2021-02-10 Nr. AB-2968-3-61-3-02409-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-73-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02409-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjui teko per mažai ploto kamerose. Kamerose taip pat buvo nepakankamas natūralus apšvietimas. Nebuvo įrengta ventiliacija, buvo didelė santykinė oro drėgmė, veisėsi pelėsis, grybelis. Sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo bendro kameros ploto. Dėl nepakankamos ventiliacijos kamerose nuolat tvyrojo smarvė. Lukiškių TI-K administracija, šalindama pažeidimus, darė tik kosmetinius remontus, bet realiai padėtis nesikeitė, antisanitarinės sąlygos sąlygodavo pažeidimų atsiradimą iš naujo. Lukiškių TI-K nakties metu buvo atidaromos kamerų durys ir pažadinami miegantys asmenys. Pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai maitintis, nes kamerose nebuvo galimybės laikyti maisto produktus, kuriems reikalingas šaldytuvas. Ant palangės laikytus maisto produktus griauždavo žiurkės. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs įvairius fizinius ir psichologinius nepatogumus, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, dėl nepakankamo apšvietimo jam suprastėjo rega, todėl dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. Pabrėžė, kad šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo A. P. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas 291 parą. Iš minėtų parų 8 paras (2017 m. lapkričio 30 d., 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. balandžio 11–12 d., 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. liepos 12 d.) pareiškėjas buvo laikomas vienas. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką panašiose bylose bei sprendime nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 8 paras buvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros erdvės buvo atskirtas 1,5 m aukščio pertvara bei užuolaida, o pareiškėjas buvo laikomas vienas. Kitas 283 paras Lukiškių TI-K buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam kamerose, kuriose jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes pareiškėjas kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu ir jose nebuvo įrengtos atskiros sanitarinio mazgo kabinos. Taigi pareiškėjas 283 paras buvo laikomas kamerose, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnį. Teismas kitų pažeidimų nenustatė.

8. Teismas pripažino, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo (283 paras buvo kalinamas neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu) galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, kurie viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Taigi pareiškėjo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjo prašoma priteisti 15 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 800 Eur

III. 9. Atsakovo atstovas Vilniaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovo atstovas nurodo, kad teisės aktai nenustatė reikalavimo Lukiškių TI-K sanitarinį mazgą kamerose įrengti kaip atskirą patalpą. Tose kamerose, kuriose sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, nuo likusio kameros ploto šios patalpos buvo atitvertos 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Lukiškių TI-K pareigūnai (prižiūrėtojai) turėjo teisę stebėti kalinamus asmenis pagal teisės aktų reikalavimus, siekdami užtikrinti jų elgesio kontrolę. Atsakovo atstovas taip pat pabrėžė, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog pažeista asmens neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą. Tam įrodyti pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl kilo neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d.

12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės (viešosios) atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos, dėl to pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nebuvo pagrindo tenkinti. Nepaisant to, kad atsakovo atstovas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, kad atsakovo atstovas skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (b. l. 22–29, 34–36), bylą nagrinėdama apeliacinio skundo ribose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą ginčui aktualiu laikotarpiu 283 paras naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (t. y. buvo atskirtas ne aukštesne kaip 1,5 m pertvara ir nebent užuolaidomis) (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra), buvo pažeista. Toks sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas neužtikrina asmens, besinaudojančiu juo, privatumo tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tiek pagal šio teismo praktika grindžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020). Kaip pagrįstai nurodė teismas skundžiamame sprendime, dėl pažeistos teisės į privatumą yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą.

15. Nustačius, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad atsakovo atstovas (buvęs Lukiškių TI-K) šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais dėl aptartų nustatytų pažeidimų. Įvertinusi padaryto pažeidimo pobūdį (tai sunkus pažeidimas) ir trukmę (283 paros), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priteisė adekvačią sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio (800 Eur) nėra pagrindo mažinti.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo paduotas apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė