d77950e6-e309-4bf3-87c1-3ba355ac81a4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-3302-779/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42420-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10; 2.6.10.2.4.2; 2.3.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.7; 3.1.1.2; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.8.2; 3.2.6.1 (S)          VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS    S P R E N D I M A S          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU            2017 m. kovo 7 d.         Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė,sekretoriaujant Julijai Taraškevič,dalyvaujant ieškovui ir ieškovės O.

V. įstatyminiam atstovui A. V., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,atsakovo atstovui advokatui Andriui Juoniui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų O. V., atstovaujamos įstatyminio atstovo A. V., A. V. ieÅ¡kinį atsakovui G. J. dėl neturtinės žalos priteisimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovai patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo G. J. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovės O. V. naudai, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovo A.

V. naudai bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2015-08-15 vakare (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme ieÅ¡kovė mažametė dukra O. V. buvo užpulta atsakovui priklausančio Å¡uns. Užpuolimo metu Å¡uo buvo be antsnukio ir pribėgęs įkando ieÅ¡kovei į pilvÄ bei stipriai jÄ iÅ¡gÄ sdino. Užpuolimo faktÄ patvirtina aplinkybė, jog atsakovas dėl minėto įvykio buvo nubaustas administracine tvarka pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 110 str. 10 dalį. Nurodė, jog po įvykio mažametė jautė stresÄ , negalėdavo užmigti, bijojo iÅ¡eiti į kiemÄ , dėl ko teko kreiptis pagalbos į Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro (duomenys neskelbtini) filialÄ .

Mažametės sužalojimai ir matoma kančia sukėlė fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurių pasekmės jaučiasi iki Å¡iol. Kadangi po įvykio nebuvo galima nustatyti, ar Å¡uo neserga pasiutlige ir kitomis ligomis, nebuvo galima parinkti tinkamo ir efektyvaus gydymo. Taigi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovai patyrė neturtinę žalÄ .Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkantis, nes ieÅ¡kinys nepagrįstas, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo Å¡uo tikrai įkando ieÅ¡kovei, tačiau nežymiai, dėl ko ieÅ¡kovės pilvo srityje atsirado kelios nedidelės žaizdelės. Å uniui įkandus atsakovas iÅ¡ karto pasisiÅ«lė nuvežti ieÅ¡kovę į ligoninę, o atsakovo sutuoktinė servetėle nuvalė žaizdeles.

Atsakovas ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su siÅ«lymu jiems padėti ir galimai atlyginti dėl Å¡uns įkandimo atsiradusiÄ Å¾alÄ , atsiprašė, tačiau ieÅ¡kovas į jokias kalbas nesileido. Atsakovas dėl įvykio buvo nubaustas administracine tvarka, jam paskirta bauda. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovų nurodytu neturtinės žalos dydžiu, nes į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų apie patirtų sužalojimų mastÄ , gydymo trukmę ir eigÄ . Atsakovas yra pasirengęs atlyginti ieÅ¡kovei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis dėl įvykio patyrė stresÄ , nemalonumus, buvo sugadintos atostogos, teko rÅ«pintis dukters sveikata.

Dėl dukters patirtų iÅ¡gyvenimų paaiÅ¡kino, jog dukra O. V. ilgÄ laikÄ po įvykio rėkdavo per miegus, Å¡lapinosi į lovÄ , bijo Å¡unų, kai juos pamato, dukrÄ tenka imti ant rankų. Å iuo metu dukra vaikÅ¡to pas psichologÄ .IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-40607759-15, matyti, kad G. J. buvo nubaustas už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 110 str. 10 d., t. y. kad pažeidė gyvÅ«nų laikymo taisykles, ko pasėkoje buvo sužalota mažametė.

Pagal civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 str. 2 p. nustatytų aplinkybių įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėti nereikia. IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti (b. l. 65), kad O. V. dėl Å¡uns įkandimo į pilvo sritį buvo kviesta greitoji medicinos pagalba (b. l. 7). IÅ¡ traumÄ patyrusio paciento apžiÅ«ros lapo nustatyta, kad O. V. buvo padarytos dvi kastinės žaizdos pilvo srityje (b. l. 7), prie rekomendacijų nurodyta tęsti skiepus savo poliklinikoje.

IÅ¡ 2016-12-13 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti (b. l. 64), kad O. V. nustatyta diagnozė – F43.8 (kitos reakcijos į stiprų stresÄ ), taip pat, kad A. V. su mažamete O. V. 2015-08-18 kreipėsi į VÅ Ä® Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centrÄ (duomenys neskelbtini) skyrių bei mažametė buvo konsultuota psichologės; 2015-08-27 buvo konsultuota vaikų ir paauglių psichiatrės. Duomenų apie O. V. numatytÄ taikyti gydymÄ , komplikacijas, rekomendacijas dėl tolimesnio fizinio ar psichinio gydymo, taip pat apie sužalojimų sunkumo laipsnį byloje nėra.Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai civilio kodekso (toliau CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis.

Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti.          Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei O. V.IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai 2000 Eur sumÄ neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad O. V. ilgÄ laikÄ po įvykio rėkdavo per miegus, Å¡lapinosi į lovÄ , iki Å¡iol bijo Å¡unų, kai juos pamato, jÄ reikia imti ant rankų, bijo viena iÅ¡eiti į kiemÄ .

         Atsakingas už žalos padarymÄ asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ , jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas arba kitaip sužalota jo sveikata (CK 6.283 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , vien pakenkimas asmens sveikatai savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto; neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, absoliučiu asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybes – gynimo atveju, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ , o žalÄ padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtines žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumÄ , kokio laipsnio rÅ«pestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).Atsakovo neteisėti veiksmai – netinkama gyvÅ«no priežiÅ«ra, dėl ko atsakovui priklausantis Å¡uo užpuolė ir sužalojo ieÅ¡kovę, yra neginčytini, nustatyti įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje.

Byloje nėra nustatyta aplinkybių (nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas), dėl kurių atsakovas galėtų bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės. Taigi, visos atsakovo deliktinės atsakomybės sÄ lygos yra nustatytos. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado žala sveikatai. IeÅ¡kovei nustatytos dvi kastinės žaizdos pilvo srityje bei diagnozuota kitos reakcijos į stiprų stresÄ .Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).Neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalÄ , neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , kurie nustatyti įstatyme.

Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ .IeÅ¡kovės praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti. Vienas iÅ¡ svarbių neturtinės žalos dydį lemiančių kriterijų yra neigiami padariniai, kurie atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo.

Jau pats tokio pobÅ«džio sužalojimas – Å¡uns užpuolimas - neabejotinai ieÅ¡kovei, įvertinus jos amžių (5 metai), sukėlė stiprių emocinių iÅ¡gyvenimų bei fizinį skausmÄ . Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie ieÅ¡kovei nustatytÄ sveikatos sutrikdymo laipsnį. IeÅ¡kovas A. V. paaiÅ¡kino, kad jo dukrai nereikėjo chirurginio įsikiÅ¡imo, nes žaizdų siÅ«ti nereikėjo, gydytojai jokios tolimesnės gydymo eigos nenurodė, apart perriÅ¡imų ir skiepų. Ä® psichologÄ kreipėsi savo iniciatyva ir jau lankėsi užsiėmimuose tris kartus.

ŽalÄ padariusio asmens - atsakovo kaltę teismas vertina kaip nerÅ«pestingumÄ ir nepakankamÄ atsargumÄ , nesant atsakovo tyčios. Teismas tuo pačiu atsižvelgia į tai, kad atsakovas, prieÅ¡ingai, nei nurodo procesiniuose dokumentuose, nukentėjusiosios, jos tėvų neatsiprašė, nenurodė informacijos apie tai, ar Å¡uo buvo skiepytas, iÅ¡ ligoninės mažametę parvežė tik gydytojų papraÅ¡ytas, pats jokios iniciatyvos padėti nesiėmė. Nagrinėjamoje byloje turtinė atsakovo padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį, kadangi neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, esminę reikÅ¡mę suteikiant pažeistos vertybės pobÅ«džiui ir kilusiems padariniams.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovei buvo reikalingas gydymas, kad dėl įvykio ieÅ¡kovė turės liekamųjų reiÅ¡kinių, jai bÅ«tina psichologo ar kitų medikų pagalba, kad įvykio pasėkoje ji bÅ«tų negalėjusi lankyti ugdymo įstaigos, taip pat atsižvelgiant į žalÄ padariusio asmens kaltę, t. y.

į tai, kad žala buvo padaryta atsakovui nesiėmus bÅ«tinų atsargumo priemonių, todėl priteistinas neturtinės žalos dydis mažinamas, iÅ¡ atsakovo priteisiant ieÅ¡kovei 870 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent toks neturtinės žalos dydis atitiktų protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, atsižvelgiant į įvykio sukeltas pasekmes.  Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui A. V.IeÅ¡kovas A. V. praÅ¡o atlyginti jam 1000 Eur neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė tuo, jog jis dėl įvykio patyrė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, buvo sugadintos atostogos visai Å¡eimai, teko rÅ«pintis dukters sveikata, jÄ skiepyti.IeÅ¡kovo A.

V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi atsakovo neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovo sveikatai žala padaryta nebuvo. NatÅ«ralu, kad ieÅ¡kovas, pamatęs, kad jo mažametis vaikas buvo sužalotas, galėjo patirti stresÄ , nerimÄ , tačiau tokių dvasinių praradimų atlyginimÄ Ä¯statymas nenumato. Be to, kaip paaiÅ¡kino pats ieÅ¡kovas, jis yra statutinis pareigÅ«nas, turintis leidimÄ neÅ¡ioti Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡. m. vasario 2 dienÄ praėjo medicinę apžiÅ«rÄ .

Teismui nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog medicininis A. V. įvertinimas yra neigiamas, kad jam diagnozuotos kokios nors ligos dėl buvusio įvykio, jog jam nebuvo leista toliau neÅ¡ioti Å¡aunamÄ jį ginklÄ . IeÅ¡kovo teiginiai dėl rÅ«pinimosi dukterimi, vežiojimo jÄ perriÅ¡ti, skiepyti, kitaip tariant mažametės globa, pagalbos teikimas, lankymasis gydymo įstaigose apima tėvų pareigÄ taip elgtis atitinkamose situacijose, todėl nesuponuoja iÅ¡vados, jog dėl to tėvai ar vienas iÅ¡ tėvų patyrė neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, kad Å¡is įvykis sugadino Å¡eimos atostogas, nepagrįstas jokiais šį teiginį patvirtinančiais įrodymais. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog atostogauti į UkrainÄ trims savaitėms visa Å¡eima po įvykio visgi važiavo. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, kaip rÅ«pestingas tėvas, dėl savo dukters iÅ¡gyveno, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovo patirti iÅ¡gyvenimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.Atsižvelgiant į iÅ¡dėtytÄ , ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 str. 2 dalis numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 66-67). Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 363 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 82-83). Atsakovo atstovas praÅ¡o nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, nes ieÅ¡kovas netinkamai elgėsi procese, tikslino ieÅ¡kinį.Nustatyti teisingÄ neturtinės žalos dydį yra teismo pareiga. IeÅ¡kovai, reikÅ¡dami ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodo tokį neturtinės žalos dydį, kokį mano, kad yra patyrę, bet faktÄ , kad neturtinė žala iÅ¡ viso buvo padaryta, konstatuoja ir galutinį jos dydį nustato teismas.

Dėl to, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neturi reikšmės tai, kad ieškovė prašė priteisti daugiau neturtinės žalos, bet teismas priteisė jos mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šiuo atveju svarbu, jog ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovo A. V. atžvilgiu, buvo atmestas, todėl iš esmės ieškinys patenkintas 50 procentų. Atsakovo atstovas prašo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovo atžvilgiu, tačiau teismas konstatuoja, jog ieškovo elgesys nebuvo procesiškai netinkamas, kadangi ieškinys buvo tikslintas dar parengiamojo teismo posėdžio stadijoje, o ne perėjus prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir tuo nebuvo užvilkintas bylos nagrinėjimas.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš esmės 50 procentų, iš atsakovo ieškovo naudai proporcingai priteistinos 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus aplinkybes, susijusias su atsakovo neveikimu įvykio metu bei po įvykio, vadovaujantis CPK 93 str. 4 d., pagal kurį teismui leidžiama nukrypti nuo įstatyme nustatytos bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisyklės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis turėjo teisę kreiptis su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimais bei vadovaujantis CPK 3 str. 7 d.

įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176-178, 259-260, 268-270 str. str., teismas, n u s p r e n d ž i a: Ieškinį patenkinti iš dalies.Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. V., atstovaujamai įstatyminio atstovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Likusioje dalyje ieškinį atmesti.       Priteisti iš atsakovo G.

J. 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui A. V..       Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja              Inga Staknienė