2022-10-12 Nr. AB-25164-3-61-3-00009-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-251-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00009-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – D. N., atstovaujama globėjo V. G., K. M.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Antakalnio poliklinika (toliau – ir poliklinika, ir gydymo įstaiga) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. T4-306-(1.34.) „Dėl pacientei D. N. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1.2 punktą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2019 m. gegužės 17 d. pacientei D. N. (toliau – ir pacientė) VšĮ Antakalnio poliklinikoje buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos – gydytojos (duomenys neskelbtini) K. M. (toliau – ir gydytoja) konsultacija. Pacientė kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini). Pacientė 2019 m. gegužės 20 d. buvo konsultuota šeimos gydytojos D. B. S. Nurodyta tęsti paskirtą gydymą. 2020 m. sausio 22 d. su prašymu į gydymo įstaigą kreipėsi pacientės atstovas globėjas V. G. (toliau – ir globėjas), prašydamas paaiškinti, kodėl gydymo įstaiga apie pacientės (duomenys neskelbtini) nepranešė policijai ir vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnams. Dėl šio konkretaus atvejo tuo aspektu, ar reikia pranešti vaiko teisių apsaugos ir policijos pareigūnams apie nepilnametės (duomenys neskelbtini), nenustačius jokių (duomenys neskelbtini) smurto požymių, telefonu buvo konsultuotasi su vaiko teisių apsaugos specialiste, kuri rekomendavo pranešti tik tuo atveju, jei konsultacijos metu būtų išsiaiškinta, kad pacientė turėjo (duomenys neskelbtini). Poliklinika 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. 1-1.22-3 atsakė globėjui, kad (duomenys neskelbtini) smurto požymių nenustatyta, todėl atitinkamos institucijos informuotos nebuvo. Poliklinika Tarnybos 2020 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. D2-13143-(1.20) buvo informuota apie priimtą Tarnybos direktoriaus Įsakymą ir Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-199-1/2020 ataskaitą Nr. D17-217-(1.27.) (toliau – ir Ataskaita).

2.2. Pareiškėjas nesutinka su Įsakymo 1.1.2 punkte nustatytais pažeidimais, kad 2019 m. gegužės 17 d. gydytoja apie nepilnametės (duomenys neskelbtini) pacientės turėtus (duomenys neskelbtini), kas prilyginama smurtui prieš vaiką, nepranešė policijai, tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 8 dalį – gydytojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos bei kitoms įgaliotoms institucijoms apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2002 m. sausio 28 d.

įsakymo Nr. 55/42/16 „Dėl informacijos apie asmenis su kūno sužalojimais, kurie gali būti susiję su nusikaltimu teikimo“ (toliau – ir 2002 m. sausio 28 d. įsakymas) 1.1.1 punktą – įpareigojame sveikatos priežiūros įstaigų vadovus užtikrinti, kad teritorinės policijos įstaigos budėtojas būtų nedelsiant telefonu informuotas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;

VšĮ Antakalnio poliklinikos procedūros P 32-2014 „Moterų konsultacijos darbo organizavimo procedūra“, patvirtintos įstaigos direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-205 (toliau – ir Procedūra), 4.10 punktą – gydytojas (duomenys neskelbtini) privalo nustatyta tvarka pranešti policijai apie sužeidimus šaunamuoju ginklu, išprievartavimo atvejus, įtariamą smurtą prieš vaikus, smurtinius sužalojimus prieš asmenį ar kt., kontroliuoja skyriaus vedėjas“. Įsakyme nėra nurodyti teisės aktai, įpareigojantys gydytoją apie nepilnamečio asmens turėtus nesmurtinius (duomenys neskelbtini) santykius pranešti policijai.

Nei viena Įsakymo 1.1.2 punkto papunkčiuose nurodytų teisės normų tokio tiesioginio įpareigojimo nenustato. Nei viename iš pažeidimu įvardytų teisės aktų nėra ir atsakovo padaryto prilyginimo, kad neva nepilnamečio asmens turėti (duomenys neskelbtini) santykiai prilyginami smurtui prieš vaiką. Nei viename teisės akte, kurių pažeidimu kaltinama gydymo įstaiga, nėra įtvirtinta pareiga gydymo įstaigai pranešti policijai apie jaunesnių nei 16 metų pacienčių turėtus (duomenys neskelbtini) santykius.

2.3. Vienintelis dokumentas (ne teisės aktas), kuris plačiau cituojamas Ataskaitoje – Smurto prieš vaikus diagnostikos metodinės rekomendacijos (toliau – ir Metodinės rekomendacijos), tačiau atsakovas nekonstatuoja šių rekomendacijų pažeidimo, nepasisako dėl jų taikymo ar teisinės galios, tik pamini atitinkamas Metodinių rekomendacijų nuostatas, jų niekaip nesusiedama su faktine situacija, todėl visiškai neaišku, ar jos, atsakovo nuomone, taikytinos, jei taip, kuri iš pacituotų dalių (smurto kriterijų) taikytos (jei iš viso taikytos) konkrečiu atveju. Apie tokį motyvavimo trūkumą ir skundžiamo sprendimo kaip individualaus administracinio akto netinkamą pagrindimą pareiškėjas jau yra nurodęs poliklinikos 2020 m. lapkričio 12 d. rašte Nr. 1-1.23-26, teikdamas paaiškinimus. Analogiškas „motyvavimo“ būdas išliko ir Įsakyme bei Ataskaitoje, dėl ko iš esmės neįmanoma aiškiai nustatyti Įsakymo sprendimo motyvų. Pareiškėjui yra visiškai nesuprantama, kokį pažeidimą padarė gydymo įstaiga, kuo ji yra kaltinama. Įsakymo skundžiama dalis yra visiškai nemotyvuota, o Ataskaitoje nurodytos faktinės aplinkybės visiškai nekoreliuoja su Įsakyme nuodytomis teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjui nėra aiški Tarnybos pozicija dėl nagrinėtų visuomeninių santykių teisinio kvalifikavimo: t. y., ar, Tarnybos nuomone, apie bet kokius nepilnamečio asmens iki 16 metų (duomenys neskelbtini) gydytojas privalo pranešti policijai, ar konkrečiu atveju pranešimą, Tarnybos nuomone, turėjo lemti kitos Tarnybos neįvardytos aplinkybės.

2.4. Pacientės medicininių dokumentų išrašuose yra duomenų apie (duomenys neskelbtini). Gydymo įstaigos manymu, ji turėtų būti sprendžiama ne nepagrįstais gydytojų pranešimais policijai apie aiškiai nesmurtinius (duomenys neskelbtini) gyvenimo atvejus, nenustačius, kad (duomenys neskelbtini), tačiau teikiant mergaitei visokeriopą medicininę ir socialinę pagalbą, kuri šeimai buvo siūlyta ir teikiama. Šios pagalbos dalis taip pat yra ir turi būti gydytojo (duomenys neskelbtini) kvalifikuota pagalba, gydant mergaitės (duomenys neskelbtini) ligas, prižiūrint (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), o ne neigiant, nors ir nepageidautiną, tačiau vykstantį (duomenys neskelbtini) gyvenimą. Toks niekuo neparemtas ir nepagrįstas pranešimas, pareiškėjo nuomone, ne tik neduotų jokio baudžiamojo rezultato (o pranešimo policijai tikslas turėtų būti toks), bet ir pakirstų pacientės pasitikėjimą gydytoja ir gydytojais apskritai, nes reikštų, kad apie jos (duomenys neskelbtini) ji negalėtų drąsiai ir atvirai kalbėti su gydytoju, nesibaimindama nepageidaujamų pasekmių, kas, akivaizdu, paveiktų ir tolesnę kvalifikuotą medicininę pagalbą. Toks individualus aktas negali būti laikomas atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

2.5. Tarnyba nepagrįstai konstatavo, jog gydymo įstaiga pažeidė Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 8 punktą. Konkrečiu atveju apžiūros metu gydytoja nenustatė jokių pacientės kūno sužalojimų ((duomenys neskelbtini)), o dėl (duomenys neskelbtini) jokiu būdu nelaikytina sužalojimu, nes yra nulemta ligos procesų, o ne išorinio smurtinio poveikio. Gydytoja taip pat nenustatė, kad prieš pacientę galėjo būti padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1511 straipsnyje ((duomenys neskelbtini)). Konkrečiu atveju gydytoja, kalbėdamasi su paciente, bandė išklausti, ar (duomenys neskelbtini). Būtent šios aplinkybės ir objektyvios apžiūros duomenys neleido gydytojai įtarti, kad pacientė turėjo (duomenys neskelbtini), taigi, ir tai, kad jos atžvilgiu galėjo būti padaryta nusikalstama veika.

2.6. Dėl paminėtų motyvų gydymo įstaiga nesutinka ir su jai inkriminuotu 2002 m. sausio 28 d. įsakymo 1.1.1 punkto pažeidimu. Iš 1.1.1 punkto aiškiai matyti, kad įsakymas pranešimo teisėsaugos institucijoms pareigą sieja su kūno sužalojimu, kuris gali būti susijęs su nusikaltimu. Tai reiškia, kad pranešimo pareiga taip pat kyla tik nustačius abi sąlygas: 1) turi būti kūno sužalojimų; 2) jie gali būti padaryti nusikaltimu. Konkrečiu atveju gydytoja nenustatė jokių pacientės kūno sužalojimų ((duomenys neskelbtini)), taip pat nenustatė, kad prieš pacientę galėjo būti padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 1511 straipsnyje. Paminėtos aplinkybės ir objektyvios apžiūros duomenys neleido gydytojai įtarti, kad pacientė turėjo prievartinių (duomenys neskelbtini), taigi, ir, kad jos atžvilgiu galėjo būti padaryta nusikalstama veika.

2.7. Kaip galima nuspėti iš Įsakymo 1.1.2 punkto motyvacijos, atsakovas nepilnametės pacientės turėtus (duomenys neskelbtini) prilygina smurtui prieš vaiką, o šį prilyginimą kildina iš Ataskaitoje nurodomo leidinio „Smurto prieš vaikus diagnostikos metodinės rekomendacijos“. Procedūroje nėra apibrėžiama įtariamo smurto prieš vaikus sąvoka, todėl sąvoka „smurtas“ Procedūroje vartojama ir suprantama bendrąja prasme, kaip sąmoningas jėgos taikymas siekiant sužeisti, įžeisti, įbauginti ar kitaip neigiamai paveikti kitą asmenį. Procedūroje, kaip lokaliniame teisės akte, vartojama sąvoka negali būti ekstrapoliuojama į kituose šaltiniuose (konkrečiai Metodinėse rekomendacijose) vartojamas sąvokas, nes gydytojas ar skyriaus vedėjas negali žinoti visų visuose šaltiniuose vartojamų sąvokų sampratų, o, juo labiau, tikėtis, kad už tai gali būti baudžiamas. Pareigos laikytis Metodinėse rekomendacijose įvardytų reikalavimų gydytojams ar kitiems gydymo įstaigos darbuotojams apskritai nekyla, nes Metodinės rekomendacijos nėra privalomojo pobūdžio norminis teisės aktas. Metodinių rekomendacijų pažeidimo Tarnyba nekonstatavo, todėl pareiškėjui nesuprantama, kokiu tikslu Ataskaitoje apskritai cituojama Metodinių rekomendacijų dalis, nepasisakant nei dėl šių Metodinių rekomendacijų taikymo / netaikymo, nei dėl jų teisinės reikšmės.

2.8. Pacientės diagnozė – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) nėra priskiriama (duomenys neskelbtini). Pacientės diagnozė priskiriama (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjas nesutinka su Įsakymo 1.1.2.3 punkte konstatuotu pažeidimu, nes tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Į Tarnybą su skundu kreipėsi pacientės globėjas, teigdamas, kad jo nepilnametei globotinei 2019 m. gegužės 20 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) bei išrašyti du receptai, (duomenys neskelbtini). Be to, globėjas skunde nurodė, jog jis teiravosi, ar apie mažametės (duomenys neskelbtini) bus pranešta policijai, tačiau gydytoja policijos pareigūnus informuoti atsisakė, motyvuodama tuo, kad ji prievartos požymių, tokių kaip (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nenustatė. Tarnyba, atlikusi patikrinimą pagal globėjo skundą, konstatavo jog 2019 m. gegužės 17 d. poliklinikoje nepilnametei pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Vien nustatytas faktas, jog jaunesnė nei 16 metų nepilnametė turėjo (duomenys neskelbtini), yra pagrindas apie tai pranešti teisėsaugos institucijai. Gydytoja nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnė ir konsultacijos metu surinkta informacija negali būti laikoma tinkama spręsti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Gydytoja taip pat nėra kompetentinga nustatyti, kokio amžiaus buvo asmuo, su kuriuo mažametė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo argumentas, jog gydytoja neturėjo pareigos pranešti apie atvejį, nes buvo nustatyta, jog pacientė (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas.

3.2. Tarnyba pritaria, jog mažametei turėjo būti teikiama gydytojo (duomenys neskelbtini) kvalifikuota pagalba, tačiau nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog pranešimas teisėsaugos institucijoms atimtų pacientei teisę į kvalifikuotą gydymą ir pagalbą. Gydymo įstaiga, teikdama pagalbą mažametei, privalėjo užtikrinti, jog būtų ištirta, (duomenys neskelbtini), esanti socialinės rizikos grupėje, turi (duomenys neskelbtini), kurie jau konsultacijos metu turėjo atitinkamų pasekmių ((duomenys neskelbtini)), o vėliau pasibaigė (duomenys neskelbtini). Pranešimas teisėsaugos institucijoms apie mažametės (duomenys neskelbtini) galėjo būti atliktas po apžiūros, netraumuojant pacientės ir jai nedalyvaujant.

3.3. Tarnyba nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog Įsakymas yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Tarnyba, konstatavusi, jog 2019 m. gegužės 17 d. gydytoja apie nepilnametės (duomenys neskelbtini) pacientės turėtus (duomenys neskelbtini), kas prilyginama smurtui prieš vaiką, nepranešė policijai, skundžiamo Įsakymo dalyje nurodė teisės aktus, kuriuos gydymo įstaiga pažeidė. Smurtui prilyginamas (duomenys neskelbtini), kyla pagrindas kreiptis į teisėsaugos institucijas.

3.4. Baudžiamajame kodekse yra aiškiai įtvirtinta atsakomybė už (duomenys neskelbtini), net nesant prievartos požymių, kadangi laikoma, jog dėl savo jauno amžiaus nukentėjusysis negali tinkamai suvokti (duomenys neskelbtini) fizinių ir psichologinių pasekmių. Tai, jog su asmeniu atliekamas (duomenys neskelbtini), kuriam jis nėra psichologiškai pasirengęs, yra akivaizdus bandymas neigiamai paveikti kitą asmenį.

3.5. Smurto prieš vaikus diagnostikos metodines rekomendacijas parengė sveikatos apsaugos ministro 2015 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. V-457 „Dėl prievartos prieš vaikus diagnostikos metodinių rekomendacijų atnaujinimo darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė. Leidinys skirtas visiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams, jis publikuotas Sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame puslapyje. Tarnyba šias Metodines rekomendacijas citavo kaip papildomą šaltinį, aiškiai nurodantį, jog apibrėžiant (duomenys neskelbtini) smurtą prieš vaikus nėra taikytinas sutikimo kriterijus, nes bet kuriuo atveju (duomenys neskelbtini). Ataskaitoje bei Įsakymo 1.1.2 punkte konstatuoti pažeidimai yra pagrįsti.

4. Trečiojo suinteresuoto asmens D. N. atstovas globėjas V. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas atsiliepime, visų pirma, išreiškė abejonę dėl gydymo įstaigos nurodytos konsultacijos su Vaiko teisių apsaugos tarnybos Vilniaus skyriaus specialiste dėl pacientės atvejo. Taip pat globėjas atsiliepime atkreipė dėmesį, kad gydytoja antrą receptą išrašė (duomenys neskelbtini), tokiu būdu atskleisdama ir mažametės pacientės duomenis kitam asmeniui. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas nėra nuoseklus dėl pažeidimo. Gydytoja, išrašydama receptą (duomenys neskelbtini), iš esmės pripažino, (duomenys neskelbtini) faktą, tačiau skunde gydymo įstaiga tvirtina, kad apie (duomenys neskelbtini) faktą ir jų partnerį konsultacijos metu nebuvo nustatyta. Be to, globėjo teigimu, jis, kaip lydintis vaiką asmuo, gydytojai nurodė, jog mažametė pacientė (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, gydytoja apie įvykį policijai pranešti atsisakė. Globėjo nuomone, anksčiau turėti mažametės pacientės (duomenys neskelbtini) neatleidžia gydymo įstaigos nuo pareigos pranešti policijai ir apie vėlesnius mažametės pacientės turėtus (duomenys neskelbtini).

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. M. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą tenkinti remiantis jame nurodytais motyvais. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. pacientė atvyko mokamai konsultacijai, lydima globėjo V. G., turėdama šeimos gydytojo siuntimą. Globėjas informavo, kad pacientė turi problemų šeimoje ir gyvena Vilniaus miesto krizių centre. Gydytojo konsultacijai yra išleista, būdama globėjo priežiūroje, atsiradus (duomenys neskelbtini). Pacientei sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu nebuvo suėję (duomenys neskelbtini), todėl tokio amžiaus pacienčių konsultavimas ir (duomenys neskelbtini) apžiūra turi tam tikrų psichologinių ypatumų. Konsultacijos pradžioje pacientei paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Gydytoja apie nustatytą diagnozę, pacientės esamą būklę, skirtą gydymą informavo globėją iš karto po konsultacijos ir atsakė į visus globėjui kilusius klausimus. Be to, informavo globėją apie tai, kad pacientė turi galiojantį, neišnaudotą siuntimą (duomenys neskelbtini) konsultacijai, bei skatino pasinaudoti, ir, (duomenys neskelbtini), suderinus su krizių centru, registruotis bei atvykti pakartotinai konsultacijai, įvertinti skirto gydymo rezultatus, aptarti kitus svarbius paaugliams klausimus. Globėjas nepasinaudojo rekomendacijomis ir pacientės tęstinėms konsultacijoms neregistravo. Gydytoja atsiliepime pabrėžė, kad konsultacijos metu nebuvo jokio pagrindo įtarti apie nepilnametės pacientės patirtą (duomenys neskelbtini) smurtą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. T4-306-(1.34) „Dėl pacientei D. N. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ 1.1.2 punktą. Viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkino, priteisė viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos naudai iš Tarnybos 2 345,70 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. T4-306-(1.34) „Dėl pacientei D. N. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1. Tarnyba, gavusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. birželio 4 d. raštą Nr. 10-S-22714 ir V. G., atstovaujančio D. N., 2020 m. birželio 12 d. skundą, atliko D. N. 2019 m. gegužės 17 d. ir 2019 m. gegužės 20 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą.

9.2. Ataskaitoje, be kita ko, konstatuota, kad 2019 m. gegužės 17 d. gydytoja (duomenys neskelbtini) K. M. apie (duomenys neskelbtini) nepilnametės pacientės turėtus (duomenys neskelbtini), kas prilyginama smurtui prieš vaiką, nepranešė policijai ir tuo pažeidė: Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 8 dalį; 2002 m. sausio 28 d. įsakymo 1.1.1 punktą; Procedūros 4.10 punktą. Tarnybos direktorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir SSĮ) 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 32 punktu, ir, atsižvelgdama į Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus atliktą patikrinimą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. birželio 4 d. raštą Nr. 10-S-22714 ir V. G., atstovaujančio D. N., 2020 m. birželio 12 d. skundą dėl 2019 m. gegužės 17 d. – 2019 m. gegužės 20 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje D. N. teiktų gydytojo (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės, bei 2020 m. gruodžio 2 d. parengtą Ataskaitą, 2020 m. gruodžio 4 d. priėmė Įsakymą. Tarnybos direktorė Įsakymo 1.1 punktu nustatė, kad 2019 m. gegužės 17 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje nepilnametei pacientei D. N. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Įsakymo 2 punktu Tarnybos direktorė įspėjo VšĮ Antakalnio polikliniką dėl Įsakymo 1 punkte nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų.

9.3. VšĮ Antakalnio poliklinika nesutinka su Įsakymo 1.1.2 punktu, kuriame konstatuota, kad 2019 m. gegužės 17 d. gydytoja (duomenys neskelbtini) K. M. apie nepilnametės (duomenys neskelbtini) pacientės D. N. turėtus (duomenys neskelbtini), kas prilyginama smurtui prieš vaiką, nepranešė policijai, ir tuo pažeidė: 1) Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostatas; 2) 2002 m. sausio 28 d. įsakymo 1.1.1 punkto reikalavimus; 3) Procedūros 4.10 punkto reikalavimus.

10. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi SSĮ 2 straipsnio 30, 31, 32 dalimis, 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, Tvarkos aprašo 20.6 punktu. Teismas nustatė, kad VšĮ Antakalnio poliklinikoje 2020 m. sausio 29 d. buvo gautas ir įregistruotas Nr. G-(1.22.)-1482 V. G. 2020 m. sausio 22 d. skundas dėl jo globotinės D. N. teisių pažeidimo. V. G. skundą papildė 2020 m. vasario 22 d. VŠĮ Antakalnio poliklinika V. G. atsakė 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. 1-1.22-3 „Dėl Jūsų paklausimų“. VšĮ Antakalnio poliklinika, atsisakydama tenkinti V. G. skundą, 2020 m. vasario 13 d. atsakyme Nr. 1-1.22-3 nurodė, kad medicininiuose įrašuose duomenų, patvirtinančių galimo (duomenys neskelbtini) smurto požymius, nerasta, todėl šis atvejis nebuvo priskirtas prie galimų (duomenys neskelbtini) smurto atvejų. Taip pat pažymėjo, kad visa informacija apie globotinei suteiktą konsultaciją, jos metu nustatytus apžiūros duomenis, diagnozę, buvo pateikta jos atstovui, o įrašai apie globotinei kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose teiktas paslaugas patvirtino, kad globėjo raštu išdėstyti, nerimą keliantys klausimai jam buvo jau žinomi anksčiau bei ne kartą iki ir po minėtos konsultacijos poliklinikoje specialistų vertinti ir aptarti kitose įstaigose. V. G., nesutikdamas su gydymo įstaigos sprendimu, su skundu kreipėsi į Tarnybą.

11. Teismas nurodė, kad byloje ginčo, jog pacientei 2019 m. gegužės 17 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nėra. Byloje neginčijamas ir pacientės turimų (duomenys neskelbtini) faktas. Bylos duomenys rodo, jog šis faktas globėjui, kuris su skundu kreipėsi į Tarnybą ir dėl gydytojos galimo netinkamo pareigų atlikimo, pastarajai atsisakius pranešti policijos pareigūnams apie pacientės (duomenys neskelbtini), buvo žinomas. Nei Ambulatorinio apsilankymo aprašymo formoje (apskaitos forma Nr. E025), kurią 2019 m. gegužės 17 d. konsultacijos metu užpildė gydytoja, nei 2019 m. gegužės 20 d. pacientės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo formoje (apskaitos forma Nr. E025), kurią 2019 m. gegužės 20 d. užpildė pacientę konsultavusi vaikų ligų gydytoja, jokių duomenų apie pacientei nustatytus kūno sužalojimus nėra. Šiuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų teisingumas šiuo aspektu nėra ginčijamas nei Tarnybos, nei globėjo.

12. Teismas pabrėžė, kad 2002 m. sausio 28 d. įsakymo vykdymo kontrolė pavesta pagal kompetenciją sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, apygardų vyriausiesiems prokurorams ir aukštesnės pakopos policijos komisariatų vadovams (2 p.). Teismas bylos duomenimis nustatė, kad dėl to, jog gydytoja pažeidė šio įsakymo reikalavimus, teisėsaugos institucijų vadovai, kuriems yra pavesta nurodyto įsakymo kontrolė, į Tarnybą nesikreipė. Nei Ataskaitoje, nei skundžiamame Įsakyme nėra nurodyta, jog dėl pacientei (duomenys neskelbtini) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog gydytoja turėjo objektyvų pagrindą įtarti, jog pacientės 2019 m. gegužės 17 d. kreipimasis į gydymo įstaigą buvo susijęs su jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.). Iš globėjo skundo, adresuoto Tarnybai, nustatyta, kad globėjas teiginius dėl galbūt pacientės patiriamo (duomenys neskelbtini) smurto grindė išskirtinai faktine aplinkybe – pacientės turimais (duomenys neskelbtini). Duomenų apie galbūt pacientės patirto (duomenys neskelbtini) smurto požymius Ataskaitoje nėra nurodyta.

13. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, priėjo prie besąlygiškos išvados, kad Tarnyba skundžiamo Įsakymo 1.1.2 punkte be jokio pagrindo konstatavo Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 8 dalies, 2002 m. sausio 28 d. įsakymo 1.1.1 punkto ir Procedūros 4.10 punkto reikalavimų pažeidimą. Teismas konstatavo, kad Įsakymo 1.1.2 punktas negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti panaikintas (ABTĮ 91 str. 2 d.). Pareiškėjas skunde nurodė ir kitus argumentus, susijusius su skundžiamo Įsakymo dalimi, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados.

14. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), 7, 8.2 punktais. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 12 d. pateikė teismui prašymą priteisti jo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų: 22,50 Eur žyminio mokesčio ir 2 323,20 Eur advokato pagalbai už skundo parengimą. Nagrinėjamu atveju patenkinus pareiškėjo skundą, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad skundą teismui parengė ir pareiškėjo interesus nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatė Asta Bajorienė pagal 2020 m. lapkričio 11 d. atstovavimo sutartį Nr. S-47/2020. Pareiškėjo pateikta 2021 m. sausio 8 d. PVM sąskaita-faktūra ir 2021 m. sausio 28 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, kad pareiškėjas už skundo parengimą teismui ir žyminį mokestį advokatei sumokėjo 2 345,70 Eur. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, teismas priėjo prie išvados, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma – 2 345,70 Eur (2 323,20 Eur + 22,50 Eur), yra reali, pagrįsta, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir sudėtingumą, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir jo naudai visą šią sumą priteisti iš atsakovo.

III. 15. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra išaiškinęs, kad konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, jog teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). ABTĮ 86 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Įstatymas reikalauja, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.) sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikiant išvadas, kurios grindžiamos ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1–4 punktų reikalavimus atitinkančia sprendimo motyvuojamąja dalimi. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-27-520/2019, tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Teismo sprendimas buvo priimtas remiantis motyvais, dėl kurių byloje nebuvo ginčo, tačiau nepasisakius esminiu ginčijamu aspektu – ar (duomenys neskelbtini) faktas pats savaime, net be fizinio smurto požymių, turi būti kvalifikuojamas kaip smurtas. (duomenys neskelbtini).

15.2. Vadovaujantis Smurto prieš vaikus diagnostikos metodinių rekomendacijų, parengtų vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2015 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. V-457 „Dėl prievartos prieš vaikus diagnostikos metodinių rekomendacijų atnaujinimo darbo grupės sudarymo“ IV skyriaus nuostata dėl (duomenys neskelbtini) smurto prieš vaikus, apibrėžiant (duomenys neskelbtini) smurtą prieš vaikus, nėra taikytinas sutikimo kriterijus, nes bet kuriuo atveju (duomenys neskelbtini) kontaktui vaikas negali duoti informuoto sutikimo. Įžangoje pažymima, kad šis leidinys skirtas visiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams. Taigi smurtui tokiu atveju prilyginamas pats (duomenys neskelbtini) faktas, todėl gydytojas, nustatęs, jog jaunesnis nei 16 metų pacientas turėjo (duomenys neskelbtini), apie tai turi pranešti teisėsaugos institucijoms. Gydytoja nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnė ir konsultacijos metu surinkta informacija negali būti laikoma tinkama spręsti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Gydytoja taip pat nėra kompetentinga nustatyti, kokia amžiaus buvo asmuo, (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo argumentas, jog gydytoja neturėjo pareigos pranešti apie atvejį, nes buvo nustatyta, jog pacientė (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas. Ataskaitoje ir Įsakyme nurodyti pažeidimai buvo konstatuoti atsižvelgiant į pacientės mažametystę, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir nepasisakė. Teismas, panaikinęs pareiškėjo ginčijamą Įsakymo dalį ir savo sprendimo tinkamai nemotyvavęs, iš esmės paneigė BK 1511 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, jog (duomenys neskelbtini).

15.3. Tarnybos atliekamo paciento skundo tyrimo tikslas yra de jure (teisiškai) įvertinti pacientui de facto (faktiškai) suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba konstatuoti, kad tam tikros paslaugos, kurios nebuvo suteiktos, turėjo būti suteiktos. Tarnybos patikrinimas yra atliekamas nepriklausomai, atsietai nuo kitų įstaigų, taip pat ir ikiteisminio tyrimo įstaigų, veiksmų. Tarnyba pritaria, jog mažametei turėjo būti teikiama gydytojo (duomenys neskelbtini) kvalifikuota pagalba, tačiau nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog pranešimas teisėsaugos institucijoms atimtų pacientei teisę į kvalifikuotą gydymą ir pagalbą, kadangi užtikrinimas, jog būtų ištirta, su kuo (duomenys neskelbtini), socialinės rizikos grupėje esanti mergaitė, (duomenys neskelbtini), kurie jau konsultacijos metu turėjo atitinkamų pasekmių ((duomenys neskelbtini)), o vėliau pasibaigė (duomenys neskelbtini), yra dalis tokiu atveju reikalingos pagalbos mažametei. Pranešimas teisėsaugos institucijoms apie mažametės (duomenys neskelbtini) galėjo būti atliktas po apžiūros, netraumuojant pacientės ir jai nedalyvaujant, tačiau tai nebuvo atlikta.

15.4. Pagal globėjo skundą buvo atliktas patikrinimas dviejose asmens sveikatos priežiūros įstaigose – ne tik VšĮ Antakalnio poliklinikoje, bet ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (toliau – ir Klinikos). Klinikoms Tarnybos 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. T4-307-(1.34) buvo skirtas analogiškas pažeidimas už nepranešimą apie mažametės (duomenys neskelbtini). Šis įsakymas buvo apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau 2021 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 21R-104-(AG-10/03-2021) Klinikų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsigaliojęs.

16. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 129,60 Eur. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

16.1. Teismo sprendime teisingai identifikuota ginčo esmė ir pasisakyta dėl visų pareiškėjo pareikštų reikalavimų, todėl ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies ir 87 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei 5 dalies reikalavimų pažeidimų nepadaryta. Teismo sprendime aiškiai nurodyti teisės aktai, kurie turi būti taikomi šioje byloje, atskleidžiant tiek teisės aktų, reguliuojančių Tarnybos kompetenciją, turinį, tiek teisės aktų, kurių pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu atsakovo nustatyti, turinį, todėl teismo sprendimo priėmimo teisinis pagrindas identifikuotas tinkamai ir ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimų nepadaryta. Teismo sprendime aiškiai nustatytos esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės bei aptariami jas pagrindžiantys įrodymai, nustatytos aplinkybės yra aiškiai susietos su teisės aktų reikalavimais.

16.2. Teismo sprendime aiškiai konstatuota, kad Įsakyme nurodyti teisės aktai gydytojos pranešimo teisėsaugos institucijoms pareigą susiejo su kūno sužalojimais ar smurtu ir galbūt padaryta nusikalstama veika. Apeliaciniame skunde atsakovui sutinkant su teismo sprendimo išvada, kad byloje nėra įrodymų apie pacientės sveikatos sužalojimus, jau to pakanka konstatuoti, kad Įsakyme Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 8 dalies (gydytojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos bei kitoms įgaliotoms institucijoms apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika) ir 2002 m. sausio 28 d. įsakymo 1.1.1 punkto (įpareigojame sveikatos priežiūros įstaigų vadovus užtikrinti, kad teritorinės policijos įstaigos budėtojas būtų nedelsiant telefonu informuotas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu) pažeidimai konstatuoti aiškiai nepagrįstai.

16.3. Atsakovas tariamus pareiškėjo padarytus pažeidimus kildina ne iš Įsakyme nurodytų teisės aktų dispozicijos, bet iš visai kitų teisės aktų ar net neprivalomų dokumentų, kurių pažeidimas ginčijamame Įsakyme nėra ir nebuvo konstatuotas: BK 1511 straipsnio ir Sveikatos apsaugos ministerijos interneto puslapyje paskelbto leidinio Smurto prieš vaikus diagnostikos metodinės rekomendacijos. Tarnyba nekonstatavo, neturi kompetencijos ir negali konstatuoti BK 1511 straipsnyje numatytos nusikalstamos sudėties turinio, todėl jos padaryta išvada (duomenys neskelbtini) tiesiog negalima, Tarnybai vertinant asmens sveikatos priežiūros paslaugos kokybę ir prieinamumą. Įtarimai (o ne niekuo nepagrįsti samprotavimai) apie nusikalstamą veiką yra ne gydytojo, bet baudžiamojoje justicijoje dirbančių subjektų kompetencijoje, todėl ginčijamame Įsakyme paminėtuose teisės aktuose gydytojo pareiga pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnams apie sužalotus ar kitokį smurtą patyrusius asmenis siejama ne su giliu BK nusikalstamų veikų sudėčių išmanymu, bet su labai konkrečiai apibrėžtais išoriškai pasireiškusiais nusikalstamų veikų požymiais: kūno sužalojimais, žaizdomis, nes būtent jų savalaikis fiksavimas ir pranešimas apie juos yra reikšmingas nusikalstamų veikų ištyrimui, dėl ko gydytojui ir nustatyta pareiga apie juos skubiai pranešti. Taigi, teismo sprendime, motyvuojant Įsakymu nustatytų pažeidimų panaikinimą, ne tik visiškai pagrįstai pasisakyta apie tai, kad nebuvo nustatyta jokių pacientės kūno sužalojimų (nurodytų teisės aktų pažeidimui tai būtina nustatyti aplinkybė), bet ir pamotyvuota tokio gydytojo pranešimo teisėsaugai tikslu: skubaus pranešimo pareiga nustatyta vieninteliu tikslu – išsaugoti ant kūno esančius nusikalstamos veikos įrodymus.

16.4. Teismas nurodė, kad apie faktą, jog nepilnametė pacientė yra (duomenys neskelbtini), buvo informuotas globėjas, globėjas skunde poliklinikai (duomenys neskelbtini) smurtą grindė tik nepilnametės globotinės turėtais (duomenys neskelbtini), o ne jos patirtu fiziniu (duomenys neskelbtini) smurtu ar, kaip bando filosofuoti Tarnyba, - smurtu, pasireiškiančiu (duomenys neskelbtini), todėl globėjui, turint abejonių dėl nusikalstamos veikos, nebuvo jokių kliūčių kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau pareigos ir priežasčių skubos tvarka gydytojai pranešti apie turėtus (duomenys neskelbtini) policijai akivaizdžiai nebuvo. Kaip pagrįstai konstatavo teismas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl pacientės (duomenys neskelbtini) būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ne tik siejamas su (duomenys neskelbtini). Teismas nepasakė, jog gydytojas, žinantis apie nusikalstamą veiką, neturi kreiptis į policiją, tačiau pagal bylos medžiagą konstatavo, kad nusikalstama veika ne tik nebuvo padaryta, bet ir neturėjo būti įtarta.

16.5. Teismo sprendime pasisakyta ir dėl įrodinėjimo pareigos, kad pats atsakovas jo priimtame ginčijamame Įsakyme bei Ataskaitoje nepagrindė aplinkybės ir nenurodė jokių duomenų apie tai, kad pacientės atžvilgiu buvo atlikti veiksmai, kurie siejami su nepilnamečio asmens (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau tokių duomenų atsakovo Ataskaitoje nėra, todėl atsakovo prielaidoms apie tariamą nusikalstamą veiką neduoda pagrindo net jos pačios motyvai Ataskaitoje, dėl ko teismas pagrįstai konstatavo, kad Įsakyme konstatuoti pažeidimai nepadaryti ne tik todėl, kad nenustatyta pacientės kūno sužalojimų, bet nenustatyta taip pat ir pagrindo nusikalstamai veikai įtarti.

16.6. Metodinės rekomendacijos buvo cituojamos Ataskaitoje, kaip galima nuspėti, pacientės turėtų (duomenys neskelbtini) prilyginimą smurtui prieš vaiką kildinant iš Metodinių rekomendacijų, tačiau su jų taikymu dar pastabų Ataskaitai teikimo metu pareiškėjo buvo keliamos bent kelios problemos: Metodinės rekomendacijos nėra teisės aktas, kuris poliklinikai būtų privalomas; jeigu Metodinės rekomendacijos cituotos grindžiant Procedūros pažeidimą, tai Procedūroje nėra apibrėžiama įtariamo smurto prieš vaikus sąvoka, todėl sąvoka „smurtas“ Procedūroje vartojama ir suprantama bendrąja prasme kaip sąmoningas jėgos taikymas siekiant sužeisti, įžeisti, įbauginti ar kitaip neigiamai paveikti kitą asmenį. Procedūroje kaip lokaliniame teisės akte vartojama sąvoka negali būti ekstrapoliuojama į kituose šaltiniuose (konkrečiai Metodinėse rekomendacijose) vartojamas sąvokas, nes gydytojas negali žinoti visų visuose šaltiniuose vartojamų sąvokų sampratų, o, juo labiau, tikėtis, kad už tai gali būti baudžiamas; Ataskaitoje cituojamos Metodinių rekomendacijų nuostatos, tačiau neišgryninama, kokios aplinkybės, pagrindžiančios labai tikėtiną (duomenys neskelbtini) smurtą, Tarnybos nuomone, yra aktualios, vertinant konkretų atvejį; taigi, Tarnybos argumentavimas Ataskaitoje yra savitikslis: cituojami šaltiniai nesuvedami į teisinę išvadą, todėl jos prasmė neaiški.

16.7. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė: „Akreditavimo tarnyba šias rekomendacijas citavo kaip papildomą šaltinį“, todėl pats atsakovas aiškiai išsakė savo procesinę poziciją, kad Metodinėmis rekomendacijomis priimdama ginčijamą Įsakymą nesirėmė. Iš Įsakymo ir Ataskaitos sąmoningai aptakios motyvacijos neaišku, ar atsakovo išvada apie pareigą pranešti apie bet kokius nepilnametės pacientės (duomenys neskelbtini) padaryta generalizuotai (kaip bendra taisyklė), ar atsižvelgiant į konkrečias, bet neįvardytas pacientės konsultacijos aplinkybes, ką pareiškėjas buvo nurodęs skunde teismui.

16.8. Atsakovo atstovams buvo užduotas klausimas (teismo posėdžio garso įrašas nuo 41:00 val.), (duomenys neskelbtini) reikia pranešti policijai, ar vis dėlto šiuo atveju buvo kažkokios papildomos aplinkybės. Atsakydamas į šį klausimą, atsakovo atstovas aiškiai išsisukinėjo, nenorėdamas formuluoti aiškios pozicijos, tačiau iš esmės argumentavo konkrečiomis aplinkybėmis, o ne generalizuota pareiga.

16.9. Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, jog Įsakyme konstatuoti teisės aktų pažeidimai Tarnybos neįrodyti ir nepagrįsti, o procesiniuose dokumentuose ar procesinėse kalbose keliami arba, tiksliau sakant, „kuriami“ nauji argumentai negali paneigti Tarnybos kaip viešojo administravimo institucijos pareigos individualiuose administraciniuose aktuose aiškiai nurodyti faktinį ir teisinį pagrindą (ypač taikant atsakomybės priemones).

16.10. Kaip įprasta Tarnybai, teikdama naują įrodymą, be jokių priežasčių nepateiktą bylos nagrinėjimo metu, ji tik aprašo situaciją, tačiau niekaip nemotyvuoja ne tik naujų įrodymų leistinumo apeliacijoje aspektu, bet net ir nepateikia jokių argumentų dėl teikiamo įrodymo sąsajumo, nepasakydama, kokią teisinę reikšmę šiai bylai turi ar gali turėti kito subjekto atžvilgiu priimtas neteisminės institucijos sprendimas, kokia šio sprendimo nuostata ir kuo yra ar gali būti reikšminga šioje byloje. Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 21R-104 (AG-10/03-2021), kuris yra naujas įrodymas. Pareiškėjas prašo pridėto Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. vasario 15 d. sprendimo nevertinti kaip pateikto pažeidžiant naujų įrodymų pateikimo apeliacijoje leistinumą. Net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas vertintų šį įrodymą, akivaizdu, kad jis neturi jokios prejudicinės galios. Konkrečiu atveju pridedamas ikiteisminės institucijos sprendimas ginče tarp kitų proceso dalyvių, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms kėlus visai kitus argumentus kitoje faktinėje situacijoje, galiausiai matyti, kad sprendime nėra pateikiama jokių argumentų, kurie giliau analizuotų ar pagrįstų atsakovo poziciją, todėl pateikiamas įrodymas nepagrįstas ir įrodymo sąsajumo aspektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. T4-306-(1.34.) „Dėl pacientei D. N. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ 1.1.2 punkto, kuriame konstatuota, kad 2019 m. gegužės 17 d. gydytoja (duomenys neskelbtini) K. M. apie nepilnametės (duomenys neskelbtini) pacientės D. N. turėtus (duomenys neskelbtini), kas prilyginama smurtui prieš vaiką, nepranešė policijai ir tuo pažeidė Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 8 punkto, 2002 m. sausio 28 d. įsakymo 1.1.1 punkto, Procedūros 4.10 punkto reikalavimus, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad: medicininiuose dokumentuose jokių duomenų apie pacientei nustatytus kūno sužalojimus nėra; nei Ataskaitoje, nei skundžiamame Įsakyme nėra nurodyta, jog dėl pacientei (duomenys neskelbtini) galbūt padarytos veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas; byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog gydytoja turėjo objektyvų pagrindą įtarti, jog pacientės 2019 m. gegužės 17 d. kreipimasis į gydymo įstaigą buvo susijęs su jai padaryta nusikalstama veika; duomenų apie galbūt pacientės patirto (duomenys neskelbtini) smurto požymius Ataskaitoje nėra nurodyta, konstatavo, kad Tarnyba skundžiamo Įsakymo 1.1.2 punkte be jokio pagrindo konstatavo Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 8 punkto, 2002 m. sausio 28 d. įsakymo 1.1.1 punkto ir Procedūros 4.10 punkto reikalavimų pažeidimus, todėl panaikino Įsakymo 1.1.2 punktą.

19. Atsakovas Tarnyba, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepasisakė esminiu ginčijamu aspektu – ar (duomenys neskelbtini) su mažamečiu asmeniu, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą (BK 1511 str.) bei Metodines rekomendacijas, faktas pats savaime, net be fizinio smurto požymių, turi būti kvalifikuojamas kaip smurtas.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pacientei 2019 m. gegužės 17 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat byloje neginčijamas ir pacientės turimų (duomenys neskelbtini) faktas. Tikrinamu atveju išsiskiria šalių pozicija dėl to, ar Įsakyme nurodyti teisės aktai gydytojos (tikrinamu atveju (duomenys neskelbtini)) pranešimo teisėsaugos institucijoms pareigą susiejo su nepilnametės (duomenys neskelbtini) turėtų (duomenys neskelbtini) faktu. Atsakovo pozicija tokia, kad smurtui prieš vaiką prilyginamas pats (duomenys neskelbtini) faktas, todėl gydytojas, nustatęs, jog (duomenys neskelbtini), apie tai turi pranešti teisėsaugos institucijoms. Atsakovo teigimu, Ataskaitoje ir Įsakyme nurodyti pažeidimai buvo konstatuoti atsižvelgiant į pacientės mažametystę; vadovaujantis Metodinėmis rekomendacijomis, apibrėžiant (duomenys neskelbtini) smurtą prieš vaikus, nėra taikytinas sutikimo kriterijus, nes bet kuriuo atveju (duomenys neskelbtini) kontaktui vaikas negali duoti informuoto sutikimo. Pareiškėjas teigia, kad Įsakyme nurodyti teisės aktai gydytojos pranešimo teisėsaugos institucijoms pareigą susiejo su kūno sužalojimais ar smurtu ir galbūt padaryta nusikalstama veika. Byloje nesant įrodymų apie pacientės sveikatos sužalojimus, jau to pakanka konstatuoti, kad Įsakyme Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 8 punkto ir 2002 m. sausio 28 d. įsakymo 1.1.1 punkto pažeidimai konstatuoti aiškiai nepagrįstai. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nekonstatavo, neturi kompetencijos ir negali konstatuoti BK 1511 straipsnyje numatytos nusikalstamos sudėties turinio, todėl jos padaryta išvada (duomenys neskelbtini) tiesiog negalima, Tarnybai vertinant asmens sveikatos priežiūros paslaugos kokybę ir prieinamumą.

22. Ataskaitoje, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis, pažymėta, kad 2019 m. gegužės 17 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje (duomenys neskelbtini) pacientę, kuri gyvena Vilniaus krizių centre, konsultavo gydytoja (duomenys neskelbtini). Gydytoja (duomenys neskelbtini), įvertinusi pacientės būklę, išrašė du receptus (duomenys neskelbtini). Gydytoja (duomenys neskelbtini) informavo, kad kūno sužalojimų, kraujosruvų ar kitų prievartos požymių, apžiūrint pacientę, pastebėta nebuvo, todėl šis atvejis, pasikonsultavus su vaiko teisių apsaugos specialistais, nebuvo priskirtas prie galimo (duomenys neskelbtini) smurto atvejų. Tarnyba, atlikusi patikrinimą pagal globėjo skundą, konstatavo jog 2019 m. gegužės 17 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje nepilnametei pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Įsakyme paminėtus teisės aktų reikalavimus. Ataskaitoje, be kita ko, vadovaujantis BK 1511 straipsnio 1 dalimi, pažymėta, kad teisės aktais reglamentuota, jog (duomenys neskelbtini). Tarnyba taip pat pažymėjo, kad pagal Metodines rekomendacijas, kurios skirtas visiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams, apibrėžiant (duomenys neskelbtini) smurtą prieš vaikus, nėra taikytinas sutikimo kriterijus, nes bet kuriuo atveju (duomenys neskelbtini) vaikas negali duoti informuoto sutikimo.

23. Skundžiamo Įsakymo 1.1.2 punkte konstatuota, kad 2019 m. gegužės 17 d. gydytoja (duomenys neskelbtini) K. M. apie nepilnametės (duomenys neskelbtini) pacientės D. N. turėtus (duomenys neskelbtini), kas prilyginama smurtui prieš vaiką, nepranešė policijai ir tuo pažeidė Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 8 punkto, 2002 m. sausio 28 d. įsakymo 1.1.1 punkto, Procedūros 4.10 punkto reikalavimus.

24. Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 8 punkte (2015 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XII-1955 redakcija) nustatyta, kad gydytojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos bei kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika. 2002 m. sausio 28 d. įsakymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2002 m. vasario 2 d.) 1.1.1 punktas įpareigojo sveikatos priežiūros įstaigų vadovus užtikrinti, kad teritorinės policijos įstaigos budėtojas būtų nedelsiant telefonu informuotas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu. Procedūros 4.10 punktas numato, kad gydytojas akušeris ginekologas privalo nustatyta tvarka pranešti policijai apie sužeidimus šaunamuoju ginklu, išprievartavimo atvejus, įtariamą smurtą prieš vaikus, smurtinius sužalojimus prieš asmenį ar kt.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisės aktų nuostatos, įvardytos šios sprendimo 24 punkte, paminėtų faktinių aplinkybių kontekste (gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu nustačius, jog (duomenys neskelbtini) mažametė, esanti socialinės rizikos grupėje, turėjo (duomenys neskelbtini)), turėtų būti aiškinamos atsižvelgiant į visuomenės interesą apsaugoti mažamečius vaikus. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina ir ypač akcentuoja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Vaiko teisių konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Vaiko teisių konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

26. Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnis numato, kad valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas (1 str.). Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnį smurto prieš vaiką formos yra šios: fizinis smurtas, psichologinis smurtas, seksualinis smurtas, nepriežiūra. Seksualinis smurtas – tyčinės nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, padaromos vaikui, taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija, vaiko išnaudojimas pornografijai ar disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę ir kitos vaiko seksualinio išnaudojimo formos (3 str. 3 p.).

27. Ataskaitoje nurodytame BK 1511 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šios normos tikslas – užtikrinti harmoningą vaiko vystymąsi ir apsaugoti nesubrendusių asmenų seksualinį neliečiamumą, net ir tais atvejais, kai jaunesni nei 16 metų asmenys, nesuvokdami socialinės lytinių santykių ir seksualinės prievartos prasmės, sutinka (neišreiškia prieštaravimo) lytiškai santykiauti su pilnamečiu, socialiai brandžiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-976/2022).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokioje ypatingoje situacijoje, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, Įsakyme įvardintos pažeistos teisės aktų normos negali būti aiškinamos siaurinamai, nes tai neatitiktų teisingumo principo bei geriausių vaiko interesų apsaugos principo. Tikrinamu atveju nepilnametės ((duomenys neskelbtini) pacientės) turėtų (duomenys neskelbtini) faktas, net nesant akivaizdžių smurto požymių, yra pagrindas įtarti apie buvusį smurtą prieš vaiką, imtis priemonių galimam smurtui identifikuoti, apie tai pranešant teisėsaugos institucijai. Šiuo atveju pats nepilnametės mažametės pacientės (duomenys neskelbtini) turėjimo faktas gali byloti apie galimą smurtą prieš vaiką, todėl vien ši aplinkybė suponuoja gydytojo (duomenys neskelbtini), ypač specialisto kompetentingo nustatyti ši faktą, pareigą pranešti policijai apie galimą smurtą, kurį galima įžvelgti. Vertinant priešingai, nebūtų užtikrinti įstatymo leidėjo tikslai, ypač šiuo atveju įvertinus itin jauną pacientės amžių, apginti vaiką nuo galimo smurto, be to, įstatyme įtvirtintais reguliavimo tikslais siekiama, kad gydytojas teisės aktų nustatyta tvarka praneštų teisėsaugos įgaliotoms valstybės institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką ar galbūt daromą nusikalstamą veiką, kaip, be kita ko, pareiga pranešti apima Baudžiamojo kodekse numatytus atvejus, ir Ataskaitoje nurodytą BK 1511 straipsnio 1 dalyje galbūt daromą nusikalstamą veiką – už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Pažymėtina, kad Įsakyme nurodytame Procedūros 4.10 punktas taip pat numato, kad gydytojas akušeris ginekologas privalo nustatyta tvarka pranešti policijai, be kita ko, apie įtariamą smurtą prieš vaikus. Taigi, vien gydytojos nustatytas faktas, jog (duomenys neskelbtini) nepilnametė mažametė turėjo (duomenys neskelbtini), yra pakankamas pagrindas apie tai pranešti teisėsaugos institucijai, nes konkrečiu atveju gydytoja negalėtų paneigti smurto fakto.

29. Atsižvelgusi į sprendimo 28 punkte išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Tarnyba skundžiamo Įsakymo 1.1.2 punkte be jokio pagrindo konstatavo Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 8 punkto, 2002 m. sausio 28 d. įsakymo 1.1.1 punkto ir Procedūros 4.10 punkto reikalavimų pažeidimus.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias ginčo santykius, todėl nepagrįstai panaikino Tarnybos skundžiamo Įsakymo 1.1.2 punktą. Atsakovo Tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas anksčiau aptartų argumentų pagrindu panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, pareiškėjo skundą atmetant (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė