d76d55ee-7df4-4395-8aee-8855c37e8ff3 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-625-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01241-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.1; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.8.1.2; 2.8.1.5; 2.8.1.7; 3.2.3.6.1.1.3; 3.2.3.6.1.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Agnei BajarÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovei advokatei JÅ«ratei Liauksminaitei, atsakovo atstovui advokatui Erikui Saukalui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Liuksmeburgo įmonės „L‘Occitane International“ SA Luxembourg, PrancÅ«zijos įmonės „Laboratoires M&L“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „C&D STYLE“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Rubela“ dėl teisių į prekių ženklus gynimo ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. 2019 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieÅ¡kovų Liuksmeburgo įmonės „L‘Occitane International“ SA Luxembourg, PrancÅ«zijos įmonės „Laboratoires M&L“ ir UAB „C&D STYLE“ ieÅ¡kinys UAB „Rubela“ dėl teisių į prekių ženklus gynimo ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, kuriuo praÅ¡oma įpareigoti atsakovÄ UAB „Rubela“ nutraukti prekybÄ prekių ženklais L‘OCCITANE pažymėtais produktais ir uždrausti tokiÄ prekybÄ vykdyti ateityje, įskaitant, bet neapsiribojant prekybÄ per interneto svetainę www.mini-max.lt;

įpareigoti atsakovę pateikti informacijÄ apie platinamų L‘OCCITANE produktų įsigijimo Å¡altinį, informacijÄ apie tai nuo kada atsakovė prekiauja L‘OCCITANE produkcija, informacijÄ apie atsakovės įsigytus, turimus ir iÅ¡platintus L‘OCCITANE produkcijos kiekius, taip pat visų įsigytų ir parduotų L‘OCCITANE produktų įsigijimo ir pardavimo kainÄ visu L‘OCCITANE produktų platinimo laikotarpiu.

2. Ieškovai ieškinyje ir dublike nurodo, jog Prancūzijos bendrovė „Laboratoires M&L“ yra išskirtinės kokybės prabangių natūralių kosmetikos produktų, tarp jų ir L‘OCCITANE produktų, gamintoja. Įmonei priklauso grupė prekių ženklų su žodžiu L‘OCCITANE, tarp jų Lietuvoje galiojantis nacionalinis žodinis prekių ženklas L‘OCCITANE, paraiškos padavimo data 1995-04-03, registracijos Nr.27301, registruotas 3 ir 5 klasių prekėms, ir ES žodinis prekių ženklas L‘OCCITANE, paraiškos padavimo data 1996-09-11, registracijos Nr. 17948, registruotas 3, 5, 21, 24, 25 klasių prekėms.

PrancÅ«zijos bendrovė „Laboratoires M&L“ užsiima iÅ¡skirtinai produktų kÅ«rimu ir gamyba, tuo tarpu pagamintos produkcijos platinimÄ remiantis iÅ¡imtinės partnerystės sutartimi visame pasaulyje organizuoja ieÅ¡kovas Liuksmeburgo įmonė „L‘Occitane International“ SA Luxembourg, kurio teises platinti produktus, naudoti prekių ženklus ir kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių papildomai patvirtina bendrovės „Laboratoires M&L“ 2019 m. birželio 6 d. pažymėjimas.

Lietuvoje išimtinę teisę prekiauti L‘OCCITANE produktais ir naudoti prekių ženklus turi ieškovas UAB „C&D STYLE“ pagal išimtinę distribucijos sutartį.

3. L‘OCCITANE produkcija pasižymi iÅ¡skirtine kokybe, įmonė skiria ypatingÄ dėmesį produkcijos platinimui. Produkcija prekiaujama iÅ¡skirtinai per importuotojų, turinčių iÅ¡imtinės distribucijos teisę, tinklÄ ir taikant selektyvios distribucijos schemÄ â€“ konkrečios valstybės teritorijoje teisę platinti produkcijÄ Ä¯gyja tik įmonės, kurios atitinka nustatytus reikalavimus ir kurios atidžiai atrenkamos. L‘OCCITANE produkcija prekiaujama ir internetu, Å¡ia prekybÄ vykdyti turi teisę tik iÅ¡imtinę distribucijos teisę turintys platintojai ir autorizuoti distributoriai, kurie turi distribucijos sutartyje numatytus reikalavimus atitinkančias fizines parduotuves. Prekyba internetu vykdoma per ieÅ¡kovo „L‘Occitane International“ SA Luxembourg platformÄ https://lt.loccitane.com. IÅ¡imtinės distribucijos sutartyje numatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „C&D STYLE“ už naudojimÄ si platforma moka metinį mokestį.

4. Atsakovas UAB „Rubela“ per jam priklausančiÄ svetainę www.mini-max.lt prekiauja įvairių prekių ženklų produkcija, įskaitant ir L‘OCCITANE produkcija. IeÅ¡kovai nėra suteikę teisės atsakovui vykdyti prekybÄ L‘OCCITANE produkcija, taip pat naudoti prekių ženklus. IeÅ¡kovams nėra žinomas prekių įsigijimo Å¡altinis. 2018 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kovų užsakymu konstatuotos faktinės aplinkybės, jog atsakovas siÅ«lo įsigyti daugiau kaip 70 L‘OCCITANE produktų, be to produktai parduodami su nuolaida, o nuolaida kai kurioms prekėms siekia net 38 procentų.

5. IeÅ¡kovai 2018 m. rugpjūčio 21 d., 2018 m. rugsėjo 4 d., 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. spalio 10 d., 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė atsakovui pretenzijas, reikalaudami nutraukti prekybÄ L‘OCCITANE produktais, tačiau atsakovas nepateikė nei vieno atsakymo.

6. Dėl nurodytų atsakovų veiksmų ieÅ¡kovai patiria žalos, kadangi neteisėtu prekių ženklų naudojimu daroma žala prekių ženklams, taip pat atsakovui neteisėtai prekiaujant L‘OCCITANE produktais daroma ieÅ¡kovui, Lietuvoje registruotai įmonei UAB „C&D STYLE“, kurio platinama L‘OCCITANE produkcija nėra nuperkama dėl į rinkÄ pateikiamų pigesnių produktų.

7. IeÅ¡kovų teigimu, prekių ženklų savininkas, turintis iÅ¡imtines teisęs į prekių ženklÄ , pagal ES prekių ženklų reglamentÄ ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymÄ , turi teisę uždrausti atsakovui prekiauti prekėmis, kurios pažymėtos prekių L‘OCCITANE ženklais. Taip pat turi teisę reikalauti atlyginti turtinę žalÄ , įskaitant negautas pajamas ar kitas turėtas iÅ¡laidas.

8. IeÅ¡kovai mano, jog atsakovas atlieka nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, kadangi ieÅ¡kovų pateikti įrodymai, patvirtina, kad atsakovas UAB „Rubela“ ir UAB „C&D STYLE“, prekiaudami tais pačiais L‘OCCITANE produktais yra laikomi tiesioginiai konkurentai, tačiau tik ieÅ¡kovas UAB „C&D STYLE“ turi iÅ¡imtinę teisę platinti L‘OCCITANE produktus Lietuvoje. Todėl ieÅ¡kovas atitinkamai patiria reikÅ¡mingų finansinių, intelektinių ir organizacinių iÅ¡laidų, o atsakovas, neturėdamas prekių ženklo teisių turėtojo leidimo ir prekiaudamas L‘OCCITANE produkcijÄ , ne tik pažeidžia teises į prekių ženklus, bet ir atlieka veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams bei kenkia ieÅ¡kovo galimybėmis konkuruoti.

9. Atsakovas UAB „Rubela“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir triplikÄ , kuriais praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Nurodo, jog visi ieÅ¡kovų teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovo teigimu, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovai, atsakovas teisėtai vykdo prekybÄ internetinėje parduotuvėje www.mini-max.lt. Atsakovas nurodo, jog Å¡iÄ produkcijÄ teisėtai įsigijo iÅ¡ tiekėjų, veikiančių ES rinkoje.

10. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovai visiÅ¡kai neįrodė, kad dėl atsakovų veiksmų yra daroma žala prekių ženklams ar ieÅ¡kovui UAB „C&D STYLE“, kurio platinama L‘OCCITANE produkcija nėra nuperkama dėl į rinkÄ pateikiamų pigesnių produktų, kita vertus vienas pagrindinių ES principų – laisvas prekių judėjimas ir konkurencija užtikrina vartotojams optimalų kainos ir kokybės santykį. IeÅ¡kovų nurodyta selektyvinės (pasirinktinės) distribucijos sistema prieÅ¡tarauja Sutarties dėl Europos sÄ jungos veikimo (SESV) 101 straipsnio 1 daliai, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, draudžiančiai susitarimus, ribojančius konkurencijÄ .

11. Atsakovas nurodo, jog Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomos Prekių ženklų reglamento 15 straipsnio ir Prekių ženklų įstatymo 19 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios prekių ženklo savininko teisių pasibaigimÄ .

12. Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Ieškovų atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti. II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados 13. Ginčas byloje kilo dėl prekių ženklų savininko teisių pažeidimo, kai atsakovas internetinėje parduotuvėje parduoda iš nenustatytų asmenų įsigytas prekes, kurias prekių ženklo savininkas yra nusprendęs platinti tik selektyvios distribucijos pagrindu, prekių ženklų savininko teisių pasibaigimo pagrindo bei selektyvios distribucijos taikymo pagrįstumo.

14. Byloje duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure ir Europos SÄ jungos Intelektinės Nuosavybės Tarnybos (EUIPO) tvarkomame registre PrancÅ«zijos bendrovei „Laboratoires M&L“ įregistruoti prekių ženklai su žodžiu L‘OCCITANE, tarp jų Lietuvoje galiojantis nacionalinis žodinis prekių ženklas L‘OCCITANE, paraiÅ¡kos padavimo data 1995-04-03, registracijos Nr. 27301, registruotas 3 ir 5 klasių prekėms, ir ES žodinis prekių ženklas L‘OCCITANE, paraiÅ¡kos padavimo data 1996-09-11, registracijos Nr. 17948, registruotas 3, 5, 21, 24, 25 klasių prekėms.

PrancÅ«zijos bendrovė „Laboratoires M&L“ užsiima iÅ¡skirtinai produktų kÅ«rimu ir gamyba, tuo tarpu pagamintos produkcijos platinimÄ remiantis iÅ¡imtinės partnerystės sutartimi visame pasaulyje organizuoja ieÅ¡kovas Liuksmeburgo įmonė „L‘Occitane International“ SA Luxembourg, kurio teises platinti produktus, naudoti prekių ženklus ir kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių papildomai patvirtina bendrovės „Laboratoires M&L“ 2019 m. birželio 6 d. pažymėjimas.

Lietuvoje iÅ¡imtinę teisę prekiauti L‘OCCITANE produktais ir naudoti prekių ženklus turi ieÅ¡kovas UAB „C&D STYLE“ pagal iÅ¡imtinę distribucijos sutartį. Atsakovas UAB „Rubela“ per jam priklausančiÄ svetainę www.mini-max.lt prekiauja įvairių prekių ženklų produkcija, įskaitant ir L‘OCCITANE produkcija. IeÅ¡kovai nėra suteikę teisės atsakovui vykdyti prekybÄ L‘OCCITANE produkcija, taip pat naudoti prekių ženklus (el. bylos I tomas b. l. 10-67, 86-90).

15. Byloje nėra ginčijama, kad atsakovas UAB „Rubela“ prekiauja ieÅ¡kovo PrancÅ«zijos bendrovei „Laboratoires M&L“ priklausančiais prekių ženklais pažymėtomis prekėmis. IeÅ¡kinio 7 priedu pateikti internetinės svetainės www.mimi-max.lt internetinės svetainės vaizdai, kuriuose matyti, jog atsakovas pardavinėja L‘OCCITANE prekių ženklais žymimus produktus. 2018 m. gruodžio 19 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog atsakovas siÅ«lo įsigyti daugiau kaip 70 L‘OCCITANE produktų. Atsakovas prekybos Å¡iais prekių ženklais pažymėtais produktais fakto neginčija. 16. 2018 m. rugpjūčio 21 d., 2018 m. rugsėjo 4 d., 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. spalio 10 d., 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė atsakovui pretenzijas, reikalaudami nutraukti prekybÄ L‘OCCITANE produktais, tačiau atsakovas nepateikė nei vieno atsakymo.

17. Teises į ES prekių ženklus reglamentuoja 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2017/1001 Dėl Europos SÄ jungos prekių ženklo (toliau - ES Reglamentas dėl ES prekių ženklo), kurio 9 straipsnyje įtvirtinta iÅ¡imtinė prekių ženklo savininko teisė į prekių ženklÄ . AnalogiÅ¡ko turinio teisės nurodytos Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje (toliau – PŽĮ). Dėl bylos sustabdymo 18. 2020 m. sausio 10 d. teisme buvo gautas atsakovo UAB „Rubela“ atstovo praÅ¡ymas sustabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ CPK 163, 164 pagrindais iki Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras iÅ¡nagrinės praÅ¡ymÄ dėl prekių ženklo L‘OCCITANE panaikinimo (II tomas b. l. 93).

PraÅ¡yme nurodoma, jog 2020 m. sausio 9 d. atsakovas pateikė Valstybiniam patentų biurui praÅ¡ymÄ dėl prekių ženklo L‘OCCITANE, registracijos Nr. 27301, panaikinimo dėl ženklo nenaudojimo (PŽĮ 23 straipsnis). Todėl atsakovo teigimu aplinkybė ar ieÅ¡kovai turi neabejotinas ir neginčijamas teises į prekių ženklÄ , priklausys tik nuo to, kaip Å¡io prekių ženklo galiojimas klausimas bus iÅ¡nagrinėtas Valstybiniame patentų biure. 19. 2020 m. sausio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismas, įvertinęs jog tokio pobÅ«džio nutartis nėra skundžiama, priėmė žodinę nutartį netenkinti Å¡io praÅ¡ymo (CPK 165 straipsnis, 290 straipsnio 2 dalis, 334 straipsnis).

Teismas pažymėjo, jog pagal įstatymÄ bylos sustabdymas gali bÅ«ti privalomasis (CPK 163 str.) arba fakultatyvus (CPK 164 str.). Nagrinėjamu atveju, nėra kitos bylos nagrinėjamos teisme (pateiktas tik praÅ¡ymas Valstybiniame patentų biure), dėl to nėra ir privalomo bylos sustabdymo pagrindo – CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyto atvejo, taip pat teismas nenustatė ir kitų atvejų, bÅ«tinų stabdyti Å¡iÄ civilinę bylÄ (CPK 164 straipsnis). Be to, atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ tik Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl PrancÅ«zijos bendrovei „Laboratoires M&L“ priklausančio nacionalinio žodinio prekių ženklo L‘OCCITANE (paraiÅ¡kos padavimo data 1995-04-03, registracijos Nr. 27301, registruotÄ 3 ir 5 klasių prekėms) panaikinimo, nors ieÅ¡kovui priklauso ir ES žodinis prekių ženklas L‘OCCITANE.

Atsižvelgus į aukščiau pateiktus argumentus, teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju neegzistuoja pagrindas sustabdyti civilinę bylÄ CPK 163 straipsnio 3 punkto ir 164 straipsnio pagrindais, dėl ko atsakovo praÅ¡ymas atmetamas. Dėl prekių ženklo savininko teisių pasibaigimo 20. Atsakovas teigia, jog ieÅ¡kovo, kaip prekių ženklų savininko, teisės yra pasibaigusios PŽĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

21. PŽĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ženklo savininkas neturi teisės uždrausti ženklu žymėti prekių, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu buvo su tuo ženklu iÅ¡leistos į Europos SÄ jungos rinkÄ . Å io straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių ženklo savininkas gali nesutikti su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu pažymėtų tokiu ženklu ir iÅ¡leistų į rinkÄ prekių kokybė pasikeitė ar pablogėjo (PŽĮ 19 straipsnio 2 dalis).

22. AnalogiÅ¡kai ES Reglamento dėl ES prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalis nustato, jog ES prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti jį naudoti prekėms, kurios pažymėtos tuo prekių ženklu paties savininko arba su jo sutikimu buvo iÅ¡leistos į Europos ekonominės erdvės rinkÄ . Å ios nuostatos netaikomos, jeigu dėl pagrįstų priežasčių savininkas nesutinka su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu iÅ¡leidus jas į rinkÄ pasikeitė arba pablogėjo jų kokybė (ES Reglamento dėl ES prekių ženklo 15 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) pateikiamus iÅ¡aiÅ¡kinimus, viena iÅ¡ pagrindinių taisyklių ginčuose dėl prekių ženklo savininko teisių pasibaigimo yra ta, kad asmuo, kuris remiasi teisių pasibaigimo principu, privalo įrodyti teisių iÅ¡naudojimo faktÄ ir jo turinį (ESTT 2003 m. balandžio 8 d. prejudicinis sprendimas byloje V. D. + Q. GmbH v. Lifestyle sports + sportswear Handelsdesellschaft mbH and M. O., byla Nr. C-244/00).

24. Taigi bylos Å¡aliai, teigiančiai, kad iÅ¡imtinės teisės yra pasibaigusios, tenka Å¡io fakto įrodinėjimo pareiga (onus probandi) (CPK 178 straipsnis). ESTT taip pat yra pažymėjęs, kad teisių savininko sutikimas iÅ¡leisti prekių ženklu pažymėtas prekes į EEE rinkÄ nepreziumuojamas, ir bÅ«tent ta ginčo Å¡alis, kuri remiasi teisių pasibaigimu, turi tai įrodyti (29 paragrafas; taip pat žr. ESTT 2001 m. lapkričio 20 d. prejudicinį sprendimÄ byloje Z. D. SA v. A and G Imports Ltd ir kiti, sujungtos bylos C-414/99-C-416/99, 46, 54, 58 paragrafai).

25. Siekiant užtikrinti prekių ženklu suteikiamų teisių apsaugÄ ir tam, kad bÅ«tų įmanoma vėliau iÅ¡leisti į rinkÄ Å¡iuo prekių ženklu pažymėtas prekes be savininko teisės tai uždrausti, esminė sÄ lyga yra ta, kad Å¡is savininkas galėtų kontroliuoti pirmÄ jį Å¡ių prekių iÅ¡leidimÄ Ä¯ EEE rinkÄ , neatsižvelgiant į tai, kad Å¡ios prekės galėjo bÅ«ti pirmÄ kartÄ iÅ¡leistos į rinkÄ už Å¡ios zonos ribų (ESTT 2009 m. spalio 15 d. prejudicinis sprendimas byloje Makro Zelfbedieningsgroothandel CV ir kt. v.

Diesel SpA, byla C-324/08, Rink., 2009, p. I-10019, rezoliucinė dalis ir 32, 33, 35 punktai). Paralelinis importas savaime nėra neteisėta veikla, tačiau prekių ženklo (ženklų) savininkui teigiant, kad atitinkami prekių vienetai ES (EEE) rinkoje yra nesant jo sutikimo, o atsakovui neįrodžius priešingai, ieškovas turi teisę įgyvendinti savo, kaip prekių ženklo (ženklų) savininko, teises, nustatytas PŽĮ 38 straipsnyje (šiuo metu galiojančio PŽĮ 14 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-248/2015).

26. Atsakovas UAB „Rubela“ teismui pateikė Nežinomos Lietuvoje registruotos įmonės patvirtinimÄ , kad Å¡i įmonė teikia atsakovui UAB „Rubela“ prekių ženklais L‘OCCITANE pažymėtus produktus, kurie buvo teisėtai įsigyti ES rinkoje (II tomas b. l. 53). Kitų duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo iÅ¡imtinių teisių pasibaigimÄ , nepateikė.

27. Minėta, jog Lietuvoje išimtinę teisę prekiauti L‘OCCITANE produktais ir naudoti prekių ženklus turi tik ieškovas UAB „C&D STYLE“ (I tomas b. l. 12-25). Ieškovai patvirtino, jog nei atsakovui UAB „Rubela“, nei kitiems asmenims nėra suteikę teisės naudoti prekių ženklus ir prekiauti prekių ženklais L‘OCCITANE pažymėtus produktus, nes tokia teisė suteikiama išimtinai selektyvios distribucijos schemoje dalyvaujantiems platintojams.

28. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovui UAB „Rubela“ pateikus tik neaiÅ¡kios Lietuvoje registruotos įmonės patvirtinimÄ (nepateikė jokių Å¡ios įmonės identifikuojančių duomenų), apie neva įsigyjamas prekės iÅ¡ ES rinkos, nesant Å¡ias aplinkybės patvirtinančių objektyvių įrodymų, atsakovui apsiribojant tik deklaratyviais teiginiais, kad teisėtai platino Å¡iÄ produkcijÄ internetinėje parduotuvėje www.mini-maxi.lt, nes Å¡iÄ produkcijÄ teisėtai įsigijo iÅ¡ tiekėjų, veikiančių ES rinkoje, Å¡ie pateikti įrodymai visiÅ¡kai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas yra davęs sutikimÄ iÅ¡leisti į ES rinkÄ bÅ«tent atsakovo parduodamas ginčo L‘OCCITANE prekių ženklais pažymėtas prekes.

Minėta, jog teisių savininko sutikimas iÅ¡leisti prekių ženklu pažymėtas prekes į EEE rinkÄ nėra preziumuojamas, Byloje nėra nei vieno patikimo įrodymo, patvirtinančio, kad prekių ženklo savininkas galėjo kontroliuoti pirmÄ jį atsakovo turimų prekių iÅ¡leidimÄ Ä¯ EEE rinkÄ Taigi, Å¡ių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, jog atsakovas, teigiantis, kad iÅ¡imtinės teisės yra pasibaigusios, privalėjo įrodyti teisių iÅ¡naudojimo faktÄ ir jo turinį, tačiau neįrodė, kad ieÅ¡kovo, kaip prekių ženklo savininko, teisės yra pasibaigusios ES ir EEE rinkoje.

Dėl to prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, nenustačius ieÅ¡kovo, kaip prekių ženklų turėtojo, teisių pasibaigimo, teismas sprendžia, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė ieÅ¡kovo teises, todėl ieÅ¡kovas PrancÅ«zijos bendrovė „Laboratoires M&L“ turi teisę ginti savo pažeistas iÅ¡imtines teises ir uždrausti atsakovui, kaip neturinčiam ieÅ¡kovo sutikimo, vykdant komercinę veiklÄ naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti (PŽĮ 14 straipsnis).

29. Šių aplinkybių nepaneigia ir atsakovo argumentai dėl informacijos, turinčios komercinę paslaptį (CK 1.116 straipsnio 1 dalis) ir dėl to esančius apribojimus pateikti įrodymus, pagrindžiančius įsigyjamos produkcijos šaltinį (I tomas b. l. 155, II tomas b. l. 53).

30. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos kvalifikavimo kriterijų; nurodęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 38, 50 p.).

31. Teismas pažymi, jog Civilinio proceso įstatymai nedraudžia naudoti kaip įrodymų komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir numato tinkamÄ komercinės paslapties apsaugÄ . CPK 10 straipsnio 4 dalis nurodo, kad asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagÄ , kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali praÅ¡yti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį. CPK 10-1 straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai yra pagrindas manyti, kad gali bÅ«ti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu praÅ¡ymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę susipažinti su bylos medžiaga, gauti procesinius dokumentus, dalyvauti posėdžiuose.

To paties straipsnio 4 dalis nurodo, jog teismas, taikydamas Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus, turi atsižvelgti į bÅ«tinybę užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisėtus interesus ir į žalÄ , kuri gali atsirasti dėl tų ribojimų taikymo ar netaikymo. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad konstitucinis teisės vieÅ¡umo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio vieÅ¡umo ir bylos medžiagos vieÅ¡umo taikymo taisyklės pabrėžia vieÅ¡o bylų nagrinėjimo principo netaikymo iÅ¡imtinumÄ bei reikalauja bylos vieÅ¡umÄ riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai bÅ«tina bylos Å¡alių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbÄ jÄ pateikusios Å¡alies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamÄ Å¡ios informacijos apsaugos apimtį ir bÅ«dÄ ;

Å¡alis, teikianti praÅ¡ymÄ dėl informacijos pripažinimo nevieÅ¡a, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas raÅ¡ytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieÅ¡a, turi individualizuoti saugotinÄ informacijÄ (konkrečius įrodymus), o bÅ«tinumÄ jÄ saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi bÅ«ti teikiama kuo mažesniam vieÅ¡umo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos nevieÅ¡umo užtikrinimui; tik iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobÅ«dį, jo dalykÄ , Å¡alių ypatumus ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies nevieÅ¡umas negali užtikrinti privataus ar vieÅ¡o intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarÄ teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarÄ visos bylos nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 79 p.).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė jokių prašymų CPK 9 ir 10 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl, teismo įsitikinimu, negali remtis vien šia aplinkybe, kad prašoma pateikti informacija yra laikoma atsakovo komercine paslaptimi.

33. Teismas sprendžia, jog nepaisant prekių ženklo savininko teisių pasibaigimo, net jei ir bÅ«tų konstatuota PŽĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė apie prekių ženklo savininko teisių pasibaigimÄ , nagrinėjamu atveju iÅ¡skirtinės ieÅ¡kovo prekės, pažymėtos ieÅ¡kovo prekių ženklais, yra pardavinėjamos tik selektyvios distribucijos pagrindu, dėl to nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti taikoma PŽĮ 19 straipsnio 2 dalis ir ES Reglamento dėl ES prekių ženklo 15 straipsnio 2 dalis, kadangi Å¡ios nuostatos netaikomos, jeigu yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių ženklo savininkas gali nesutikti su tolesniu prekių komercializavimu. Teismo vertinimu, prekiaujant iÅ¡skirtinės kokybės prekėmis, selektyvios distribucijos pagrindu, turi bÅ«ti taikoma iÅ¡imtis iÅ¡ teisių pasibaigimo taisyklės, iÅ¡imtis iÅ¡ PŽĮ 19 straipsnio 1 dalies ir ES Reglamento dėl ES prekių ženklo 15 straipsnio 1 dalies bendros taisyklės.

34. IeÅ¡kovai nurodo, kad L‘OCCITANE produkcija platinama taikant vadinamÄ jÄ pasirenkamosios arba selektyvios distribucijos schemÄ . Europos SÄ jungos teritorijoje prekių ženklais pažymėtomis prekėmis suteikia teisę prekiauti tik įgaliotiems asmenims, sudariusiems selektyvios distribucijos sutartis su ieÅ¡kovu ir atitinkantiems kokybės reikalavimus. Ä®galiotiems distributoriams draudžiama prekių ženklais pažymėtus produktus perduoti kitiems platintojams be iÅ¡ankstinio ieÅ¡kovo sutikimo.

IeÅ¡kovo nurodymu, vieninteliu įgaliotu platintoju Lietuvos Respublikoje yra UAB „C&D STYLE“, su kuriuo sudaryta IÅ¡imtinė L‘OCCITANE produktų importo ir platinimo sutartis. Pagal Å¡ios sutarties 1 punktÄ ieÅ¡kovas UAB „C&D STYLE“ paskirtas iÅ¡skirtiniu įgaliotu platintoju Lietuvos teritorijoje. Sutarties 5 punkte įtvirtinti reikalavimai prekių pardavimui parduotuvės ir internetinėje prekyboje. L‘OCCITANE produkcija yra iÅ¡skirtinė natÅ«rali kosmetika, kuri gaminama Provanse, Monosko mieste, esančioje laboratorijoje atliktų tyrimų pagrindu.

Produkcija parduodama per pačiai įmonei priklausančias parduotuves arba koncesijos teisę turinčias įmones, kurios turi iÅ¡imtinę teisę prekiauti produkcija atitinkamoje teritorijoje. L‘OCCITANE produkcija prekiaujama ir internetu, per ieÅ¡kovo Liuksmeburgo įmonės „L‘Occitane International“ SA Luxembourg platformÄ https://lt.loccitane.com, Å¡iÄ prekybÄ turi teisę vykdyti tik iÅ¡imtinę distribucijos teisę turintys platintojai ir autorizuoti distributoriai, kurie turi distribucijos sutartyje numatytus reikalavimus atitinkančias fizines parduotuves (I tomas b. l. 78-85).

Tai, kad ieÅ¡kovų platinamos prekės yra itin aukÅ¡tÄ vietÄ užimantys produktai prabangos ir grožio prekių reitinge patvirtina ir ieÅ¡kovų nurodomi portalai (https://fr.statista.com, www.statista.com, www.usinenouvelle.com ir kt.).

35. Atsakovas tvirtina, kad ieÅ¡kovo taikoma L‘OCCITANE produkcijos platinimo sistema prieÅ¡tarauja Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau - SESV) 101 straipsnio 1 daliai ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, draudžiančiai konkurencijos ribojimus bei laisvam prekių judėjimui ES rinkoje.

36. SESV 101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybÄ ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iÅ¡kraipymas vidaus rinkoje, bÅ«tent tie, kuriais:

a) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sÄ lygos;

b) ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos;

c) dalijamasi rinkomis arba tiekimo Å¡altiniais;

d) lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos sÄ lygos, dėl ko jie patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankiÄ padėtį;

e) sutartys sudaromos tik kitoms šalims priimant papildomus įsipareigojimus, kurių pobūdis arba komercinė paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutarčių dalyku.

37. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nurodo, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurencijÄ arba kurie riboja ar gali riboti konkurencijÄ , yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant:

1) susitarimÄ tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sÄ lygas;

2) susitarimÄ pasidalyti prekės rinkÄ teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu bÅ«du;

3) susitarimÄ nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangÄ ar investicijas;

4) susitarimÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sÄ lygas atskiriems Å«kio subjektams ir taip sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sÄ lygas;

5) susitarimÄ iÅ¡ kitų Å«kio subjektų reikalauti papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo komercinį pobÅ«dį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konkurentų sudaryti Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurencijÄ .

38. Remiantis ESTT praktika ir teisės doktrina, prekių ženklo savininko naudojimasis iÅ¡imtinės distribucijos sistema nebÅ«tinai savaime reiÅ¡kia, kad yra pažeidžiamos konkurencijos teisės taisyklės ir turi bÅ«ti kitaip perskirstoma įrodinėjimo naÅ¡ta. Kaip pažymima prekių ženklų teisės doktrinoje, prekių ženklo savininko teisių iÅ¡sėmimo (iÅ¡naudojimo) principo taikymo požiÅ«riu, reali nacionalinių rinkų padalijimo rizika turi daryti įtakÄ â€ždirbtinėms sienoms ES (EEE)“ (C 439/09, C-230/16, Rognstad, O.-A. The Exhaustion/Competition Interface in EC Law – is there Room for a Holistic Approach. In: Drexl, J. (ed.). Research Handbook on Intellectual Property and Competition Law. The Lypiats: Edward Edgar Publishing Limited, 2008, p. 426–428).

39. IÅ¡imtys iÅ¡ bendro antikonkurencinio reguliavimo nustatytos SESV 101 straipsnio 3 dalyje. 101 straipsnio 1 dalies nuostatos gali bÅ«ti paskelbtos netaikytinomis įmonių susitarimams, kurie padeda tobulinti prekių gamybÄ ar paskirstymÄ arba skatinti technikos ar ekonomikos pažangÄ , kartu sudarydami sÄ lygas vartotojams sÄ Å¾iningai dalytis gaunama nauda, ir kurie įmonėms nenustato jokių apribojimų, nebÅ«tinų Å¡iems tikslams pasiekti bei nesuteikia tokioms įmonėms galimybės panaikinti konkurencijÄ didelei atitinkamų produktų daliai.

40. Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangÄ arba pagerina prekių gamybÄ ar paskirstymÄ ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu susitarimas:

1) nelemia susitariančiųjų šalių veiklos apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti;

2) nesuteikia susitarimo Å¡alims galimybės riboti konkurencijÄ didelėje atitinkamos rinkos dalyje. Apibendrinant pateiktÄ teisinį reglamentavimÄ , daromos iÅ¡vados, kad selektyvi distribucija nepažeidžia teisės aktuose numatyto konkurencijos reglamentavimo, kai:

1) selektyvios distribucijos sutartyje numatyti reikalavimai yra teisėti dėl parduodamo daikto prigimties;

2) distributorių parinkimas pagrįstas objektyviais nediskriminuojančiais standartais;

3) selektyvios distribucijos sutartyje nustatyti kriterijai yra reikalingi pardavimo požiūriu;

4) konkurencija ribojama proporcingu būdu.

41. Teismo vertinimu, L‘OCCITANE produkcijos platinimo sistema atitinka atvejus, kada netaikomi SESV 101 straipsnio 1 dalyje ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai. Kaip minėta, L‘OCCITANE produkcijos perpardavėjai pasirenkami remiantis objektyviais kokybiniais kriterijais, tie patys kriterijai taikomi visiems perpardavėjams ir nediskriminuojant, nes visi platintojai, atitinkantys nustatytus objektyvius kriterijus, gali tapti selektyvios distribucijos tinklo nariais, o tokio platinimo tinklo reikia dėl produkcijos savybių, siekiant apsaugoti produkcijos kokybę ir siekiant užtikrinti gerÄ naudojimÄ , užtikrinant prekių ženklų reputacijÄ ir prekių prabangos įvaizdį.

42. ESTT praktikoje nagrinėjant klausimÄ dėl reputacijÄ turinčių prekių ženklų, pasisakyta, kad vertinant prekių ženklų reputacijÄ , reikia atsižvelgti į visus svarbius faktus, ypač prekių ženklo užimamÄ rinkos dalį, jo naudojimo intensyvumÄ , geografinį paplitimÄ , trukmę, įmonės investicijų Å¡iam prekių ženklui reklamuoti dydį (ESTT sprendimas C-375/97 byloje GENERAL MOTORS Vs. YPLON 27 p.). Teisingumo Teismo byloje Nr. C-59/08 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog prestižinės prekės yra aukščiausios kokybės, jų sukeliamas prabangos įspÅ«dis yra pagrindinis elementas, dėl kurio vartotojai jas atskiria nuo kitų panaÅ¡ių prekių.

43. IeÅ¡kovas yra pateikęs duomenis, patvirtinančius, jog L‘OCCITANE produktai pradėti gaminti 1976 m., kuriais prekiaujama visame pasaulyje, Lietuvoje produkcija prekiaujama nuo 2002 metų, Å¡i produkcija daugelį metų užima lyderio pozicijas, L‘OCCITANE produkcijos reklamai ir rinkodarai vien 2018 metais skirta 179,2 milijonai eurų, ieÅ¡kovas UAB „C&D STYLE“ prekės ženklo populiarinimui ir reklamai Lietuvoje iÅ¡leido 200.000,00 EUR (I tomas b. l. 77-90, II tomas b. l. 12-16). Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, teismui sudaro pagrindÄ daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo prekių ženklai laikytini reputacijÄ turinčiais ženklais, kurių žinomumas ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje yra akivaizdus, o L‘OCCITANE produkcija priskiriama prestižinėms kosmetikos ir grožio prekėms.

Dėl to teismas visiškai pritaria ieškovų pozicijai, jog nagrinėjamu atveju L‘OCCITANE selektyvios distribucijos sistema yra pateisinama SESV 101 straipsnio ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pagrindu, o teisių į prekių ženklus pasibaigimas netaikomas, nes teisių turėtojas turi pagrįstų priežasčių prieštarauti, kad prekės būtų komercializuojamos asmenų, nepriklausančių taikomai selektyvios distribucijos sistemai (PŽĮ 19 straipsnio 2 dalis ir ES Reglamento dėl ES prekių ženklo 15 straipsnio 2 dalis).

Dėl teismo precedento 44. Atsakovo teigimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės yra labai panaÅ¡ios į Vilniaus apygardos teisme iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1656-580/2019, kurioje 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas, dėl to turi bÅ«ti atsižvelgiama ir nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ .

45. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-1656-580/2019 2019 m. balandžio 19 d. priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kurio atmestas ieÅ¡kovo „Landoll“ S.R.L. ieÅ¡kinys atsakovui UAB „Rubela“, kuriuo buvo praÅ¡oma uždrausti atsakovui UAB „Rubela“ Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti prekybÄ (t. y. siÅ«lyti, iÅ¡leisti juos į rinkÄ arba tuo tikslu juos sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jais disponuoti) produktais, pažymėtais ieÅ¡kovui priklausančiais Europos SÄ jungos prekių ženklais NASHI (fig.), reg.

Nr. 013640099; NASHI (w.), reg. Nr. 014713895; NASHI ARGAN (fig.), reg. Nr. 016768335; LANDOLL (w.), reg. Nr. 0918295 ir tarptautiniame prekių ženklų registre registruotais prekių ženklais LANDOLL (w.), reg. Nr. 918295; NASHI (fig.), reg. Nr. 1242146; NASHI (w.), reg. Nr. 1143100, kurie yra iÅ¡leisti į Europos ekonominės erdvės rinkÄ ne ieÅ¡kovo „Landoll“ S.R.L. ar neturint ieÅ¡kovo sutikimo ir kt.; Sprendimas neįsiteisėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

46. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Tačiau kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės Å¡altinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas.

Vertinant, ar precedentas tinkamas, taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų precedento sukÅ«rimo laikÄ ; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2011).

47. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau iÅ¡nagrinėtose bylose pateikto teisės aiÅ¡kinimo taisyklių taikymÄ , yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinį santykio kvalifikavimÄ ir atitinkamos teisės normos taikymÄ .

48. Nagrinėjamoje byloje teismo vertinimu, atsakovo nurodytos civilinės bylos iÅ¡spręsto ginčo ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nevisiÅ¡kai sutampa, kadangi atsakovo nurodytoje civilinėje byloje be kita ko buvo sprendžiamas ginčas ir dėl prekių ženklų savininko teisių pažeidimo PŽĮ 19 straipsnio 2 dalis pagrindu, teigiant jog buvo pažeistos prekių pakuotės, taip pakeičiant ir pabloginant iÅ¡leistų į rinkÄ prekių kokybę, taip pat iÅ¡ dalies buvo žinomi prekių tiekėjai.

Be to, minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs (CPK 18 straipsnis), dėl to Å¡ie atsakovo argumentai pripažintini nepagrįstais. Dėl ieÅ¡kovų reikalavimo įpareigoti atsakovÄ pateikti informacijÄ 49. IeÅ¡kovai reikalauja įpareigoti atsakovÄ pateikti informacijÄ apie platinamų L‘OCCITANE produktų įsigijimo Å¡altinį, informacijÄ apie tai, nuo kada atsakovas prekiauja L‘OCCITANE produkcija, informacijÄ apie atsakovo įsigytus, turimus ir iÅ¡platintus L‘OCCITANE produkcijos kiekius, taip pat visų įsigytų ir parduotų L‘OCCITANE produktų įsigijimo ir pardavimo kainÄ visu produktų platinimo laikotarpiu.

50. IeÅ¡kovai šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindžia PŽĮ 71 straipsnio ir CPK 199 straipsnio nuostatomis. Nurodo, kad atsakovo gauta nauda parduodant L‘OCCITANE produktus, turi bÅ«ti pripažinta ieÅ¡kovo UAB „C&D STYLE“ nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireÅ¡kiančių teisių į prekių ženklus pažeidimu ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais. Kadangi ieÅ¡kinio pateikimo dienai ieÅ¡kovai neturi ir negali gauti informacijos apie atsakovo gautos dydį, todėl remdamiesi PŽĮ 71 straipsnio ir CPK 199 straipsnio nuostatomis praÅ¡o iÅ¡reikalauti informacijÄ iÅ¡ atsakovo.

51. IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje, teismas šį ieÅ¡kovų reikalavimÄ vertino kaip procesinio pobÅ«džio reikalavimÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, kadangi tiek ieÅ¡kovų nurodytas dokumentų iÅ¡reikalavimo pagrindas (CPK 199 straipsnis), tiek ir aplinkybė, kad praÅ¡oma iÅ¡reikalauti duomenis dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo bei daroma nuoroda į CPK 199 straipsnį leido spręsti, kad teismui buvo teiktas procesinio pobÅ«džio reikalavimas dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, o ne kaip materialinis teisinis reikalavimas.

52. PŽĮ 71 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, susijusios su ieÅ¡kovo teise gauti informacijÄ . Å ios straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, remdamasis ieÅ¡kovo pagrįstu praÅ¡ymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti informacijÄ apie Å¡io įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių ir paslaugų kilmę ir platinimo bÅ«dus, ypač 1) Å¡io įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių (paslaugų) gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančių asmenų, kuriems buvo skirtos nurodytos prekės ar paslaugos, pavadinimus arba vardus ir pavardes bei adresus;

2) duomenis apie pagamintų, patiektų, gautų ar užsakytų Å¡io įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių kiekį ir kainÄ , kuri buvo sumokėta ar turėjo bÅ«ti sumokėta už tas prekes ar paslaugas.

53. Taip pat pažymėtina, jog raÅ¡ytiniai įrodymai gali bÅ«ti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka iÅ¡reikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos Å¡alis, pati negalinti gauti reikÅ¡mingo bylai raÅ¡ytinio įrodymo iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui praÅ¡ymÄ Ä¯rodymus iÅ¡reikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis).

54. Sprendžiant dėl Å¡io ieÅ¡kovų reikalavimo, pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovai savarankiÅ¡ko reikalavimo nei dėl nuostolių atlyginimo, nei dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų atsakovui nereiÅ¡kia. Antra, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju reiÅ¡kiamas atskiras savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl informacijos pateikimo. Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir ieÅ¡kovų atstovė, nurodydama, jog ieÅ¡kovai reiÅ¡kiÄ atskirÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ir nepraÅ¡o taikyti įrodymų iÅ¡reikalavimo instituto CPK nustatyta tvarka.

Tai, kad yra reiÅ¡kiamas atskiras ieÅ¡kinio reikalavimas patvirtina ir tai, jog už šį kaip savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovai yra sumokėję įstatymo nustatyto dydžio (75,00 EUR) žyminį mokestį (II tomas b. l. 89-90). Taigi raÅ¡ytiniai įrodymai negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujami bendra CPK 199 straipsnyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. BylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija vertinti, ar pateikti duomenys pakankami bylos iÅ¡nagrinėjimui iÅ¡ esmės. Kadangi nėra reiÅ¡kiami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų ir nenurodoma kokias aplinkybes praÅ¡omi iÅ¡reikalauti duomenys gali patvirtinti ar paneigti, nėra pagrindo apskritai svarstyti įrodymų iÅ¡reikalavimo CPK nustatyta tvarka.

Dėl to teismas bylos nagrinėjimo metu nesprendė klausimo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, o ieÅ¡kovų pateiktÄ praÅ¡ymÄ vertino kaip materialinį teisinį reikalavimÄ .

55. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesant pagrindo taikyti CPK straipsnio nuostatų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, atmestinas ir ieÅ¡kovų praÅ¡ymas taikyti PŽĮ 71 straipsnio nuostatas, susijusias su ieÅ¡kovo teise gauti informacijÄ , kadangi Å¡ioje teisės normoje kaip ir CPK įtvirtinta galimybė ieÅ¡kovui praÅ¡yti teismo įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti informacijÄ apie Å¡io įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių ir paslaugų kilmę ir platinimo bÅ«dus ir kita, tačiau tai daroma teismo proceso metu, kas reiÅ¡kia, jog tai nėra taikoma visais atvejais.

IeÅ¡kovai dublike papildomai nurodė, jog dėl atsakovų kaltų veiksmų jiems yra darom žala, todėl laikosi pozicijos, jog turi teisę reikalauti informacijos iÅ¡ atsakovo apie neteisėtai iÅ¡platintÄ produkcijÄ (PŽĮ 75 straipsnio 2 dalis, Konkurencijos įstatymo 16 straipsnis). Teismas šį ieÅ¡kovų argumentÄ atmeta, kaip nepagrįstÄ . Nepriklausomai nuo to, ar atsakovo veiksmais daroma žala ar atliekami nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai, ieÅ¡kovams nereiÅ¡kiant reikalavimų dėl žalos atlyginimo ar nesÄ Å¾iningos konkurencijos, nėra pagrindo ginti ieÅ¡kovų teises jų pasirinktu bÅ«du - iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas 56. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų 57. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismų patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

58. IeÅ¡kovų atstovė pateikdama ieÅ¡kinį teisme sumokėjo 183,00 EUR žyminį mokestį, taip pat patyrė 4.500,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su advokato pagalba, 163,21 EUR antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo iÅ¡laidų, 372,67 EUR vertimo iÅ¡laidų (II tomas b. l. 73-77). Atsakovas turėjo 4.404,40 EUR iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (II tomas b. l. 92). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra tenkinamas iÅ¡ dalies, laikytina yra patenkinta 50 procentų ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimų (vienas iÅ¡ dviejų ieÅ¡kinio reikalavimų), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteistinos 113,00 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidos už mokėtinÄ Å¾yminį mokestį, taip pat ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakavo priteistinos 2.517,94 EUR iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba ir kitos pagrįstos iÅ¡laidos, viso ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo priteistina 2.630,94 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 80, 88, 98 straipsniai).

Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina 2.202,20 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba. Atlikus tarpusavio užskaitymÄ , ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo priteistina 428,74 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, jog visos nurodytos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruoÅ¡imÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumÄ , Å¡ių iÅ¡laidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

59. Vilniaus apygardos teisme patirta 2,46 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus apygardos teismo raÅ¡tinės pažyma apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). IeÅ¡kinį patenkinus, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo nepriteistinos, nes nevirÅ¡ija 3,00 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės 60. Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia, grÄ Å¾inant 75 % sumokėto žyminio mokesčio.

Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 74 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.

Ä®pareigoti atsakovÄ UAB „Rubela“ nutraukti prekybÄ prekių ženklais L‘OCCITANE pažymėtais produktais ir uždrausti tokiÄ prekybÄ vykdyti ateityje, įskaitant, bet neapsiribojant prekybÄ per interneto svetainę www.mini-max.lt. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovams Liuksmeburgo įmonei „L‘Occitane International“ SA Luxembourg, PrancÅ«zijos įmonei „Laboratoires M&L“ ir UAB „C&D STYLE“ iÅ¡ atsakovo UAB „Rubela“ 428,74 EUR (keturi Å¡imtai dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 74 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia, grÄ Å¾inant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Ä®siteisėjusius teismo sprendimui, Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas Vaclovas Paulikas