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2–12). PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–12) ir atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l. 84–88) nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2 sektoriuje atliko nuo 2013 m. birželio 3 d. iki skundo padavimo dienos perpildytose kamerose.

Atvykus buvo laikomas karantine, kurio plotas 41,25 kv. m, jame buvo 22 žmonės. Nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 13 d. buvo 12 būrio 4 brigadoje, kurios plotas 49,43 kv. m, joje gyveno 32 žmonės. Laikotarpiu iki 2014 m. sausio 2 d. gyveno 9 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 60,05 kv. m, joje gyveno 32 žmonės. Iki 2015 m. gegužės 26 d. gyveno 10 būrio 4 brigadoje, kurios plotas 48,43 kv. m, joje gyveno 24 žmonės. Laikotarpiu iki 2016 m. birželio 9 d. gyveno 20 būrio 4 brigadoje, kurios plotas 43,37 kv. m, joje gyveno 20 žmonių.

Iki 2016 m. liepos 1 d. gyveno 10 būryje 1 brigadoje, kurios plotas 64,37 kv. m, gyveno 32 žmonės. Nuo 2016 m. liepos 1 d. visose brigadose buvo sumažintas nuteistųjų skaičius. Nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 10 d. gyveno 10 būrio 1 brigadoje, joje gyveno 20 žmonių. Laikotarpiu iki 2017 m. balandžio 20 d. gyveno 10 būrio 4 brigadoje, kurioje jau gyveno 15 žmonių, vėliau šioje brigadoje gyveno 13 žmonių, o nuo 2017 m. birželio 6 d. iki skundo padavimo gyveno 15 žmonių. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma numatyta teisės aktuose.

Taip pat nurodė, jog pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ rekomenduoja vienam asmeniui iki 4 kv. m gyvenamojo ploto. Be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai ir kitas inventorius. Atsakovė pateikdama pareiÅ¡kėjui duomenis apie tai kokiuose jis gyveno patalpose, nurodė teisingai, bet lovų skaičių nurodė tÄ , kuris yra dabar. Gyvenamojoje patalpoje trÅ«ko inventoriaus spintelių, taburečių, nebuvo termometro, laikrodžio, nebuvo Å¡iukÅ¡lių dėžės, valymo inventoriaus komplekto, užuolaidų.

TrÅ«ko sanitarinių įrenginių, prausyklų, teko laukti eilėse. DuÅ¡u taip pat naudodavosi daug nuteistųjų, nebuvo guminių kilimėlių, kÅ«no ir plaukų prausiklių dozatorių. Taip pat nebuvo laisvalaikio kambario, patalpos rÅ«bams džiovinti. DuÅ¡uose buvo neįmano reguliuoti vandens temperatÅ«rÄ , blogai veikė vandens maiÅ¡ytuvai. Nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti rÅ«bus, bÅ«ryje nėra skalbimo maÅ¡inos, nėra džiovyklų rÅ«bams. Patalpos netinkamai dezinfekuojamos, pilna blakių, tarakonų.

Buitiniai parazitai naikinami labai retai, neefektyviai. Buitinių atliekų konteineris nuo gyvenamųjų patalpų stovi už kokių 10 m. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas patyrė papildomÄ diskomfortÄ , sukrėtimÄ , kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Atsikirtime į atsakovės atsiliepimÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo atnaujinti senaties terminÄ , kadangi nesudarytos galimybės susipažinti su teisės aktais, priėjimo prie internete iki Å¡iol nėra, bibliotekoje Å¡ių teisės aktų nėra, o kiti teisės aktai yra pasenę (2003-2007 m.).

Nurodė, jog nesutinka su atsakovės nurodytu 66,25 kv. m plotu 12 bÅ«rio 4 brigadoje. Jis turi bÅ«ti 49,43 kv. m, tai atsakovė nurodo kitose administracinėse bylose. Taip pat nurodė, jog 9 bÅ«rio 1 brigados nurodytas netinkamas plotas, turėtų bÅ«ti 60,05 kv. m. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundÄ (b. l. 19–27) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

Nurodė, jog patalpos yra aprÅ«pintos inventoriumi pagal teisės aktus. Teisės aktai nenumato, jog gyvenamosiose patalpose bÅ«tų termometras, knygų lentynos. Inventorius buvo tvarkingas, gavus informacijÄ apie sugedusį ar sugadintÄ inventorių jie nedelsiant yra tvarkomi arba keičiami kitu. Nurodė, jog 9 bÅ«rio patalpose yra įrengtas poilsio kambarys, kituose bÅ«riuose nėra įrengtų poilsio kambarių. Atsiliepime buvo nurodyta, jog sanitarinių įrenginių įrengta tiek, kiek numato teisės akatai.

Nurodė, jog teisės aktai nenumato, jog turi bÅ«ti tiekiamas į prausyklas karÅ¡tas vanduo. Antrojo sektoriaus bendroje duÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo yra nuolat, o bÅ«rio prausyklose įmontuotas karÅ¡to vandens Å¡ildytuvas. Sanitariniuose mazguose užtikrintas privatumas, įrengtos kabinos, pisuarai atskirti. Nuteistieji nuolat gadina prausiklių dozatorius, kilimėlius bei vandens maiÅ¡ytuvus, administracija nuolat juos tvarko. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ graužikų ir nariuotakojų kontrolę. PareiÅ¡kėjas dėl to, jog buvo netinkamai atlikta kenkėjų naikinimas į Ūkio skyrių su praÅ¡ymais nesikreipė.

Teisės aktai nenumato buitinio konteinerio įrengimo normų. Visi konteineriai yra su dangčiais, konteineriai vienÄ kartÄ savaitėje yra dezinfekuojami, Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡ai yra iÅ¡duodami tvarkiniams. Ä®staigos veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Ä®staigos skalbykloje nuteistieji savo asmeninius skalbinius gali skalbti nemokamai. Nuteistieji dienotvarkėje numatytu maudymosi metu gali skalbti rÅ«bus duÅ¡inėje.

Atsakovas neturi duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipiÄ sis į administracijÄ ar kitas institucijas dėl kalinimo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad Pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.

Atsakovo atstovas praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Pataisos įstaigÄ , Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Pataisos įstaigos ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2013 m. birželio 3 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 16). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo atnaujinti senaties terminÄ , kadangi nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su teisės aktais, priėjimo prie interneto iki Å¡iol nėra, bibliotekoje teisės aktų nėra, o kiti teisės aktai yra pasenę (2003-2007 m.). Teismo nuomone, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ar kad dėl to turėtų bÅ«ti atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas. Kaip jau minėta, kreipimasis į teismÄ , siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo, turi bÅ«ti siejamas su subjektyviu besikreipiančio asmens suvokimu, kad jo teisės buvo pažeidžiamos.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimo pobÅ«dį, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Pataisos įstaigoje pradžios. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sÄ lygas, kreiptis dėl netinkamo gyvenamojo ploto, patalpų perpildymo į Pataisos įstaigos administracijÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ Pataisos įstaigos administracijos. Be to, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė tuo, kad nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos jam orumo pažeminimÄ , judėjimo laisvės apribojimÄ , o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ .

Teismo vertinimu, pareiga suimtuosius (nuteistuosius) pasiraÅ¡ytinai supažindinti su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais negali apimti pareigos juos supažindinti ir su visais teisės aktais, kurie suimtajam (nuteistajam) gali bÅ«ti kada nors aktualÅ«s. Konstatuotina, kad Lietuvos higienos normų ir kitų teisės aktų nuostatos, reguliuojančios laisvės atėmimo vietų įrengimÄ ir eksploatavimÄ , suimtiesiems (nuteistiesiems) jokių teisių ar pareigų tiesiogiai nesukuria, todėl atsakovė neturėjo pareigos savo iniciatyva supažindinti pareiÅ¡kėjo su Å¡iomis nuostatomis.

Kaip jau minėta, patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ reglamentuoja nacionalinė teisė (CK 6.271 bei 6.250 str.), kuri pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinoma. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ ir dėl to praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė tuo, kad nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos jam orumo pažeminimÄ , judėjimo laisvės apribojimÄ , jautė pavojų gyvybei, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ . Teismas pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes.

Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo Å¡io asmens valios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015).

Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiÅ¡kėjui. Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nenurodo jokių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo bÅ«tinumÄ pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje tokio pobÅ«džio bylose, ne kartÄ yra pabrėžta, kad neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pataisos įstaigos, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant PravieniÅ¡kių PN-AK (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. birželio 8 d., nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. birželio 5 d. buvo paskirtas gyventi į 20 bÅ«rį 4 brigadÄ , kurios plotas – 43,37 kv. m, joje įrengta 13 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,34 kv. m.

Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2017 m. sausio 9 d. buvo paskirtas gyventi į 10 bÅ«rį 1 brigadÄ , kurios plotas – 64,37 kv. m, joje įrengta 20 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,22 kv. m. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo paskirtas gyventi į 10 bÅ«rį 4 brigadÄ , kurios plotas – 48,43 kv. m, joje įrengta 15 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,23 kv. m.

PareiÅ¡kėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimÄ nurodė, jog laikotarpiu iki 2016 m. birželio 9 d. 20 bÅ«rio 4 brigadoje gyveno 20 žmonių. Iki 2016 m. liepos 1 d. 10 bÅ«ryje 1 brigadoje gyveno 32 žmonės. Nuo 2016 m. liepos 1 d. visose brigadose buvo sumažintas nuteistųjų skaičius. Nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 10 d. 10 bÅ«rio 1 brigadoje gyveno 20 žmonių, iki 2017 m. balandžio 20 d. 10 bÅ«rio 4 brigadoje – 15 žmonių, vėliau Å¡ioje brigadoje gyveno 13 žmonių, o nuo 2017 m. birželio 6 d. iki skundo padavimo gyveno 15 žmonių.

Atsakovės atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 4 d. pažymoje Nr. 62-4149 (b. l.

31) pateikė duomenis pažymos suraÅ¡ymo dienai ir nenurodė, ar tiek įrengtų gyvenamųjų vietų buvo visÄ ginčo laikotarpį ar jis kito. Atsakovė nepaneigė pareiÅ¡kėjo tvirtinimo apie įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Atsakovė, gavusi pareiÅ¡kėjo atsikirtimÄ Ä¯ atsakovės atsiliepimÄ pateikė teismui tik faktinį nuteistųjų skaičių brigadoje ir bÅ«ryje. Atsakovė 2018 m. rugsėjo 5 d. pažymoje Nr. 42-15276 pateikia pavienių dienų nuteistųjų skaičių brigadoje bei bÅ«ryje, tačiau Å¡ie atsakovo duomenys nepatvirtina tos aplinkybės, jog kitomis mėnesio dienomis buvo daugiau ar mažiau nuteistųjų, nes patys nurodę, jog nuteistųjų skaičius kinta.

Nurodė, jog 2016 m. birželio 9 d. buvo 21 asmuo, 2016 m. birželio 13 d. 20 asmenų, 2017 m. sausio 10 d. 15 asmenų, 2017 m. balandžio 20 d. 9 asmenys, 2017 m. birželio 6 d. 15 asmenų, o 2018 m. rugpjūčio 4 d. 14 asmenų. Taigi, atsakovės atstovas į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių, kiek ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo miegamųjų vietų (nuteistųjų) kitomis dienomis, nepateikė, todėl pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, jog tam tikru laikotarpiu buvo daugiau nuteistųjų brigadose nei nurodo atsakovė nepaneigti.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 8 d. teko 2,16 kv. m ( 292 paras trÅ«ko 0,93 kv. m ploto 20 bÅ«rio 4 brigadoje bendrabučio tipo patalpose), laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 1 d. teko 2,01 kv. m (20 parų (iÅ¡skaičiavus dvi dienas už kurias atsakovė nurodė, jog asmenų buvo 21, 20) trÅ«ko 1,08 kv. m ploto 10 bÅ«rio 1 brigadoje bendrabučio tipo patalpose). Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.). Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams.

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai iÅ¡simiegoti, baldų, sanitarinių įrenginių trÅ«kumas, gryno oro trÅ«kumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi bÅ«ti vertinami kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017).

Todėl pareiškėjo argumentai dėl trūkstamų sanitarinių įrenginių (tualete, duše), inventoriaus ir kitų pažeidimų lieka nustatyti laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. liepos 1 d., kai buvo nustatyta, jog pareiškėjui teko mažesnis gyvenamasis plotas nei numato teisės aktai. Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijai neturi prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija.

Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali bÅ«ti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieÅ¡tarauja (žr., Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vada). Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vienam suimtajam ar nuteistajam bendrabučio tipo patalpose turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai nagrinėjamam atvejui taikyti 4 kv. m ploto normÄ , atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigia, jog trÅ«ko gyvenamosiose patalpose inventoriaus, nebuvo termometro, laikrodžio, Å¡iukÅ¡lių dėžės, valymo inventorius komplekto, užuolaidų.

Atsakovė atsiliepime teigia, jog patalpose buvo inventorius, kuris numatytas teisės aktuose. Nurodė, jog teisės aktai nenumato, jog turi bÅ«ti patalpoje termometras. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., toliau – Materialinio buitinio aprÅ«pinimo norma), numatė, jog bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti 1 sieninis laikrodis bÅ«rio gyvenamųjų patalpų koridoriuje, 1 kambarinis termometras, po 1 komplektÄ užuolaidėlių kiekvienam langui, 1 Å¡iukÅ¡lių dėžė bei 1 valymo inventoriaus komplektas.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – AprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi norma), numatyta, jog bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi bÅ«ti Å¡iukÅ¡lių dėžė, 1 valymo inventoriaus komplektas (Å¡epetys (Å¡luota), kibiras, Å¡iukÅ¡lių dėžė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, valymo Å¡luostės), Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ skirtingais ginčo laikotarpiais ir į tai, jog atsakovas nepateikė jokių raÅ¡ytinių duomenų apie tai, kad gyvenamojoje patalpoje buvo termometras, užuolaidėlės, laikrodis (iki 2017 m. sausio 1 d.), Å¡iukÅ¡lių dėžės, valymo inventoriaus komplektas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai lieka nepaneigti.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų, jog nurodyti pažeidimai turėjo kokios nors įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai ar psichinei bÅ«senai byloje nėra. PareiÅ¡kėjas taipogi nedetalizuoja ir nenurodo kuo pasireiÅ¡kė neturtinė žala Å¡iuo atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog duÅ¡uose blogai veikė vandens maiÅ¡ytuvai, nebuvo įmanoma reguliuoti vandens temperatÅ«ros. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog pataisos įstaiga nėra gavusi nuteistojo skundų. PareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl minėtų pažeidimų į administracijÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos.

Todėl nurodyti pareiškėjo argumentai dėl netinkamai veikiančių dušo maišytuvų atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas teigia, jog duše buvo slidžios grindys bei nurodė, jog nebuvo skysto muilo ir kūno prausiklių dozatorių, kilimėlių. Atsakovas nurodė, jog dušinėje kilimėlių nėra. Prie dušų ant sienų yra sumontuoti skysto muilo dozatoriai. Nurodė, jog jie nuolat yra gadinami. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normoje buvo numatyta, jog dušinėje turi būti guminiai kilimėliai.

Aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose numatyta, kad dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos. Šiuo atveju iš teisinio reglamentavo matyti, jog guminiai kilimėliai dušuose turi būti, todėl iš dalies konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai. Tačiau akivaizdu, kad dušo patalpoje naudojamas vanduo ir pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, privalo būti taip pat atsargus ir dušo patalpose elgtis atsakingai. Be to, medicininis pažymėjimas nepatvirtina, jog pareiškėjas buvo susižalojęs dušo patalpose (b. l. 29).

Reikalavimas duÅ¡inėse įrengti kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatorių, kuris pildomas pagal poreikį įtvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. Materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos 10 punkte bei nuo 2017 m. birželio 7 d. AprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje. Ä®vertinant teisinį reglamentavimÄ konstatuotina, jog atsakovė pažeidė teisės aktus, kadangi duÅ¡o patalpose nesumontavo plaukų prausiklių dozatorių. Tačiau pareiÅ¡kėjas privalo pakankamai detalizuoti bei pagrįsti savo teiginius dėl negalėjimo pasinaudoti plaukų prausiklio dozatoriumi bei Å¡io pažeidimo įtakos jo teisėms.

Pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir yra nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Savo argumentų pareiškėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, nenurodo kuo pasireiškė neturtinė žala neįrengus plaukų dozatoriaus dušinėje. Pareiškėjas teigia, jog būriuose buvo per mažai sanitarinių įrenginių, todėl reikėdavo laukti eilėse. Atsakovė nurodė, jog 10 būryje buvo 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės ir 4 kojų plautuvės, o 20 būryje buvo 4 unitazai, 2 pisuarai, 5 praustuvės ir 2 kojų plautuvės. Dušo ragelių skaičiaus atsakovė nenurodė.

Atsakovė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. 10 bÅ«ryje buvo nuo 56 iki 61, o 20 bÅ«ryje buvo 62 nuteistieji. Materialinio buitinio aprÅ«pinimo normoje galiojusioje iki 2017 m. sausio 1 d. buvo nustatyta, jog prausykloje tualete turi bÅ«ti 1 praustuvė deÅ¡imčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas ir 1 pisuaras dvylikai asmenų, 1 duÅ¡o sietelis 15 asmenų. AprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (nuo 2017 m. birželio 7 d.) nustatyta, kad prausykloje, tualete turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę penkiolikai asmenų, tualete - po klozetÄ (gali bÅ«ti ir tupiamas) arba pisuaras penkiolikai asmenų bei duÅ¡o čiaupai (galvutės) 1 vienetas 1 besiprausiančiam asmeniui.

Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. teisės aktai nereglamentavo kiek sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrenginių. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis bei į teisinį reglamentavimÄ , matyti, jog iki 2017 m. sausio 1 d. 10 bÅ«ryje pareiÅ¡kėjui trÅ«ko pisuarų ir kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodė kiek duÅ¡o sietelių buvo duÅ¡o patalpose pripažintinas ir Å¡is pažeidimas. PareiÅ¡kėjas žalÄ siejo su tuo, jog įstaigoje neįrengta drabužių ir avalynės džiovykla bei poilsio kambarys.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8, 5.9 punktuose nurodyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiama batų ir drabužių džiovykla bei laisvalaikio kambarys. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog 12 bÅ«ryje poilsio kambarys neįrengtas bei nurodė, jog 2 sektoriuje yra veikianti skalbykla ir džiovykla ir sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti rÅ«bus.

Tačiau teisės aktai numato, jog džiovykla turi bÅ«ti kiekvienam bÅ«riui. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Å¡is pažeidimas dalinai pripažintinas nustatytu. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimÄ , spręstina, kad papildomų baldų, laisvalaikiui skirtų daiktų bei džiovinamų batų ir drabužių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ . PareiÅ¡kėjas nurodė, kad lokaliniame sektoriuje yra parazitų (blakių), naikinami labai retai bei neefektyviai.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Panašiai numatyta ir Higienos normos HN 76:2010 60 punkte.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos įstaiga buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Utenos deratizacija“ ir UAB „Dezinfa“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 35–55). Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų, darbų atlikimo aktų matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo patalpose kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį.

Pažymėtina, kad minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, yra pagrįsti. Tačiau nagrinėjamame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamÄ sias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl Å¡varios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiÅ¡kėjo) valinių veiksmų.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įstatyminis reikalavimas (atsakyti į visus pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus) visgi nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvių raÅ¡ytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2014 m. vasario 18 d.. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-135/2014).

Tai, kad, pareiÅ¡kėjas nurodo eilę pažeidimų, teismas neįpareigotas spręsti ir aptarti juos kiekvienÄ detaliai. ABTÄ® nuostatos nereikalauja, kad sprendime bÅ«tų nurodyti visi pareiÅ¡kėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, perteiktas Å¡ių įrodymų turinys. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo vertintina įrodymų visuma susijusi su skundo dalyku. Taigi likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d.. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu kankinimu, orumo pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais. PareiÅ¡kėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylÄ nepateikęs, atsakovas nurodė, jog nusiskundimų dėl blogų sÄ lygų įtakojusių sveikatos bÅ«klę neiÅ¡sakė ir pateikė medicininį pažymėjimÄ (b. l. 29). Teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

Pataisos įstaigos psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

30) nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl kalinimo sÄ lygų nesikreipė. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Apibendrindamas iÅ¡vardintas nuostatas teismas pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sÄ lygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjui kalint bendrabučio tipo patalpose, 312 parų jis buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (292 trÅ«ko 0,93 kv. m, 20 parų – 1,08 kv. m bendrabučio tipo ploto). Be to, buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, todėl konstatuoja, jog tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 2000 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė