d77c1b2e-7457-4d1f-a02c-db3aeba3d9ca · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-1774-423/2016                                                                                                      Proceso Nr. 3-62-3-01821-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)                                KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                   S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2016 m. sausio 25 d.                                                                     Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. Z. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. Z. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. Z. savo skundu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015-06-18 tris savaites buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, kamerose Nr. Nr-10 ir Nr. 5, kurioje laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų. Kamerose tvyrojo nemalonus kvapas, neveikė ventiliacija, kadangi kamerų langai grotuoti ir prasiveria labai mažai, vėdinti patalpos per langus nebuvo galimybės, pro ventiliacines angas į kamerÄ patekdavo buitiniai parazitai.

Dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų areÅ¡tinėje jis patyrė didelius nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ . Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-11) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015-06-18 iki 2015-06-23 ir nuo 2015-07-07 iki 2015-07-21 buvo patalpintas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės (toliau – Alytaus areÅ¡tine) kamerose Nr. 5 ir Nr.

10. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820, 23 punktas nustato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaidės), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Alytaus areštinės kameros yra vėdinamos per langus, jose taip pat įrengtos paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos.

Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs visų areÅ¡tinės kamerų patikrinimÄ , nustatė, kad Alytaus areÅ¡tinės kamerose įrengtos teisės aktų reikalavimus atitinkančios patalpų natÅ«ralios ir mechaninės ventiliacijos sistemos, sudarančios tinkamas sÄ lygas oro patekimui į kamerų patalpas bei jų vėdinimui. Alytaus areÅ¡tinės patalpos, įskaitant ir kameras, yra reguliariai valomos ir dezinfekuojamos, tad jose nėra sÄ lygų atsirasti ir plisti graužikams, buitiniams parazitams ir kitiems kenkėjams, o esant poreikiui gali bÅ«ti atliekama jų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija.

Tai patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai. PareiÅ¡kėjas nei į Alytaus areÅ¡tinės pareigÅ«nus, nei į kitas kompetentingas institucijas dėl galimai netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Todėl galima pagrįstai teigti, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamų laikymo Alytaus areÅ¡tinėje sÄ lygų yra akivaizdžiai nepagrįsti. Prašė skundÄ atmesti. Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo atstovas, apie posėdį jiems praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.).

PareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – Alytaus areÅ¡tinė) nuo 2015-06-18 trijų savaičių laikotarpyje. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad Alytaus areÅ¡tinės kamerose tvyrojo nemalonus kvapas, neveikė ventiliacija, kadangi kamerų langai grotuoti ir prasiveria labai mažai, vėdinti patalpos per langus nebuvo galimybės, pro ventiliacines angas į kamerÄ patekdavo buitiniai parazitai.Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2015-06-18 iki 2015-06-23 ir nuo 2015-07-07 iki 2015-07-21 buvo patalpintas Alytaus areÅ¡tinės kamerose Nr. 5 ir Nr. 10 (b.l. 8-13).

Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 (toliau - Higienos norma HN 37:2009) 23 punktas nustato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaidės), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus areštinės kameros yra vėdinamos per langus, taip pat jose įrengtos paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos.

Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs visų areÅ¡tinės kamerų patikrinimÄ , 2015-06-10 Patikrinimo akte Nr. PA-164 konstatavo, kad visose kamerose pakeisti langai, langai - skaidraus stiklo, patalpos vėdinamos per langus, ant langų pritvirtintos metalinės grotos ir kamerose yra įrengta paduodamoji ventiliacija (b.l. 22-24). 2015-08-11 Patikrinimo akte Nr. PA-229 nurodoma, kad kameroje Nr. 5 įrengtas sanitarinis mazgas turi atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ , langai pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du, langai - skaidraus stiklo (b.l. 25-27).

Taigi, byloje esantys objektyvÅ«s duomenys patvirtina, jog Alytaus areÅ¡tinės kamerose Nr. 5 ir Nr. 10 pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta, Alytaus areÅ¡tinės kamerose įrengtos teisės aktų reikalavimus atitinkančios patalpų natÅ«ralios ir mechaninės ventiliacijos sistemos, sudarančios tinkamas sÄ lygas oro patekimui į kamerų patalpas bei jų vėdinimui.Higienos normos HN 37:2009 53 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų, o esant reikalui policijos areÅ¡tinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog Alytaus areÅ¡tinės patalpos, įskaitant ir kameras, yra reguliariai valomos ir dezinfekuojamos, tad jose nėra sÄ lygų atsirasti ir plisti graužikams, buitiniams parazitams ir kitiems kenkėjams, o esant poreikiui gali bÅ«ti atliekama jų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Minėtas Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015-06-10 Patikrinimo aktas Nr. PA-164 patvirtina, kad areÅ¡tinės kamerų dezinfekcija atliekama naudojant 0,25% „Natrio hipochlorito" dezinfekcinę medžiagÄ , o patalpų valymui naudojami buitiniai valikliai, rÅ«gÅ¡tinis sanitarinis valiklis, alkoholinė dezinfekavimo priemonė ADK-611, vedamas patalpų valymo, dezinfekcijos žurnalas, kad kameras valosi, tvarkosi ir patys suimtieji (b.l. 22-24). 2015-08-11 Patikrinimo akte Nr. PA-229 nurodoma, kad reguliariai atliekamas patalpų valymas dezinfekcinėmis priemonėmis (naudojamas 0,25% hipochlorito tirpalas), vedamas objekto valymo, dezinfekcijos kontrolės žurnalas, jame yra atžymos apie patalpų valymÄ , kameros ir baldai patikrinimo metu buvo Å¡varÅ«s (b.l. 25-27).

Å iuose aktuose taip pat nėra konstatuota, kad areÅ¡tinės kamerose ar kitose patalpose bÅ«tų buvę pastebėti graužikai, buitiniai parazitai ar kiti kenkėjai arba kad bÅ«tų buvusios nustatytos antisanitarinės ar kitokios sÄ lygos, palankios jiems atsirasti ir plisti. Esant poreikiui deratizacijos, dezinsekcijos ir dezinfekcijos paslaugas Alytaus areÅ¡tinės patalpose ir kitose vietose nuo 2015-01-27 pagal sudarytÄ sutartį atlieka UAB „Dezinfa" (b.l. 28-30). Å ios aplinkybės nustatytos kompetentingos institucijos patikrinimo aktais, kuriuose jokių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų Higienos normų pažeidimų nenustatyta.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kita.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

IÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo nurodytus motyvus, iÅ¡ kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iÅ¡ pareigos atlyginti neturtinę žalÄ atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl netinkamų sÄ lygų Alytaus areÅ¡tinėje grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir nusiskundimais, abstrakčiais argumentais, subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai ir kurių pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįrodė nei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalÄ . Nenustačius Å¡ių vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                        Asta Urbonienė