2021-10-13 Nr. AB-20882-3-62-3-01039-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-746-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01039-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su patikslintu skundu į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, atsakovas), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad jis dėl ligos – (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2020 m. sausio 30 d. buvo hospitalizuotas ir gydomas LAVL (duomenys neskelbtini) skyriuje. Minėtos hospitalizacijos metu pareiškėjas patyrė fizinių ir dvasinių kančių, kadangi LAVL pareigūnai nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, neužtikrino pareiškėjui higienos normas atitinkančių kalinimo sąlygų, tiekė pareiškėjui maistą pažeisdami maitinimo organizavimo tvarką, netinkamai vykdydami maisto saugos ir tvarkymo reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra kreipęsis su skundais į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją, į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Kauno departamento Kaišiadorių skyrių.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2020 m. sausio 30 d. LAVL 6 korpuso palatose (kamerose) ir dušinėje nebuvo karšto vandens, vanduo duše bėgdavo labai silpna srove, todėl pareiškėjas nuolat jautė diskomfortą tiek prausdamasis duše, tiek ir palatos tualeto praustuvėje plaudamas rankas. Taip pat pareiškėjas buvo verčiamas atlikti savo patalpos dezinfekciją chloro tabletėmis, o kadangi pareiškėjas LAVL buvo gydomas dėl (duomenys neskelbtini), patalpos dezinfekavimas chloru labai pakenkė pareiškėjo sveikatai – dėl susidariusių chloro garų būdavo sunku kvėpuoti, perštėdavo akis, o išeiti iš palatos pareiškėjas neturėjo galimybės dėl maksimaliai apribotos judėjimo laisvės.

4. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki 2020 m. sausio 30 d. buvo priverstas dėvėti nekokybiško audinio, dažančias kūną pižamas. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 30 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas LAVL 12 korpuso 321 kameroje, kurioje nebuvo stalo, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai maitintis (atsisėdęs prie stalo), rašyti laiškų, žaisti stalo žaidimų, o į žodinius pareiškėjo skundus LAVL administracija nereagavo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 30 d. maistas jam buvo tiekiamas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. maistas buvo patiekiamas atvėsęs, dažnai sugedęs, buvo juntamas blogas kvapas, maistas buvo ruošiamas nesilaikant sveikos mitybos rekomendacijų, patiekiamos per mažos porcijos, dėl to pareiškėjui skaudėdavo skrandį, buvo padidėjęs rūgštingumas. Pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo ne kartą kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau situacija negerėjo, ir tai labai paveikė pareiškėjo emocinę būklę.

5. Pareiškėjo nuomone, kalinimas minėtomis sąlygomis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui ir yra prilyginamas žmogaus kankinimui. Pareiškėjas pabrėžė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė fizinių nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų, buvo žeminamas jo orumas, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

6. Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad LAVL, kaip gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo, sveikatos, saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti šios įstaigos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Atsakovas pažymėjo, kad higienos normų reikalavimai nenumato, jog palatose turi būti stalas, o kamerų tipo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gydėsi pareiškėjas, spintelių paviršius yra platus ir kietas, ant jo yra patogu rašyti ir užsiimti kita veikla.

8. LAVL pažymėjo, kad infekcinių ir užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais pacientų asmeniniai drabužiai ir avalynė paliekami saugoti daiktams saugoti skirtose patalpose, o visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai (pižamos), kurie yra kokybiški, jie keičiami į švarius ne rečiau kaip kartą į savaitę. Suplyšusios ir nekokybiškos pižamos pacientams neišduodamos, o duomenų, jog pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu išduota nekokybiška pižama, nėra.

9. Atsakovas akcentavo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės numato, jog nuteistieji turi tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją ir pasivaikščiojimo vietas. Tuberkuliozės skyriuje esantys nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas, savo gyvenamąsias patalpas privalo tik valyti. Kameros–palatos dezinfekciją pagal patvirtintą grafiką, prižiūrint budintiems pareigūnams, atlieka LAVL dirbantis darbuotojas.

10. LAVL nurodė, kad pagal pareiškėjo skundą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė atliko valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė, kad į dušą tiekiamo karšto vandens čiaupe temperatūra siekė 44,7 ℃ (turi būti ne mažesnė nei 50 ℃), o į kamerą tiekiamo karšto vandens čiaupe temperatūra siekė 30,7 ℃ (turi būti ne mažesnė nei 50 ℃). LAVL akcentavo, jog, siekdama užtikrinti karšto vandens tiekimą, derino galimybę atnaujinti pastatus, kad būtų užtikrintas reikiamas karšto vandens tiekimas.

11. Atsakovas paaiškino, kad LAVL suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis. Vadovaudamasi šiomis taisyklėmis, LAVL sudarė Maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 57-7, pagal kurią paslaugos teikėjas nuteistųjų maitinimo paslaugą teikia sutarties priedo „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ nurodytais terminais ir pagrindais, bei atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas niekaip nedetalizavo, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės, kad būtų galima padaryti pagrįstą išvadą, jog tam tikri skunde minimi pažeidimai tiesiogiai turėjo įtakos šiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė pareiškėjui konkrečių neigiamų pasekmių. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichologines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo. LAVL nuomone, dėl pareiškėjo skundo dėstomų pažeidimų konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą pagrindo nėra.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 311,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl stalo kameros tipo patalpose nebuvimo, pažymėjo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 62 straipsnio 1 dalimi, LAVL yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų, o LAVL dvejopa paskirtis, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo, lemia, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Normos) 10.2 punkto nuostatas, drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose privalo būti įrengtas stalas, todėl teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 30 d. pareiškėją laikant kamerų tipo patalpoje, kurioje nebuvo įrengtas stalas, buvo pažeista jo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.

14. Pasisakydamas dėl karšto vandens tiekimo, teismas, vadovaudamasis aktualių teisės aktų nuostatomis, bei atsižvelgdamas į NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistų operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymą turėjo veikti, t. y. neužtikrino Higienos normos HN 47:2011 37 punkto reikalavimų laikymosi laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m sausio 30 d.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos kokybės drabužių, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad LAVL infekcinių ir užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais yra paimami pacientų asmeniniai viršutiniai drabužiai ir jiems yra išduodami įstaigos drabužiai. Teisės aktai nereglamentuoja išduodamų drabužių kokybės, tačiau įpareigoja sveikatos priežiūros įstaigas pasirūpinti, jog išduodami drabužiai būtų švarūs ir reguliariai keičiami. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje esančius rašytinius įrodymus, pažymėjo, jog nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad LAVL nevykdo Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 108 punkto reikalavimo užtikrinti, jog visiems pacientams būtų išduoti švarūs ir tvarkingi drabužiai, nėra jokių duomenų, kad jie nebūtų keičiami ne rečiau nei vieną kartą į savaitę, bei konstatavo, kad šiuo atveju LAVL neteisėtų veiksmų nenustatyta.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl gyvenamosios patalpos valymo ir dezinfekcijos, vadovaudamasis aktualių teisės aktų nuostatomis, konstatavo, kad LAVL laikomi nuteistieji turi bendrą pareigą valyti ir tvarkyti savo gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai tai draudžia gydytojo paskirtas režimas ar kitos medicininės indikacijos. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo skirtas tausojantis režimas, todėl jis turėjo pareigą tvarkyti ir valyti savo gyvenamąją vietą, tačiau ši prievolė neįpareigoja nuteistųjų savarankiškai atlikti gyvenamosios patalpos dezinfekcijos. Dezinfekcijos tirpalą paruošti ir patalpos dezinfekciją atlikti privalo specialiai apmokyti darbuotojai. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. spalio 31 d. pažymą „Dėl E. S. skundų prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“, kurioje Seimo kontrolierius nustatė, jog valymo darbus atlieka patys nuteistieji, konstatavo Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 123 punkto pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad analogiški Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 pažeidimai konstatuoti ir byloje esančiame NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2020 m. vasario 4 d. rašte, todėl teismas, neturėdamas pagrindo abejoti Seimo kontrolieriaus ir NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus išvadomis, šią pareiškėjo skundo dalį pripažino pagrįsta.

17. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl netinkamo maitinimo, pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėją gydęs gydytojas skyrė dietinį ar racionalų maitinimą, todėl atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas buvo gydomas nuo (duomenys neskelbtini), LAVL turėjo prievolę pareiškėją maitinti pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams. Teismas, įvertinęs LAVL 2019 m. sausio 24 d. sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 57-7 su VšĮ „Bruneros“, teikiamos paslaugos techninę specifikaciją, konstatavo, jog pareiškėjas buvo maitinamas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams, todėl nagrinėjamu atveju Maitinimo taisyklių 7 punkto pažeidimų nenustatyta.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo teiginius dėl tiekiamo atvėsusio maisto, pažymėjo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsižvelgiant į 6-ojo korpuso nuteistųjų skundus, LAVL buvo sudaryta iš VšĮ „Bruneros“ gauto maisto patikrinimo komisija, kuri 2019 m. vasario 22 d. gauto maisto patikrinimo akte Nr. PS-3145 konstatavo, kad gautas maistas buvo kokybiškas, atitiko visus pagaminto maisto reikalavimus, higienos normas. Teismas atkreipė dėmesį, jog patikslintame skunde pareiškėjas pateikė bendro pobūdžio teiginius apie netinkamą maitinimą, jų nedetalizavo, LAVL administracijai pateiktuose skunduose nurodyti nusiskundimai (per mažas kiekis mėsos plove, vietoj bulvių košės pateikta perlinių kruopų košė) yra subjektyvaus pobūdžio, mažareikšmiai, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo būtų kreipęsis su skundu į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad LAVL maistas buvo tiekiamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

19. Teismas byloje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas (kameroje nebuvo įrengtas stalas), taip pat nustatytas HN 47:2011 37 punkto reikalavimo pažeidimas (nebuvo tiekiamas tinkamos temperatūros karštas vanduo) ir HN 47-1:2012 8 punkto reikalavimo pažeidimas (pareiškėjui nurodyta savarankiškai gaminti dezinfekcinį tirpalą ir dezinfekuoti gyvenamąją patalpą).

20. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nurodė dėl neteisėtų LAVL veiksmų patyręs fizinių nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų, buvo žeminamas jo orumas, pašlijo sveikata. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų trukmę ir mastą, padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į byloje konstatuotus pažeidimus, jų trukmę, teismas sprendė dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

21. Teismas, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų turėję įtakos tolesniam pareiškėjo gyvenimui), kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgęs į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vertino, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 300 Eur.

22. Teismas taip pat patenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir iš atsakovo valstybės naudai priteisė 311,44 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 23. Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m, rugsėjo l d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas pareiškėjo skundas dėl LAVL neteisėtų veiksmų; arba gražinti bylą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui.

24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo sutinkantis su Regionų apygardos administracinio teismo išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimai, tačiau atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas taip pat pažeidė ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (su savimi turėjo draudžiamų daiktų).

24.2. Atsakovas pažymi, kad atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai yra siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina atsižvelgti į konkrečias kalinimo vietos sąlygas, tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįstai pareiškėjo; patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme.

24.3. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose, su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

24.4. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2020 m. rugsėjo l d. sprendimą, pažeidė objektyvumo ir teisėtumo principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis gyvenimo sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas (kameroje nebuvo įrengtas stalas), bei nustatytas HN 47:2011 37 punkto reikalavimo pažeidimas (nebuvo tiekiamas tinkamos temperatūros karštas vanduo) ir HN 47-1:2012 8 punkto reikalavimo pažeidimas (pareiškėjui nurodyta savarankiškai gaminti dezinfekcinį tirpalą ir dezinfekuoti gyvenamąją patalpą), pareiškėjui priteisė 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

27. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidžiant objektyvumo ir teisėtumo principus, bei teigia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neužtikrinant teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų pareiškėją laikant kameroje, kurioje nebuvo stalo, neužtikrinant reikiamos temperatūros vandens tiekimo bei pareiškėjui nurodžius savarankiškai gaminti dezinfekcinį tirpalą ir dezinfekuoti gyvenamąją patalpą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimus šiais aspektais.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimų pažeidimu, tačiau atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas taip pat pažeidė ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (su savimi turėjo draudžiamų daiktų). Pastebėtina, jog atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas pareiškėjo padarytą Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, nenurodo, kokią įtaką tai galėjo turėti skundžiamo teismo sprendimo priėmimui, faktinių aplinkybių nustatymui ar priteistino žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, todėl šis atsakovo apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įvertinusi pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Taigi tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotus pažeidimus, jų trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

33. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų trukmę (karštas vanduo nebuvo teikiamas beveik metus (nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2020 m. sausio 30 d.); nuteistieji gyvenamąsias patalpas savarankiškai dezinfekavo laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. sausio 30 d.; o 2020 m. sausio 16–30 d. pareiškėjas negalėjo naudotis stalu kameroje), intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 300 Eur dydžio neturtinės žalos suma yra adekvati jo nepatogumams ir dvasiniams išgyvenimams kompensuoti ir nėra pagrindo jos mažinti. Atsakovo atstovo siekis pareiškėjui iš viso neatlyginti neturtinės žalos pinigais nėra pagrįstas, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavęsis aktualia teismų praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė