Legislator Case Law & Legislation
d776192d-c1e7-4d5f-abb1-a9df1acb9dfe AI generated

Appeal dismissed; court upheld mother's custody restrictions due to proven abuse and non-compliance with visitation orders.

Case Number d776192d-c1e7-4d5f-abb1-a9df1acb9dfe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court dismissed the father's appeal to permanently restrict the mother's custody and visitation rights. The court found the lower court correctly assessed evidence of the mother's untreated mental health issues, alcohol abuse, and history of physical and psychological abuse toward the children. Consequently, the court ruled that the mother's actions violated the children's best interests, justifying the existing restrictions despite the children's expressed desire to see her.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 326(1)1; Art. 93(1); Art. 96(1); Art. 98; Art. 99: A court may restrict parental authority only upon proving specific actions that fail to meet or contradict the child's best interests, and the child's refusal to communicate cannot alone justify restoring visitation rights.

Keywords

AI generated
parental authority restriction children's best interests physical and psychological abuse mental health treatment visitation rights denial alcohol abuse evidence non-compliance with orders

Cited Legislation

AI generated
CPK 326(1)1
CPK 93(1)
CPK 96(1)
CPK 98
CPK 99

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-415-544/2021 teisėja Loreta Miltenytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03788-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.4.4.3.; 2.3.4.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Vyginto Mažuikos, uždarame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-150-1136/2021 pagal ieÅ¡kovo M. G. ieÅ¡kinį atsakovei Ž. Å ., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ , Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M.

G. prašė neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ atsakovei Ž. Å . jų nepilnamečių vaikų L. G., K. G., J. G. atžvilgiu bei panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktÄ .

2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendimu nutraukė jo ir atsakovės santuokÄ bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su ieÅ¡kovu, atsakovė įsipareigojo periodinėmis iÅ¡mokomis po 50 Eur teikti iÅ¡laikymÄ vaikams. Pagal Å¡alių susitartÄ atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , atsakovė su vaikais gali bendrauti (duomenys neskelbtini) centre pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 13 val. iki 16 val., dalyvaujant socialiniam darbuotojui; turi teisę susitikti su vaikais be nakvynės savaitgaliais po dvi valandas jos nuomojamame bute; atsakovė taip pat turi teisę lankyti vaikus jų ligos atveju toje vietoje, kurioje jie yra gydomi ir bendrauti per dienÄ ne daugiau kaip 2 valandas.

3. IeÅ¡kovo manymu, yra pagrindas atsakovei motinos valdžiÄ riboti neterminuotai, kadangi atsakovė turi diagnozuotų psichinės sveikatos ligų, jai skirtas medikamentinis gydymas, tačiau atsakovė nesigydė, nepripažino turinti sveikatos problemų, gausiai vartojo alkoholį, yra agresyvi, nuolat naudojo fizinį ir psichinį smurtÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu vaikų akivaizdoje, grasino peiliu, vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Teigė, jog atsakovė nesilaikė nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nebendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, nedirba.

Vaikai motinos bijo, nenori su ja matytis, todėl, apribojus motinos valdžiÄ neterminuotai, taip pat reikalinga uždrausti jai matytis su vaikais. Sutiko, kad teismo priteistas iÅ¡ atsakovės vaikams iÅ¡laikymo dydis liktų nepakeistas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Laikinai apribojo motinos valdžiÄ ieÅ¡kovei Ž. Å . jos nepilnamečių vaikų K. G., L. G. atžvilgiu, nenustatydamas konkretaus motinos valdžios apribojimo termino.

Pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-725-812/2020 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktÄ , panaikindamas 4.2 papunktį ir pakeisdamas 4.1 ir 4.3 papunkčius bei iÅ¡dėstydamas taip: „4.1. Ž. Å . – G. su nepilnamečiais vaikais K. G., L. G. ir J. G., kuriuos pristato ir po susitikimo pasiima M. G., iki 2022 m. balandžio 1 d. bendrauja (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), trečiadieniais nuo 15 val. iki 17 val. dalyvaujant centro psichologui.

Nuo 2022 m. balandžio 2 d. Ž. Š. – G. su nepilnamečiais vaikais K. G., L. G. ir J. G., kuriuos pristato ir po susitikimo pasiima M. G., bendrauja (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 15 val. iki 17 val. dalyvaujant socialiniam darbuotojui. 4.3. Iki 2022 m. balandžio 1 d., nepilnamečiams vaikams susirgus, M. G. informuoja Ž. Š. – G. apie tokias aplinkybes telefonu, kitomis ryšio priemonėmis arba žodžiu nedelsiant, kai tokios aplinkybės atsiranda.

Nuo 2022 m. balandžio 2 d. Ž. Å . – G. turi teisę lankyti nepilnamečius vaikus jų ligos atveju toje vietoje, kurioje jie tuo metu gydomi, ir bendrauti per dienÄ ne daugiau kaip 2 valandas, o M. G. apie tokias aplinkybes informuoja Ž. Å . – G. telefonu, kitomis ryÅ¡io priemonėmis arba žodžiu nedelsiant, kai tokios aplinkybės atsiranda.“ KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.

5. Teismas nustatė, kad M. G. ir Ž. Å . yra nepilnamečių vaikų K. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-725-812/2020 Å¡alių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M.

G., nustatyta Ž. Š. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka: Ž. Š. su nepilnamečiais vaikais K. G., L. G. ir J. G. bendrauja (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 13 val. iki 16 val., dalyvaujant socialiniam darbuotojui; Ž. Š. su nepilnamečiais vaikais K. G., L. G. ir J. G. bendrauja be nakvynės savaitgaliais po dvi valandas jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl nepilnamečių vaikų pristatymo šalys tariasi telefonu, visomis kitomis ryšio priemonėmis ar žodžiu atskirai.

Nepilnamečius vaikus bendravimui pristato M. G.; Ž. Å . turi teisę lankyti nepilnamečius vaikus jų ligos atveju toje vietoje, kurioje jie tuo metu yra gydomi ir bendrauti per dienÄ ne daugiau kaip 2 valandas, o M. G. apie tokias aplinkybes informuoja Ž. Å . telefonu, kitomis ryÅ¡io priemonėmis ar žodžiu nedelsiant, kai tokios aplinkybės atsiranda.

6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo ir atsakovės šeimai nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo inicijuota atvejo vadyba pagal Valstybės vaiko teisų ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimus, (duomenys neskelbtini) centrui teikiant socialines paslaugas pagal sudarytus pagalbos planus. Nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. spalio 20 d. atsakovei, persikėlusiai gyventi į (duomenys neskelbtini) centre, o nuo 2020 m. spalio 26 d., (duomenys neskelbtini) centre buvo pradėtos ir šiuo metu teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos.

Pateiktuose pagalbos planuose atsakovei, be kita ko, buvo nurodyta lankyti psichologo konsultacijas, užsiregistruoti psichiatro konsultacijai ir nuvykti sutartu laiku, specialistui motyvuoti atsakovę registruotis pas psichiatrÄ . (duomenys neskelbtini) centro pateiktame pagalbos plane užfiksuota, kad atsakovė nesiregistravo psichiatro konsultacijai, nepripažindama tam bÅ«tinybės. (duomenys neskelbtini) centro duomenimis, atsakovė buvo užsiregistravusi psichiatro konsultacijai 2020 m. lapkričio 26 d., tačiau klinikos iniciatyva konsultacija buvo atÅ¡aukta.

Liudytoja V. N. nurodė, kad atsakovė buvo registruota psichiatro konsultacijai, tačiau atsakovei pagimdžius vaikÄ , konsultacija buvo perkelta. Ä®staigos, teikusios socialinę pagalbÄ atsakovei, pradžioje jÄ apibÅ«dino kaip besielgusiÄ neprognozuojamai, neadekvačiai, emociÅ¡kai nestabiliai, vėliau atsakovės emocinė bÅ«sena keitėsi, slopo emocinis nestabilumas.

7. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovės netinkamas elgesys sukėlė neigiamas pasekmes jos nepilnamečiams vaikams K. ir L., kurie iki Å¡iol mena motinÄ kaip agresyviÄ , piktÄ , Å¡aukiančiÄ , besiÅ¡vaistančiÄ peiliu. Tokius atsakovės veiksmus teismas vertino kaip nesirÅ«pinimÄ vaikais, jų psichine sveikata, neužtikrinant vaikams saugios aplinkos. Taip pat atsakovės elgesį vertino ir kaip amoralų – neblaivi vaiko akivaizdoje Å¡vaistėsi peiliu, nepilnamečių vaikų akivaizdoje naudojo smurtÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį – ieÅ¡kovÄ , su kuriuo vaikai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė iÅ¡ esmės suvokia, jog turi psichikos sveikatos sutrikimų, kuriems suvaldyti bÅ«tini vaistai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai vertina reguliarų vaistų vartojimÄ , sveikatos sutrikimų gydymÄ .

8. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje ginčo situacijoje yra pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžiÄ jos nepilnamečių vaikų K. G. ir L. G. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Nurodė, jog tai, kad atsakovės elgesys bÅ«tų paveikęs ir J. G., byloje nenustatyta dėl itin jauno nepilnamečio vaiko amžiaus, todėl motinos valdžios apribojimas J. G. atžvilgiu nespręstinas.

9. Teismas sprendė, jog nagrinėjimu atveju aplinkybių, lemiančių neterminuotÄ atsakovės valdžios nepilnamečiams vaikams K. G. ir L. G. apribojimÄ , byloje nėra (CPK 185 straipsnis). Pagal byloje surinktus duomenis teismas vertino, jog atsakovė deda pastangas pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir, svarbiausia, savo elgesį, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas laikinai apriboti atsakovės motinos valdžiÄ K. G. ir L. G. atžvilgiu (CPK 185 straipsnis). Atsakovei iÅ¡aiÅ¡kino, kad laikinas motinos valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikintas, kai teismas, gavęs atsakovės ieÅ¡kinį, priima sprendimÄ , konstatuodamas, kad iÅ¡nyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota motinos valdžia (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

10. Pasisakydamas dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog iki Å¡iol vaikų nenorÄ bendrauti su atsakove lėmė ir atsakovės netinkami veiksmai, padarę stiprių poveikį vaikams, ir ieÅ¡kovo nenoras padėti vaikams iÅ¡sivaduoti iÅ¡ neigiamų prisiminimų apie atsakovę ir atkurti / stiprinti ryšį su ja. Esant tokiai situacijai, vaikų noras (atsisakymas bendrauti su atsakove) negali bÅ«ti lemiamas sprendžiant klausimÄ dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos panaikinimo.

Teismas pažymėjo, kad nepilnamečiai vaikai yra per jauni, nesubrendę, jog galėtų tinkamai įvertinti motinos reikÅ¡mę jų gyvenime, ypač J. G., kuriam Å¡iuo metu tik (duomenys neskelbtini) metai. Todėl pripažino, jog uždraudimas atsakovei matytis su vaikais prieÅ¡tarautų vaikų interesams ir negali bÅ«ti tenkinamas, tačiau, įvertinęs bylos aplinkybes, vertino, kad yra pagrindas pakeisti 2020 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtintÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ (CPK 185 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas M. G. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

12. Nurodo, kad teismas sprendimÄ priėmė pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas, nes, iÅ¡vardinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymų visetÄ , nenurodė, kad atsakovė vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas, kai akivaizdu, jog atsakovė Å¡iuo metu dėl savo sveikatos bÅ«klės, žalingų įpročių ir esant emociniam nestabilumui negalėtų deramai rÅ«pintis savo nepilnamečiais vaikais, nėra linkusi keisti savo įpročių.

Be to, nors atsakovei yra nustatyta pareiga kiekvienÄ mėnesį vaikams teikti iÅ¡laikymÄ , tačiau jis teikiamas nereguliariai, taip perkeliant finansinę vaikų iÅ¡laikymo pareigÄ ant ieÅ¡kovo pečių. Å iuo metu nėra akivaizdžių duomenų, kurie sudarytų prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti atsakovės atžvilgiu. Todėl, prieÅ¡ingai nei sprendė teismas, byloje yra nustatytos visos CK 3.180 straipsnyje nustatytos sÄ lygos ir egzistuoja iÅ¡imtinės aplinkybės neterminuotai apriboto atsakovės, kaip motinos, valdžiÄ .

13. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad dėl itin jauno nepilnamečio vaiko amžiaus atsakovės elgesys nepaveikė ir J. G. Mano, jog Å¡iai aplinkybei nustatyti teismas privalėjo paskirti teismo ekspertizę, kadangi tam reikalingos specialios žinios, siekiant nustatyti atsakovės elgesio poveikį sÅ«nui J., kuriam jau yra (duomenys neskelbtini) metai. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek L., tiek K. akivaizdžiai nenori bendrauti su atsakove bei vengia užmegzti su ja ryšį. Dėl vaikų patiriamos įtampos ir nerimo ir kylant bendravimo sunkumams kalta tik pati atsakovė ir jos emocinis nestabilumas. Å iandien reikalauti iÅ¡ vaikų, kad Å¡ie bendrauti su motina, reikÅ¡tų ne jų teisių geranoriÅ¡kÄ Ä¯gyvendinimÄ , bet prievartÄ , kuri neprisideda prie vaikų emocinės bÅ«senos gerinimo.

14. Pripažįsta, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų, todėl mano, jog Å¡ioms aplinkybės pagrįsti (ar motyvuotai atmesti) ir buvo reikÅ¡minga vaiko teisių apsaugos darbuotojų specialistų 2021 m. kovo 16 d. teikiama iÅ¡vada dėl geriausių vaiko interesų apsaugos.

Tačiau teismas, motyvuodamas tokio įrodymo pateikimui jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, neatnaujinęs bylos nagrinėjimo, nurodytos informacijos nevertino, dėl ko pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį, 185, 256 straipsnių reikalavimus, kadangi įrodinėjimo tikslas ir yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

15. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

16. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas pareikÅ¡tas tik siekiant pakartotinai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Apeliantas neįrodė, kad po Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-725-812/2020, kuriuo nustatyta atsakovės vaikų bendravimo tvarka su skyrium gyvenančia motina, patvirtinant taikų susitarimÄ , nepraėjus nei 4 mėnesiams atsakovės elgesys pablogėjo tiek, kad atsirado bÅ«tinybė riboti motinos valdžiÄ neterminuotai. Skunde apeliantas nurodo iÅ¡galvotus ir atsakovę žeminančius faktus.

17. Tvirtina, jog ji pagal galimybes rÅ«pinasi vaikais, sutinka gauti pagalbÄ , praÅ¡o pagalbos ir priima jai teikiamas sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Tuo tarpu apeliantas į skyrybų proceso nesutarimus ir vėlesnius konfliktus įtraukė vaikus ir juos įbaugino, nuteikė juos prieÅ¡ atsakovę bei siekia jÄ visiÅ¡kai paÅ¡alinti iÅ¡ vaikų gyvenimo, kai pats nevykdė jam nustatytų privalomų įpareigojimų. BÅ«tent paties apelianto veiksmai yra aplinkybės, kurios nulėmė vaikų nusiteikimÄ prieÅ¡ motinÄ .

18. Nurodo, kad, nors teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo reikalavimus, tačiau parinko kompromisinį variantÄ , sudarydamas atsakovei galimybes ir paskatinimÄ pakeisti aplinkybes, lėmusias teismo sprendimÄ tokį, koks jis yra Å¡iandien. Todėl ji ypatingai stengiasi iÅ¡naudoti suteiktÄ galimybę pakeisti savo gyvenimÄ , kiek tai priklauso nuo jos pačios: reguliariai tęsia lankymÄ si sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (psichologo paslaugos ir kt.), tvarkosi bÅ«stÄ , rÅ«pinasi naujagimiu, domisi darbo rinka, lanko kursus ir kt. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Apeliacinis skundas atmetamas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovo M. G. ieÅ¡kinys dėl neterminuoto motinos (atsakovės) valdžios apribojimo jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, bei nustatyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

22. Apeliantas praÅ¡o teismo priimti naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ (duomenys neskelbtini) centro 2021 m. kovo 16 d. raÅ¡tÄ . Argumentuoja tuo, kad jau pirmosios instancijos teismas turėjo priimti šį įrodymÄ ir atnaujinti įrodymų tyrimÄ byloje. Kadangi teismas nevertino visų bylos įrodymų bei įrodymų, kurie teismÄ pasiekė vėliau, t. y. jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės, teismas negalėjo tinkamai įvertinti tiek motinos neterminuoto valdžios apribojimo klausimo, tiek spręsti klausimo dėl vaikų patiriamo streso prievarta verčiant juos bendrauti su mama.

23. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) centro 2021 m. kovo 16 d. raÅ¡te, teisme registruoto 2021 m. kovo 18 d., nurodytos informacijos nevertino, atsižvelgęs į tai, kad Å¡is įrodymas buvo pateiktas pavėluotai (CPK 256 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 256 straipsnyje numatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo, pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai, arba iÅ¡tirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Vadovaujantis Å¡ia norma bei CPK 251 straipsniu, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti teismui įrodymus ir praÅ¡ymus juos prijungti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nepažeidė.

24. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti.

25. Atsižvelgdama į tai, kad apelianto pateiktu nauju įrodymu grindžiami jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, taip pat kad sprendžiami klausimai, susiję su vieÅ¡u interesu, bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, teisėjų kolegija naujai pateiktÄ Ä¯rodymÄ priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu laikinai apribojo atsakovės Ž. Å . motinos valdžiÄ nepilnamečių vaikų K. G. ir L. G. atžvilgiu, nenustatydamas konkretaus motinos valdžios apribojimo termino, taip pat pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. kovo 5 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktÄ , panaikindamas 4.2 papunktį ir pakeisdamas 4.1 ir 4.3 papunkčius. Savo sprendimÄ iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad atsakovė amoraliu elgesiu, lengvabÅ«diÅ¡ku savo sveikatos sutrikimų vertinimu, netinkamu savo pareigų atlikimu pažeidė nepilnamečių vaikų K. G. ir L. G. interesus, neužtikrindama vaikams sveikų ir saugių gyvenimo sÄ lygų. Tačiau įvertino ir atsakovės pastangas pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , elgesį, kas sudarė pagrindÄ laikinai, o ne neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžiÄ nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

27. Apeliantas M. G. nesutinka su teismo pateiktu byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, jog atsakovė vaikus naudoja tik kaip įrankį savo tikslams pasiekti, tačiau nesiekia jokio bendravimo su jais, bet koks atsakovės bendravimas su vaikais nėra nukreiptas į psichologinę pagalbÄ , kuri bÅ«tų orientuota į traumuojančių pasekmių mažinimÄ , emocinio stabilumo stiprinimÄ . Todėl vaikų bendravime pertraukos nustatymas ar uždraudimas motinai bendrauti su vaikais kurį laikÄ nepažeistų jos tesės kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Teigia, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad tiek L., tiek K. akivaizdžiai nenori bendrauti su atsakove bei vengia užmegzti su ja ryšį. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

28. Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

29. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės užtikrina, jog vaikas nebÅ«tų iÅ¡skirtas su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra bÅ«tinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirÅ«pina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

30. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, jog bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas, bÅ«sto neliečiamybė ir susiraÅ¡inėjimo slaptumas. Vaiko teisė gyventi kartu su tėvais yra vienas esminių teisės į Å¡eimos gyvenimÄ elementų (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2019 m. spalio 8 d. sprendimas, peticijos Nr. 58724/14). Å eimos iÅ¡skyrimas yra labai rimto pobÅ«džio apribojimas; toks žingsnis turi bÅ«ti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, peticijos Nr. 10465/83).

Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobÅ«džio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi bÅ«ti užtikrintas vaiko ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymas (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai paaiÅ¡kėjo ypatingas Å¡eimos netinkamumas), nes Å¡ių ryÅ¡ių suvaržymas reiÅ¡kia vaiko atskyrimÄ nuo jo Å¡aknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas, peticijos Nr. 19554/09).

31. Naujausioje EŽTT praktikoje tokio pobÅ«džio bylose pripažįstama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į Å¡eimos įgyvenimÄ suvaržymo, nacionaliniai teismai turi iÅ¡samiai įvertinti visÄ Å¡eimos situacijÄ ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobÅ«džio aplinkybes, ir atlikti subalansuotÄ ir pagrįstÄ kiekvieno asmens interesų vertinimÄ , siekdami nustatyti, koks sprendimas bÅ«tų geriausias vaikui (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas, peticijos Nr. 68868/14). Tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomos tik iÅ¡imtiniais atvejais ir pateisinamos, jei jos yra motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu.

32. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Å is tėvų valdžios apribojimo sÄ lygų sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

33. Esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas apriboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , prieÅ¡ingumo vaiko interesams, tarp jų – galbÅ«t pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobÅ«dį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iÅ¡ tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

34. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne prieÅ¡ kelis mėnesius, pusę ar daugiau metų, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiÅ«rint priimtÄ teismo procesinį sprendimÄ instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylÄ nagrinėjęs teismas nustatė visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

35. Apeliantas skunde kritikuoja teismo iÅ¡vadas dėl tėvų valdžios apribojimo sÄ lygų, bÅ«dų ir pasekmių, tačiau pats pripažįsta, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad motina daro ypatingÄ Å¾alÄ savo vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti; parinkti konkrečiu atveju tinkamiausiÄ tėvų valdžios apribojimo bÅ«dÄ yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.

36. Analizuojant bylos medžiagÄ nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) centro 2020 m. lapkričio 23 d. raÅ¡te Nr. S-4331 (1.30) nurodyta, kad ieÅ¡kovui ir atsakovei skirtame 2019 m. gruodžio 9 d. pagalbos plane buvo numatyta siekti gerinti Å¡eimoje emocinę bÅ«senÄ , užtikrinti vaikams saugiÄ aplinkÄ namuose, tėvai buvo motyvuoti nekonfliktuoti vaikų akivaizdoje, ieÅ¡kovė motyvuota kreiptis pakartotinoms psichologo, psichiatro konsultacijoms, toliau vartoti paskirtus vaistus. 2020 m. sausio 6 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė nebuvo motyvuota geranoriÅ¡kai aptarti savo bÅ«senas, analizuoti savo elgesį vyro ir vaikų atžvilgiu, aptarti įsipareigojimų vykdymÄ .

Ä® numatytÄ psichiatro konsultacijÄ atsakovė nenuvyko, ir tik socialinei darbuotojai palydėjus pas psichiatrÄ , atsakovė buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) skyrių, tačiau po dienos atsakovė gydymo atsisakė. Centro duomenimis, 2020 m. vasario 26 d. atsakovei apsilankius pas psichiatrÄ , atsakovei buvo paskirti nuolat vartotini vaistai. Liudytoja V. N., atsakovei teikianti socialines paslaugas (duomenys neskelbtini) centre, teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡iuo metu atsakovė iÅ¡ esmės laikosi jai sudaryto pagalbos plano, lanko psichologo konsultacijas, tvarkosi dokumentus dėl socialinio bÅ«sto gavimo.

Ä®staigos, teikusios socialinę pagalbÄ atsakovei, pradžioje jÄ apibÅ«dino kaip besielgusiÄ neprognozuojamai, neadekvačiai, emociÅ¡kai nestabiliai, bet vėliau nurodė, kad atsakovės emocinė bÅ«sena keitėsi, slopo emocinis nestabilumas. 37. 2020 m. birželio 19 d. vaiko situacijos tvarkos apraÅ¡uose nurodyta, kad 2020 m. birželio 15 d. gautas Ž. Å . praÅ¡ymas tarpininkauti bendraujant su vaikais K., L. ir J. (duomenys neskelbtini) centras 2020 m. lapkričio 23 d. raÅ¡te nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 d. spalio 20 d., kol buvo teikiamos socialinės paslaugos, Ž.

Å . planÄ vykdė iÅ¡ dalies; įvykus krizei, moteris paprašė socialinio darbuotojo pagalbos apsigyvenant krizių centre. 2020 m. spalio 23 d. Pagalbos plane nurodyta, kad Ž. Å . sutinka vykdyti pagalbos plano sÄ lygas. 2020 m. spalio 27 d. raÅ¡te (duomenys neskelbtini) centras pažymėjo, kad iÅ¡ pradžių, kai Å¡eimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, Ž. Å . elgėsi neprognozuojamai, vengė specialistų pagalbos, konsultacijų sveikatos gydymo klausimais, bet, įvykus skyrybų procesui, jos elgesys keitėsi; vaikų ilgesys ir noras juos pamatyti privertė motinÄ imtis tam tikrų sprendimų, kaip vaikų ugdymo įstaigų lankymas, tykojimas pamatyti vaikus namų aplinkoje nors ir prieÅ¡taraujant vaikų tėvui; po skyrybų motinai nebuvo sudarytos nei sÄ lygos, nei galimybės pasimatyti su savo vaikais, siekiant stiprinti ryšį, palaikyti savo vaikus Å¡iuo metu Å¡eimos kriziniu atveju. 2020 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nurodoma, kad Ž.

Å . domisi vaikų mokslo rezultatais, turimomis priemonėmis ugdymui; konfliktų tarp mokyklos darbuotojų ir Ž. Å . nėra kilę; Ž. Å . 2020 m. rugsėjo mėn. į mokyklÄ atnešė ir perdavė mokyklos vadovui mokymo priemonių, praÅ¡ydama jas perduoti L. ir K. 38. 2020 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) centras raÅ¡te nurodė, kad tėvas nevykdė teismo sprendimo ir neleido motinai pasimatyti su vaikais, pasiÅ«lymo tarpininkauti ir įvertinti motinos ir vaikų bendravimÄ nepriėmė; bet kokie bandymai bei raginimai tėvÄ vykdyti teismo sprendimÄ buvo ignoruojami; atsakovė psichologo konsultacijose lankėsi kelis kartus. 2020 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) centras raÅ¡te nurodė, kad 2020 m. vasario 26 d.

Ž. Å . lankėsi pas psichiatrÄ , 3 kartus konsultavosi su psichologe, lankėsi psichologo konsultacijoje, o nuo 2020 m. spalio 14 d. psichologo konsultacijas lanko kiekvienÄ trečiadienį; tėvas neleidžia vaikams nei pasimatyti, nei pasikalbėti telefonu su motina. 2021 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) skyriaus raÅ¡te nurodyta, kad nuo 2019 m. liepos 12 d. atsakovei buvo teikiama specializuota kompleksinė pagalba, specializuota psichologo konsultacija, Å¡iuo metu jai teikiamos, be kita ko, konsultavimo, palaikymo, grupinė ir individuali psichologinė pagalba;

šiuo metu Ž. Š. elgesys pasikeitęs, bendrauja žymiai ramiau, nekonfliktuoja; Ž. Š. graudindamasi nuolat kalba apie vaikus, kurių negali matyti, jų ilgisi; skyriaus nuomone, uždraudimas atsakovei bendrauti bei matytis su vaikais gali kenkti tiek jos, tiek ir vaikų interesams.

39. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad aplinkybių, lemiančių neterminuotÄ atsakovės valdžios nepilnamečiams vaikams K. ir L. apribojimÄ , byloje nėra nustatyta. Kaip matyti, aktualiu laikotarpiu teikiamas socialines paslaugas atsakovė pradėjo priimti, sudarytÄ pagalbos planÄ vykdo, kas sudaro pagrindÄ vertinti, kad atsakovė deda pastangas ir siekia teigiamų netrumpalaikių rezultatų. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, bylos dokumentuose užfiksuota, jog atsakovės elgesys pasikeitė gerÄ ja linkme, ji kreipiasi dėl pagalbos suteikimo, pagalbÄ priima ir stengiasi pakeisti savo gyvenimÄ iÅ¡ esmės, ilgisi vaikų, siekia su jais bendrauti, mėgina perduoti vaikams daiktus ir dovanas. Esant tokiai situacijai, uždraudimas motinai bendrauti bei matytis su vaikais neatitiks nei atsakovės, nei geriausių vaikų interesų.

40. IÅ¡ esmės sutiktina su apeliantu, kad byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovės panaudotas smurtas ir netinkamas jos elgesys prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ vaikų akivaizdoje kėlė pavojų ne tik ieÅ¡kovo, bet ir vaikų sveikatai bei jų gerovei, kÄ patvirtina ir ta aplinkybė, jog vaikai iki Å¡iol nenori bendrauti su mama. Kita vertus, kaip jau minėta, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ sprendimo priėmimo laikotarpiu, todėl, byloje nustačius, kad atsakovė noriai bendrauja su socialiniais darbuotojais, psichologais, priima teikiamÄ pagalbÄ , praeityje buvę komplikuotos situacijos netenka esminės teisinės reikÅ¡mės visų bylos įrodymų kontekste.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė vaikams neteikia reguliaraus teismo priteisto iÅ¡laikymo, atsižvelgiant į atsakovės dedamas pastangas susigrÄ Å¾inti bendravimÄ su Å¡alių vaikais, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji nedirba, negauna nuolatinių pajamų, augina (duomenys neskelbtini) gimusį vaikÄ , o pareigÄ iÅ¡laikyti Å¡alių vaikus ji vykdė pagal galimybes.

Jau vykstant teisminiam procesui atsakovė paÅ¡to perlaidomis iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui bendrai 280 Eur iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams. Iki teismo proceso pradžios atsakovė per socialinius darbuotojus, ugdymo įstaigos darbuotojus siekdavo vaikams perduoti įvairius daiktus – mokyklines priemones, saldumynus ir pan. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pripažinti visiÅ¡kai atsakovei neteikus vaikams iÅ¡laikymo bÅ«tų neteisinga, nes atsakovė rÅ«pinosi vaikais pagal savo individualų suvokimo laipsnį ir realias galimybes.

42. Apeliantas teisingai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) centro 2021 m. kovo 16 d. raÅ¡te yra nurodyta, jog Å¡alių vaikai nerodo noro bendrauti su atsakove, nors atvykus socialiniam darbuotojui jie noriai eina į kontaktÄ , yra atviri bendravimui; atsakovės mÄ stymo gebėjimai ribiniai, žema savikontrolė ir motyvacija keistis, siekdama asmeninių tikslų galimai gali manipuliuoti aplinkiniais, stebimi ryÅ¡kÅ«s emocijų ir elgesio sutrikimai; Å¡eimos situacija iÅ¡lieka sudėtinga, psichologiÅ¡kai traumuojanti kiekvienÄ Å¡eimos narį.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡iame raÅ¡te taip pat nurodyta ir tai, kad atsakovė numatytus pagalbos plano įpareigojimus vykdė, socialinio darbuotojo rekomendacijų laikėsi bei bendradarbiavo, atsakingai prižiÅ«rėjo nėštumÄ , naudojosi psichologo konsultacijomis, lankė savipagalbos grupes ir pan. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateiktas naujas įrodymas nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nei dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo pagrindo nebuvimo, nei dėl to, kad faktinė situacija duoda pagrindo manyti, jog padėtis motinos ir vaikų santykiuose gali pasikeisti.

43. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , siekiant nustatyti atsakovės elgesio poveikį sÅ«nui J., privalėjo paskirti teismo ekspertizę. Apelianto manymu, nelogiÅ¡ka, kad J. G. buvo per mažo amžiaus ir motinos smurtavimas prieÅ¡ tėvÄ vaikui nedarė jokios įtakos.

44. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ . Priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams.

45. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į specialistų argumentus, aiškiai nurodė, jog nepilnametis J. G. nebuvo išklausytas dėl pernelyg jauno amžiaus. Būtent dėl šios priežasties teismas ir nesprendė klausimo dėl motinos valdžios apribojimo sūnaus J. atžvilgiu bei nesvarstė atitinkamos rūšies ekspertizės paskyrimo klausimo. Taigi, atsakovo teiginiai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šio vaiko nuomonę, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

46. Nustatyta, kad apeliantas teismo sprendimu nustatytos pačios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos neginčija, bet siekia, jog apskritai bÅ«tų uždraustas motinos bendravimas su vaikais. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pateiktose vaiko situacijos vertinimo anketose (2020 m. kovo 16 d., 2020 m. liepos 13 d.) specialistų nurodyta, kad nepilnamečiams vaikams K. G., L. G. reikalingos psichologo konsultacijos, berniukui jaučiant neapykantÄ motinai, mergaitei – jaučiant nerimÄ , kad ateis motina ir paskui ji sapnuosis.

IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o kopijÄ dėl L. G. teiktos psichiatrinės pagalbos, tačiau tai susiję tik su tam tikrais vaiko sveikatos sutrikimais, o ne su atsakovės elgesiu sukeltų pasekmių Å¡alinimu. Vaikų nuomonę iÅ¡klausius per teismo psichologÄ , jų iÅ¡sakytos priežastys, dėl kurių jie iÅ¡ dalies nenori bendrauti su atsakove, nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2021 m. vasario 26 d. iÅ¡ esmės nepakito, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nedėjo pastangų padėti vaikams paÅ¡alinti neigiamÄ nuomonę apie motinÄ .

Å alių tarpusavio nesantaika ir konfliktiÅ¡ki santykiai negali pateisinti motinos ir vaikų susvetimėjimo bei priemonių atstatyti vaikų pasitikėjimÄ jų motina nesiėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios pirmosios instancijos teismo nustatytos bei nutarties 37-38 punktuose nurodytos bylos faktinės aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti, kad uždraudimas atsakovei matytis su vaikais prieÅ¡tarautų vaikų interesams. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog, esant tokiai situacijai, vaikų noras (atsisakymas bendrauti su atsakove) negali bÅ«ti lemiamas sprendžiant klausimÄ dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos panaikinimo.

47. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, priimdamas sprendimÄ riboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobÅ«dį. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei bÅ«senai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžiÄ gali apriboti tik teismas, tik esant įstatyme numatytoms sÄ lygoms ir tik nustačius tėvų, kuriems praÅ¡oma apriboti valdžiÄ , kaltę.

48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

49. Apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, įvertino aplinkybes, apibÅ«dinančias atsakovės pareigų vykdymÄ aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

51. Atsakovei Ž. Å . 2021 m. gegužės 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl atsiliepimo pateikimo į apeliacinį skundÄ , gautÄ Å¡ioje byloje, ir su tuo susijusių klausimų iÅ¡sprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Pagal 2021 m. rugpjūčio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažymÄ , atsakovei Ž. Å . suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos Å¡ioje byloje sudaro 189 Eur.

IeÅ¡kovo M. G. apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ jo valstybei priteistinos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, teiktos atsakovei apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 ir 99 straipsniai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 189 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis eurus) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Rita Dambrauskaitė Vygintas Mažuika