2021-09-29 Nr. AB-19763-3-61-3-02251-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-565-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02251-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gudelių šilas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gudelių šilas“ skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir DNSB) „Gudelių šilas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėta ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr.1-972 dalį, kuria patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo grafinės dalies (Pagrindinio brėžinio M 1:10000 Lazdynų, Vilkpėdės seniūnijos) sprendinys, kuriuo numatyta, jog teritorijos dalis, esanti pietinėje pusėje šalia „Gudelių šilas“ kvartalo, priskirta intensyvaus užstatymo gyvenamajai zonai LAZ-1-4, ir šiam sprendiniui Aiškinamojo rašto 1 priedo Pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje nustatyti reglamentai (panaikinant tiek sprendimo dalį, tiek ir juo patvirtintus aptariamus ginčo teritorijos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją organizuoti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo procedūrą, numatant ginčo teritorijos priskyrimą miškų ir miškingų teritorijų zonai – LAZ-1-3, ir šiai teritorijai nustatyti LAZ-1-3 taikomus reglamentus arba ginčo teritoriją priskirti Ekstensyviai naudojamų želdynų funkcinei zonai, neleidžiant šios teritorijos užstatymo (urbanizacijos); 3) iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išreikalauti visą su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr.1-1272 „Dėl teritorijos prie Gudelių gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino teritorijos Reg. Nr. T00056291 Detaliojo plano medžiagą, įskaitant visus viešinimo procedūros dokumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu prašydamas pripažinti neteisėta ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr.1-972 dalį, prašo ištirti minėto teisės akto, kuris yra norminis administracinis aktas, dalių teisėtumą. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas, kreipdamasis į administracinį teismą dėl minėto sprendimo dalies teisėtumo, inicijavo bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą nebuvo pateiktas ryšium su individualia byla, todėl prašymą laikė abstrakčiu.

Teismas nurodė, kad teisė inicijuoti norminių administracinių aktų tyrimą administraciniame teisme yra apribota. Asmenys (subjektai), turintys teisę pateikti abstraktų prašymą ištirti savivaldybės administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto atitiktį yra numatyti ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Nurodyti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teisę teisme ginčyti aptariamą norminį administracinį aktą iš esmės kildina iš Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto, tačiau tai nereiškia, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalimi yra išplečiamas ABTĮ 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas ratas asmenų, turinčių teisę teikti abstrakčius prašymus ištirti norminiams administraciniams aktams priskiriamų administracinių sprendimų dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Teismas nurodė, kad minėta teisės akto nuostata išimtinai siejama su asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynyba, o norminio administracinio teisės akto ištyrimo procesu siekiama ne išspręsti konkrečių asmenų subjektinių teisių galimo pažeidimo klausimą, o nuspręsti dėl norminio administracinio akto teisėtumo, įvertinti norminio reglamentavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams.

Teismas akcentavo, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę ir pareiškėjas, tačiau tik tuomet, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo. Teismas nustatė, jog pareiškėjo pagrindinis reikalavimas suformuluotas taip, jog klausimas dėl teisėkūros rezultato teisėtumo sutampa su klausimu dėl teisės įgyvendinimo akto teisėtumo, todėl eliminuojamas individualumo aspektas.

Teismas vertino, kad nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad skundžiamu sprendimu nustatyti Bendrojo plano sprendiniai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, tačiau pareiškėjas šiame skunde neformuluoja jokių konkrečių reikalavimų subjektams, kurie jo teigimu, galimai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, o tai reiškia, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, o ne su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas DNSB „Gudelių šilas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra numatyta, kad suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo. Pažymi, jog Bendrojo plano keitimas yra kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas, kurio konkretus sprendinys dėl ginčo teritorijos pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjo nuomone, jis atitinka visus Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytus pareiškėjui keliamus reikalavimus, suteikiančius teisę teismine tvarka skųsti jo teises ir teisėtus interesus pažeidžiančią sprendimo dalį dėl Bendrojo plano keitimo konkrečių sprendinių dėl ginčo teritorijos. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino minėtą nuostatą, tokiu būdu paneigdamas įstatyme įtvirtintą pareiškėjo teisę apskųsti patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą.

Pareiškėjo teigimu, minėtoje nuostatoje numatyta, kad galima tiesiogiai teismui skųsti visus teritorijų planavimo dokumentus, bei nėra nustatyta, kad bendruosius teritorijų planavimo dokumentus turi teisę skųsti tik ABTĮ 112 straipsnyje nurodyti subjektai. Tuo pačiu minėtoje teisės nuostatoje nėra numatyta, kad suinteresuoti asmenys turi teisę į teisminę gynybą tik tuo atveju, jeigu teisme iškelta kita individuali administracinė byla.

Pareiškėjas nesutinka, jog jo pateiktas skundas yra abstraktus. Teigia, kad skundžia konkretų Bendrojo plano keitimo sprendinį, kuris jo nuomone, pažeidžia DNSB kvartalo gyventojų teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį šių aplinkybių neįvertino, o tik apsiribojo formaliu reikalavimų vertinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo siekiamas nuginčyti Sprendimas pagal požymius yra priskirtinas norminių teisės aktų grupei, o pareiškėjas nekelia ginčo, kurį būtų galima laikyti individualiu, ir jis nėra specialus subjektas, įgaliotas pateikti abstraktų prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.

Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016, 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021).

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja prašo teismo pripažinti neteisėta ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimo Nr.1-972 dalį, kuria patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo grafinės dalies (Pagrindinio brėžinio M 1:10000. Lazdynų, Vilkpėdės seniūnijos) sprendinys, kuriuo numatyta, jog teritorijos dalis, esanti pietinėje pusėje šalia „Gudelių šilas“ kvartalo, priskirta intensyvaus užstatymo gyvenamajai zonai LAZ-1-4, ir šiam sprendiniui Aiškinamojo rašto 1 priedo Pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje nustatyti reglamentai (panaikinant tiek sprendimo dalį, tiek ir juo patvirtintus aptariamus ginčo teritorijos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo sprendinius). Remiantis aptartais kriterijais, yra akivaizdu, kad skundžiamas Sprendimas yra norminis administracinis aktas, nes tai nėra vienkartinio taikymo aktas, o yra aktas, kuris orientuotas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų, ir, įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas) šiame akte, jis toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje. Tai nėra aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir turintis įtakos tik jų teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), aktas yra adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui ir pagal požymius yra priskiriamas norminių teisės aktų grupei. Be to, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą nebuvo pateiktas ryšium su individualia byla, jis laikytinas abstrakčiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą reguliuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo II dalies II skyriaus pirmojo skirsnio normos, kurios nustato dvi norminių teisės aktų kontrolės rūšis: abstrakčią (Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnis) ir konkrečią, t. y. susijusią su individualia byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnis). Priklausomai nuo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšies skiriasi subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratas. Abstraktų pareiškimą ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę paduoti Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, o dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui – ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Kiti asmenys tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą negali, todėl tokio pobūdžio jų prašymus teismas atsisako priimti, tačiau šie asmenys gali prašyti, kad individualią bylą nagrinėjantis teismas arba pats pradėtų norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (jeigu atitinkama kompetencija šiam teismui yra priskirta), arba kreiptųsi į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio tyrimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pabrėžė, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė tikrą ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto pritaikymas ateityje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui yra reikalinga ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019).

Kaip matyti iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio ir 113 straipsnio 1 dalyje nustatyto subjektų, turinčių teisę su prašymu kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirtas norminio administracinio akto teisėtumas, sąrašo, pareiškėjas nagrinėjamu atveju tokios teisės neturi, nes nepatenka į expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įvardytų tokią teisę turinčių subjektų ratą. Be to, nėra duomenų, kad teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, kurios eigoje iškilo abejonės dėl joje taikytino norminio administracinio akto teisėtumo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas neturi teisės kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Pareiškėjas teisę ginčyti minėtą norminį administracinį aktą sieja su Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punktu. Pažymėtina, jog pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoje įtvirtintos proceso taisyklės laikytinos specialiosiomis atitinkamų Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų atžvilgiu, jomis turi būti vadovaujamasi nagrinėjant administracines bylas. Tačiau tai nereiškia, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalimi yra išplečiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas ratas asmenų (subjektų), turinčių teisę teikti abstrakčius prašymus ištirti norminiams administraciniams aktams priskiriamų administracinių sprendimų dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016). Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies norma išimtinai siejama su asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynyba, tuo tarpu norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo procesas yra specifinis, nes juo siekiama ne išspręsti konkrečių asmenų subjektinių teisių galimo pažeidimo klausimą, o nuspręsti dėl norminio administracinio akto teisėtumo, įvertinti norminio reglamentavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017).

Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas šioje byloje nesiekia inicijuoti konkretaus administracinio ginčo, todėl pareiškėjui nėra užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį pareiškiant konkrečius reikalavimus subjektams, kurie pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, t. y. inicijuoti individualią bylą ir teikti prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Tuo pačiu akcentuotina, kad pareiškėjui nėra užkirstas kelias kreiptis į Vyriausybės atstovą (ABTĮ 112 straipsnio 2 dalis) arba kitus asmenis, kuriems yra suteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas nekelia administracinio ginčo, kurį būtų galima laikyti individualiu, ir jis nėra specialus subjektas, įgaliotas pateikti abstraktų prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo daugiabučių namų savininkų bendrijos „Gudelių šilas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Stasys Gagys