2016-06-15 Nr. AB-12775-3-61-3-01234-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-514-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01234-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ZSGB“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ZSGB“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2016 m. kovo 24 d. Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) įsakymą „Dėl licencijos UAB „ZSGB“ organizuoti lažybas panaikinimo“ Nr. DI-123 (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Tarnybos Įsakymo galiojimą, kad pareiškėjas galėtų toliau vykdyti licencijuotą veiklą.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę grindė tuo, kad panaikinus licenciją pareiškėjui užkirstas kelias vykdyti norimą ūkinę-komercinę veiklą. Pareiškėjas yra atlikęs investicijas į verslą, veda derybas su verslo partneriais, tačiau dėl priimto Įsakymo nebegali toliau vykdyti savo veiklos, o tai bendrovę veda prie bankroto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi priėmė UAB „ZSGB“ skundą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino – laikinai sustabdė Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos 2016 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. DI-123 galiojimą. Nurodė, kad teismo nutartis užtikrinti reikalavimą vykdoma skubiai.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo teiginiai, susiję su esamais ir būsimais finansiniais nuostoliais, pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, tačiau, nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad tik šioje byloje įvertinus skundžiamo Įsakymo teisėtumą ir jo priėmimo pagrindą, būtų galimas objektyvus bei visapusiškas faktinių aplinkybių, nulėmusių Įsakymo panaikinimo pagrindą (veiklos nevykdymą) ištyrimas. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, keliamas ginčas iš esmės nenagrinėjamas ir nevertinamas reiškiamų reikalavimų pagrįstumas, todėl darytina išvada, kad siekiant užtikrinti galimybę tinkamai įvykdyti būsimą teismo sprendimą, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę laikinai sustabdyti Tarnybos Įsakymo galiojimą. Pagal nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo pobūdį yra pagrindas teigti, kad pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, t. y. nustačius, kad licencijos panaikintos nepagrįstai, pareiškėjas patirtų neproporcingą žalą, dėl kurios vėliau įgytų teisę kreiptis su skundu į atsakovą, o tai savo ruožtu, galimai sukeltų neproporcingą žalą atsakovui, bei galimai kilusių pasekmių pašalinimas taptų sudėtingu ar net neįmanomu.

III. Atsakovas Tarnyba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį dalyje dėl teismo sprendimo laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Atskirajame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Pareiškėjas teismui nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio pareiškėjo argumentus, apie vykdomą veiklą bei bendrovės finansinę būklę. Bendrovė per visą licencijos organizuoti lažybas galiojimo laikotarpį nepateikė Tarnybai nei vienos iš teisės aktuose numatytų pateikti ataskaitų, kadangi faktiškai nevykdė licencijoje nurodytos veiklos.

2) Teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Pareiškėjas UAB „ZSGB“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

1) Pareiškėjas buvo steigtas siekiant vykdyti nuotolinius lošimus, nes buvo tikimasi, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, leidžiantys vykdyti nuotolinius lošimus bus patvirtinti. Bendrovei gavus licenciją ji pradėjo savo veiklą, pasitvirtino lažybų reglamentą, pradėjo kurti tinklapį, ieškoti tinkamų vietų lažybų punktams, derėtis su potencialiais investuotojais į bendrovės veiklą, bei laukti Azartinių lošimų įstatymo įsigaliojimo, kad žinotų aiškius reikalavimus, kurie keliami bendrovėms, norinčioms vykdyti nuotolinius lošimus (tai buvo esminis ir pagrindinis klausimas iš bet kurio investuotojo). Teigia, kad licencijos formuluotė suponuoja, kad ūkio subjekto vykdoma veikla, kuria yra rengiamasi vykdyti lažybas (turi patvirtintą lažybų reglamentą, kuria ir derina naujus lažybų reglamentus, kuria tinklapius, ieško patalpų lažybų punktams bei derasi dėl jų nuomos sutarčių sąlygų, ieško investuotojų ir t.t.), yra licencijoje numatytos veiklos vykdymas. Šiuo atveju akivaizdu, kad lemiamas kriterijus yra tai, ar bendrovė apskritai vykdo veiksmus, kurie rodo siekiamybę veikti pagal licenciją ar ne (pvz. ji vykdo prekybą mašinomis, nepaisant to, kad yra gavusi licenciją organizuoti lažybas).

2) Pateikia argumentus dėl, pareiškėjo nuomone, ydingo reglamentavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 143 patvirtintose Azartinių lošimų licencijavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), akcentuoja, kad pareiškėjui nepagrįstai pritaikyta griežčiausia prievartos priemonė – licenzijos atėmimas.

3) Tarnyba atskirajame skunde nurodo, kad bendrovės finansinė būklės duomenys nebuvo pateikti teismui, prašant laikinųjų apsaugos priemonių, ar nebuvo teiktos finansinės ataskaitos, tačiau Tarnyba bendrovei niekada nereiškė pastabų dėl netinkamo veikimo, kad nebuvo pateiktos tam tikros ataskaitos, todėl tai nėra šios bylos klausimas.

4) Yra akivaizdi disproporcija tarp maksimaliai neigiamų pasekmių pareiškėjui, kai užkertama galimybė vykdyti veiklą, ir priimto Įsakymo, kuriuo panaikinta licencija. Įsakymu nėra apsaugomos jokios vertybės ar viešasis interesas, tiesiog formaliai panaikinama licencija, nes vadovaujantis Taisyklėmis, bendrovė galėtų nedelsiant prašyti išduoti naują licenciją ir akivaizdu, kad ją gautų iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties dalies, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir laikinai sustabdė Tarnybos 2016 m. kovo 24 d. (nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta įsakymo data 2016-05-24 laikytina rašymo apsirikimu) įsakymo „Dėl licencijos UAB „ZSGB“ organizuoti lažybas panaikinimo“ Nr. DI-123 galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Kitaip sakant, pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pavyzdžiui, reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti 2016 m. kovo 24 d. Lošimų priežiūros tarnybos įsakymo „Dėl licencijos UAB „ZSGB“ organizuoti lažybas panaikinimo“ Nr. DI-123 galiojimą, iš esmės grindė tuo, kad panaikinus licenciją pareiškėjui užkirstas kelias vykdyti norimą ūkinę-komercinę veiklą, pareiškėjas yra atlikęs investicijas į verslą, veda derybas su verslo partneriais, tačiau dėl priimto Įsakymo nebegali toliau vykdyti savo veiklos, o tai bendrovę veda prie bankroto. T. y., pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą siejo su neigiama Įsakymo įtaka jo finansinei padėčiai, kas, minėta, paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, be to, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nepateikė argumentų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas.

Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas vykdo veiklą, kuriai buvo išduota licencija – organizuoti lažybas, tad jos galiojimo panaikinimas nepažeistų adekvatumo siekiamam tikslui, proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Kartu pastebėtina, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012), tad dalis pareiškėjo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų laikytini nesusijusiais su šioje byloje nagrinėjamu klausimu – būtent reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumu nagrinėjamu atveju.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertindamas faktines bylos aplinkybes, aiškindamas bei taikydamas proceso teisės normas, priėjo nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Tarnybos Įsakymo galiojimą, todėl ši nutarties dalis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetant.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ABTĮ 71 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas nutartį vykdyti skubiai, net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę egzistuoja, būtų laikytinas pertekliniu. Nagrinėjamu atveju, pripažinus, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė pritaikyta nepagrįstai, atitinkamai naikintina ir nutarties dalis dėl skubaus nutarties vykdymo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą. Proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012; 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties dalis, kuriomis teismas tenkinto prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos 2016 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. DI-123 galiojimą, ir nurodė, kad teismo nutartis užtikrinti reikalavimą vykdoma skubiai, panaikinti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ZSGB“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė