2015-10-21 Nr. AB-22677-3-61-3-03886-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1245-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03886-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. T. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. K. T. (toliau – ir pareiškėja) padavė skundą, prašydama įpareigoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – ir STT) atlikti veiksmus, kurių „neatlieka eilę metų, tik atsirašinėja“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, nes pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23–24 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų.

Teismas nurodė, kad skunde turi būti nurodomas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas bei tai patvirtinantys įrodymai. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimai turi būti suformuluoti konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, kad vadovaudamasis jais priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti. Teismas pažymėjo, kad dėl abstraktaus skundo turinio negali pareiškėjai nurodyti konkretesnių skundo trūkumų šalinimo galimybių.

Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 12 d. teismui padavė (išsiuntė paštu) procesinį dokumentą, kuriame nurodo, kad teismas turėjo iš STT išreikalauti visą reikalingą medžiagą, o ne priimti 2015 m. liepos 30 d. nutartį. Pareiškėja šiame procesiniame dokumente dėsto nesutikimo su teismų darbu argumentus, teigia, kad yra nuo to nukentėjusi, nuolat kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentę. Pareiškėja prašo išreikalauti dokumentus iš STT ir priimti „garbingą sprendimą“ šioje administracinėje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjos A. K. T. skundą nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.

Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos pateiktas patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 straipsniuose nustatytų skundo turinio ir formos reikalavimų.

III. Pareiškėja A. K. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad teisėja Mefodija Povilaitienė neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, jų netyrė ir tai laikytina „nusikaltimu teisingumui pažeminus teisėjo vardą“. Pareiškėja taip pat teigia, kad teisėja pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją bei duotą priesaiką.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaič io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėja A. K. T. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nes pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės. Kita vertus, šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Teismo darbas vykdant teisingumą yra procesinė veikla ir priklausomai nuo nagrinėjamų santykių prigimties jo veiklą reglamentuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – administracinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų tokiam dokumentui įstatyme nustatytų formos ir turinio reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu skundo įforminimu. Procesinių skundo turinio ir formos reikalavimų nustatymas yra būtinas, nes jais siekiama užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir operatyvų procesą.

ABTĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.

Paminėtų reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-674/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-312/2011) laikomasi pozicijos, kad tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Tik dėl neesminių skundo formos bei turinio trūkumu negalima atsisakyti priimti skundą.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23–24 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti administracinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu skundu ir yra skirtos tiek galimybei įtrauktiems į bylą asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto skundo, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ 23–24 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Taigi pareiškėjai pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties, pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjai, kokie yra jos skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti – t. y. nurodė, kad skunde turi būti nurodomas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data, aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, bei tai patvirtinantys įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja, šalindama nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui naują procesinį dokumentą su priedais. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šio dokumento turinį ir jo priedus, konstatuoja, kad pareiškėja nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, kurių nepašalinus teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus, pareiškėjos skundas yra abstraktus, todėl net neįmanoma pareiškėjai tiksliai įvardyti jo trūkumus. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš paduoto skundo apskritai neįmanoma nustatyti, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą. Nors pareiškėja skunde prašė įpareigoti STT atlikti veiksmus, kurių „neatlieka eilę metų“, tačiau pareiškėja prie skundo pridėjo ne tik STT raštų kopijas, iš kurių matyti, kad šiais raštais atsakoma į pareiškėjos pateiktus skundus dėl teisėjų, prokurorų veiksmų tiriant baudžiamąją bylą, bet ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos raštų kopijas, dokumentų, susijusių su skolos iš V. O. priteisimu G. M. personalinei įmonei „Mados oazė“ bei bankroto bylos G. G. gamybinei komercinei firmai „Barta“ iškėlimu, kopijas, laikraščių kopijas.

Pažymėtina, kad nei pirminiame skunde, nei jo patikslinime pareiškėja nenurodė atsakovo, nesuformulavo aiškių, konkrečių, ABTĮ reikalavimus atitinkančių reikalavimų, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia skundą, iš kurių būtų aiškios administracinės bylos nagrinėjimo ribos.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas negalėjo priimti ir nagrinėti pareiškėjos pateikto pirminio skundo, kuris ne tik neatitiko ABTĮ reikalavimų, bet iš jo nebuvo galima nustatyti pareiškėjos siekiamos apginti teisės. Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas.

Įvertinusi 2015 m. rugpjūčio 12 d. procesinio dokumento turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja skundo reikalavimo nesukonkretino, taip pat nenurodė aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą. Šiame dokumente pareiškėja išdėstė nenuoseklius argumentus, nenurodė nei konkretaus administracinio sprendimo ar veiksmo, su kuriuo nesutinka, nei su tuo susijusių argumentų. Iš pareiškėjos tikslinant skundą pateiktame procesiniame dokumente dėstomų argumentų taip pat neįmanoma nustatyti, dėl kokios jos, galbūt pažeistos, teisės gynimo, pareiškėja kreipėsi į teismą. Pažymėtina, jog abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo priimti ir nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, kokią teisę pareiškėja siekia apginti.

Be to, spręsdamas skundo priėmimo klausimą teismas tikrina ne tik, ar skundas atitinka procesinius turinio ir formos reikalavimus, bet ir nustato, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, o jei turi – tai į kurį teismą turi kreiptis. Įvertinus pareiškėjos šioje byloje teiktų procesinių dokumentų turinį, neįmanoma nustatyti, ar pareiškėjos siekiama iškelti byla turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja, tikslindama skundą, nesuformulavo skundo dalyko (skundo reikalavimo), t. y. nesuformulavo jo taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundo dalykas, (skundo pagrindo), o būtent skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti administracinės bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Taip pat pažymėtina, kad tik pareiškėjai pateikus ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą, teismas galėtų priimti procesinį sprendimą dėl pareiškėjos prašymo išreikalauti įrodymus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde pareiškėja iš esmės nenurodė jokių konkrečių argumentų, kuriais grindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą. Pareiškėjos dėstomi argumentai dėl atskiruoju skundu skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos veiksmų kvalifikavimo nepatenka į Lietuos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėja per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jai galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jos pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).

Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjos skundo trūkumus, o pareiškėjai jų nepašalinus, nutardamas pareiškėjos paduotą skundą laikyti nepaduotu, teisingai taikė ABTĮ 37 straipsnio nuostatas, laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, todėl pareiškėjos atskirasis skundas negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. K. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė