d776b0e9-e31e-4a70-bd04-a39102e76048 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-609-298/2021 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00801-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.13.3. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. balandžio 29 d Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Vaclavas KarÅ¡ulis, sekretoriaujant V. Ž., dalyvaujant A. G., nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs A. G. praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų už suteiktas advokato paslaugas priteisimo administracinio nusižengimo byloje, n u s t a t ė :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas A. G. prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė bylinėjantis administracinio nusižengimo byloje ir šias išlaidas jis prašo priteisti iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro advokato paslaugos, kurių suma 1436,87 Eur bei kitos bylinėjimosi išlaidos – 514,25 Eur, iš kurių 302,50 Eur sumokėta matininkui ir 211,75 Eur - antstoliui.

A. G. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pripažinimu, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismo posėdžio metu A. G. paaiÅ¡kino, kad kaip jis ir nurodė praÅ¡yme, kurį palaiko, patyrė advokato iÅ¡laidas, byla iÅ¡ esmės buvo iÅ¡spręsta jo naudai. Valstybė yra stiprioji pusė ir jam neaiÅ¡ku, kodėl advokato iÅ¡laidos jam nepriteisiamos; be to, Konstitucinis teismas dėl to irgi yra pasisakęs. Esmė yra tokia, kad jis kreipėsi į administracinį teismÄ , jam priteisė iÅ¡laidas, bet apeliacine tvarka sprendimÄ jam panaikino, keitėsi praktika tuo klausimu; ir čia jis kreipėsi ir patyrė iÅ¡laidas, jis tik iÅ¡laidas patiria ir nieko negauna, juk jis ne teisininkas; ne jo pareiga nurodyti teisinę bazę.

Atsiliepimas (institucijos) yra Å¡abloninis, kaip kratinys, iÅ¡trauktos frazės ir suraÅ¡ytos. Advokato paslaugos jam kainavo 1436,87 Eur, tačiau jis iÅ¡ savo lėšų taip pat samdė matininkÄ , mokėjo antstoliui, kad pagrįsti tam tikras aplinkybes, kitaip tariant, tai yra susijusios iÅ¡laidos (514,25 Eur). Tiki, kad gyvena teisinėje valstybėje ir kiekvienas turi teisę į advokato iÅ¡laidas, laimėjęs bylÄ asmuo turi atgauti iÅ¡laidas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko.

Pažymėjo, kad nustatyta, jog 2017-11-16 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas V. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ (toliau - Protokolas). Protokole buvo iÅ¡dėstyta, kad 2017-08-04 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius (toliau - Tarnyba) surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Aktas) ir nustatė, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (duomenys neskelbtini) savavaliÅ¡kai, vykdydami savo turimÄ teisę, ginčijamÄ kaimynų (duomenys neskelbtini), nepadarydami esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, įrengė metalinę tvorÄ ant servitutinio kelio, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) teisę į tinkamÄ ir netrukdomÄ naudojimÄ si servitutu ir padarė nusižengimÄ . 2018-02-20 teismas iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ Nr. 11-25-834/2018 pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.

G. skundÄ dėl Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus 2017-12-07 nutarimo Nr. 57ANN-133699663-17 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo ir A. G. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus 2017-12-07 nutarimÄ Nr. 57ANN-133699663-17 panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo tirti. 2018-09-19 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjas A. Z. priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-25-834/2018 ir priimti papildomÄ nutarimÄ dėl bylos nagrinėjimo teisme patirtų iÅ¡laidų priteisimo.

Nurodo, kad civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 277 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimų ar savo inciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ , jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio Å¡alys pateikė įrodymus ir davė paaiÅ¡kinimus, sprendime yra neiÅ¡spręstas. Pažymi, kad galimybė administracinio nusižengimo byloje priimti papildomÄ nutarimÄ dėl bylos nagrinėjimo teisme patirtų iÅ¡laidų priteisimo atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK nenumatyta, todėl CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos.

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidų klausimas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 666 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžiamas kartu su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla ir dėl to pasisakant baigiamajame teismo procesiniame sprendime. Esant pagrindui, neiÅ¡sprendus Å¡io klausimo baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu, toks teismo procesinis sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka aukÅ¡tesnės instancijos teismui bendrais pagrindais, bet ne sprendžiamas to paties teismo priimant administracinio nusižengimo byloje papildomÄ nutarimÄ dėl iÅ¡laidų priteisimo.

Vadovaujantis ANK 666 straipsniu, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, reglamentuojančia proceso iÅ¡laidų priteisimÄ , t. y. BPK 103 - 106 straipsniais. Nors ANK 666 str. nustatyta, kad sprendžiant dėl administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo metu kilusių iÅ¡laidų atlyginimo, Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik tiek, kiek neprieÅ¡tarauja įstatymo, reglamentuojančio administracinius nusižengimus ir jų teisenÄ , prasmei bei tikslams.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 dalimi, be proceso iÅ¡laidų, iÅ¡vardytų Å¡io straipsnio 1- 5 punktuose, proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu ir todėl nagrinėjamu atveju tokių proceso dalyvio (Å¡iuo atveju - iÅ¡teisintojo) iÅ¡laidų, patirtų pačiam savo nuožiÅ«ra (pasirinktam) gynėjui - advokatui atlyginti (apmokėti) iÅ¡ valstybės lėšų nepriteistinas.

Tokias iÅ¡laidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pasikvietė gynėjÄ ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-76-222/2016. Publikuota „Teismų praktika“, Nr. 45, 2016). Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis. PraÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis klausimas iÅ¡sprendžiamas esant pagrįstam praÅ¡ymui, priimant galutinį procesinį sprendimÄ .

Tačiau baudžiamojo proceso terminai nustato procesinę reikÅ¡mę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laikÄ (BPK 99 straipsnis). ANK 39 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos. ANK 623 straipsnis nustato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali bÅ«ti paduotas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Jeigu Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu raÅ¡ytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminÄ per deÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismo priimti nutarimai ir nutartys įsiteisėja per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jų paskelbimo dienos, jeigu nebuvo apskųsti apeliacinės instancijos teismui (ANK 635 straipsnio 4 dalis).

BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Pažymi, kad civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Atsižvelgdami į tai, kas iÅ¡dėstyta, mano, kad iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. II-25-834/2018 ir priimti papildomÄ nutarimÄ dėl bylos nagrinėjimo teisme patirtų iÅ¡laidų priteisimo praÅ¡yme iÅ¡dėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl praÅ¡ymas turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

PraÅ¡ymas netenkintinas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo A. G. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį 2017-12-07 priimto nutarimo Nr. 57ANN-133699663-17 (toliau – Nutarimas) pagrindu (dėl į servitutinio kelio dalį pastatytos įsiterpusios metalinės tvoros), kurį priėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius. Nustatyta, jog dėl Nutarimo su skundu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus, kuris 2018-02-20 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-25-834/2018 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2017-12-07 nutarimÄ panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo tirti. 2018-09-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus priimtu nutarimu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena.

Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019-05-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1214-244/2018 pareiškėjo A. G. skundas tenkintas iš dalies, ir jam priteista iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1951,12 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2020-10-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2094-629/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-05-16 sprendimas pakeistas: panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-05-16 sprendimo dalis, kuria pareiškėjui A.

G. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteista 1951,12 Eur turtinės žalos atlyginimo; kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-05-16 sprendimo dalis palikta nepakeista. Visų pirma pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas kreipiasi į teismÄ dėl jo patirtų 1951,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-25-834/2018. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, dėl tos pačios 1951,12 Eur sumos, tik įvardintos kaip turtinė žala, jau kreipėsi į specializuotÄ kompetencijos teismÄ â€“ Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Atkreiptina, kad teismų praktikoje pareiÅ¡kimo tapatumas apsprendžiamas pagrindiniais trimis kriterijais: pirma, kai pareiÅ¡kėjas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos Å¡alys; antra, kai sutampa pareiÅ¡kimo dalykas, tai yra ginčo materialusis santykis - teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das; trečia, kai yra tas pats pareiÅ¡kimo pagrindas, t. y. reiÅ¡kiant naujÄ pareiÅ¡kimÄ , neturi bÅ«ti nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios jau yra (arba buvo) teisminio nagrinėjimo dalykas kitoje nagrinėjamojoje byloje.

PareiÅ¡kimo pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai pareiÅ¡kimas grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus pareiÅ¡kimo pateikimo situacijÄ . Antra, kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas kreipiasi dėl 1951,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kurias, kaip jis teigia sudaro: 1436,87 Eur advokato paslaugos, 514,25 Eur kitos iÅ¡laidos, iÅ¡ kurių 302,50 Eur patirtos matininkui iÅ¡laidos ir 211,75 Eur antstolio paslaugos; prideda tai patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus.

Teismas, susipažinęs su raÅ¡ytine bylos medžiaga, nustatė, kad pareiÅ¡kėjo nurodomos 302,50 Eur kaip patirtos iÅ¡laidos matininkui niekaip nesusijusios su administracinio nusižengimo byloje Nr. II-25-834/2018 patirtomis iÅ¡laidomis, kadangi jos pareiÅ¡kėjui susidarė dar iki Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius 2017-12-07 priimto nutarimo Nr. 57ANN-133699663-17 priėmimo (sÄ skaita už atliktus darbus pagal 2017-12-01 sutartį, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo data – 2017-01-31).

Trečia, 2017-01-01 įsigaliojo ANK, kuris pakeitė Administracinių teisės pažeidimų kodeksÄ , pasikeitė ir teisinis reglamentavimas. PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodomoms atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtoms iÅ¡laidoms jau galiojo ANK 666 straipsnis, kuris nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylÄ naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba.

Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių iÅ¡laidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Ketvirta, pažymėtina teismų praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BPK 105 straipsnio 6 dalies normų taikymas yra tiesiogiai susijęs su privataus kaltinimo institutu (pagal BPK 408 straipsnio 1 dalį privataus kaltinimo bylose skundÄ paduoda ir kaltinimÄ teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusÄ ; privatus kaltinimas galimas dėl veikų, nustatytų BPK 407 straipsnyje).

Tačiau jis 2017 m. liepos 11 d. BPK pakeitimais, įsigaliojusiais 2017 m. spalio 1 d., buvo panaikintas. Galiojant privataus kaltinimo institutui, jis buvo apibÅ«dinamas kaip specifinis teisinis konflikto sprendimo bÅ«das, kai tam tikro konflikto juridizavimÄ ir asmens patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn lemia ne valstybės institucijų, o nukentėjusiojo valia kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas tam, kad bÅ«tų pradėtas baudžiamasis procesas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Atitinkamai galiojusios BPK normos (407, 408 straipsniai) aptarė Å¡ios baudžiamojo proceso formos specifinius bruožus: procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas; BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikaltimų bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas; kaltinimÄ palaiko nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Atitinkamai privačiam kaltintojui neįvykdžius pareigos įrodyti savo iÅ¡keltÄ kaltinimÄ , atsiranda pagrindas taikyti jam procesinės atsakomybės priemones – tai atsakomybė už proceso iÅ¡laidas, nes proceso Å¡alys buvo vertinamos kaip lygiateisiai privatÅ«s asmenys.

Pagrindinė proceso iÅ¡laidų paskirtis buvo privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas, nes atsakomybė už proceso iÅ¡laidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-16-1073/2020 ir joje nurodyta praktika). Kasacinio teismo pažymėta, kad po 2017 m. liepos 11 d. BPK pakeitimų proceso įstatyme liko dvi kaltinimo ir baudžiamojo persekiojimo rÅ«Å¡ys – vieÅ¡as kaltinimas (procesas vyksta bendra tvarka) ir privačiai vieÅ¡as kaltinimas (tai tokia kaltinimo, kartu ir baudžiamojo persekiojimo rÅ«Å¡is, kai baudžiamasis procesas gali vykti tik gavus nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , tačiau procesas vyksta bendra tvarka be jokių iÅ¡imčių (BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as veikų, dėl kurių procesas gali vykti tik gavus nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ (su straipsnio 3 dalyje nurodyta iÅ¡imtimi)).

IÅ¡ teisinio reguliavimo matyti, kad, nesant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimo, procesas dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų vykti negali. Pagal ANK 590 straipsnyje nustatytus pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teisenÄ , – akivaizdu, kad procesas bet kuriuo atveju yra tik vieÅ¡o pobÅ«džio, vykstantis bendra ANK nustatyta tvarka, – gali pareigÅ«nai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas; administracinio nusižengimo teisena pradedama ir gavus asmens, kuris nėra pareigÅ«nas, praneÅ¡imÄ , aktÄ ar kitokį dokumentÄ , kuriuo toks asmuo užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ ; taip pat administracinio nusižengimo teisena gali bÅ«ti pradedama, gavus specialiojo subjekto, nustatyto ANK 590 straipsnio 4 dalyje, pareiÅ¡kimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-16-1073/2020 ir joje nurodyta praktika).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui ir panaikinus privataus kaltinimo institutÄ ir kai vykdant baudžiamÄ jį persekiojimÄ pagal bet kuriÄ kaltinimo formÄ tyrimÄ atliekanti institucija turi pareigÄ patikrinti pateiktÄ skundÄ bei atlikti visus proceso veiksmus, bÅ«tinus skunde iÅ¡dėstytoms aplinkybėms pagrįsti, BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas praranda prasmę, nes pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ kaltinimo ir baudžiamojo persekiojimo formÄ (vieÅ¡as ar privačiai vieÅ¡as kaltinimas) proceso iÅ¡laidų prasme Å¡alys nėra lygiavertės, nes viena iÅ¡ jų yra valstybė, o ne privatus kaltintojas.

Å i taisyklė taikytina ir ANK tvarka nagrinėjamoms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-16-1073/2020 ir joje nurodyta praktika). Atitinkamai pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso iÅ¡laidų, nurodytų Å¡io straipsnio 1–5 punktuose, proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Tačiau sistemiškai aiškinant šias BPK nuostatas darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl proceso dalyvio turėtų išlaidų savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas.

Tokias iÅ¡laidas, kaip tai nurodyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pasikvietė advokatÄ (Å¡iuo konkrečiu atveju – gynėjÄ ) ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (iÅ¡teisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas iÅ¡laidas gynybai iÅ¡ valstybės baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-16-1073/2020 ir joje nurodyta praktika).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus ir nustatytas bei įvertintas aplinkybes, teismas sprendžia, jog turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (advokato darbui apmokėti ir kitas), kurias patyrė Å¡iuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas pareiÅ¡kėjas, apmoka pats proceso dalyvis (pareiÅ¡kėjas), kuris savo nuožiÅ«ra pasikvietė atstovÄ (advokatÄ ) ginti jo teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ių iÅ¡laidų baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso iÅ¡laidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo net ir tais atvejais, kai Å¡iuo atveju administracinio nusižengimo byloje traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui (pareiÅ¡kėjui) buvo priimtas palankus sprendimas (administracinio nusižengimo teisena nutraukta), ir kas savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas iÅ¡laidas gynybai, todėl pareiÅ¡kėjo A.

G. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas. Vadovaudamasis ANK 666 straipsniu, BPK 105 straipsnio 5 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas n u t a r i a : A. G. praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su administracinio nusižengimo byla Nr. II-25-834/2018 priteisimo, netenkinti. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis