d77fe94a-e33a-4754-8dce-48af28a006ca · Alytaus rajono apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. PK-24-791/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00024-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.5; 1.2.4.8.1; 2.9.; 2.3.6.4 (S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 2 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant I. B., dalyvaujant nukentėjusiajam S. V.,nukentėjusiojo atstovei advokatei L. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje       G.

J., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokęs, neteistas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : kad kaltinamasis G. J. 2014-08-16 apie 20 valandÄ Alytaus rajone Punios sen. Aleksandravos kaime, bÅ«nant laukuose, asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį S. V.

– tyčia vienÄ kartÄ smogė laikytu pagaliu nukentėjusiajam į kairės rankos dilbį ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam S. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis G. J. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Parodė, kad įvykio dienÄ konfliktas su nukentėjusiuoju įvyko dėl iÅ¡traukto riboženklio. Matė, kad laukuose yra S. V., todėl nuėjo į laukus, eidamas nusilaužė alksnio Å¡akutę. Norėjo pasikalbėti. Laukuose buvo J. J. ir R. L., jie Å¡iaudus krovė į maÅ¡inÄ .

S. V. stovėjo prie maÅ¡inos. Atėjęs, nukentėjusiajam papriekaiÅ¡tavo, kodėl jis du kartus iÅ¡traukė kuolus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjęs jam kažkÄ atsakė, tuomet jis atsineÅ¡ta Å¡akute kirto nukentėjusiajam per rankÄ . Nukentėjęs jį pargriovė ant žemės. Jis iÅ¡trÅ«ko ir nuėjo namo. Kiti asmenys į konfliktÄ nesikiÅ¡o. Jis buvo labai supykęs, todėl kirto nukentėjusiajam. Jam atlikta Å¡irdies operacija, turi invalidumo grupę, alkoholio visiÅ¡kai nevartoja.

Gauna invalidumo pensijÄ . Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka.Nukentėjusysis S. V. parodė, kad nuo vaikystės tarp jo ir kaltinamojo santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Ä®vykio dienÄ apie 20 valandÄ nuėjo į laukus, kur kaimynas vežė Å¡iaudus. Su vyrais kalbėjosi. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Pamatė, kad keikdamasis ateina kaimynas G. J.. Jis rankoje laikė pagalį. Apėjęs maÅ¡inÄ ir pamatęs jį, užsimojo tuo pagaliu kirsti jam per galvÄ . KažkÄ sakė apie Å¡iaudus. Jis ranka dengėsi galvÄ .

Užsimojęs trečiÄ kartÄ , kaltinamasis kirto pagaliu ir pataikė jam į kairės rankos rieÅ¡Ä . Tuomet jis kaltinamÄ jį pargriovė ant žemės, atėmė pagalį. Kaltinamasis atsistojo ir keikdamasis nuėjo namo. Šį įvykį matė J. J. ir R. L.. Apie įvykį pranešė policijai. Atvyko Daugų nuovados pareigÅ«nas Å .. Jis patarė neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, kreiptis į med.ekspertus dėl iÅ¡vados. PareigÅ«nui rodė lazdÄ , kuriÄ atėmė iÅ¡ G. J. ir parsinešė namo.

Sužalojimo vietoje atsirado patinimas, sekančiÄ dienÄ pasirodė kraujosruva. Jis nufotografavo lazdÄ ir G. J. priklausančiÄ kepurę. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 3000 Lt neturtinės žalos.Liudytojas J. J. parodė, kad S. V. jam atidavė Å¡iaudus, kuriuos įvykio dienÄ krovė į automobilį. Ä® laukus atėjo S. V.. Tuomet į laukus atėjo G. J., kuris iÅ¡ pradžių puolė jį. Pamatęs S. V., puolė prie jo, užsimojo lazda ir kirto S. V.. Nukentėjęs buvo pakėlęs rankÄ , į kuriÄ lazda pataikė kaltinamasis.

S. V. atėmė iÅ¡ kaltinamojo lazdÄ . Tarp jų įvyko grumtynės. Atsikėlęs nuo žemės kaltinamasis nuėjo namo. Po grumtynių ant žemės liko kaltinamojo kepurė. Kaltinamasis priekaiÅ¡tavo dėl Å¡iaudų. Pagalys buvo keturkampis, „bruselis“, matmenys maždaug 3 cm x 3 cm. Mano, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Liudytojas R. L. parodė, kad įvyko dienÄ vežė Å¡iaudus. Atėjo S. V., su juo kalbėjosi. Tuomet į laukus atėjo kaltinamasis, kuris iÅ¡ pradžių puolė prie J.

J.. Po to pamatęs S. V., puolė prie jo. Pagaliu kirto nukentėjusiajam. Nepastebėjo, į kuriÄ vietÄ pataikė. S. iÅ¡ kaltinamojo atėmė pagalį. Pagalys buvo 3 cm x 3 cm pločio. Po grumtynių liko kaltinamojo kepurė. Jis atpažįsta pagalį ir kepurę, užfiksuotus nuotraukose. Po įvykio matė, kad nukentėjusioji ranka buvo sužalota. Liudytojas policijos pareigÅ«nas S. Å . parodė, kad pagal budėtojo nurodymÄ apie 21.30 val. Nuvyko į Aleksandravos kaimÄ , kur susipyko kaimynai, kurių vienas nukentėjo.

Nukentėjusysis parodė, kad tos dienos vakarÄ Ä¯ laukus atėjo kaimynas G. J., tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu G. J. lazda ar Å¡akėmis sudavė nukentėjusiajam per rankÄ , ir taip jį sužalojo. IÅ¡aiÅ¡kino nukentėjusiajam, kad dėl Å¡io įvykio turi kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Nukentėjusiajam paliko iÅ¡kvietimo numerį, taip pat savo duomenis. Patarė nukentėjusiajam kreiptis pas teismo med. ekspertus. Kadangi jo darbas baigėsi 22 val., todėl pas G. J. nenuvyko.

Nukentėjusysis parodė sužalotÄ rankÄ , ji buvo patinusi.IÅ¡ protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad nukentėjusysis S. V. 2014-08-18 kreipėsi į policijos komisariatÄ , nurodydamas, kad 2014-08-16 apie 20 val. G. J. pagaliu jam sudavė smÅ«gį į rankÄ (b.l. 35).IÅ¡ suvestinės duomenų matyti, kad 2014-08-16 apie 21 val. gautas S. V. praneÅ¡imas apie tai, kad jį su pagaliu užpuolė girtas kaimynas J. ir sudavė jam per rankÄ , į įvykio vietÄ iÅ¡siųstas pareigÅ«nas S. Å . (b.l. 62-64).Specialisto iÅ¡vada Nr. patvirtina, kad S. V. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, sužalojimas padarytas veikiant kairį dilbį kietu buku žalojančiu daiktu, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku.

Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje (b.l. 4-5, 41).Å ių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. J. tyčia nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu panaudojo  fizinį smurtÄ , vienÄ kartÄ pagaliu suduodamas nukentėjusiajam į kairės rankos dilbį, dėl ko nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . PrieÅ¡ nukentėjusįjį smurtauta tyčia, pykčio pasėkoje. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.  Padaryti kÅ«no sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto iÅ¡vada ir kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti asmeniniams santykiams aiÅ¡kintis, dėl ko vieÅ¡oji tvarka ir visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymius.

Civilinis ieškinys              Nukentėjusysis S. V. prašo priteisti iš kaltinamojo 3000 Lt neturtinės žalos. Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 2.250 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi ta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatyta, jog nukentėjusysis, ryÅ¡ium su padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, patyrė fizinį skausmÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, tam tikrus nepatogumus. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastÄ , dėl ko jis patyrė tam tikrus nepatogumus, skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, į kaltinamojo turtinę padėtį.

Žala turi bÅ«ti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens interesų pusiausvyros. Nukentėjusiojo nurodyta 3000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė, nes nusikaltimo padariniai nėra sunkÅ«s, nukentėjusiajam nepadaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis nedirba, dėl sveikatos bÅ«klės yra iÅ¡ dalies darbingas, gyvena iÅ¡ neįgalumo pensijos.

Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinyje nurodytų neturtinės žalos dydžių nukentėjusysis pilnai nepagrindė, todėl ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai, jis mažintinas. Teismas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 500 Lt.                  Bylinėjimosi iÅ¡laidos                 Nukentėjusysis praÅ¡o priteisti 800 LT advokato iÅ¡laidoms apmokėti.

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusįjį S. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė L.

G.. Pateikti kvitai (b.l. 8, 49) patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo 800 Lt iÅ¡laidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu. Å i baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta per du posėdžius, advokatės sugaiÅ¡tos laiko sÄ naudos nėra didelės, bylÄ sudaro vienas tomas, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra neįgalus, gyvena iÅ¡ neįgalumo pensijos, moka iÅ¡laikymÄ , todėl teismas mano, kad advokato atstovavimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti mažintinos, iÅ¡ kaltinamojo priteistina 500 Lt advokato iÅ¡laidos atlyginti (BPK 106 str. 2 d.).

Bausmės skyrimas Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , jis teisiamas pirmÄ kartÄ , nėra baustas už administracinius teisės pažeidimus, niekur nedirba, yra neįgalus. Skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304-307 str., n u s p r e n d ė :

G. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimÄ 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikÄ nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.              Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.             Nukentėjusiojo S. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ G. J. nukentėjusiajam S. V. 500 Lt (144 Eur 81 ct) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.             Priteisti iÅ¡ G.

J. nukentėjusiajam S. V. 500 Lt (144 Eur 81 ct) advokato iÅ¡laidoms apmokėti.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                              Vilma Dapkevičienė