d777e718-cba3-4be0-942b-e2f7d7f80f0f · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Administracinė byla Nr. ATP-1190-487/2014                                                                             Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00982-2014-5                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.5. (S)                                                                                                    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. gruodžio 3 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V.

P. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nutarimo, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir jam skirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, n u s t a t ė : V. P. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad 2014-08-15 20.25 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į gale važiuojantį automobilį Mitsubishi Carisma, v.n. (duomenys neskelbtini) Apie įvykį policijai nepranešė, iÅ¡ įvykio vietos pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 106 p., 119 p., 231.1 p. reikalavimus.V.

P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nutarimo dalį, kuria jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. bei Å¡ioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti. Nurodo, kad įvykio metu jis, išėjęs iÅ¡ parduotuvės, skubėjo namo. Ä®sėdęs į automobilį, važiavo atbulas iÅ¡ stovėjimo vietos į pagrindinę gatvę, važiuodamas atsitrenkė į nukentėjusiosios L. J. automobilį bei jį apgadino.

Kadangi labai skubėjo namo, pasiÅ«lė nukentėjusiajai kuo greičiau susitarti geruoju, tačiau ji nesutiko. Paskambinus 112, norint praneÅ¡ti apie įvykį, prisiskambinti nepavyko. Apie tai pasakius nukentėjusiajai, ji pati ėmė skambinti pareigÅ«nams ir jai po kurio laiko pavyko tai padaryti. Ä®vykio metu, jis nebuvo girtas ar iÅ¡gėręs, tačiau susinervino dėl to, jog namie liko vieni vaikai, o jis dėl savo kaltės turės gaiÅ¡ti laikÄ eismo įvykio vietoje. Galimai dėl to su nukentėjusiÄ ja elgėsi netaktiÅ¡kai, o ji pamanė, jog jis yra iÅ¡gėręs ir bandys iÅ¡važiuoti iÅ¡ įvykio vietos.

Anot apelianto, jis to daryti neketino, prieÅ¡ingai, apytiksliai po valandos, nesulaukus policijos pareigÅ«nų, nukentėjusiajai pasakė, kad eina namo, paaiÅ¡kinus, kad namie vieni liko maži vaikai ir jis daugiau laukti nebegali. Pažymėjo, kad automobilis liko stovėti toje pačioje padėtyje, kurioje buvo susidÅ«rimo metu, be to, jame paliko ir visus dokumentus tam atvejui, jei jų prireiktų policijos pareigÅ«nams. MaÅ¡inos rakteliai taip pat liko pas nukentėjusiÄ jÄ . Apeliantas pažymėjo, kad jo sukeltame įvykyje nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, buvo tik apgadintos transporto priemonės, kurių savininkams nesutarus į eismo į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai.

Apelianto manymu, jis eismo įvykio metu nepažeidė Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų, todėl, palikęs eismo įvykio vietÄ ir pėsčiomis nuėjęs namo, nepadarė ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo. Anot V. P., apylinkės teismas, patraukdamas jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., nepagrįstai jo veiksmus vertino kaip pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos. Anot apelianto, įvykus eismo įvykiui, jis sustojo ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nebandė kokiu nors bÅ«du paslėpti eismo įvykio pėdsakus: tiek savo automobilį, tiek visus su juo susijusius dokumentus jis paliko įvykio vietoje tam, kad visas eismo įvykio aplinkybes policijos pareigÅ«nai galėtų tinkamai užfiksuoti.

Savo kaltės dėl eismo įvykio neneigia, bandė su nukentėjusiÄ ja susitarti geruoju, o nepavykus, tiek jo, tiek nukentėjusiosios iniciatyva buvo kviesti pareigÅ«nai. Jų nesulaukus, jis išėjo namo ne tam, kad iÅ¡vengtų administracinės atsakomybės ar pareigos atlyginti nukentėjusiajai žalÄ , bet dėl objektyvių priežasčių ir tik todėl, kad policijos pareigÅ«nai užtruko atvykti į įvykio vietÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių mano, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybės ir dėl to padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės.Taip pat pažymi, kad po susidÅ«rimo jis pats paskambino telefonu 112, norėdamas iÅ¡kviesti pareigÅ«nus, tačiau neprisiskambino.

Å iÄ aplinkybę buvo minėjęs ir apylinkės teismui, tačiau teismas nesiėmė veiksmų tai patikrinti, formaliai nurodęs, kad byloje nėra tokių duomenų, ir laikė jo nurodytÄ aplinkybę neįrodyta, nes įrodymų nepateikė ir jis pats. Tuo pirmosios instancijos teismas jam pačiam perkėlė pareigÄ Ä¯rodinėti savo nekaltumÄ .Be to, apelianto manymu, apylinkės teismas, skirdamas jam subendrintÄ nuobaudÄ ir atimdamas teisę vairuoti transporto priemones, akivaizdžiai pažeidė tiek proporcingumo, tiek ATPK 257 str., 284 str. nuostatas.

Jis teismui buvo pateikęs duomenis, jog augina keturis mažamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus, taip pat darbo sutartį dirba mÅ«rininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Anot apelianto, teismas Å¡ių duomenų ir dokumentų nenagrinėjo, jų galimos įtakos priimamam sprendimui neanalizavo ir skundžiamame nutarime dėl jų visiÅ¡kai nepasisakė, nors, pasak apelianto, atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, bÅ«tų galima jam skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali.Apeliantas akcentavo, kad, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, turės atsisakyti taip ilgai ieÅ¡koti mÅ«rininko darbo, nes kitaip nei automobiliu pasiekti Vilniaus miestÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo neįmanoma.

Netekęs darbo, naujo, kurį galėtų pasiekti iš savo gyvenamosios vietos be automobilio, tikrai nesusiras, nes tokio kaimo vietovėje tiesiog nėra. Ši aplinkybė neigiamai atsilieps ir be to pakankamai sudėtingai jo šeimos materialinei padėčiai. Taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kaime nėra sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių, kurias, turint mažamečius vaikus, tenka lankyti po keliolika kartų per metus. Be nuosavos transporto priemonės tai daryti yra labai sudėtinga, ypač kai prireikia skubios medikų pagalbos arba tiesiog vaistų.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame kaime nėra ir net elementarios parduotuvės, kur galima bÅ«tų įsigyti maisto produktų ir pirmojo bÅ«tinumo prekių. Artimiausia parduotuvė yra (duomenys neskelbtini) kaime, iki kurios nuo jo gyvenamosios vietos yra 8 km kelio. Todėl, atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, tai turės akivaizdžiai sunkesnes pasekmes, negu reikia ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, o atsižvelgus į visumÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, visapusiÅ¡kai, objektyviai ir iÅ¡samiai įvertinus skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes yra pagrįstos prielaidos taikyti ATPK 301 str. 1 d. nuostatas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Institucija praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nutarimÄ palikti nepakeistÄ bei apelianto skundÄ atmesti.

Nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į apelianto asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes bei priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutarimÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykio dalyviai eismo įvykio vietoje dėl įvykio aplinkybių nesusitarė ir eismo įvykio deklaracijos nepildė. Dėl ko eismo įvykio kaltininkas privalėjo apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai ir likti įvykio vietoje, o ne savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alinti.

Kaltininko versija, jog jis skambino telefonu bendrajam pagalbos centrui, tačiau niekas neatsiliepė, laikytina tik V. P. bandymu iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Net jei tai ir bÅ«tų tikra aplinkybė, tai neteiktų teisės V. P. pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Be to, institucijos nuomone, V. P. nurodomos aplinkybės yra reikÅ¡mingos, tik skiriant sankcijos ribose numatyto dydžio nuobaudÄ , tačiau nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 str.V. P. apeliacinis skundas netenkintinas.Ginčo dėl padaryto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., nėra.

Nesutinkama dėl pažeidėjo veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d. bei keliamas skirtos nuobaudos individualizavimo klausimas.Pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis.

Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Patikrinus bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V.

P. padarė jam inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d. Visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės veiksmų kvalifikavimui buvo iÅ¡tirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais apelianto kaltę padarius jam inkriminuojamÄ teisės pažeidimÄ . Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimÄ remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Pagal Å¡io pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiÅ¡kia tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Kaip matyti, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde V. P. nurodė, jog iÅ¡ eismo įvykio pasitraukė tik todėl, kad policijos pareigÅ«nams užtrukus atvykti, jis išėjo namo, kadangi juose buvo likę vieni mažamečiai vaikai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad V. P., suprasdamas, jog kliudė kitÄ automobilį ir jį apgadino, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimo, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. P. atsakomybės klausimÄ pagal ATPK 130 str. 1 d., vertino ne tik byloje surinktų raÅ¡ytinių visumÄ , bet ir teismo posėdžio metu apklausto paties pažeidėjo, taip pat liudytojo policijos pareigÅ«no ir nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus.

Taigi, kaip matyti, teismas rėmėsi betarpiÅ¡kai pažeidimÄ mačiusios nukentėjusiosios L. J. paaiÅ¡kinimu, kuriame ji nurodė, kad 2014-08-15 apie 20.15 val. į jos automobilį Mitsubishi Carisma, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo atbuline eiga judėjęs automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), kurį kaip vėliau iÅ¡aiÅ¡kėjo vairavo V. P.. Nukentėjusioji pažymėjo, kad V. P. iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio, ėmė Å¡aukti ant jos, vartojo keiksmažodžius. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad V.

P. besiruoÅ¡iant važiuoti iÅ¡ įvykio vietos, ji iÅ¡ pastarojo paėmė raktelius. Nukentėjusios manymu, V. P. buvo iÅ¡gėręs, jis elgėsi agresyviai. Dėl Å¡ių priežasčių ji nebandė su juo tartis ir iÅ¡ karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. V. P. pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos bei po kurio laiko vėl į jÄ sugrįžus, jis trenkdamas kumščiu sulankstė ir jos automobilio kapotÄ . Kai į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, V. P. jau nebebuvo. Nors policijos pareigÅ«nai bandė jo ieÅ¡koti, bet jo nerado.

Å ias iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes nukentėjusioji parodė, ir teikdama paaiÅ¡kinimÄ policijos komisariatui, kuriame taip pat nurodė, kad po eismo įvykio, V. P., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, keikėsi ir grasino nukentėjusiajai, pamatęs kÄ padarė, bandė važiuoti dėl ko ji iÅ¡ pastarojo paėmė raktelius. V. P. paėmęs automobilio dokumentus bandė Å¡alintis, tačiau ji Å¡iuos dokumentus iÅ¡ jo paėmė. Dėl to, jai buvo grasinama susidorojimu. V. P. keikdamasis nuėjo link miestelio, o po kurio laiko, kol buvo laukiama policijos pareigÅ«nų, grįžęs siÅ«lė pinigų, tačiau jai nesutikus, toliau keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais bei kelis kartus kumščiu sudavė per jos automobilio kapotÄ , padarydamas jame įlenkimus (b. l. 6).Liudytojas Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patrulis G.

K. tiek tarnybiniame praneÅ¡ime, tiek teismo posėdyje nurodė, kad, gavus praneÅ¡imÄ apie eismo įvykį ir nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko nukentėjusioji, kuri paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji jį informavo, kad eismo įvykio kaltininkas ketino bėgti, todėl ji iÅ¡ pastarojo paėmė raktelius ir automobilio dokumentus, kuriuos perdavė jiems. Abu automobiliai buvo apžiÅ«rėti ir užfiksuoti padaryti pažeidimai. Å io pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodoma, kad nukentėjusiosios manymu, V.

P. buvo neblaivus, jo kalba buvo neriÅ¡li. V. P. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jis laisva pavara nuriedėjo į Å¡alikelę. V. P. paėmęs dokumentus nueidinėjo, dėl ko nukentėjusioji iÅ¡ jo rankų paėmė automobilio dokumentus. V. P. pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos, bei grįžus maždaug po 40 min., pastarasis siÅ«lė atlyginti žalÄ ir policijos nekviesti, tačiau nukentėjusiajai nesutikus, ėmė keiktis ir grasinti, bei kelis kartus kumščių trenkęs per variklio dangtį pasiÅ¡alino nežinoma kryptimi.

Patikrinus galimas vairuotojo buvimo vietas, jis surastas nebuvo (b. l. 5).Abejoti Å¡ių įrodymų patikimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo policijos pareigÅ«no teismo posėdžio metu duotose paaiÅ¡kinimuose, tiek byloje esančiuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose aplinkybės iÅ¡dėstytos nuosekliai, logiÅ¡kai, neprieÅ¡taringai. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji ar liudytojas policijos pareigÅ«nas siekė apkalbėti apeliantÄ bei buvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl netikėti nurodytomis aplinkybės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykių susiję dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Jeigu tokios deklaracijos neturi nei vienas eismo įvykio dalyvis, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant Å¡varaus popieriaus lapo, kuriame nurodomos visos su eismo įvykių susijusios reikÅ¡mingos aplinkybės. Jeigu dėl eismo įvykio nesutariama, su eismo įvykiu susiję dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .Kaip matyti iÅ¡ turimų duomenų, yra akivaizdu, kad Å¡ioje konkrečioje situacijoje, eismo įvykio dalyviai įvykio vietoje dėl įvykio aplinkybių nesusitarė bei eismo įvykio deklaracijos nepildė.

Dėl Å¡ių priežasčių V. P. privalėjo likti eismo įvykio vietoje ir laukti pareigÅ«nų atvykimo, o ne iÅ¡ jos pasiÅ¡alinti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas V. P. atžvilgiu iÅ¡keltÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir priimdamas procesinį sprendimÄ , nenustatė, jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu, toks pažeidėjo pasiÅ¡alinimas nebÅ«tų laikomas pažeidimu ATPK 130 str. 1 d. prasme. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad iÅ¡ įvykio vietos jis pasiÅ¡alino nesulaukęs pareigÅ«nų ir tik todėl, kad namie jo laukė vieni palikti mažamečiai vaikai, atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumÄ , nelaikytina iÅ¡imtinė ir nagrinėjamu atveju esminės reikÅ¡mės neturi.Apeliacinio teismo manymu, apelianto nurodomas argumentas, jog jis eismo įvykio metu nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir nepadarė ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo, kadangi nebandė paslėpti kokiu nors bÅ«du eismo įvykio pėdsakus, pažymint, kad tiek patį automobilį, tiek visus su juo susijusius dokumentus jis paliko įvykio vietoje, tam kad visas įvykio aplinkybes policijos pareigÅ«nai galėtų tinkamai užfiksuoti, vertintinas kritiÅ¡kai.

Byloje esančių duomenų pagrindų, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde nustatyta, kad bÅ«tent nukentėjusiosios iniciatyva, V. P. įvykus eismo įvykiui, automobiliu negalėjo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Pažeidėjui besiruoÅ¡iant važiuoti, ji automobilio raktelius iÅ¡ jo paėmė, taip pat pastarajam bandant Å¡alintis iÅ¡ eismo įvykio vietos, iÅ¡ jo paėmė ir dokumentus. Å ias aplinkybes nukentėjusioji nurodė tiek savo paaiÅ¡kinime policijos komisariatui, tiek duodama paaiÅ¡kinimÄ pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Kaip buvo minėta aukščiau, byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji duodama tokius parodymus, siekė apkalbėti apeliantÄ bei bÅ«tų buvusi suinteresuota bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie V. P. paaiÅ¡kinimai yra paneigti, todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės laikytinos kaip pasirinkta apelianto gynybos priemonė, siekiant iÅ¡vengti griežtos administracinės atsakomybės.Nors V. P. teigia, kad po eismo įvykio, jis bandė pats prisiskambinti bendrajam pagalbos centrui, tačiau jam nepavyko, o teismas nesiimdamas veiksmų tai patvirtinti, laikė Å¡iÄ aplinkybę neįrodytÄ , konstatavęs, jog šį faktÄ Ä¯rodančių duomenų nepateikė ir jis pats, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , laikytina, kad nagrinėjamu atveju Å¡i aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės. Pažymėtina, kad net jeigu Å¡is faktas ir pasitvirtintų, tai neteiktų teisės V.

P. pasišalinti iš eismo įvykio vietos.Šių aptartų duomenų pagrindu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo. Jo, kaltė yra įrodyta ne tik bylos rašytine medžiaga, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nukentėjusiosios paaiškinimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, transporto priemonės apžiūros aktais, fotonuotraukomis, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, bet ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios, taip pat liudytojo policijos pareigūnų duotais paaiškinimais bei iš esmės ir paties pažeidėjo paaiškinimais, kur jis nurodė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesulaukęs policijos pareigūnų.Taip pat apeliaciniu skundu ginčijama ne tik V.

P. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., tačiau nesutinkama ir su jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu, teigiant, kad ji yra per griežta ir praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti.IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ V. P., atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , jo asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo administracinės nuobaudos skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, kuriais remiantis praÅ¡oma suÅ¡velninti V.

P. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ , sprendžia kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, apelianto asmenybę, padarytų pažeidimų pavojingumÄ , kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstai V. P. skyrė galutinę subendrintÄ administracinę nuobaudÄ - 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Å velninti paskirtÄ administracinę nuobaudÄ apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.ATPK 301 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Å¡io kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Å¡io kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vieningai formuojamÄ teismų praktikÄ , pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, kuriais remiantis V. P. buvo paskirta minimali ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis augina keturis mažamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus, taip pat dirba įmonėje, kuri randasi Vilniuje, pažyminti, kad vietoje kurioje gyvena, nėra nei sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, vaistinių nei parduotuvės, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sudarys jam ir jo Å¡eimai nepalankiÄ situacijÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis ATPK 301 str. prasme.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones, užtikrinant nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos vertinimu, Trakų rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: Trakų rajono apylinkės teismo 2014-09-26 nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                          Jolanta Čepukėnienė