d78263a3-fee1-41aa-bb84-b469fea5db69 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-60-798/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01086-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.4.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALITE BONA“ dėl vienkartinės kompensacijos priteisimo už naudojimÄ si servitutu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ALITE BONA“ 51 200 Eur vienkartinę nuostolių kompensacijÄ dėl servituto nustatymo 0,4082 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste ir – Ginčo žemės sklypas).

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ginčo žemės sklype (tarnaujančiajame sklype) yra nustatyti du servitutai:

1) požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms tiesti, aptarnauti, naudoti, kuris nustatytas 2006 m. liepos 11 d. ankstesniam sklypui (kurį padalinus atsirado Ginčo žemės sklypas) ir iÅ¡liko suformavus Ginčo žemės sklypÄ ;

2) kelio servitutas, nustatytas 2017 m. lapkričio 24 d. Turto atidalijimo sutartimi (sutarties 3.4.6.2. punktas). IeÅ¡kiniu kompensacijos praÅ¡oma tik už sutartinį kelio servitutÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad jai buvo žinoma, jog atsakovė komerciÅ¡kai vystys žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), dėl to reikės spręsti susisiekimo klausimÄ ir patogiausia tai bÅ«tų daryti ieÅ¡kovės Ginčo žemės sklypo vietoje. IeÅ¡kovės tvirtinimu, derinant sklypų padalijimÄ (iki 2017 m. lapkričio 24 d.

Turto pasidalijimo sutarties sudarymo), ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo sutarusios, kad atsakovė nupirks iÅ¡ ieÅ¡kovės Ginčo žemės sklypÄ . Tik dėl Å¡ios priežasties 2017 m. lapkričio 24 d. Turto pasidalijimo sutartyje nebuvo aptartas atlyginimas ieÅ¡kovei už kelio servitutÄ per jai priklausantį žemės sklypÄ . Atsakovė susitarimo nesilaikė, Ginčo žemės sklypo iÅ¡ ieÅ¡kovės nenupirko. Kelio servitutas, užimantis visÄ Ginčo žemės sklypÄ , užkerta galimybes ieÅ¡kovei bet kaip kitaip praktiÅ¡kai ir racionaliai naudoti Ginčo žemės sklypÄ , kartu tai reiÅ¡kia, kad Ginčo žemės sklypas praranda bet kokiÄ turtinę (piniginę) vertę.

Atsakovė, naudodamasi kelio servitutu per ieÅ¡kovės Ginčo žemės sklypÄ , turi konkrečios naudos – į savo sklypÄ , kuriame vysto komercinį deÅ¡imčių namelių poilsiui statybos projektÄ , patenka trumpesniu keliu. Ginčo kelio servitutas naudojamas iÅ¡ esmės atsakovės interesais – patekimui į atsakovės sklypÄ .

2. Atsakovė UAB „ALITE BONA“ su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės sklype numatytas kelio servitutas nėra skirtas išimtinai atsakovės žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), aptarnauti:

1) nesinaudojant ieÅ¡kovei priklausančiu 0,4082 ha ploto Ginčo žemės sklypu negali bÅ«ti nutiesta teritorijų planavimo dokumentuose suplanuota (duomenys neskelbtini) miesto gatvė, kuri integruota į miesto susisiekimo sistemÄ ir kuria galės naudotis neapibrėžtas asmenų ratas; atitinkamai, ieÅ¡kovės žemės sklypui yra nustatytas specialus naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Be to, į atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ galima patekti ir nesinaudojant ieÅ¡kovės žemės sklypu;

2) su ieškovės Ginčo žemės sklypu besiribojančiam atsakovės 0,4869 ha ploto žemės sklypui detaliuoju planu taip pat yra numatyti analogiški servitutai toms pačioms susisiekimo komunikacijoms tiesti bei jomis naudotis, neapibrėžiant naudotojų rato. Taigi tokio pobūdžio suvaržymai servitutu nustatyti ne tik ieškovės, bet ir atsakovės žemės sklypui (kaip tarnaujančiam daiktui). Susisiekimo teikiama nauda galės naudotis tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek ir visa visuomenė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, netenkino atsakovės praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovei, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Teismas nustatė, kad turto atidalijimo sutartimi suformavus naujus ginčo Å¡alių sklypus nei vienam naujai suformuotam sklypui nebuvo suteiktas vieÅ¡pataujančio daikto statusas, taip pat ginčo Å¡alys nesusitarė dėl atlyginimo už servituto nustatymÄ .

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje vieÅ¡pataujančio daikto nustatymo juridinis faktas taip pat nefiksuotas. 3.2. Teismas pažymėjo, kad įgyvendinant administracinį aktÄ , atitinkamai, formuojant Å¡alių sklypus iÅ¡ ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomos žemės dalies atskirta 0,4082 ha sklypo dalis (Ginčo žemės sklypas), o iÅ¡ UAB „Ateities bÅ«stas“ nuosavybės teise valdytos žemės dalies atskirta 0,4869 ha dalis, kuri Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei.

Detaliojo plano brėžinyje visam abiejų sklypų plotui yra pažymėti kelio servitutai (tarnaujantys). Taigi, šalių sudaryta Turto atidalijimo sutartimi buvo įgyvendinti administracinių aktų, priimtų vykdant teritorijų planavimo procedūras sprendiniai. Akcentavo, kad 2017 m. lapkričio 24 d. Turto atidalijimo ir servituto nustatymo sutartis buvo sudaryta minėto detaliojo plano pagrindu. Jokio papildomo sklypų pasidalijimo derinimo negalėjo būti, kadangi detalieji planai ir jų sprendiniai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

Detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti visų tuometinių žemės sklypo bendrasavininkų valia, įskaitant ieÅ¡kovę. Å ių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad byloje vertinamas servitutas nustatytas administraciniu aktu, o ne Turto atidalijimo sutartimi. 3.3. Atsižvelgdami į detaliojo planavimo organizatoriaus – Palangos miesto savivaldybės administracijos – sÄ lygas, sklypų dislokacijÄ , proporcingas savo žemės dalis tuometiniai stambiausi savininkai (ieÅ¡kovė – 0,4082 ha ir UAB „Ateities bÅ«stas“ – 0,4869 ha) sÄ moningai paskyrė susisiekimo komunikacijoms – keliui (gatvei).

Tuo pagrindu Å¡ios žemės dalys buvo suformuotos kaip atskiri nedidelio ploto siauros konfigÅ«racijos sklypai, kurių naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Å iems sklypams numatyti analogiÅ¡ki suvaržymai kelio servitutu visam jų plotui. Atsižvelgiant į Å¡iÄ logikÄ , abiem stambiausiems žemės savininkams teko ekvivalentiÅ¡ki suvaržymai jų sklypams kelio servitutu, tačiau tuo pačiu taip jie įgyvendino su tuo susijusias detaliojo planavimo organizatoriaus sÄ lygas ir iÅ¡ to gauna ekvivalentinę naudÄ â€“ susisiekimÄ .

Tokiu sprendimu buvo užtikrinta abiejų stambiųjų savininkų interesų pusiausvyra. Visos nurodytos aplinkybės ieÅ¡kovei buvo žinomos iÅ¡ detaliojo plano sprendinių, dėl kurių ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ ir tai patvirtino savo paraÅ¡u. 3.4. IÅ¡dėstytos Turto atidalijimo sutarties, kurios pagrindu įregistruotas kelio servitutas, sudarymo aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo laikyti atsakovei priklausantį žemės sklypÄ vieÅ¡pataujančiu daiktu, kurio iÅ¡imtinei naudai bÅ«tų nustatytas kelio servitutas.

IÅ¡ Å¡ios sutarties sudarymo aplinkybių matyti, kad žemės sklypas skirtas keliui, kuris susisiekia su miesto infrastruktÅ«ra, juo gali naudotis visa visuomenė. Kadangi kelias eina per privačiÄ Å¾emę, o žemės savininkai turėjo pareigÄ iÅ¡spręsti infrastruktÅ«ros klausimÄ savo lėšomis pagal detaliojo proceso metu nustatytus sprendinius, todėl kelio servitutas (servitutai) nustatyti žemės savininkų tarpusavio sandoriu. 3.5. Vadovaujantis Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos Susisiekimo schemoje nurodyta, kad planuojamos teritorijos rytinėje dalyje suformuojamas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) sklypas Nr. 13, skirtas C2 kategorijos gatvei, gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų 20 m.

Å ios aplinkybės ir lėmė ginčo servitutų nustatymÄ . Be to, minėtų kelio servitutų paskirtis yra ne tik konkrečių žemės sklypų tinkamo naudojimo užtikrinimas, bet ir užtikrinimas bendro visuomenės poreikio naudotis vieÅ¡u keliu (įskaitant, kad per Å¡iuos sklypus bÅ«tų nutiesta Palangos miesto gyventojams bÅ«tina C2 kategorijos gatvė). Tai yra akivaizdu iÅ¡ Turto atidalijimo sutarties priedų turinio ir sutarties sudarymo aplinkybių. 3.6. Nustatytais kelio servitutais turi teisę naudotis visų be iÅ¡imties Turto atidalijimo sutartyje nurodytų žemės sklypų savininkai.

Iš to daroma išvada, kad ieškovės 0,4082 ha ploto žemės sklypui nustatytas kelio servitutas yra skirtas ne tik atsakovės, bet ir kitų sutartyje nurodytų žemės sklypų savininkų sklypams aptarnauti. Tuo pačiu, atsakovės 0,4869 ha ploto žemės sklypui nustatytas kelio servitutas yra taip pat skirtas šių žemės sklypų, taigi ir ieškovės žemės sklypų, aptarnavimui. Teismo vertinimu, ginčo servitutai skirti viešojo naudojimo gatvei (duomenys neskelbtini) mieste nutiesti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ginčo sklypas yra tarnaujantis daiktas vien tik atsakovės sklypui, o atsakovės sklypas yra viešpataujantis. 3.7.

Ieškovei priklausančiam 0,4082 ha ploto žemės sklypui pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius nustatytas specialus naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taigi šio žemės sklypo naudojimas yra siejamas išimtinai su susisiekimo komunikacijų (kelių, gatvių, kitų transporto statinių) ir inžinerinių tinklų aptarnavimu. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad kelio servitutas (tarnaujantis), kurio turinys – teisė važiuoti transporto priemonėmis ir važiuoti pėsčiųjų taku, realiai neapriboja ieškovės nuosavybės (naudojimosi juo) teisių, nes sklypas ir yra tam skirtas.

Pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius ieÅ¡kovės 0,4082 ha ploto žemės sklypas kartu su besiribojančiu 0,4869 ha atsakovės žemės sklypu sudaro kelio dalį, kurio paskirtis yra bendras naudojimas ir susisiekimas su miesto infrastruktÅ«ra, ir ieÅ¡kovė gauna ekvivalentinę naudÄ iÅ¡ atsakovės žemės sklypui nustatyto kelio servituto, kuris tame tarpe skirtas aptarnauti ir ieÅ¡kovės žemės sklypams. 3.8. IeÅ¡kovės argumentas, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu pagal orto fotonuotraukose užfiksuoto iÅ¡važinėto kelio vėžių intensyvumÄ yra pagrindas spręsti, kad kelias naudojamas tik patekimui į atsakovės sklype vykdomas statybas, yra nepagrįstas.

Vien aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu Ginčo žemės sklypas, tikėtina, intensyviausiai naudojamas patekimui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovės sklype esančia statybvietę, nereikÅ¡minga. Kaip minėta, ginčo servitutas yra neterminuotas ir skirtas visuomenės poreikiams tenkinti (tiesti vieÅ¡o naudojimo gatvę). IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų orto fotonuotraukų matyti, kad ginčo kelias neužsibaigia patekimu į atsakovės žemės sklypÄ , bet susisiekia su kitais keliais.

IeÅ¡kovė pasirinko ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ (atsakovę), todėl teismui nusprendus, kad atsakovės valdomas sklypas nėra vieÅ¡pataujantis daiktas ieÅ¡kovės žemės sklypo atžvilgiu, nėra pagrindo ieÅ¡kinio tenkinti. 3.9. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, prisiimdama suvaržymÄ kelio servitutu, iÅ¡ to gauna ir ekvivalentinę naudÄ , o realių suvaržymų bei nuostolių nepatiria. Su kelio servituto nustatymu susiję detaliojo plano sprendiniai sudarė sÄ lygas, kad apskritai toks teritorijų planavimo dokumentas bÅ«tų suderintas ir patvirtintas atsakingų institucijų, tai lėmė tiesioginę naudÄ ieÅ¡kovei, nes jai priklausanti žemė buvo suformuota, urbanizuota, pakeistas jos naudojimo bÅ«das ir pan.

Tuo tikslu proporcinga ieÅ¡kovės ir atsakovės privačios žemės dalis sÄ moningai paskirta ir visuomenės poreikiams, už jÄ neatlyginant. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė A. Ž. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „ALITE BONA“ 51 200 Eur vienkartinę nuostolių kompensacijÄ dėl servituto nustatymo 0,4082 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės A.

Ž., naudai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnyje aiÅ¡kiai įtvirtina, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, kad ginčo kelio servituto nustatymo pagrindas „2017 m. lapkričio 24 d. Turto atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Savo esme analogiÅ¡ka teisės norma yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje. Taigi, teismo iÅ¡vada apie tai, kad servitutas yra nustatytas administraciniu aktu prieÅ¡tarauja registro duomenims ir materialinei normai įtvirtintai CK 4.262 straipsnyje, teismas neturėdamas teisėto pagrindo išėjo už ieÅ¡kinio ribų. 4.2. Teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, nors ir yra tvirtinamas administraciniu aktu – savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, jis nėra ir negali bÅ«ti traktuojamas kaip servitutÄ nustatantis individualus administracinis aktas CK 4.124 straipsnio 1 dalies prasme.

Su tuo ginčijamame sprendime sutinka ir pirmosios instancijos teismas. Patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai, iÅ¡ tiesų turi juridinę galiÄ , tačiau Å¡iuo administraciniu aktu (Detaliuoju planu) kelio servitutas Ginčo žemės sklype negalėjo bÅ«ti nustatytas: tai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų (subjekto), kada servitutai nustatomi administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

Kaip matyti iš šios teisės akto nuostatos, savivaldybių administracijų direktoriai neturi įgaliojimų administraciniais aktais nustatyti kelio servitutų privačios žemės sklypuose, taip pat skiriasi ir teisės aktais nustatyta tokio administracinio akto parengimo, patvirtinimo ir įgyvendinimo procedūra. Taigi, nagrinėjamu atveju servituto įregistravimui valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre ir teisių pagal jį įgyvendinimui buvo būtinas žemės sklypų savininkų susitarimas arba servituto nustatymas teismo sprendimu, o teiginys, jog kelio servitutas Žemės sklype nustatytas administraciniu aktu, nepagrįstas. 4.3.

Miesto arba „visos visuomenės“ poreikiams privačioje žemėje tiesiamų gatvių numatymas ir įrengimas yra visai kitos teisės sistemos dalies – viešosios teisės – reglamentuojama teisinių santykių sritis. Joks teisės aktas nesuteikia teisės savivaldybėms deleguotos gatvių tiesimo funkcijos „perdeleguoti“ (detaliaisiais planais ar kt.) privačių žemės sklypų savininkams. Jokia žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams – gatvės tiesimui, procedūra nėra inicijuota.

Todėl skundžiamame teismo sprendime daroma prielaida, kad Ginčo žemės sklypas nėra kelio servitutas, tarnaujantis patekimui į atsakovės žemės sklypÄ , bet yra miesto savivaldybės numatyta ir įteisinta vieÅ¡oji gatvė, negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. 4.4. Teismas savo iÅ¡vadoms, kad Ginčo žemės sklypas nėra kelio servitutas, tarnaujantis atsakovės žemės sklypams, pagrįsti taip pat nurodė ir Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijÄ , patvirtintÄ Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios detaliojo plano koncepcijos Susisiekimo schemoje nurodyta, kad planuojamos teritorijos rytinėje dalyje suformuojamas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) sklypas Nr. 13, skirtas C2 kategorijos gatvei, gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų 20 m.

Anot apeliantės, koncepcija yra tik vienas iÅ¡ tarpinių (neprivalomų) specialiojo plano bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje rengiamų dokumentų, tai jokiu bÅ«du nėra patvirtintas specialusis planas. Taigi, minima Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija nėra kokiÄ nors privalomÄ jÄ galiÄ turintis norminis dokumentas, kurio sprendiniais bÅ«tų galima vadovautis sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ . Patvirtintos koncepcijos ir vėliau bÅ«siančio patvirtinto specialiojo plano sprendiniai gali kardinaliai skirtis, kadangi jie gali bÅ«ti iÅ¡ esmės koreguojami vėliau vykdomose specialiojo plano projekto vieÅ¡ojo svarstymo su visuomene ir derinimo institucijose stadijose.

Pažymėtina, kad Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas rengiant šį apeliacinį skundÄ vis dar nėra patvirtintas, Å¡iuo metu jis tebėra vieÅ¡ojo svarstymo su visuomene stadijoje. 4.5. Apeliantės manymu, sutarties uždarumo principas lemia, kad jokie tretieji asmenys, kurie nėra sutarties Å¡alys, negalėjo įgyti jokių teisių, kylančių iÅ¡ sutarties. Turto pasidalijimo sutartyje nėra expressis verbis (liet. pažodžiui) nurodyta, kad sutartis yra sudaroma trečiųjų asmenų naudai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad Ginčo kelio servitutu turi teisę naudotis asmenys, nesantys sutarties Å¡alimis.

Teismo iÅ¡vados, kad tretieji asmenys („visuomenė“) įgijo teisę naudotis kelio servitutu yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja sutarčių aiÅ¡kinimo principams. Jau vien dėl Å¡ių aplinkybių teismo iÅ¡vados apie trečiųjų (sutarties atžvilgiu) asmenų teises į kelio servitutÄ yra nepagrįstos ir neteisėtos. 4.6. Visos sutarties sÄ lygos ir dokumentai pagrindžia iÅ¡vadÄ , kad kitos Turto pasidalijimo sutarties Å¡alys (tretieji asmenys Å¡io teisminio ginčo atžvilgiu) taip pat neįgijo teisių į Ginčo kelio servitutÄ .

Sutartimi įgyjamos asmeninės subjektinės teisės, o ginčo kelio servitutas nei tiesiogiai nei netiesiogiai nesusisiekia su trečiųjų asmenų žemės sklypais, todėl ir daiktinių teisių (servituto) tretieji asmenys, kaip sklypų savininkai, taip pat negalėjo įgyti. Teismo posėdžio metu buvo tiriamas ir aptariamas atsakovės pateiktas planas. Nurodytame plane mėlyna spalva užštrichuotas kelio servitutas (žymėjimas plane „S1“), esantis atsakovei priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).

Plane akivaizdžiai matyti, kad kelio servitutas eina atsakovės žemės sklypo vakariniu pakraščiu (kairėje), taip pat dalimi pietinio pakraščio (apačioje, liečiasi su vakariniu pakraščiu), taip pat dalimi šiaurinio pakraščio (viršuje, liečiasi su vakariniu pakraščiu). Tai reiškia, kad tretieji asmenys neturi teisės ir teisėto pagrindo tiesiogiai ar netiesiogiai susisiekti su ieškovės (apeliantės) Ginčo žemės sklypu ir / ar atsakovės siauruoju sklypu, todėl neturi teisės ir teisėto pagrindo naudotis tuose dviejuose (ieškovės ir atsakovo) sklypuose nustatytais (tarnaujančiaisiais) kelio servitutais.

Be to, byloje buvo pateiktos orto fotonuotraukos, planai, kurie pagrindžia ieÅ¡kovės reikalavimus. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė bylos medžiagÄ , neaptarė įrodymų, kurie prieÅ¡tarauja teismo iÅ¡vadoms, nepaÅ¡alino tokių prieÅ¡taravimų, tuo pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas taisykles ir tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimÄ . 4.7. Teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad iÅ¡ servitutų abi bylos Å¡alys turi ekvivalenčiÄ naudÄ .

Teismo posėdžio metu apeliantės atstovas kelis kartus teiravosi atsakovės – kuo konkrečiai pasireiÅ¡kia „ekvivalentinė nauda“ ieÅ¡kovei ir nurodė, kad atsakovės nauda yra akivaizdi – per apeliantės Ginčo žemės sklypÄ atsakovė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės patogiai patenka į savo sklypÄ (duomenys neskelbtini), kuriame vysto nekilnojamojo turto projektÄ su deÅ¡imtimis nekilnojamojo turto objektų. Tačiau apeliantė jokios naudos (net teorinės) neturi iÅ¡ kelio servituto, esančio atsakovės siaurajame sklype – apeliantei nėra kur važiuoti per atsakovės siaurÄ jį sklypÄ , nes juo įmanoma patekti tik į atsakovės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir į tuščius laukus, esančius Å¡iauriau.

Atsakovei nereikia, nebÅ«tina ir net nėra jokio intereso važiuoti per atsakovės siaurÄ jį sklypÄ . Atsakovės siaurajame sklype kelio servitutas yra nustatytas tam, kad atsakovė teisėtai galėtų iÅ¡ savo sklypo (duomenys neskelbtini) patekti į Ginčo žemės sklypÄ , o iÅ¡ jo į (duomenys neskelbtini) gatvę. 4.8. Teismo argumentai apie tai, kad apeliantė ir atsakovė prisiėmė „proporcingus“ apribojimus kelio servitutais viena kitos atžvilgiu yra klaidingi fakto prasme, taigi nepagrįsti. 4.9.

Teismas ginčijamame sprendime klaidingai nurodė, kad kelio servitutas (tarnaujantis), kurio turinys – teisė važiuoti transporto priemonėmis ir važiuoti pėsčiųjų taku, realiai neapriboja ieÅ¡kovės nuosavybės (naudojimosi juo) teisių, nes sklypas ir yra tam skirtas, o ieÅ¡kovė realių suvaržymų bei nuostolių nepatiria. Pirma, jei nebÅ«tų kelio servituto, Ginčo žemės sklype galėtų bÅ«ti pieva. PievÄ galima naudoti įvairioms paskirtims – nuomoti renginiam, įvairiai veiklai.

Galiausiai savininkui geriau turėti pievÄ ir su tuo susijusį estetinį pasitenkinimÄ , nei žiÅ«rėti kaip per jo nuosavybę neatlygintinai važinėja tretieji asmenys. Jau vien tai, kad apeliantė negali turėti (ir praktiÅ¡kai neturi) pievos, įrodo, jog jos galimybė naudotis savo nuosavybe yra apribota ir yra patiriami nuostoliai ir nepatogumai. Antra, teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja teismų suformuluotoms teisės aiÅ¡kinimo taisyklėms, kad servitutai yra iÅ¡ principo atlygintini. Teismas iÅ¡ esmės nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. 4.10.

Teismas nepagrįstai ir ydingai nurodė, kad ginčo kelio servitutas yra nustatytas „visai visuomenei“, „dėl bendro visuomenės poreikio“, ir kad nėra vieÅ¡pataujančiojo daikto. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nustatant servitutÄ visada yra vieÅ¡pataujantysis daiktas. Servitutai nenustatomi „visai visuomenei“ ar „konkretiems asmenims“. Jei daiktinė teisė nustatoma konkretiems asmenims, ta daiktinė teisė gali bÅ«ti uzufruktas, tačiau jokiu bÅ«du ne servitutas.

Kelio servitutu turi teisę naudotis bet kuris asmuo, kuris turi teisę patekti į vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ . Viešųjų kelio servitutų atveju taip pat visada bÅ«na vieÅ¡pataujantysis daiktas (kapinės, piliakalnis, vandens telkinys ir t.t.). („VieÅ¡asis servitutas“ – kaip teisės teorijos kategorija ir servitutų klasifikavimo kategorija; Lietuvos teisė nenustato viešųjų servitutų sÄ vokos). Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovės sklypai nėra vieÅ¡pataujantieji, turėjo konkrečiai įvardinti kas yra vieÅ¡pataujantysis sklypas (ar sklypai).

BylÄ nagrinėjant teismo posėdyje, ieÅ¡kovės atstovas iÅ¡samiai aptarė ir pagrindė komentuodamas žemėlapius ir orto fotonuotraukas, kad teritorijose, kurių neapima Turto pasidalijimo sutartis, iÅ¡ principo negali bÅ«ti vieÅ¡pataujančiųjų sklypų Ginčo žemės sklypo atžvilgiu, nes jie visi turi susisiekimÄ (ribojasi) su oficialiais vieÅ¡aisiais keliais. Teismo sprendimas, nurodant, kad atsakovės sklypai nėra vieÅ¡pataujantieji, tačiau nenurodant jokio konkretaus vieÅ¡pataujančiojo žemės sklypo, „sukÅ«rė“ servitutÄ , kuris neturi vieÅ¡pataujančiojo daikto – taigi servitutÄ , kuris negali egzistuoti pagal apibrėžimÄ .

5. Atsiliepime į ieÅ¡kovės A. Ž. apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „ALITE BONA“ praÅ¡o priimti naujai į bylÄ pateikiamus įrodymus, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo servitutas nustatytas administraciniu aktu, o ne sutartimi. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė teismo iÅ¡vadas dėl servituto nustatymo pagrindo vertina izoliuotai nuo visų sprendimo motyvų konteksto.

Teismas nekvestionavo Nekilnojamojo turto registro duomenų, pagal kuriuos ginčo servitutas įregistruotas 2017 m. lapkričio 24 d. Turto atidalijimo ir servituto nustatymo sutarties (Turto atidalijimo sutartis) pagrindu. Tačiau teismas nustatė, kad Turto atidalijimo sutartimi buvo įgyvendinti administracinių aktų, priimtų vykdant teritorijų planavimo procedūras, sprendiniai. Teismas, analizuodamas Turto atidalijimo sutarties turinį, nustatė, kad ši sutartis buvo sudaryta detaliojo plano pagrindu. Jokio papildomo sklypų pasidalijimo derinimo negalėjo būti, kadangi detalieji planai ir jų sprendiniai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

Detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti visų tuometinių žemės sklypo bendrasavininkų valia, įskaitant ieÅ¡kovę. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad byloje vertinamas servitutas faktiÅ¡kai yra nustatytas administraciniu aktu, o ne Turto atidalijimo sutartimi. Taigi teismas įvertino, kad ginčo kelio servituto formalus atsiradimo pagrindas yra Turto atidalijimo sutartis, t. y. sandoris. Tačiau Å¡io sandorio sudarymÄ ir servituto objektyvų bÅ«tinumÄ nulėmė atitinkami administraciniai aktai. 5.2.

Siekdamas nustatyti tikrÄ jÄ ginčo servituto paskirtį, teismas pagrįstai analizavo tiek sandorio, kurio pagrindu jis įregistruotas, turinį, tiek Å¡io sandorio sudarymo aplinkybes. IeÅ¡kovės žemės sklypo suformavimo aplinkybės ir teritorijų planavimo proceso sprendiniai yra reikÅ¡mingi atskleidžiant tikrÄ jÄ ginčo kelio servituto paskirtį ir Turto atidalijimo sutarties Å¡alių ketinimus. VisapusiÅ¡kai tai iÅ¡analizavęs, teismas priėjo prie pagrįstos iÅ¡vados, kad Turto atidalijimo sutarties, kurios pagrindu įregistruotas kelio servitutas, sudarymo aplinkybės patvirtina, jog pagrindo laikyti atsakovei priklausantį žemės sklypÄ vieÅ¡pataujančiu daiktu, kurio iÅ¡imtinei naudai bÅ«tų nustatytas kelio servitutas, nėra.

Nepriklausomai, kokiu teisiniu pagrindu ginčo servitutas yra nustatytas bei įregistruotas viešame registre, tai nekeičia esminės teismo išvados, kad servitutas nėra susijęs išimtinai su atsakovės žemės sklypo aptarnavimu. 5.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad miesto arba „visos visuomenės“ poreikiams privačioje žemėje tiesiamų gatvių numatymas ir įrengimas yra viešosios teisės reglamentuojama teisinių santykių sritis ir joks teisės aktas nesuteikia teisės savivaldybėms deleguotos gatvių tiesimo funkcijos „perdeleguoti“ (detaliaisiais planais ar kt.) privačių žemės sklypų savininkams.

Jokia žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nėra inicijuota. Taigi servitutas nebuvo ir negalėjo būti nustatytas gatvės tiesimui. Su tokia ieškovės pozicija atsakovė nesutinka. 5.4. Pirma, vien faktas, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (kol kas) nebuvo inicijuota, nereiškia, kad privati žemė negali būti naudojama ir viešajam interesui tenkinti, kai yra visuomenės poreikis. Tuo labiau, kai tai atitiko žemės savininkų interesus ir visi aštuoni savininkai su tuo pasirašytinai sutiko.

Antra, ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad detaliuoju planu savivaldybė „perdelegavo“ gatvių tiesimo funkcijÄ privačių žemės sklypų savininkams, kadangi planuojama gatvė dar nėra nutiesta (tiesiama). Ginčo kelio servitutu suteikiama teisė naudotis Å¡iuo metu esamu keliu, užtikrinant patekimÄ Ä¯ suplanuotus žemės sklypus bei gretimas teritorijas. Kelio servitutas užtikrina planuojamos gatvės naudojimÄ pagal paskirtį, kol nėra visiÅ¡kai įrengtas ir galintis užtikrinti susisiekimÄ Palangos mieste gatvių tinklas.

Tokia kelio servituto paskirtis yra akivaizdi iÅ¡ detaliojo plano sprendinių. 5.5. Apeliaciniame skunde kvestionuojama teismo iÅ¡vada, kad ginčo kelio servituto paskirtis nėra iÅ¡imtinai atsakovės žemės sklypo aptarnavimas. Atsakovės manymu, apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo spendimÄ , pati ignoruoja byloje esančios medžiagos turinį. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį 8,5782 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų matyti, kad Å¡iam žemės sklypui nėra įregistruotas vieÅ¡pataujančio daikto statusas ieÅ¡kovės žemės sklypo atžvilgiu.

Turto atidalijimo sutartimi buvo nustatyti analogiško turinio kelio servitutai (tarnaujantys): tiek ieškovei priklausančiam 0,4082 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek su juo šiaurinėje dalyje besiribojančiam panašaus ploto ir konfigūracijos atsakovei nuosavybės teise priklausančiam 0,4869 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadinasi, ieškovės 0,4082 ha ploto žemės sklypui nustatytas kelio servitutas yra skirtas ne tik atsakovės, bet ir kitų sutartyje nurodytų žemės sklypų savininkų sklypams aptarnauti.

Tuo pačiu, atsakovės 0,4869 ha ploto žemės sklypui nustatytas kelio servitutas yra taip pat skirtas šių žemės sklypų, taigi ir ieškovės žemės sklypų, aptarnavimui. Iš Turto atidalijimo sutarties turinio akivaizdu, kad ši daugiašalė sutartis sudaryta vadovaujantis teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais, kurie buvo suderinti visų tuometinių pertvarkyto žemės sklypo bendraturčių, įskaitant ieškovę, valia ir patvirtinti dar iki Turto atidalijimo sutarties sudarymo. 5.6.

Kelio servituto atsiradimas yra susijęs su Palangos miesto savivaldybės administracijos iÅ¡keltomis sÄ lygomis detaliojo plano derinimui ir patvirtinimui: detaliajame plane nustatyta sÄ lyga dėl planuojamų sklypų integravimo į susisiekimo sistemÄ , pateikta informacija apie žemės dalies patekimÄ Ä¯ Palangos miesto gatvių raudonÄ sias linijas, nustatytos inžinerinei infrastruktÅ«rai reikalingų teritorijų ir komunikacinių koridorių ribos, susisiekimo komunikacijų iÅ¡dėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

Atsižvelgiant į Palangos miesto savivaldybės sÄ lygas ir numatytos C2 kategorijos gatvės dislokacijÄ , tam tikslui paskirta tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės atitinkama žemės dalis, suvokiant, kad ja naudosis ir visuomenė. 5.7. Pagal detaliojo plano sprendinius atskiru sklypu buvo suformuotas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų sklypas. Atitinkamai, iÅ¡ ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomos žemės dalies atskaičiuota 0,4082 ha sklypo dalis (ginčo sklypas), o iÅ¡ UAB „Ateities bÅ«stas“ nuosavybės teise valdytos žemės dalies atskaičiuota 0,4869 ha dalis, kuri Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei. 5.8.

Nurodytos aplinkybės ir teritorijų planavimo dokumentų turinys atskleidžia, kad ginčo kelio servitutas skirtas visų žemės sklypų, kuriems galioja detalusis planas, susisiekimui su miesto infrastruktÅ«ra užtikrinti, taip pat ir visuomenės poreikiui naudotis vieÅ¡u keliu užtikrinti (įskaitant, kad per sklypÄ bÅ«tų nutiesta Palangos miesto gyventojams bÅ«tina C2 kategorijos gatvė). 5.9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliantės teigimu, Å¡i koncepcija nėra kokiÄ nors privalomÄ jÄ galiÄ turintis norminis dokumentas, kurio sprendiniais bÅ«tų galima vadovautis sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ . Patvirtintos koncepcijos ir vėliau bÅ«siančio patvirtinto specialiojo plano sprendiniai gali kardinaliai skirtis. Atsakovės manymu, nurodyta apeliantės pozicija nėra pagrįsta. 2021 m. vasario 22 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raÅ¡te yra nurodyta, kad pagrindinis Palangos miesto gatvių tinklas bei joms vystyti nustatyta funkcinė zona (inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos) buvo suplanuota Palangos miesto bendruoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi detaliojo plano sprendiniai dėl 0,4082 ha ploto ieškovei priklausančio žemės sklypo (Nr.

14) suformavimo, naudojimo bÅ«do ir ginčo servituto yra nustatyti detalizuojant aukÅ¡tesnio teritorijų planavimo lygmens teritorijų planavimo dokumento – patvirtinto bendrojo plano – sprendinius. Å ie sprendiniai turi privalomÄ teisinę galiÄ , remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 4 straipsnio 3 dalimi. 5.10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo iÅ¡vada, jog tretieji asmenys („visuomenė“) įgijo teisę naudotis kelio servitutu, prieÅ¡tarauja sutarčių aiÅ¡kinimo principams – sutarties uždarumo principui.

Atsakovė su Å¡iais argumentais taip pat nesutinka. IeÅ¡kovė neginčija fakto, kad ginčo servitutas buvo numatytas bÅ«tent teritorijų planavimo dokumente. IÅ¡ detaliojo plano duomenų akivaizdi kelio servitutų vieÅ¡a paskirtis, nes jais suvaržyti ieÅ¡kovės ir atsakovės susisiekiantys žemės sklypai skirti keliui, gatvei naudoti ir sudaro viso miesto reikmėms svarbiÄ infrastruktÅ«ros dalį. Su kelio servituto nustatymu susiję detaliojo plano sprendiniai sudarė sÄ lygas, kad apskritai toks teritorijų planavimo dokumentas bÅ«tų suderintas ir patvirtintas atsakingų institucijų bei Å¡alys galėtų žemę urbanizuoti, vystyti.

Taigi, tokie sprendiniai atitiko visų savininkų, įskaitant ieÅ¡kovę, interesus. Faktas, kad ginčo kelio servitutas yra įregistruotas sandorio pagrindu, o ne administraciniu aktu, nepaneigia visuomenės poreikio į žemės sklypÄ , nes keliu, kuris susisiekia su miesto infrastruktÅ«ra, gali naudotis visa visuomenė. 5.11. Apeliaciniame skunde taip pat yra teigiama, kad be atsakovės jokie tretieji asmenys neturi teisės (poreikio) naudotis ginčo kelio servitutu. Tačiau tokie apeliantės argumentai prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi Turto atidalijimo sutartimi nei vienos iÅ¡ Å¡alių teisė naudotis ginčo kelio servitutu nėra apribota.

Be to, kaip nurodyta aukščiau, ieÅ¡kovės žemės sklypas Nr. 14 (kuriam nustatytas ginčo kelio servitutas) kartu su atsakovės žemės sklypu Nr. 13 sudaro vieÅ¡Ä keliÄ , kuriuo gali naudotis tiek greta suplanuotos teritorijos esančių žemės sklypų savininkai, tiek visa visuomenė pagal poreikį. Be to, naudodamosi ginčo kelio servitutu, kitos Turto atidalijimo sutarties Å¡alys gali patekti į savo žemės sklypus per ieÅ¡kovės žemės sklypÄ Nr. 14 nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (žemės sklypu Nr. 14 patenkant į atsakovės žemės sklypÄ Nr. 13 ir Å¡iaurine puse patekti į trečiųjų asmenų sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, o per žemės sklypu Nr. 6 einantį servitutÄ â€“ į žemės sklypus Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10).

Å iaurinėje teritorijos pusėje yra suplanuota tiesti D kategorijos gatvę. 5.12. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė, prisiimdama suvaržymÄ kelio servitutu, iÅ¡ to gauna ir ekvivalentinę naudÄ , o realių suvaržymų bei nuostolių nepatiria. IÅ¡ Ginčo kelio servituto ieÅ¡kovės gaunama nauda pirmiausia pasireiÅ¡kia tuo, kad tokio servituto numatymas sudarė sÄ lygas visos teritorijos detaliojo plano suderinimui ir patvirtinimui, dėl to ieÅ¡kovei priklausanti žemė buvo suformuota, urbanizuota, pakeistas jos naudojimo bÅ«das ir pan.

Tuo tikslu, ieÅ¡kovės ir atsakovės privačios žemės dalis sÄ moningai paskirta ir visuomenės poreikiams, už jÄ neatlyginant. Abiem stambiausiems žemės planuojamoje teritorijoje savininkams teko ekvivalentiÅ¡ki suvaržymai jų sklypams kelio servitutu, tačiau tuo pačiu jie įgyvendino su tuo susijusias detaliojo planavimo organizatoriaus sÄ lygas, iÅ¡sprendė infrastruktÅ«ros klausimÄ ir iÅ¡ to gauna ekvivalentinę naudÄ â€“ susisiekimÄ . Tokiu sprendimu buvo užtikrinta abiejų stambiųjų savininkų interesų pusiausvyra.

IeÅ¡kovei, kuri dalyvavo detaliojo plano rengimo procese, gerai žinoma, kad kompensacijos reikalavimas iÅ¡ kito savininko Å¡iÄ pusiausvyrÄ iÅ¡kreiptų, todėl bÅ«tų nesÄ Å¾iningas, neproporcingas ir neteisingas. 5.13. Kadangi kelias ir yra susisiekimo komunikacija, ieÅ¡kovės žemės sklypui nustatytas kelio servitutas ir yra tam, kad bÅ«tų galima ginčo žemės sklypÄ (kuriuo eina kelias) naudoti pagal tikslinę paskirtį. Vadinasi, jokiam kitam tikslui Å¡is žemės sklypas ir negali bÅ«ti naudojamas, tai ieÅ¡kovei yra gerai žinoma ir tai atitiko ieÅ¡kovės tikslus bei interesus, nes ieÅ¡kovė sutiko su detaliojo plano sprendiniais.

Taigi, ieÅ¡kovės teiginiai, neva dėl kelio servituto ji patiria nuostolių, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡iame žemės sklype galėtų bÅ«ti pieva, tačiau visiÅ¡kai ignoruojama, jog kelias žemės sklype egzistuoja, o žemės sklypas skirtas bÅ«tent susisiekimo komunikacijoms, taigi ieÅ¡kovė negali naudoti Å¡io žemės sklypo jos nurodytais tikslais (nuomoti renginiams pievÄ ar pan.). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 6.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo dėl servituto, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 8. Kartu su atsiliepimu į apeliantės A. Ž. skundÄ atsakovė UAB „ALITE BONA“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų priėmimo, kuriame prašė pridėti prie bylos Å¡iuos naujai pateikiamus dokumentus – 2021 m. sausio 11 d. praÅ¡ymo dėl informacijos pateikimo Palangos miesto savivaldybės administracijai kopijÄ ; 2021 m. vasario 22 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raÅ¡tÄ ; 2021 m. vasario 24 d. elektroninį laiÅ¡kÄ . Naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybę atsakovė argumentuoja tuo, kad gautas Palangos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tas patvirtina atsiliepimo argumentų teisingumÄ ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų teisingumÄ .

9. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis:

1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) jeigu tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme reglamentavimas įstatymo leidėjo yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ ribotos apeliacijos modelį. Visgi, kaip minėta, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi analizuoti, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , taip pat turi atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021, 36 punktas).

10. Teisėjų kolegija vertina, kad dokumento pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi pateikiamo įrodymo turinys gali turėti įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Pažymėtina ir tai, kad su atsiliepimu pateikiamų įrodymų turiniu galėjo susipažinti apeliantė, prieÅ¡taravimo dėl įrodymų pridėjimo prie bylos apeliantė nepareiÅ¡kė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija nusprendžia pridėti atsakovės pateikiamus įrodymus prie bylos ir vertinti juos kartu su kitais, byloje esančiais, įrodymais.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės 11. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad šio sandorio pagrindu registre įregistruotas analogiško turinio kelio servitutas (tarnaujantis): tiek ieškovei priklausančiam 0,4082 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek su juo šiaurinėje dalyje besiribojančiam panašaus ploto ir konfigūracijos atsakovei nuosavybės teise priklausančiam 0,4869 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovei nuosavybės teise priklauso ir kiti šioje teritorijoje esantys žemės sklypai: ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypus, kurie detaliojo plano brėžinyje pažymėti kaip Nr. 11 (0,22794 ha ploto), Nr. 12 (0,09488 ha ploto) ir Nr. 14 (0,04082 ha ploto, t. y. ginčo žemės sklypas).

12. Atsakovė žemės sklypus įsigijo iš UAB „Ateities būstas“.

13. Turto atidalijimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad Å¡alių susitarimas sudaromas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste pertvarkymo padalijimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pagal UAB „Domo projektas“ A. G. 2016 m. rugsėjo 19 d. parengtas naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir jose nustatytus kadastro duomenis ir servitutus. Visi minėti dokumentai, kaip matyti iÅ¡ jų turinio, yra parengti vadovaujantis 2016 m. rugpjūčio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu. A. G. 2016 m. rugsėjo 19 d. parengtos naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylos sudaro neatskiriamÄ Turto atidalijimo sutarties dalį.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d. Turto atidalijimo ir servituto nustatymo sutarties (Turto atidalijimo sutarties) pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieÅ¡kovei priklausančio 0,4082 ha ploto žemės sklypo kelio servitutas (tarnaujantis). IeÅ¡kovė teigia, kad Å¡iuo sandoriu ieÅ¡kovės 0,4082 ha ploto žemės sklypui nustatytas kelio servitutas, kuris skirtas aptarnauti bÅ«tent atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Turto atidalijimo sutartyje nebuvo nustatyti ir patvirtinti Å¡ių kelio servitutų naudotojai, t. y. nenurodytas konkretus vieÅ¡pataujantis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį nustatytas servitutas. Atskiro susitarimo tik tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės taip pat nebuvo sudaryta. Turto atidalijimo sutartyje nebuvo nustatyti ir patvirtinti Å¡ių kelio servitutų naudotojai, t. y. nenurodytas konkretus vieÅ¡pataujantis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį nustatytas servitutas. Jei Å¡alys bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusios valiÄ nustatyti servitutÄ konkrečiam žemės sklypui aptarnauti, tai Å¡alys bÅ«tų aptarusios sutartyje, tačiau tokių nuostatų sutartyje nėra. 15. 2016 m. rugpjūčio 4 d.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, 5 punkte nustatyta, kad inžinerinė infrastruktūra turi būti išspręsta ir įrengta žemės sklypo (-ų) savininko (-ų) lėšomis.

16. Vadovaujantis Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koncepcijos Susisiekimo schemoje nurodyta, kad planuojamos teritorijos rytinėje dalyje suformuojamas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) sklypas Nr. 13, skirtas C2 kategorijos gatvei, gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų 20 m.

17. Atsižvelgdami į Palangos miesto savivaldybės sÄ lygas ir numatytos C2 kategorijos gatvės dislokacijÄ , stambiausių planuojamų sklypų savininkai (ieÅ¡kovė ir UAB „Ateities bÅ«stas“) proporcingÄ dalį savo privačios žemės paskyrė susisiekimui. Todėl pagal detaliojo plano sprendinius atskiru sklypu buvo suformuotas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų sklypas. Atitinkamai, iÅ¡ ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomos žemės dalies atskirta 0,4082 ha sklypo dalis (ginčo sklypas), o iÅ¡ UAB „Ateities bÅ«stas“ nuosavybės teise valdytos žemės dalies atskirta 0,4869 ha dalis, kuri Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei.

Detaliojo plano brėžinyje visam abiejų sklypų plotui pažymėti kelio servitutai (tarnaujantys). Pagal detaliojo plano sprendinius 2016 m. rugpjūčio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-982 nustatytas specialus Å¡ių žemės sklypų naudojimo bÅ«das: susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. SutikimÄ su detaliojo plano sprendiniais iÅ¡reiÅ¡kė visi tuometiniai suplanuotų žemės sklypų savininkai, įskaitant ieÅ¡kovę.

18. IeÅ¡kovei priklausančio 0,4082 ha ploto žemės sklypo plane, kuris yra neatsiejama Turto atidalijimo sutarties dalis, nurodytas kelio servituto dydis, konfigÅ«racija, dislokacija ir turinys atitinka patvirtinto detaliojo plano sprendinius, kurie numatė tokį servitutÄ Å¡iam sklypui.

19. IeÅ¡kovė nurodo, kad kelio servitutu faktiÅ¡kai naudojasi tik atsakovė patekimui į žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kuriame vykdomas statybos projektas. IeÅ¡kovė remiasi į bylÄ pateiktomis orto fotonuotraukomis, kuriose galima pastebėti, kad kelias intensyviausiai iÅ¡važinėtas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovės sklypÄ . Dėl apeliacinio skundo argumentų 20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pirmiausia nurodė, kad teismas netinkamai sprendime nustatė servituto nustatymo pagrindÄ .

Ginčo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše vienareikšmiškai nurodyta, kad ginčo kelio servituto nustatymo pagrindas yra „2017 m. lapkričio 24 d. Turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“. Taigi, teismo išvada apie tai, kad servitutas yra nustatytas administraciniu aktu prieštarauja registro duomenims ir materialinei normai įtvirtintai CK 4.262 straipsnyje, teismas neturėdamas teisėto pagrindo išėjo už ieškinio ribų.

21. Servitutas yra daiktinė teisė CK 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

22. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka įtvirtinti Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi iÅ¡nuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Minėtoje Žemės įstatymo normoje numatyti tik atvejai, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tačiau pats servitutas nustatomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, kai tuo tarpu nustatant servitutÄ Ä¯statymu, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu nustatant žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti, papildomai jokio valstybės institucijos sprendimo dėl servituto nustatymo priimti nereikia.

23. Vadovaujantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 1289, 6 punktu, žemės servitutai, nurodyti Å¡ių taisyklių 2.3 ir 2.4 punktuose (analogiÅ¡ki Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3 ir 4 p.), projektuojami tada, kai Å¡ių taisyklių 6.1–6.3 punktuose nurodyti asmenys pateikia praÅ¡ymÄ nustatyti siÅ«lomÄ Å¾emės servitutÄ pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ Tarnybos teritoriniam padaliniui pagal tarnaujančiuoju tampančio žemės sklypo buvimo vietÄ . Jeigu žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, praÅ¡ymÄ nustatyti žemės servitutÄ pateikia Å¡ių darbų užsakovas (Taisyklių 6.2 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, kad sprendimas nustatyti servitutÄ negali bÅ«ti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neiÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. VieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl siÅ«lomo servituto pagal parengtÄ teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ nustatymo.

Kai siÅ«loma nustatyti servitutÄ iÅ¡nuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad bÅ«tų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, praÅ¡ymÄ dėl siÅ«lomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, – Å¡iose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, – Å¡ių darbų užsakovas.

Jeigu vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, jo valia iÅ¡reiÅ¡kiama priimant sprendimÄ dėl servituto nustatymo.

25. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pagal UAB „Domo projektas“ A. G. 2016 m. rugsėjo 19 d. parengtos naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylos ir jose nustatyti kadastro duomenys ir servitutai.

Visi minėti dokumentai yra parengti vadovaujantis 2016 m. rugpjūčio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu. A. G. 2016 m. rugsėjo 19 d. parengtos naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylos sudaro neatskiriamÄ Turto atidalijimo sutarties dalį. Pažymėtina, kad tame pačiame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 26 punkte numatyta tvarka, t. y. dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali bÅ«ti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantės būtų skųstas ABTĮ nustatyta tvarka.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju yra bÅ«tina atkreipti dėmesį, kad aukščiau nurodytu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei ir atsakovei priklausantiems sklypams (2.1 ir 2.12 punktai) servitutas buvo nustatytas dar Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2006 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pertvarkius žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini)mieste, nurodyta, jog servitutas iÅ¡lieka.

27. Taigi tuo atveju, kai servituto nustatymo atvejis patenka į Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį ir servitutas privačios žemės sklypui gali būti nustatytas administraciniu aktu, jis turi būti projektuojamas ir nustatomas Žemės įstatymo 23 straipsnio ir Taisyklių nustatyta tvarka. Paminėtina tai, kad vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 3 dalimi, taip pat yra būtina ir dėl servituto nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, kadangi, kaip jau buvo minėta, servituto nustatymas administraciniu aktu nereiškia servituto nustatymo įstatymu.

Pažymėtina, kad paprastai inžinerinės infrastruktÅ«ros įrengimui nebÅ«tina formuoti atskirus žemės sklypus. Tačiau Å¡iuo atveju sklypų savininkai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ atskirus sklypus suformuoti, pasiraÅ¡ydami Turto atidalijimo sutartį. Be to, ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu formuojant arba pertvarkant žemės sklypus atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktÅ«ros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.

Å ios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai privačios žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kurie nuosavybės teise priklausys ne žemės sklypo savininkui, ir nėra Žemės įstatymo VIII skyriaus numatytais atvejais valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos sprendimo inicijuoti tokio žemės sklypo ar jo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , turėtų bÅ«ti nustatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti minėtus tinklus, jais naudotis ir juos aptarnauti, nes kitu atveju nebÅ«tų galimybės privačios žemės sklype tiesti bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus ir juos eksploatuoti.

Be kita ko, ir CK 4.123 straipsnyje įtvirtinta, kad gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis.

28. Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus tampa akivaizdu, kad įgyvendinant administracinį aktÄ buvo nuspręsta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį daiktÄ (žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini) mieste) pertvarkyti padalijimo bÅ«du į penkiolika žemės sklypų. Tai aiÅ¡kiai yra įtvirtinta 2017 m. lapkričio 24 d. Turto atidalijimo ir servituto nustatymo sutarties 1 punkte. Nurodytas susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas visų žemės sklypo savininkų, kartu ir ieÅ¡kovės. Todėl ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma, kokiu pagrindu Turto atidalijimo sutartis yra sudaroma ir turėjo bÅ«ti aiÅ¡kus jos sudarymo tikslas.

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sprendime nurodė, kad formuojant šalių sklypus iš ieškovės nuosavybės teise valdomos žemės dalies atskaičiuota 0,4082 ha sklypo dalis (ginčo sklypas), o iš UAB „Ateities būstas“ nuosavybės teise valdytos žemės dalies atskirta 0,4869 ha dalis, kuri šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei. Detaliojo plano brėžinyje visam abiejų sklypų plotui pažymėti kelio servitutai (tarnaujantys). Tai gi, šalių sudaryta Turto atidalijimo sutartimi buvo įgyvendinti administraciniai aktai. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti.

30. Apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , klaidingai interpretuoja jo turinį ir iÅ¡dėstytus argumentus vertina atsietai, neatsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo motyvus ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ . Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime bÅ«tų padaryta vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, jog Ginčo žemės sklypui servitutas yra nustatytas administraciniu aktu. Apeliantė teisingai nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad ginčo kelio servituto nustatymo pagrindas yra „2017 m. lapkričio 24 d.

Turto atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)“. Atitinkamai, kaip nurodyta Turto atidalijimo sutartis buvo sudaryta įgyvendinant administracinius aktus. Taigi, tiek servituto nustatymas, tiek ir Å¡alių sudarytos Turto atidalijimo sutarties sudarymas buvo nulemtas ne atskirų vienas nuo kito nepriklausančių veiksnių, o sistemiÅ¡kai priimamų administracinių aktų pasekmė (dar nuo 2006 metų), siekiant urbanizuoti sutarties Å¡alių turimÄ Å¾emės sklypÄ , pagerinti susisiekimÄ ir padidinti jo vertę.

31. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad jokio papildomo sklypų pasidalijimo derinimo negalėjo bÅ«ti, kadangi detalieji planai ir jų sprendiniai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti visų tuometinių žemės sklypo bendraturčių valia, įskaitant apeliantę. Å ių aplinkybių apeliantė savo skunde nepaneigė. Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti tikrÄ jÄ servituto paskirtį, tinkamai ir detaliai iÅ¡analizavo sandorio sudarymo aplinkybes ir Turto atidalijimo sutarties Å¡alių tikruosius ketinimus.

32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad miesto arba „visos visuomenės“ poreikiams privačioje žemėje tiesiamų gatvių numatymas ir įrengimas yra viešosios teisės reglamentuojama teisinių santykių sritis ir joks teisės aktas nesuteikia teisės savivaldybėms deleguotos gatvių tiesimo funkcijos „perdeleguoti“ (detaliaisiais planais ar kt.) privačių žemės sklypų savininkams. Jokia žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nėra inicijuota, taigi servitutas nebuvo ir negalėjo būti nustatytas gatvės tiesimui.

33. Pirmiausia, tai nurodytus apeliantės argumentus paneigia jau minėtas Å¡ioje nutartyje Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 straipsnio 3 punktas. Todėl vien pats faktas, kad nagrinėjamo ginčo atveju žemės sklypas (ar suformuoti žemės sklypai) nebuvo paimti visuomenės poreikiams, nereiÅ¡kia, jog privati žemė negali bÅ«ti panaudota vieÅ¡ajam interesui patenkinti. Juolab kad visi aÅ¡tuoni žemės savininkai su tuo pasiraÅ¡ytinai sutiko. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai nustatė, kad atsižvelgdami į detaliojo planavimo organizatoriaus – Palangos miesto savivaldybės administracijos – sÄ lygas, sklypų dislokacijÄ , proporcingas savo žemės dalis tuometiniai stambiausi savininkai (ieÅ¡kovė – 0,4082 ha ir UAB „Ateities bÅ«stas“ – 0,4869 ha) sÄ moningai paskyrė susisiekimo komunikacijoms – keliui (gatvei).

Tuo pagrindu šios žemės dalys buvo suformuotos kaip atskiri nedidelio ploto siauros konfigūracijos sklypai, kurių naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Šiems sklypams numatyti analogiški suvaržymai kelio servitutu visam jų plotui.

34. Apeliantė remiasi Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 straipsnio 3 punktu bandydama paneigti visuomenės poreikį ateityje planuojamam tiesti keliui, tačiau savo skunde tuo pačiu teigia, jog atsakovės siauruoju sklypu apeliantei nėra kur važiuoti, nes per atsakovės siaurÄ jį sklypÄ Ä¯manoma patekti tik į atsakovės sklypÄ (duomenys neskelbtini) ir į tuščius laukus esančius Å¡iauriau. Atitinkamai pačios apeliantės skundo argumentai patvirtina, kad kelias yra (bus) naudojamas pateikimui ne vien į atsakovei priklausantį sklypÄ , bet ir už jo esančias teritorijas.

35. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad detaliuoju planu Palangos miesto savivaldybė „perdelegavo“ gatvės tiesimo funkcijÄ Å¾emės savininkams. Nei detaliajame plane, nei Turto atidalijimo sutartyje, nei bet kokiame kitame administraciniame akte nėra nurodyta, kad gatvę privalo nusitiesti ieÅ¡kovė, atsakovė ar bet kuris kitas savininkas, kuriam priklauso dalis atidalyto žemės sklypo. 36. 2016 m. rugpjūčio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, 5 punkte nustatyta, kad inžinerinė infrastruktÅ«ra turi bÅ«ti iÅ¡spręsta ir įrengta žemės sklypo (-ų) savininko (-ų) lėšomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta, jog apeliantė bÅ«tų skundusi nurodytÄ Ä¯sakymÄ ABTÄ® tvarka. Nurodyto įsakymo 2.7 punktu apeliantei priklausančiam žemės sklypui (Nr.

14) ir atsakovei priklausančiam žemės sklypui (Nr.

13) nustatytas naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 6 punktÄ inžinerinių komunikacijų koridorius – žemės juosta, skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktÅ«ros tiesiniams įrengti ir eksploatuoti. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17 punktÄ inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (iÅ¡skyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų Å¡alinimo, Å¡ilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryÅ¡ių tinklai kartu su maitinimo Å¡altiniais ir įrenginiais. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad nurodyto įsakymo pagrindu apeliantė buvo įpareigota pati nusitiesti keliÄ per jai priklausantį Ginčo žemės sklypÄ .

37. Aukščiau nurodyti duomenys taip pat paneigia ir apeliantės lÅ«kestį įsirengti jos sklype Nr. 14 žaliuojančiÄ pievÄ , skirtÄ nuomoti renginiams ir pan., kadangi žemės naudojimo bÅ«das yra nustatytas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai.

38. Vadovaujantis Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcija, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano koncepcijos Susisiekimo schemoje nurodyta, kad planuojamos teritorijos rytinėje dalyje suformuojamas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2) sklypas Nr. 13, skirtas C2 kategorijos gatvei, gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų 20 m. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡ios aplinkybės ir lėmė ginčo servitutų nustatymÄ .

Nagrinėjamo ginčo atveju teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentams, kad ginčo kelio servitutu suteikiama teisė naudotis Å¡iuo metu esamu keliu, užtikrinant patekimÄ Ä¯ suplanuotus žemės sklypus bei gretimas teritorijas. Kelio servitutas užtikrina planuojamos gatvės naudojimÄ pagal paskirtį tol, kol nėra visiÅ¡kai įrengtas ir galintis užtikrinti susisiekimÄ (duomenys neskelbtini) mieste gatvių tinklas. Å iÄ aplinkybę pagrindžia ir atsakovės į bylÄ pateiktas naujas įrodymas – Palangos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tas „Dėl informacijos pateikimo“.

39. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir ydingai nurodė, kad ginčo kelio servitutas yra nustatytas „visai visuomenei“, „dėl bendro visuomenės poreikio“, ir kad nėra vieÅ¡pataujančiojo daikto. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nustatant servitutÄ visada yra vieÅ¡pataujantysis daiktas. Servitutai nenustatomi „visai visuomenei“ ar „konkretiems asmenims“. Jei daiktinė teisė nustatoma konkretiems asmenims, ta daiktinė teisė gali bÅ«ti uzufruktas, tačiau jokiu bÅ«du ne servitutas. Kelio servitutu turi teisę naudotis bet kuris asmuo, kuris turi teisę patekti į vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ . Viešųjų kelio servitutų atveju taip pat visada bÅ«na vieÅ¡pataujantysis daiktas (kapinės, piliakalnis, vandens telkinys ir t.t.), o Lietuvos teisė nenustato viešųjų servitutų sÄ vokos.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo ginčijamame sprendime, jog vieÅ¡pataujančiojo daikto nėra. Teismas sprendime nurodė, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas nėra nurodytas nei administraciniuose aktuose, nei VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e, nei tarp Å¡alių sudarytoje Turto atidalijimo sutartyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje visuomenės poreikis į Ginčo žemės sklypÄ pasireiÅ¡kia ne tiek konkretaus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo užtikrinimu, kiek bendru visuomenės poreikiu, kad bÅ«tų nutiesta miesto gyventojams bÅ«tina C2 kategorijos gatvė.

41. Å ioje civilinėje byloje apeliantė kelia klausimÄ dėl servituto nustatymo, kai nėra nustatytas (bent jau kol kas) vieÅ¡pataujantis daiktas. Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytÄ Ginčo žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje turi reikÅ¡mės kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, atsakant į klausimÄ , ar remiantis servitutÄ reglamentuojančiomis teisės normomis galima nustatyti servitutÄ , kai kol kas neegzistuoja joks vieÅ¡pataujantysis daiktas, dėl kurio tinkamo naudojimo reikėtų nustatyti servitutÄ , ir ar pačios kuriamos požeminės bei antžeminės komunikacijos gali bÅ«ti laikomos vieÅ¡pataujančiuoju daiktu, dėl kurio bÅ«tų nustatomas servitutas.

Kasacinis teismas nagrinėjamu aspektu atkreipė dėmesį į CK 4.123 straipsnio normÄ , suteikiančiÄ teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Å io servituto tikslas – požeminių ir antžeminių komunikacijų tiesimas – leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas numatė servituto panaudojimo galimybę ir situacijoms, kai konkretus vieÅ¡pataujantysis daiktas dar nėra sukurtas, o pati komunikacija, kuriÄ siekiama sukurti, gali tapti vieÅ¡pataujančiuoju daiktu.

Tokiu atveju vertinant servituto nustatymo poreikį (ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį) turi bÅ«ti vertinamas tikėtinas vieÅ¡pataujančiojo daikto (siekiamos sukurti komunikacijos) sukÅ«rimas ir panaudojimas pagal teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nustatytas sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014). Taigi, remiantis suformuota teismų praktika, akivaizdu, kad gali susidaryti situacija, kai servituto nustatymo metu vieÅ¡pataujantis daiktas gali dar neegzistuoti.

42. Taip pat teisėjų kolegija laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais atsakovei priklausantis žemės sklypas nepripažintas viešpataujančiu daiktu ieškovei priklausančio Ginčo žemės sklypo atžvilgiu.

43. IÅ¡ byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį 8,5782 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų matyti, kad Å¡iam žemės sklypui nėra įregistruotas vieÅ¡pataujančio daikto statusas apeliantės Ginčo žemės sklypo atžvilgiu. Tokie duomenys nėra nustatyti nei detaliajame plane, nei Å¡alių sudarytoje Turto atidalijimo sutartyje. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Turto atidalijimo sutartimi buvo nustatyti analogiÅ¡ko turinio kelio servitutai (tarnaujantys): tiek apeliantei priklausančiam 0,4082 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek su juo Å¡iaurinėje dalyje besiribojančiam panaÅ¡aus ploto ir konfigÅ«racijos atsakovei nuosavybės teise priklausančiam 0,4869 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių susitarimų ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad egzistuoja (egzistavo) bylos Å¡alių susitarimas pripažinti atsakovės žemės sklypÄ vieÅ¡pataujančiu daiktu apeliantės Ginčo žemės sklypo atžvilgiu. Nustatant servitutus, visais atvejais turi bÅ«ti ir dėl servitutų nustatymo vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymai ar teismo sprendimas (CK 4.124 straipsnio 3 dalis).

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į dar vienÄ svarbų Å¡ioje byloje aspektÄ . Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 24 d. Turto atidalijimo ir servituto nustatymo sutartyje nurodytus žemės sklypus atsakovė įsigijo 2017 m. spalio 17 d. pagal pirkimo – pardavimo sutartį iÅ¡ UAB „Ateities bÅ«stas“. Pagal byloje pateiktus administracinius aktus matyti, kad detaliojo plano rengimo iniciatorė buvo bÅ«tent UAB „Ateities bÅ«stas“ ir visame teritorijų planavimo procese dalyvavo ne atsakovė, o UAB „Ateities bÅ«stas“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantė iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo reiÅ¡kė prieÅ¡taravimus ir / arba pretenzijas UAB „Ateities bÅ«stas“ dėl teritorijų planavimo proceso.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad nesinaudojant ieÅ¡kovei priklausančiu 0,4082 ha ploto Ginčo žemės sklypu negali bÅ«ti nutiesta teritorijų planavimo dokumentuose suplanuota (duomenys neskelbtini) miesto gatvė, kuri integruota į miesto susisiekimo sistemÄ ir kuria galės naudotis neapibrėžtas asmenų ratas. Ä® atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ galima patekti ir nesinaudojant apeliantės Ginčo žemės sklypu. Galiausiai teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vien aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu Ginčo žemės sklypas, tikėtina, intensyviausiai naudojamas patekimui iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovės sklype esančia statybvietę, yra nereikÅ¡minga.

46. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad iÅ¡ servitutų abi bylos Å¡alys turi ekvivalenčiÄ naudÄ . Tačiau teismo posėdžio metu apeliantės atstovas kelis kartus teiravosi atsakovės – kuo konkrečiai pasireiÅ¡kia „ekvivalentinė nauda“ ieÅ¡kovei ir nurodė, kad atsakovės nauda yra akivaizdi – per apeliantės Ginčo žemės sklypÄ atsakovė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės patogiai patenka į savo sklypÄ (duomenys neskelbtini), kuriame vysto nekilnojamojo turto projektÄ su deÅ¡imtimis nekilnojamojo turto objektų. IeÅ¡kovė Å¡iuo atveju jokios naudos iÅ¡ servituto neturi. Su Å¡iais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

47. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiÅ¡kia, kad savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų Å¡ių jo teisių, o valstybė turi pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ . Tačiau, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti ribojama įstatymu dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir / arba visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio.

Nuosavybės teisės ribojimas yra galimas, jeigu laikomasi Å¡ių sÄ lygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir / arba konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimÄ , 2013 m. liepos 5 d. nutarimÄ ).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas servituto nustatymo bylose yra nurodęs, jog Å¡iems teisiniams santykiams bÅ«dingas atlygintinumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai, nebent Å¡alių susitarimu bÅ«tų nustatyta kitaip (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014). Atitinkamai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, nustačius servitutÄ privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobÅ«džio teisines garantijas – nuostolių atlyginimÄ , vienkartines ar periodines iÅ¡mokas (žr., pvz., 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-93/2014, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-404-552/2016).

48. Pirma, apeliantė pati dalyvavo teritorijų planavimo procese, susipažino su priimamais administraciniais aktais, jų neskundė ir savo paraÅ¡u patvirtino, kad Turto atidalijimo sutarties nuostatos jai buvo aiÅ¡kios. Antra, nekonstatavus, kad atsakovės sklypas yra vieÅ¡pataujantis daiktas Ginčo sklypo atžvilgiu, apeliantė netenka teisės reikalauti kompensacinio pobÅ«džio teisinių garantijų iÅ¡ atsakovės už planuojamos tiesti gatvės (kelio) naudojimÄ pagal paskirtį. Trečia, yra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė iÅ¡ servituto gaunÄ atitinkamÄ naudÄ â€“ susisiekimÄ .

T. y. abiem stambiausiems žemės savininkams teko ekvivalentiÅ¡ki suvaržymai jų sklypams kelio servitutu, tačiau tuo pačiu taip jie įgyvendino su tuo susijusias detaliojo planavimo organizatoriaus sÄ lygas ir iÅ¡ to gauna ekvivalentinę naudÄ â€“ susisiekimÄ . Taigi, įrengus susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius ir nutiesus gatvę, kuri užtikrins tinkamÄ susisiekimÄ su (duomenys neskelbtini) miesto gatvių tinklu, suformavus ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ ir jį urbanizavus, tikėtina, apeliantės žemės sklypo vertė padidės. Apeliantė tai suvokdama sÄ moningai neginčija nagrinėjamoje byloje bÅ«tinumo tiesti inžinerinius tinklus ir gatvę (keliÄ ).

Apeliantei priklausančio žemės sklypo vertės padidėjimas tikėtina atpirks Ginčo žemės sklypo atidalijimÄ ir skyrimÄ susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus suformavimui. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad apeliantei turi bÅ«ti žinoma, jog kompensacijos reikalavimas iÅ¡ kito savininko (nagrinėjamu atveju atsakovės) pasiektÄ Å¾emės sklypų savininkų pusiausvyrÄ iÅ¡kreiptų, todėl bÅ«tų nesÄ Å¾iningas, neproporcingas ir neteisingas.

49. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepritarti atsakovės atsiliepimo argumentams, kad atsakovei dėl servitutų taikymo teko daugiau apribojimų nei teko apeliantei. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teise valdo žemės sklypus, kurie detaliojo plano brėžinyje pažymėti kaip Nr. 11 (22 794 kv. m ploto), Nr. 12 (9 488 kv. m ploto) ir Nr. 14 (4 082 kv. m ploto, Ginčo žemės sklypas, kuriam nustatytas servitutas). Atsakovė nuosavybės teise valdo žemės sklypus, kurie detaliojo plano brėžinyje pažymėti kaip Nr. 6 (85 782 kv. m ploto), Nr. 15 (20 523 kv. m ploto) ir Nr. 13 (4 869 kv. m ploto).

Be to, kad atsakovei priklausančiam žemės sklypui nustatytas servitutas analogiškas apeliantės sklypui, atsakovei priklausantis žemės sklypas Nr. 6 yra papildomai suvaržytas 4 892 kv. m ploto kelio servitutu, o žemės sklypas Nr. 15 yra konservacinės paskirties kultūros paveldo objektų žemė, kuriai nustatyti naudojimo apribojimai, dėl to, nurodytu žemės sklypu atsakovė gali naudotis ribotai.

50. Ginčo žemės sklype nustačius servitutÄ , apeliantės teisės naudoti žemės sklypÄ pagal jam nustatytÄ paskirtį nebuvo niekaip suvaržytos. Nors apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė ir nurodo, kad per atsakovės žemės sklypÄ nėra įmanoma niekur daugiau patekti, iÅ¡ pačios apeliantės pateiktų orto fotonuotraukų matyti, kad ginčo kelias neužsibaigia patekimu į atsakovės žemės sklypÄ , bet susisiekia su kitais keliais. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad realių nuostolių iÅ¡ kelio servituto apeliantė nepatiria.

51. Apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės skundas nėra pagrįstas, todėl jame nurodomais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 52. Apeliantė A. Ž. prašė iÅ¡ atsakovės UAB „ALITE BONA“ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylos duomenimis apeliantė už skundÄ sumokėjo 993 Eur dydžio žyminį mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , o skundÄ atmetus, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Atsakovė nepateikė į bylÄ bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Dėl bylos procesinės baigties 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimÄ , neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė servitutÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ teismo sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danguolė Martinavičienė Antanas Rudzinskas Aldona Tilindienė