d7710d6b-2f47-4186-95d2-e4a3315278fa · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-4973-609/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01244-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. L., vaizdo konferencijos bÅ«du teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas E. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, jam priteisti 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 2-4) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. jis buvo Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir atsakovės atstovas, Kauno TI) sveikatos ir higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Teigia, jog atsakovės atstovas neužtikrino vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto, dėl ko buvo neužtikrina jo teisė į privatumÄ .

Pabrėžia, jog kamerose Nr. 221 ir Nr. 352 dienos metu buvo netinkamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, tamsinti langai todėl visÄ dienÄ turėjo bÅ«ti įjungtas dieninis dirbtinis apÅ¡vietimas, dėl kurio silpnėja regėjimas. Nurodo, kad kamerose Nr. 352 ir Nr. 234 dėl ant langų esančių grotų į kameras nepatekdavo pakankamai oro. Kameroje Nr. 129 buvo atsilupusi grindinio danga, už kurios dažnai užkliÅ«davo, dėl ko buvo pavojus susižeisti. PraÅ¡omos priteisti žalos dydį įvertino, atsižvelgdęs į pažeidimo pobÅ«dį, trukmę.

Dėl netinkamų laikymo Kauno TI sÄ lygų jis patyrė didelius nepatogumus, diskomfortÄ , psichologinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , savivertės pablogėjimÄ , pažeminimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad skundo reikalavimÄ palaiko, praÅ¡o skundÄ tenkinti visiÅ¡kai skunde ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad dėl regėjimo pablogėjimo į gydytojus nesikreipė.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-15) nurodo, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o nesant pagrindo skundÄ atmesti pilna apimtimi - pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , tačiau piniginės kompensacijos nepriteisti. Nurodo, kad Kauno TI laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai buvo kamerose Nr. 221, Nr. 158, Nr. 334, Nr. 155, Nr. 352, Nr. 234, Nr. 129. Sutinka, kad 40,5 parų laikotarpiu nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma.

Mano, kad toks pažeidimas formalus, kadangi pareiškėjas teisės aktų reikalavimų dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, neatitinkančiose kamerose buvo laikomas trumpais laikotarpiais, be to asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma pažeista minimaliai: kameroje Nr. 158 trūko 0,1 kv. m, kameroje Nr. 334 trūko 0,04 kv. m ploto, kameroje Nr. 352 trūko 0,05 kv. m ploto. Teigia, kad Kauno TI kamerose baldai yra įrengti, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kameros nėra perkrautos, baldai netrukdo laisvai judėti.

Kiekvienoje kameroje yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris užima apie 1,5 kv. m, t. y. neužima perteklinio ploto, yra įrengtas kompaktiÅ¡kai. Pabrėžia, kad kitos sÄ lygos Kauno TI buvo tinkamos, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta pakankama judėjimo laisvė su gausia veiklos už kameros ribų pasirinkimo laisve, todėl nustatytas gyvenamojo ploto normos neatitikimas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip mažareikÅ¡mis, asmeniui realiai net nejuntamas. Teigia, kad Kauno TI langų angoje įstatytos metalinės grotos, o kai kurių kamerų langų stiklai aptraukti apsaugine plėvele, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kamerose esantis apÅ¡vietimas įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus bei jų nepažeidžiant.

Pažymi, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu atliko apÅ¡vietos patikrinimÄ kameroje Nr. 129, kurioje buvo laikomas ir pareiÅ¡kėjas, trÅ«kumų nenustatyta. PaaiÅ¡kina, kad Kauno TI kamerų vėdinimas vyksta natÅ«raliai (atidarant langus) ir mechaniniu bÅ«du - per ventiliacijos sistemÄ . Kauno TI kamerose langai atsidaro pilnai arba turi orlaides, o jose taip pat veikia mechaninė ventiliacijos sistema, tokiu bÅ«du užtikrinamas tinkamas kamerų vėdinimas, gryno oro patekimas.

Nurodo, kad duomenų apie pareiÅ¡kėjo pablogėjusiÄ fizinę ar psichinę sveikatÄ laikymo Kauno TI metu nėra, Å¡ių aplinkybių nepagrindžia ir konkrečiai nenurodo ir pats pareiÅ¡kėjas. Taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu skundėsi kompetentingoms institucijoms dėl blogos savijautos, netinkamų jo laikymo sÄ lygų. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas konkrečių neigiamų pasekmių, iÅ¡gyvenimų, kaip ir pažeidimų nekonkretizavo, jų nedetalizavo, konkrečiai ir aiÅ¡kiai neapibÅ«dino, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skundÄ .

Atsakovės atstovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai galėjo bÅ«ti tik itin nežymÅ«s (trÅ«ko tik nuo 0,04 iki 0,1 kv. m ploto), neturtinės žalos atlyginimas pinigais bÅ«tų neproporcinga kompensacinė priemonė, todėl tinkamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«das galėtų bÅ«ti teismo sprendimu pripažįstamas asmens teisių pažeidimo faktas. Atsakovo atstovas į posėdį neatvyko, atsiliepime į skundÄ nurodė, kad bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, Kauno TI atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. dėl netinkamų laikymo Kauno TI sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė didelius nepatogumus, diskomfortÄ , psichologinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , savivertės pablogėjimÄ , pažeminimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo jo regėjimas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) savo praktikoje (LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. LVAT yra nurodęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Kauno TI sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos žmogaus teisių teismas (toliau - ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013). Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktyje nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam suaugusiam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kameros kortelė, pažymos apie kamerų plotus ir apie E. L. laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sÄ lygas (b. l. 18, 22-30) patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d. buvo kameroje Nr. 221, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. sausio 5 d. - kameroje Nr. 158, 2020 m. sausio 6 d. - kameroje Nr. 334, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. sausio 16 d. - kameroje Nr. 155, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 23 d. - kameroje Nr. 352, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. kovo 24 d. - kameroje Nr. 234, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. - kameroje Nr. 129.

IÅ¡ pažymos apie E. L. laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sÄ lygas (b. l. 22-30) turinio matyti, jog pažymoje pateikti duomenys buvo fiksuojami rytinių ir vakarinių patikrinimų metu ir pareiÅ¡kėjas tam tikrose kamerose buvo laikomas tik rytinio arba tik vakarinio patikrinimo metu. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad tose kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 0,5 paros. Aukščiau nurodyti duomenys (b. l. 18, 22-30) patvirtina, kad pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktyje nustatytÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ (3, 6 kv.

m) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. birželio 17 d. ir 2020 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 221 (3,32 kv. m), laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 158 (3,50 kv. m), 2020 m. sausio 6 d. kameroje Nr. 334 (3,56 kv. m), 2020 m. sausio 17 d., laikotarpiais nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. vasario 10 d. ir nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 vasario 23 d. kameroje Nr. 352 (3,55 kv. m). PareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiai nurodė, jog tik nurodė, jog Kauno TI jis buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , tačiau nepateikė konkrečių laikotarpių, PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti jo buvimo kamerose Nr. 221, Nr. 352, Nr. 234 laikotarpiai nesutampa su atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.

Kadangi teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo teikiamų duomenų teisingumu, vertindamas, ar ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktais nustatytÄ vienam asemeniui turintį tekti minimalų kameros gyvenamÄ jį plotÄ nebuvo pažeista, teismas vadovaujasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Ä®vertinus atsakovės atstovo pateiktais duomenimis darytina iÅ¡vada, kad 41,5 parÄ pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktais nustatytÄ vienam gyventojui turintį tekti minimalų kameros gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės; su vėlesniais pakeitimais) 14.1, 14.3 papunkčius, kamerose privalo bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat kameroje turi bÅ«ti įrengtas dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas.

Tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 “Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Å¡ios normos 14 punktÄ , gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Pažymėtina, kad konkretÅ«s parametrai natÅ«raliam patalpų apÅ¡vietimui Å¡ioje higienos normoje nėra nustatyti.

Taisyklių 14.1. punktas nustato, kad kamerose privalo bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Jau minėta, vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Kauno TI kamerose Nr. 221, Nr. 158, Nr. 334, Nr. 155, Nr. 352, Nr. 234, Nr. 129 (b. l. 22-30). IÅ¡ teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. vasario 3 d. patikrinimo akto Nr. (31-32) matyti, kad patikrinus ar Kauno TI kameros Nr. 129,162 ir 217 atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, pažeidimų nenustatyta.

IÅ¡ teimui pateiktų tipinės kameros ir tipinio kameros lango fotonuotraukų (b. l. 50, 54) matyti, jog Å¡viesa sklinda per langus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ patalpų apÅ¡vietimÄ buvo užtikrinta. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti natÅ«ralus arba mechaninis vėdinimas. Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad kamerų vėdinimas vyksta per atveriamus langus ir orlaides arba mechaniniu bÅ«du - per ventiliacijos sistemÄ . Å iuos atsakovės atstovo argumentus patvirtina į bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b. l. 50, 52, 54). Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu mechaninė kamerų ventiliacijos sistema neveikė. Atsižvelgiant į tai kas aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į ventiliuojamas patalpas buvo užtikrinta.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjo teiginys dėl kameroje Nr. 129 atsilupusios grindinio dangos deklaratyvus, nepagrystas įrodymais, patvirtinančiais atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo faktÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikÅ¡miÅ¡kiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas, t. y., kad jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018 ir kt.).

Å iais atvejais turi bÅ«ti vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų bÅ«tų skundęsis laisvės atėmimo vietos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiÅ¡kėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė didelius nepatogumus, diskomfortÄ , psichologinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinį sukrėtimÄ , savivertės pablogėjimÄ , pažeminimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo regėjimas, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl laikymo Kauno TI sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). Byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus, todėl nėra pagrindo konstatavimui, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Ä®rodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta. Nors konstatuota, jog 41,5 parÄ pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktais nustatytÄ vienam gyventojui turintį tekti minimalų kameros gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista, įvertinus pažeidimo trukmę ir trÅ«kstamo ploto kiekį (41,5 parÄ netęstiniais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui trÅ«ko nuo 0,04 iki 0,28 kv. m ploto), tai, kad kiekvienÄ pažeidimo dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vedamas iÅ¡ kamerų, atmetus miego ir ramybės laikÄ (Kauno TI direktoriaus 2019 m. kovo 15 d.

įsakymu Nr. 1-165 patvirtinta dienotvarkė (b. l. 42)), į tai, kad nenustatyta, jog sveikatos priežiÅ«ros specialistai bÅ«tų nustatę neigiamÄ netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai, pareiÅ¡kėjas dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, į kitas reikÅ¡mingas žalos atlyginimo pobÅ«džio ir dydžio nustatymo aplinkybes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz.

LVAT 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-707-822/2018, 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1631-415/2019, 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-756/2020), kuriuose atsakovu dalyvavo Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo E. L. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo E. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Eglė Kiaurakytė