d769087a-87e7-4ae2-ac2c-3c3deaebfc45 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamosios bylos Nr. 1-218-1124/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28795-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS Lietuvos Respublikos vardu 2022 m. balandžio 20 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėja Rasa Lapėnienė, sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei, dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Pečkaitytei, kaltinamajam L. R., nukentėjusiojo E. B. (E. B.) įgaliotai atstovei advokatei Reginai Vasiliauskienei, jo atstovės pagal įstatymÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei Gražinai Noreikienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

2) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ ;

3) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) bauda; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį. Teismas n u s t a t ė :

1. L. R. sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui E. B. (E. B.), o bÅ«tent – jis 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 19.20 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini), diržu tris kartus sudavė E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini)., per nugaros sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

2. L. R. taip pat padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui Ž. B., o bÅ«tent – jis 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 19.20 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su sugyventine Ž. B. metu, tyčia sudavė jai kumščiu į veido sritį, padarydamas jai veido kairės pusės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį patinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. Kaltinamasis L. R. teisiamojo posėdžio metu visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad įvykio metu jis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jo veiksmai galėjo sukelti nukentėjusiajam E. B. fizinį skausmÄ , jis taip pat galėjo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ sugyventinei Ž. B.. Po įvykio, kai grįžo į namus iÅ¡ Vilniaus, ant sugyventinės veido matė kraujosruvÄ , kiek prisimena, kraujosruva buvo deÅ¡inėje jos veido pusėje. Nežino, kiek kartų sudavė sugyventinei. Sugyventinės ir vaiko atsiprašė, jie susitaikė. Tai buvo pirmas kartas, kai jis smurtavo sugyventinės ir vaiko atžvilgiu.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.

5. Be kaltinamojo L. R. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. 5.1. Kaltinamasis L. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Parodė, kad jis 2021 m. rugpjūčio 21 d. vakare, valandos tiksliai pasakyti negali, būdamas neblaivus, namuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini) konflikto su sugyventine Ž.

B. metu, ranka jai sudavė į veido sritį, dėl ko labai gailisi. Dėl ko įvyko konfliktas su sugyventine, pasakyti negali, nes neprisimena. Taip pat neprisimena, kiek kartų jai sudavė, nes buvo visiškai neblaivus. Po konflikto sugyventinė iškvietė policijos pareigūnus, jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Anksčiau prieš savo sugyventinę nėra smurtavęs, tai buvo pirmas kartas (b. l. 142–144). 5.2. Kaltinamasis L. R., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d apie 19.20 val., būdamas neblaivus, atvažiavęs dviračiu į namus, esančius (duomenys neskelbtini)., konflikto su sugyventine Ž.

B. metu, sudavė sugyventinei ranka smÅ«gius į veido sritį. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, jis sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Jis taip pat prisipažįsta, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. namuose, tuo pačiu metu, kuomet sudavė smÅ«gius ranka sugyventinei Ž. B., jis diržu sudavė sugyventinės Ž. B. sÅ«nui E. B. į nugaros sritį, kiek kartų sudavė, pasakyti negali, neprisimena. DirÅ¾Ä turėjo kelnėse, tai – rudas odinis diržas su sagtimi, kur Å¡iuo metu yra diržas, pasakyti negali, nes neprisimena.

Jis labai gailisi, kad sukėlė fizinį skausmÄ E. B. (b. l. 147–149). 5.3. Kaltinamasis L. R., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. vakare, bÅ«damas neblaivus, namuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini) diržu mušė sugyventinės sÅ«nų E. B.. Kodėl taip pasielgė, pasakyti negali, nes tÄ vakarÄ buvo neblaivus ir ne viskÄ prisimena. Dėl savo poelgio E. B. atsiprašė, pasižada daugiau taip nesielgti. Prisipažįsta, kad tÄ patį vakarÄ , konflikto su sugyventine Ž.

B. metu, ranka jai sudavė į veido sritį. Dėl savo padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi, tiek E. B., tiek sugyventinės Ž. B. atsiprašė ir su jais susitaikė. Å iuo metu intensyviai ieÅ¡ko darbo, kad galėtų iÅ¡laikyti Å¡eimÄ (b. l. 152–153). 5.4. Nukentėjusioji Ž. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su sugyventiniu L. R. gyvena penkerius metus, augina tris vaikus (du vaikai yra bendri). Å iuo metu gyvena nuomojamame name adresu – (duomenys neskelbtini). Santykiai su sugyventiniu yra geri, kartais susipyksta, tačiau vėliau visus konfliktus iÅ¡siaiÅ¡kina taikiai. 2021 m. rugpjūčio 21 d vakare sugyventinis grįžo į namus neblaivus, pradėjo konfliktuoti, buvo labai agresyvus.

Ji tÄ vakarÄ taip pat buvo neblaivi, dienÄ kartu su drauge ji iÅ¡gėrė butelį degtinės. 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 19.20 val., jai bÅ«nant virtuvėje su sugyventiniu L. R., sugyventinis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia rankos delnu sudavė jai tris kartus į veido sritį. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmÄ , buvo iÅ¡sigandusi, todėl paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį, greitosios medicinos pagalbos jai nereikėjo, nes konflikto metu sužalojimų nepatyrė.

L. R. gailisi dėl savo veiksmų ir jos atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 62–63). 5.5. 2021 m. rugsėjo 14 d. nukentėjusioji Ž. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. vakare ji buvo su vaikais kieme. Ä® namus grįžo neblaivus jos sugyventinis L. R., jis liepė jos sÅ«nui E. B. eiti į namus, vaikas nubėgo į kambarį. Ji, bÅ«dama lauke, iÅ¡girdo, kad namuose jos sugyventinis rėkauja, triukÅ¡mauja, nuėjo pažiÅ«rėti, kÄ jis ten daro. Įėjusi į kambarį pamatė, kai sugyventinis L.

R. diržu muÅ¡a jos sÅ«nų E. B., ji pradėjo Å¡aukti, sakydama: „kÄ tu darai?“. Sugyventinis jai liepė iÅ¡eiti ir uždarė kambario duris. Atidariusi duris ji pamatė, kaip jos sugyventinis stovinčiam sÅ«nui sudavė diržu tris kartus per nugarÄ . Vaikas verkė. Tuomet ji pradėjo pyktis su sugyventiniu, sÅ«nus E. B. iÅ¡bėgo į laukÄ . Kiti vaikai buvo lauke ir konflikto nematė. Sugyventinis konflikto metu, jiems bÅ«nant virtuvėje, sudavė jai, po ko ji paskambino pagalbos telefonu ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Tai buvo pirmas kartas, kai jis mušė jos sūnų E. B., anksčiau jis nėra smurtavęs vaikų atžvilgiu. Po sumušimo ant sūnaus E. B. nugaros matė tris mušimo žymes (b. l. 67–68). 5.6. Nukentėjusioji Ž. B., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad palaiko savo parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu. Papildomai nori pasakyti, kad konflikto su sugyventiniu L. R. metu ji buvo susinervinusi, išsigandusi, neblaivi, todėl iškvietė policijos pareigūnus, kad sugyventinis nurimtų, netriukšmautų.

Dėl sugyventinio jai ranka į veidÄ suduoto smÅ«gio ji fizinio skausmo nepatyrė, tai buvo labai trumpas, nestiprus, momentinis, nemalonus jausmas, medikų pagalbos jai nereikėjo, nes konflikto metu jokių sužalojimų nepatyrė. Sugyventinis dėl savo poelgio labai iÅ¡gyvena, jos ir vaikų atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Jam nei turtinių, nei neturtinių pretenzijų neturi ir ateityje neturės (b. l. 71–72). 5.7. Nepilnametis nukentėjusysis E. B. (E. B.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam yra vienuolika metų, kalbės apie jo tėtį, jį vadina tėčiu.

Jo vardas L.. Jis atvažiavo, nežino iÅ¡ kur. Jis jam liepė kažkÄ padaryti (kažkÄ nuneÅ¡ti), jis to nepadarė, todėl sudavė jam diržu. Patėvis buvo neblaivus. Tai buvo pirmas kartas, kai jam sudavė. Patėvis jam sudavė diržu, sudavė per nugarÄ tris kartus. Prisimena, kad tris kartus. Diržas buvo juodas, patėvis dirÅ¾Ä iÅ¡traukė iÅ¡ savo kelnių. Po smÅ«gio liko žymės, buvo ant nugaros juostos. Motina matė, jis nematė. Jam truputį skaudėjo. Motina girdėjo, kad jis verkė, nes buvo atviros durys.

Motina norėjo iÅ¡ patėvio atimti dirÅ¾Ä , jį atėmė. Jis nematė, ar patėvis mušė motinÄ . Girdėjo, kaip tėvas Å¡aukė ant motinos. Nuo smÅ«gių jam nugarÄ skaudėjo keletÄ minučių. Kai atsiguldavo ant nugaros, jam skaudėjo. Tris naktis negalėjo miegoti ant nugaros. SumuÅ¡tÄ nugarÄ tÄ pačiÄ dienÄ rodė motinai, taip pat rodė sesei. Neprisimena, ar sesuo fotografavo jo nugarÄ . Su patėviu sutaria normaliai. Vėliau patėvis jo atsiprašė. Tai buvo namuose kitÄ dienÄ (b. l. 120–122). 5.8.

Liudytoja N. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 8.30 val. į jos kabinetÄ atėjo nepilnametis E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kurį atlydėjo motina. PaaiÅ¡kino, kad vaikas 2021 m. rugsėjo 11 d. nukrito nuo dviračio, susimušė deÅ¡inį Å¡onÄ ir paprašė apžiÅ«rėti vaikÄ . Pakėlus vaiko drabužius, ji jį apžiÅ«rėjo nuo virÅ¡aus iki pusės. Vaiko odoje, deÅ¡inio Å¡ono liemens srityje, buvo apie 5 cm hematoma su violetinės spalvos atspalviu. Daugiau jokių sumuÅ¡imų, sužalojimų ar randų ant vaiko kÅ«no virÅ¡utinės dalies nesimatė.

Jokių nusiskundimų nebuvo. Vaikas patvirtino motinos žodžius, teigdamas, kad nukrito nuo dviračio (b. l. 75–76). 5.9. Liudytojas V. B. (V. B.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su Ž. B. buvo susituokę apie dvideÅ¡imt dvejus metus, susilaukė trijų vaikų. Ž. B. susirado kitÄ vyrÄ â€“ L. R., ir išėjo gyventi kartu su juo. Jie yra iÅ¡situokę. Jis gyvena (duomenys neskelbtini).. Jis augino du jo ir Ž. B. vaikus – A. B. (A. B.), kuriam jau yra dvideÅ¡imt du metai ir jis jau gyvena atskirai, ir B.

B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) Jauniausias sÅ«nus E. B. gyvena kartu su Ž. B.. 2021 m. rugpjūčio 21 d. vėlai vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, į jo namus, adresu – (duomenys neskelbtini) vaikų teisių apsaugos tarnyba atvežė neblaiviÄ Å½. su E. ir dar dviem Ž. B. vaikais. Sužinojo, kad tarp Ž. B. ir jos sugyventinio namuose buvo kilęs konfliktas. Apie tai, kad L. R. 2021 m. rugpjūčio 21 d. mušė jo sÅ«nų E. B., jam kitÄ dienÄ pasakė jo dukra B. B., ji parodė jam nuotraukas, kuriose matyti raudoni randai ant E. B. nugaros.

Su kuo L. R. mušė jo sÅ«nų, tiksliai pasakyti negali. Anksčiau sÅ«nus kelis kartus jam yra minėjęs, kad L. R., kai bÅ«na neblaivus, bÅ«na agresyvus, jį kelis kartus nestipriai yra mušęs su diržu (b. l. 79–80). 5.10. Liudytoja Svetlana Kudriavceva, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja ir nuo 2020 m. sausio 8 d. teikia socialines paslaugas V. B. Å¡eimai. 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 18–19 val. ji nuvyko pagal planinį apsilankymÄ pas V. B., į namus, jis tuo metu dar nebuvo grįžęs iÅ¡ darbo.

Tuo metu namuose buvo V. B. dukra B. B.. Bendraudama su B. B., ji jos paklausė, ar buvo atvažiavęs jos brolis E.. Tuomet B. B. susigraudino ir pasakojo, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. vakare į jų namus buvo atvežta motina Ž. B. su broliu E. B. ir dar dvejais Ž. B. mažamečiais vaikais, kadangi motinos namuose tÄ vakarÄ L. R. motinos atžvilgiu smurtavo. Ji nurodė, kad tÄ vakarÄ jai brolis E. B. skundėsi, kad L. R. jį mušė su elektros laidais. Ji parodė nuotraukas telefone, kur ant berniuko nugaros buvo matyti muÅ¡imo žymės. Negali pasakyti, ar berniukas buvo sumuÅ¡tas 2021 m. rugpjūčio 21 d., kai buvo smurtauta prieÅ¡ Ž.

B.. KitÄ rytÄ B. B. persiuntė jai minėtas nuotraukas, ji apie tai, kad buvo smurtauta prieÅ¡ nepilnametį E. B., pranešė savo vadovams ir vaikų teisių apsaugos tarnybai. Iki tol B. B. nėra sakiusi ar užsiminusi apie L. R. smurtÄ E. B. atžvilgiu. Ji taip pat paminėjo, kad su motina beveik nebendrauja, pas jÄ Ä¯ svečius nevažiuoja, kadangi L. bÅ«na namuose, niekur nedirba, girtauja (b. l. 83–84). 5.11. Liudytoja B. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena su tėčiu V.

B.. Turi du brolius, jaunesnis brolis E. gyvena su motina (duomenys neskelbtini). Å iuo metu jos santykiai su motina Ž. B. yra nutrÅ«kę. Su motinos sugyventiniu L. ji nesutarė, pas motinÄ nuvažiuodavo tik tada, kai jos sugyventinio nebÅ«davo namuose, nes jis dažnai vartodavo alkoholį ir bÅ«damas neblaivus elgdavosi agresyviai. Jis beveik kasdien bÅ«davo neblaivus, todėl ir motinos santykiai su juo yra blogi. Smurto žymes ant motinos kÅ«no yra mačiusi ir anksčiau, mano, kad prieÅ¡ jÄ smurtaudavo jos sugyventinis.

Rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, jai paskambino verkianti motina, ji paklausė, ar gali su vaikais pas jÄ atvažiuoti pernakvoti. Vakare, apie 23 val., vaiko teisių apsaugos tarnyba pas jÄ Ä¯ namus atvežė jos motinÄ su vaikais: E., Ev ir Em. Motina papasakojo, kad neblaivus L. konflikto metu jai sudavė į veidÄ , kiek kartų sudavė, nepasakė. Ant motinos veido matėsi patinimas, mėlynė, ji buvo susijaudinusi. Kai iÅ¡važiavo vaiko teisių apsaugos tarnyba, E. jai parodė savo nugarÄ , ant kurios matėsi keturi raudoni dryžiai.

Jis pasakojo, kad jį su laidu nuo televizoriaus mušė L. tÄ patį vakarÄ , kai sumušė ir motinÄ . Kiek kartų jam sudavė L., nepasakė, tik minėjo, kad jam skaudėjo, kai jį mušė. Dėl ko jį L. mušė, E. nepasakė. Jis tÄ vakarÄ buvo aktyvus, jautėsi įprastai, todėl mano, kad jis yra pripratęs prie tokio patėvio elgesio. Kai jai E. pasakojo, viskÄ girdėjo ir motina. Ji nufotografavo E. nugarÄ . Po to ji E. nuvedė pas tėvÄ ir jam parodė E. sumuÅ¡imÄ . Jis buvo susijaudinęs, nes jis pats niekada nėra mušęs vaikų.

Po kurio laiko į namus atvažiavo socialinė darbuotoja, kuriai ji papasakojo apie minėtÄ dienÄ , taip pat jai persiuntė E. nuotraukas, kuriose matyti sumuÅ¡imų žymės. E. yra pasakojęs, kad patėvis jam dažnai liepia klauptis ant kelių, skundėsi ir anksčiau, kad ant jo patėvis dažnai Å¡aukia, o motina jo neužtaria, nes bijo patėvio (b. l. 89–90). 5.12. Alkotesterio žurnalo duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 21 d. 19.51 val. Ž. B. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, L. R. 19.54 val. nustatytas 3,84 promilių neblaivumas (b. l. 17–19). 5.13.

BRIT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 21 d. 19.29 val. gautas praneÅ¡imas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis jÄ sumušė. Yra trys vaikai. GMP nereikia. Laukia. (b. l. 13–16). 5.14. Medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolo duomenimis, specialistas JanuÅ¡ Rybalko, iÅ¡nagrinėjęs Ž. B. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę ir susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, padarė iÅ¡vadÄ , kad Ž. B. nustatytas veido kairės pusės sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs patinimu.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aplinkybėmis nurodomu metu vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ (b. l. 27). Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo 6. Remiantis BK 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

7. Remiantis BK 140 straipsnio 3 dalimi, tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

8. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

NusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

9. IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad L. R. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, tyčia muÅ¡damas (suduodamas smÅ«gį į veido sritį), padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (veido kairės pusės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį patinimu) savo Å¡eimos nariui (sugyventinei) – nukentėjusiajai Ž. B.; taip pat tyčia muÅ¡damas (diržu tris kartus suduodamas į nugaros sritį) sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiui E. B. (E. B.).

Å ias iÅ¡vadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . L. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padaręs nusikalstamas veikas. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiųjų Ž. B. ir E. B., liudytojų V. B. (V. B.), S. K., B. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, medicininiuose dokumentuose, tarnybiniuose praneÅ¡imuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama L.

R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas L. R. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl Å¡eimos nariui – Ž. B., padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui E. B.). Teismas sprendžia, kad L. R. padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – tyčia muÅ¡damas, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui – sugyventinei, ir fizinį skausmÄ mažamečiui.

Dėl bausmių skyrimo 10. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

12. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei Å¡io straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iÅ¡ jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iÅ¡ jų reikalavimai turi bÅ«ti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, taip pat jų visumÄ . Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, bÅ«tina vertinti ne tik kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet ir jų visumÄ .

13. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

14. BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

15. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų.

16. Kaltinamojo L. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

17. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikÅ¡mingas aplinkybes: nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – kaltinamasis padarė du nesunkius smurtinius nusikaltimus; kaltės formÄ bei pasekmes – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusiajam (mažamečiui vaikui) sukeltas fizinis skausmas, o nukentėjusiajai (kaltinamojo sugyventinei) padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad L. R. niekur nedirba, penkerių metų laikotarpiu tris kartus baustas administracine tvarka, keturis kartus teistas (b. l. 158–160), iÅ¡ jų vienÄ kartÄ už nesunkų sveikatos sužalojimÄ (2012 m.).

18. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę, su realiu bausmės atlikimu, t. y. BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyių sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , jos dydį nustatant didesnį, nei įstatyme už nusikaltimus nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis, ir už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, L. R. paskiriant 55 parų areÅ¡to bausmę, o už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, – 60 parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, Å¡ios bausmės subendrintinos, jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės 60 parų areÅ¡to bausmės, pridedant dalį (30 parų areÅ¡to) jam paskirtos Å¡velnesnės bausmės, ir paskiriant subendrinÄ 90 parų areÅ¡to bausmę (BK 63 straipsnio 7 dalis).

19. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 641 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. R. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, jo iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. 20 val. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. 12.21 val., vienÄ laikinajame sulaikyme jo iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai (b. l. 130 – 132).

21. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 134–135), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių 22. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Be kitų, viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali bÅ«ti skiriama asmeniui, yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, ar mažamečiam vaikui. Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ (BK 722 straipsnis). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali bÅ«ti skiriami kartu su bausme.

23. Atsižvelgiant į tai, kad L. R. smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas padarė savo Å¡eimos nario – sugyventinės, ir mažamečio vaiko atžvilgiu, jam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, jÄ Ä¯vykdant per aÅ¡tuonis mėnesius nuo areÅ¡to bausmės atlikimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

L. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę. L. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, L. R. paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir L.

R. paskirti subendrintÄ bausmę – 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir L. R. paskirti galutinę bausmę – 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, L. R. į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , jo iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. 20 val. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. 12.21 val., vienÄ laikinajame sulaikyme L.

R. iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti L. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, jÄ Ä¯vykdant per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius nuo areÅ¡to bausmės atlikimo. L. R. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, L. R. ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, esantį Kaune, Technikos g. 34, atlikti areÅ¡to bausmę arba Kauno tardymo izoliatoriui raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu – info@kaunoti.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigÄ .

Teisėja Rasa Lapėnienė