d764cf6d-1cff-4ded-b14f-1de41a5be4aa · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                Civilinė byla Nr. 2-252-252-2014Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00230-2010-7                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: (S)     21.4.1.3; 21.4.2.7; 35.6.1; 116.1; 116.4; 126.3                                                                  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 1 d.Panevėžys             Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė,sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,dalyvaujant ieškovo bankrutavusios G.

V. vaistinės atstovui advokato padėjėjui Justinui Jarusevičiui,atsakovų G. V. ir L. V. atstovui advokatui Linui Jakui,atsakovams V. J. ir S. J., jų atstovui advokatui Vidmantui Plėdžiui,atsakovams L. R. ir A. R., jų atstovui advokatui Jonui Stankevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios G. V. vaistinės ieÅ¡kinį atsakovams G. V., L. V., V. J., S. J., L. R. ir A. R., trečiajam asmeniui UAB „Express Vaistinė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir n u s t a t ė:

   ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-09-10 Pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovai G. V. ir L. V. atsakovei V. J. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakovu S. J. už 69 000 Lt pardavė 0,0960 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir už 594 000 Lt prekybos paskirties pastatÄ â€“ vaistinę lE2m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turinčiÄ 365,58 kv.m. bendro ploto, (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-09-21 Privačios žemės sklypo su pastatu pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovai V.

J. ir S. J. atsakovui L. R. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine atsakove A. R. už 663 000 Lt pardavė 0.0960 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su prekybos paskirties pastatu – vaistine lE2m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turinčiÄ 365,58 kv.m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini) mieste; įpareigoti Å¡alis grÄ Å¾inti viena kitai visa, kÄ yra gavusios pagal ginčijamus sandorius; įpareigoti atsakovus L. R. ir A. R. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui bankrutavusiai G.

V. vaistinei ginčijamÄ prekybos paskirties pastatÄ â€“ vaistinę, o atsakovams G. V. ir L. V. – ginčijamÄ Å¾emės sklypÄ .IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, jo atstovas J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad individualiai įmonei G. V. vaistinė 2009-12-17 nutartimi iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonės administratorius nustatė, jog 2009-09-10 G. V. vaistinė, atstovaujama savininko atsakovo G. V., su atsakove V. J. sudarė Pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ G. V. ir L. V. už 69 000 Lt pardavė V.

J. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu S. J. 0,0960 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei už 594 000 Lt prekybos paskirties pastatÄ â€“ vaistinę lE2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) mieste. 2009-09-21 V. J. ir S. J. su L. R. sudarė Privačios žemės sklypo su pastatu pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovai V. J. ir S. J. už 663 000 Lt pardavė L. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine A.

R. 2009-09-10 pirkimo pardavimo sutartimi įsigytÄ Å¾emės sklypÄ ir prekybos paskirties pastatÄ â€“ vaistinę. 2009-09-10 negyvenamojo pastato, statinio, patalpos nuomos sutartimi už 1 210 Lt per mėnesį mokestį atsakovė V. J. 181,03 kv. m. naudingo ploto patalpas su baldais ir visa įranga, reikalinga vaistinės veiklai vykdyti, iÅ¡nuomavo ieÅ¡kovui G. V. vaistinei, o sklypÄ ir pastatÄ pardavus, 2009-09-22 negyvenamojo pastato, statinio, patalpos nuomos sutartimi už 1 210 Lt per mėnesį mokestį patalpas ieÅ¡kovui iÅ¡nuomavo atsakovas L.

R.. Pagal įmonės kasos knygos duomenis, 2009-09-09 atsakovė V. J. į ieÅ¡kovo kasÄ Ä¯nešė 594 000 Lt, iÅ¡ kurių 372 602,34 Lt atsakovas G. V. tÄ pačiÄ dienÄ išėmė iÅ¡ įmonės kasos įneÅ¡imui į banko sÄ skaitÄ ir 250 000 Lt pasiėmė avansiniams mokėjimams pagal avansinę apyskaitÄ Nr.

4. Pagal 2009-09-18 kasos pajamų orderį, Serija BAS Nr. 00155, atsakovas G. V. grÄ Å¾ino įmonei 681 050 Lt nepanaudoto avanso ir tÄ pačiÄ dienÄ pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 0494 tuos pačius 681 050 Lt iÅ¡ įmonės kasos pasiėmė asmeniniams poreikiams. IeÅ¡kovo manymu, 2009-09-10 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis atitinka visas Actio Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygas, nes byloje neginčytinai įrodyta, kad sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki, kad sandoris pažeidė kreditorių teises, nes prarastas turtas į kurį galima buvo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , turtas parduotas už mažesnę kainÄ nei buvo rinkos kaina, Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

Atstovas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pastato rinkos kaina kaip verslo objekto buvo 883 000 litų. Tai patvirtino teismo paskirta ir atlikta ekspertizė. Visos bylos Å¡alys sutiko su tuo, kad bÅ«tent ta ekspertė atliks vertinimÄ , visų Å¡alių bendras sutarimas buvo, todėl atsakovų teiginys, kad ekspertizės aktu negalima vadovautis, nes ekspertė padarė esmines klaidas ir pan. niekuo nepagrįstas. Atsakovų V. nesÄ Å¾iningumas yra patvirtintas ir kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo teismo, kurioje buvo ginčijama buto dovanojimo sutartis.

Jau tada Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad įmonė yra nemoki ir atsakovai vengdami atsiskaitymų su kreditoriais realizuoja savo turtÄ . 2009-09-21 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ už 663 000 Lt buvo parduotas tas pats 0.0960 ha žemės sklypas su jame esančiu prekybos paskirties pastatu – vaistine lE2m, pripažintina negaliojančia kaip tariamas sandoris. Å iuo sandoriu akivaizdu, kad nei viena iÅ¡ sandorio Å¡alių neturėjo tikslo sukurti naujus teisinius santykius.

Sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, tam, kad bÅ«tų iÅ¡saugotas V. turtas. Å ias aplinkybes byloje patvirtina tie faktai, kad pirkėjai R. savo lėšų pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ neturėjo, netgi pirminei įmokai J. surado asmenį, kuris paskolino R. pinigus. Taip pat byloje nustatyta, kad ir kitus asmenis, iÅ¡ kurių skolinti pinigai surado J. A. R. jokio verslo nevykdė ir nesiruošė vykdyti, lėšų brangaus turto įgijimui neturėjo, tik nupirkus vaistinę ji buvo iÅ¡nuomota tiems patiems V., vėliau UAB „Express vaistinė“ kuri nemokėjo nuomos mokesčio.

Tai, kad R. buvo nesÄ Å¾iningi ir iÅ¡ jų galima iÅ¡reikalauti turtÄ , patvirtina bylos aplinkybės, tai, kad pats R. nei savo skola nuomininkui, nei jos iÅ¡ieÅ¡kojimu nesidomėjo ir nežinojo nieko apie jos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kÄ pats patvirtino teismo posėdyje teigdamas, kad nepamena kiek skolos yra iÅ¡ieÅ¡kota, kada pateikė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ vykdymui ir pan., kai tuo tarpu byloje yra duomenys, kad jis net kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijÄ dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo antstolei, kuri netinkamai vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „Ekspress vaistinė“ .

Be to, G. V. vaistinės kasoje apskaityti, kaip iÅ¡ atsakovės V. J. gauti pinigai, nebuvo panaudoti įmonės kreditorių reikalavimų dengimui. Ä®monės savininkai atsakovai G. V. ir L. V. su atsakove V. J. sudarė tik tarpinį sandorį, siekiant imituoti atsakovo L. R., kaip sÄ Å¾iningos sandorio Å¡alies, įvaizdį. Kad ginčijami sandoriai pakeitė tik ginčijamo turto oficialųjį savininkÄ , patvirtina faktai, jog po pirmojo ginčijamo sandorio sudarymo tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2009-09-10, G.

V. vaistinė su atsakove V. J. sudarė ginčijamų patalpų nuomos sutartį, pagal kuriÄ Ä¯monė tose pačiose patalpose ir toliau vykdė Å«kinę – komercinę veiklÄ . Po antrojo ginčijamo sandorio sudarymo, 2009-09-22 atsakovas L. R. su G. V. vaistine sudarė identiÅ¡kÄ pirmajai ginčijamų patalpų nuomos sutartį.Atsakovai G. V. ir L. V. ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad G. V. vaistinė farmacijos veiklÄ ir medicinos prekių bei reikmenų prekybÄ vykdė nuo 1993 metų. 2009 m. pradžioje kilus finansinių sunkumų, įmonė negalėjo tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl, siekiant iÅ¡laikyti įmonės veiklos tęstinumÄ , papildyti apyvartines lėšas bei atsiskaityti su kreditoriais, nutarta parduoti nuosavybės teise priklausantį 0,0960 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei jame esantį įmonės 365,58 kv. m. ploto vaistinės pastatÄ .

Užtikrinant kredito sutarties Nr. KLL-2008-260-11 vykdymÄ , žemės sklypas ir pastatas buvo įkeisti kreditoriaus AB „Šiaulių bankas” naudai, todėl panaikinti minėto turto įkeitimÄ Bankas sutiko tik G. V. vaistinei atsiskaičius pagal kredito sutartis Nr. SVV-2005-164-11 bei Nr. KLL-2008-260-11. Atsakovė V. J. bÅ«simo sandorio kainÄ â€“ 663 000 Lt sumokėjo prieÅ¡ pirkimo – pardavimo sandorio sudarymÄ , o pilnai atsiskaičius su AB „Šiaulių bankas” ginčijamų sandorių objektų įkeitimas buvo panaikintas ir 2009-09-10 su V.

J. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. G. V. vaistinė siekė toliau tęsti veiklÄ parduotose patalpose, todėl atsakovams V. J. ir S. J. sutikus, patalpos laikinai buvo iÅ¡nuomotos įmonei. Nepanaudotos 681 050 Lt lėšos 2009-09-18 buvo grÄ Å¾intos į G. V. vaistinės kasÄ . Å ias lėšas ketino iÅ¡mokėti kreditoriams, tačiau įmonei gavus kreditorių įspėjimus dėl ketinimo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, su kreditoriais neatsiskaitė, o visas turimas lėšas 2009-12-08 grÄ Å¾ino į įmonės kasÄ .

IeÅ¡kovas, ginčydamas sandorius ir teigdamas, jog 2009-09-10 sandorio G. V. vaistinės savininkai atsakovai G. V. ir L. V. sudaryti neprivalėjo, teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Ginčydamas sudarytÄ sandorį CK 6.66 str. pagrindu, ieÅ¡kovas neįrodė, jog sandoris pažeidė kreditorių teises, jog įmonė tapo nemoki arba bÅ«dama nemoki suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidė kreditorių teisės. Ginčijamų sandorių objektai atsakovams V. J. ir S. J. buvo parduoti rinkos kaina ir neturėjo jokios neigiamos įtakos G.

V. vaistinės mokumui, nepažeidė įmonės kreditorių teisių ir interesų, nes visos gautos lėšos buvo planuojamos panaudoti įmonės veiklai ir atsiskaitymams su kreditoriais. Gautomis lėšomis buvo atsiskaityta su kreditoriumi AB „Šiaulių bankas”, o likusios lėšos įneÅ¡tos į įmonės kasÄ , todėl 2009-09-10 sandorio sudarymas neturėjo jokios neigiamos įtakos ieÅ¡kovės kreditorių teisėms ir interesams, dėl to nėra jokio pagrindo teigti, jog sudarydami ginčijamÄ sandorį G.

V. vaistinė ir jos savininkai buvo nesÄ Å¾iningi. Atsakovų atstovas advokatas L. Jakas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog bÅ«tinybę ieÅ¡kovui sudaryti 2009-09-10 ginčijamÄ sandorį lėmė visa eilė susidėjusių nepalankių ieÅ¡kovui faktinių aplinkybių: nuo 2009 m. pradžios pradėjo blogėti ieÅ¡kovo finansinė situacija, mažėjo apyvarta, ieÅ¡kovui pradėjo trÅ«kti lėšų atsiskaityti su įmonės kreditoriais, reikėjo mokėti dideles palÅ«kanas AB „Šiaulių bankas“, be to, ginčijamo 2009-09-10 sandorio sudarymÄ taip pat lėmė 2009-09-05 ieÅ¡kovo darbuotojų praneÅ¡imas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kuriuo iki 2009-10-18 ieÅ¡kovo darbuotojai reikalavo su jais pilnai atsiskaityti, bei 2009-09-07 ieÅ¡kovo kreditoriaus UAB „Limedika“ priminimas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, jog iki 2009-09-15 ieÅ¡kovas privalo sumokėti kreditoriui UAB „Limedika“ ne mažesnę nei 500 000 Lt įsiskolinimo sumÄ .

Å ios aplinkybės reiÅ¡kė tai, kad jeigu ieÅ¡kovas nedelsiant negaus pinigų atsiskaitymui su Å¡iais kreditoriais, kreditoriai kreipsis į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo. Dėl visų Å¡ių ieÅ¡kovui nepalankių faktinių aplinkybių, siekdamas toliau tęsti veiklÄ , ieÅ¡kovas neturėjo kitos iÅ¡eities kaip tik parduoti vienÄ iÅ¡ turimų nekilnojamojo turto objektų, tokiu bÅ«du gaunant papildomų lėšų veiklos tęstinumui ir atsiskaitymui su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad papildomų lėšų veiklai ir atsiskaitymams su kreditoriais ieÅ¡kovas nei iÅ¡ veiklos, nei iÅ¡ kredito įstaigų negalėjo gauti, vienintelis racionalus verslo sprendimas buvo parduoti dalį ieÅ¡kovo turto, atsisakyti vieno vaistinės veiklos vykdymo taÅ¡ko (veiklÄ tęsiant kituose trijuose taÅ¡kuose) ir tokiu bÅ«du gautas lėšas panaudoti ieÅ¡kovo veiklos tęstinumui.

Atstovas mano, kad ieÅ¡kovas neįrodė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dėl ginčijamo sandorio kainos. Byloje yra pateikti keli vertinimai, teismas skyrė ekspertizę, kuri atlikta nekokybiÅ¡kai, nes ekspertė neatliko tinkamai savo darbo, neįvertino turto kaip verslo objekto, ekspertizės akte yra ženklių netikslumų, taiko vartotojų kainų indeksÄ , todėl nustatyta vertė neatitinka rinkos kainų. Lyginimui paėmė 12 objektų, kuriuos įgijo tas pats subjektas, t.y. TEO, todėl kainos yra akivaizdžiai užaukÅ¡tintos.

Mano, kad atliktas vertinimas likus mėnesiui iki sandorio sudarymo yra realus, atitinkantis rinkos tendencijas ir realiÄ kainÄ . Be to, atsakovai atliko dar vienÄ vertinimÄ , t.y. UAB „Centro kubas“, kuris nustatė, kad 2009-09-10 parduodamo turto vertė buvo 780 000 Lt. Mano, kad tai yra neÅ¡aliÅ¡kas vertinimas, nes sulyginus šį vertinimÄ su kitais byloje atliktais vertinimais, matyti, kad vertintojas ėmė net 7 lyginamuosius pavyzdžius, kurie panaÅ¡Å«s su vertinimo objektu, įvertinta buvo ne tik vaistinės patalpos, bet ir kitos patalpos, kurios yra neįrengtos ir mano, kad nustatyta kaina pagrindžia įvykusio sandorio kainos pagrįstumÄ .

Atsakovai V. J. ir S. J. ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį, teismo posėdžio metu atsakovai, jų atstovas advokatas Vidmantas Plėdis nurodė, kad 2009-09-10 sudarydamos pirkimo – pardavimo sandorį, Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ â€“ pardavėjai už realiÄ rinkos vertę pardavė žemės sklypÄ ir pastatÄ , gavo sulygtÄ kainÄ , o pirkėjas sumokėjo pinigus už turtÄ ir įgijo į jį nuosavybės teisę. Atsakovai taip pat vykdė farmacinę veiklÄ , todėl atsakovo G.

V. pasiÅ«lymas įsigyti ginčo objektus Utenoje juos sudomino, Å¡eima ketino ateityje verslÄ vykdyti Å¡iame mieste. Domėjosi ieÅ¡kovo veikla, žinojo apie įmonės kreditorius ir suprato, kad parduodami ginčo objektus ieÅ¡kovo savininkai siekia atsiskaityti su kreditoriais. Mano, kad Å¡alių veiksmai neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. IeÅ¡kovas jokiais konkrečiais faktais neįrodė atsakovų nesÄ Å¾iningumo. Atsakovo S. J. paaiÅ¡kinimu, buvo nepalanku iÅ¡imti iÅ¡ verslo ir iÅ¡ gerai palÅ«kanas mokančio banko sÄ skaitos pinigus, tačiau tenkindami G.

V. pageidavimÄ atsiskaitinėti grynais tokiÄ procedÅ«rÄ atliko. Atsakovės V. J. paaiÅ¡kinimu, įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ G. ir L. V., atsakovai žinojo, kad tie pinigai, kurie bus sumokėti už tÄ turtÄ , bus skirti apmokėti kreditorių skolom padengti. Atsakovų atstovas atkreipė dėmeį į tai, kad byloje niekas nekalba apie pastato kainÄ , o ne jo rinkos vertę, nes akivaizdu, kad nekilnojamas turtas parduodamas nustačius jo tikrÄ kainÄ . CK 6.67 str. yra nurodytas sÄ raÅ¡as nesÄ Å¾iningumo prezumpcijai konstatuoti.

SÄ raÅ¡as yra baigtinis ir atsakovai J. nei į vienÄ sÄ raÅ¡o punktÄ nepatenka. Jo atstovaujamieji vykdė normaliÄ komercinę Å«kinę veiklÄ , ketino plėsti ir todėl pirko vaistinės pastatÄ . Tai yra normalus verslo sandoris, kuris niekaip nesusijęs su J. sÄ Å¾iningumu. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų nesÄ Å¾iningumÄ , ieÅ¡kovas to neįrodė. Byloje taip pat nepaneigtas atsakovų aiÅ¡kinimas, kad jie buvo priversti parduoti įgytÄ turtÄ dėl monopolisto vaistinių sferoje spaudimo, grasinimų.

Byloje nustatyta, kad Å¡iai dienai J. nebeturi verslo ir bÅ«tent dėl to, kad buvo pasinaudota ta aplinkybe, kad jie yra smulkÅ«s verslo subjektai, o monopolistas diktuoja sÄ lygas. Sutartis su R. sudaryta atsižvelgiant į giminės sprendimus, į tai, kad buvo kalbėta ne tik atsakovų, bet ir jų tėvų apie palikimus ir pan., į tai, kad vaikai mokėsi ir planuota buvo jiems sukurti darbo vietas, kad galėtų tęsti tėvų verslÄ . IeÅ¡kovo nuorodos į vienÄ ar kitÄ J. ar J. paaiÅ¡kinimÄ dėl pinigų skolos grÄ Å¾inimo nepagrindžia ieÅ¡kinio.

Komentuojami ieÅ¡kovo Å¡alių parodymai, paaiÅ¡kinimai paimti iÅ¡ bendro konteksto, todėl jais tikėti kaip neginčijama tiesa tikrai negalima. Atsakovai L. R. ir A. R., jų atstovas advokatas Jonas Stankevičius ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį, teismo posėdžio metu atsakovai, jų atstovas nurodė, kad įsigydami žemės sklypÄ ir pastatÄ nepažeidė imperatyvių teisės normų, todėl yra sÄ Å¾iningi nekilnojamojo turto įgijėjai.

Sudarant vaistinės pastato ir žemės sklypo pirkimo dokumentus buvo žinoma, kad parduodamas turtas – pastatas pardavėjų yra iÅ¡nuomoti iki 2009-12-31, todėl 2009-09-22 nuomos sutartimi patvirtino nuomininkui teisę nuomoti pastatÄ ir toliau iki 2009-12-31. Kadangi nuomininkas G. V. vaistinė nesumokėjo už nuomÄ nustatytos sumos iki 2009-11-22 ir atsisakė patalpas nuomoti, todėl 2009-11-23 Å¡ias negyvenamÄ sias patalpas atsakovai iÅ¡nuomavo UAB „Express Vaistinė“. Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo atstovaujamieji turėjo planų persikelti gyventi į UtenÄ , jų vaikai mokėsi medicinos, todėl reikėjo ir jiems darbo vietų.

Kad sutartis buvo realinė įrodo tas faktas, jog ji įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kad atsakovai rÅ«pinasi įgytu turtu rodo ir tos aplinkybės, kad turtas yra draudžiamas, jis yra saugomas, nes yra sudaryta saugos sutartis su apsaugos tarnyba, atsakovai ieÅ¡ko skolos iÅ¡ buvusio nuomininko ir tai byloje patvirtina pateikti duomenys apie vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimÄ , jo pateikimÄ vykdymui ir priemonių taikymÄ dėl netinkamo vykdymo. R. yra sÄ Å¾iningi sutarties dalyviai, todėl iÅ¡reikalauti iÅ¡ jų turtÄ nėra teisinio pagrindo.IeÅ¡kinys tenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai G.

V. ir L. V. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) metu, 1993-06-21 įsteigė individualiÄ Ä¯monę G. V. vaistinė, kurios pagrindinė veikla buvo farmacijos veikla, farmacijos ir medicinos prekių bei reikmenų prekyba (1 t., b. l. 35-38). IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad įmonės veikla buvo vykdoma Utenos m. ieÅ¡kovei bei atsakovams G. V. ir L. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiose, taip pat įmonės nuomojamose patalpose, kurių dalis buvo įkeista bankams bei kreditoriams, tame tarpe ir UAB “Limedika”, teikiančiai ieÅ¡kovui medikamentus pagal Å¡alių 2008-01-02 sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį (2 t., b. l. 6-11).

IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad G. V. vaistinė ir UAB „Limedika“ 2009-08-10 sudarė susitarimÄ , kuriuo įmonė įsipareigojo 2009-08-01 buvusiÄ skolos dalį (500 000 Lt) kreditoriui sumokėti iki 2009-09-15, o likusiÄ skolos dalį – iki 2009-12-31 bei iki 2009-08-31 pateikti UAB „Limedika“ papildomÄ Ä¯sipareigojimų užtikrinimÄ â€“ kreditoriui priimtinų trečiųjų asmenų laidavimÄ už pirkėjo prievoles (1 t., b. l. 167). Užtikrinant ieÅ¡kovui suteikto kredito sutarties vykdymÄ , žemės sklypas ir pastatas (duomenys neskelbtini), buvo įkeisti AB “Šiaulių bankas”, ir 2009-09-09 skola bankui sudarė 372 602,34 Lt (1 t., b. l. 27-28, 82-97, 136-140).

IÅ¡ 2009-08-04 Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos (užsakovas G. V.) matyti, kad vaistinės patalpų rinkos vertė 496 000 Lt, gyvenamosios paskirties patalpų mansardoje rinkos vertė 98 000 Lt, 9,6 aro ploto žemės sklypo rinkos vertė 69 000 Lt (1 t., b. l. 98-123). 2009-09-10 pirkimo – pardavimo sutartimi už UAB „Top Real“ nekilnojamojo turto vertinime nurodytÄ Â 663 000 Lt kainÄ Å¾emės sklypÄ ir jame esantį pastatÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovų nupirko V. ir S. J.. Ä® ieÅ¡kovo kasÄ 2009-09-09 V.

J. įnešė 594 000 Lt, o likusiÄ sumÄ atsakovams sumokėjo grynais pinigais(PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, serija VIDSA Nr. 000499, kasos pajamų orderio kvitas BAS Nr. 00143 bei G. V. vaistinės informacinis praneÅ¡imas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie gautas pinigines lėšas (1 t., b. l. 141, 2 t., b. l. 58-59)). 2011-02-21 FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Utenos apskrities skyriaus specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog tikrinamu laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-09 G.

V. vaistinė turėjo galimybę bent dalinai atsiskaityti su kreditoriais (5 t., b. l. 7-19). 2013-08-29 FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad įmonės įsipareigojimai (pradelstos skolos) kreditoriams 2009-09-01 viršijo pusę apskaitoje užregistruoto turto vertės (1,48 karto), todėl 2009-09-01 G. V. vaistinei buvo akivaizdi bankroto grėsmė (5 t., b. l. 20-38). Panevėžio apygardos teismo 2009-12-17 nutartimi IĮ G.

V. vaistinei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Administratoriai LT“ ir Å¡i nutartis įsiteisėjo 2010-02-04 (1 t., b. l. 35-38). Administratorius nustatė, kad iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, G. V. ir L. V. 2009-09-10 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovams V. J. ir S. J. už 663 000 Lt buvo parduoti asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiu prekybos paskirties pastatu – vaistine, nuosavybės teise priklausančia individualiai įmonei “G.

V. vaistinė” (1 t., b. l. 9-11, 15-19). TÄ pačiÄ dienÄ su V. J. 2009-09-11 - 2009-12-31 laikotarpiui G. V. sudarė negyvenamojo pastato, statinio, patalpų nuomos sutartį, kuria 181,03 kv. m. pastato patalpas iÅ¡sinuomavo G. V. vaistinės veiklai vykdyti, nustatydami 1 210 Lt nuomos mokestį, o 2009-09-14 pirkimo – pardavimo sutartimi V. J. nupirko ir ieÅ¡kovui priklausantį kilnojamÄ jį turtÄ , baldus bei įrangÄ , reikalingÄ vaistinės veiklai vykdyti (1 t., b. l. 9-20, 168-171, 191-192). IÅ¡ 2009-09-21 sudarytos privačios žemės sklypo su pastatu pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad V.

J. ir S. J. ginčo žemės sklypÄ ir pastatÄ už 663 000 Lt pardavė L. ir A. R., o 2009-09-22 IÄ® G. V. vaistinė, atstovaujama G. V., su L. R. sudarė 181,03 kv. m. pastato patalpų nuomos sutartį ir už 1 210 Lt nuomos mokestį 2009-09-22 - 2009-12-31 laikotarpiui iÅ¡sinuomavo ginčo pastato patalpas vaistinės veiklai vykdyti (1 t., b. l. 9-24). Byloje taip pat yra pateikta keletas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų. IÅ¡ 2010-11-15 Top Real Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos (užsakovas G.

V.) matyti, kad vaistinės patalpų rinkos vertė 507 000 Lt, gyvenamosios paskirties patalpų mansardoje rinkos vertė 120 000 Lt, 9,6 aro ploto žemės sklypo rinkos vertė 66 000 Lt, viso turto vertė 693 000 Lt (2 t., b. l. 80-105). IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, pateikė K. K. lyginamuoju metodu atliktÄ minimo nekilnojamojo turto vertinimÄ , ataskaitoje nurodydamas 0,0960 ha žemės sklypo ir jame esančio 365,58 kv. m. bendro ploto, 83 proc. baigtumo vaistinės pastato rinkos vertę turto vertės nustatymo datomis (2009-09-10 ir 2009-09-21) 1 494 000 Lt (5 t., b. l. 3).

Panevėžio apygardos teismas 2013-12-23 nutartimi, bendru Å¡alių sutarimu, tikslu nustatyti ginčo turto kaip verslo objekto rinkos vertę, pavedė ekspertizę atlikti teismo ekspertei A. K., atsakant į klausimÄ , kokia buvo žemės sklypo vertė, esančio (duomenys neskelbtini), bei prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2009-09-10 vertinant turtÄ kaip verslo objektÄ (6 t., b. l. 20-21). IÅ¡ Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto Nr. 389/2353E(Ute):14 matyti, kad minėto pastato ir žemės sklypo rinkos vertė 2009-09-10 nustatyta lyginamuoju metodu yra 883 000 Lt vertinant objektÄ kaip verslo (6 t., b. l. 40).

Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. A-14-03-17-T56, atliktoje G. V. užsakymu, vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė 2009-09-10 nurodyta 780 000 Lt (pastato – vaistinės 690 000 Lt, žemės sklypo 90 000 Lt) (6 t., b. l. 46). VertinimÄ atliko A. J..Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014; kt.).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas bankrutavusi G. V. vaistinė praÅ¡o pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-09-10 Pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovai G.

V. ir L. V. atsakovams V. ir S. J. už 69 000 Lt pardavė 0,0960 ha žemės sklypÄ ir už 594 000 Lt prekybos paskirties pastatÄ â€“ vaistinę lE2m, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009-09-21 Privačios žemės sklypo su pastatu pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovai V. J. ir S. J. atsakovui L. R. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine atsakove A. R. už 663 000 Lt pardavė 0.0960 ha žemės sklypÄ su prekybos paskirties pastatu – vaistine lE2m, esančius (duomenys neskelbtini).

Byloje ieÅ¡kovas Å¡ias sutartis ginčija reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį. CK 6.66 str. 1 d. yra nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad sandoris CK 6.66 str. pagrindu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu yra visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-06-26 nutartimi panaikindamas teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo nurodė, kad byloje svarbu įvertinti, ar turtas perleistas už tinkamÄ ir pagrįstÄ kainÄ .

BÅ«tent tuo pagrindu ir buvo paskirta teismo ekspertizė, kurios atlikimÄ (koks turto vertintojas atliks) suderino visos bylos Å¡alys tarpusavyje ir bendru sutarimu buvo pasirinkta ekspertė A. K.. Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditorių teises. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė tuo, kad atsakovas G. V. sudarydamas sandorį ir realizuodamas turtÄ pažeidė kreditorių teises, nes pardavęs turtÄ su jais neatsiskaitė ir neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartis.

Taip pat įrodinėjo, kad parduotas turtas už ženkliai mažesnę kainÄ nei jis buvo vertas. Taigi, pirma aplinkybė, kuri turi bÅ«ti įrodyta, yra ar nėra ieÅ¡kovo skola kreditoriams tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris. Byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad ieÅ¡kovas turėjo įsiskolinimus darbuotojams, kuriems nebuvo iÅ¡mokėti darbo užmokesčiai ir kurie įspėjo ieÅ¡kovÄ apie tai, kad kreipsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jei su jais bus neatsiskaityta(t.2,b.l. 134).

Å iÄ aplinkybę patvirtino atsakovai G. ir L. V. bei jų atstovas, teigdami, kad jie privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį. IeÅ¡kovas turėjo įsiskolinimÄ ir savo pagrindiniam vaistų tiekėjui UAB „Limedika“, su kuriuo buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl atsiskaitymo dalimis, t.y. viena įmoka turėjo bÅ«ti padaryta iki 2009-09-15, kita iki 2009-12-31(t.2, b.l.10). Ä®siskolinimas buvo ir AB „Šiaulių bankas“, su kuriuo atsakovai privalėjo atsiskaityti norėdami parduoti įkeistÄ turtÄ .

Taigi aplinkybė, kad G. V. vaistinė sandorio sudarymo metu turėjo kreditorius ir privalėjo su jais atsiskaityti, byloje įrodyta. Kad įmonėje buvo bloga finansinė padėtis, patvirtina ne tik pats atsakovas G. V., bet ir nekilnojamojo turto pirkėjai V. ir S. J., kurie patvirtino, kad prieÅ¡ sudarant sandorį jiems buvo žinoma sunki G. V. vaistinės padėtis, kad jie manė, jog gautais pinigais G. V. atsiskaitys su turimais kreditoriais tam, kad iÅ¡saugotų verslÄ ir iÅ¡vengtų bankroto. Kad įmonė buvo sunkioje finansinėje padėtyje patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo nutartyje iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ konstatuoti faktai, jog įmonė buvo nemoki nuo pat 2009 metų pradžios ir kad jos įsiskolinimai(pradelsti) virÅ¡ijo pusė vertės turimo tiek įmonės, tiek savininkų turto.

Trečia aplinkybė, kuri turi bÅ«ti įrodyta Å¡ioje byloje – tai atsakovų nesÄ Å¾iningumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikindamas teismo sprendimÄ nutartyje konstatavo, kad pagrįstos yra Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡vados, kad aplinkybė, jog įmonės savininko G. V. elgesys, kai jis gautų iÅ¡ ginčo sandorio ir kitų savo žinioje turėtų įmonės pinigų nepanaudojo atsiskaityti su įmonės kreditoriais, rodo įmonės savininkų nesÄ Å¾iningumÄ .

Todėl teismas kritiÅ¡kai vertina atsakovų teiginius, kad neatsiskaitė su kreditoriais G. V. tik todėl, kad pinigus padėjo į seifÄ , kuris buvo iÅ¡plėštas ir pinigai pavogti. KritiÅ¡kai vertintini atsakovo teiginiai ir tuo aspektu, kad kiekvienas sÄ Å¾iningas ir rÅ«pestingas įmonės savininkas turėdamas daugiau nei 300 000 Lt iÅ¡ karto juos bÅ«tų pervedęs kreditoriui nors dalies skolos padengimui, kas leistų kreditoriui manyti, jog geranoriÅ¡kai yra dengiama skola, kad prisiimti įsipareigojimai pagal susitarimÄ nors iÅ¡ dalies yra dengiami pagal esamÄ finansinę situacijÄ .

Sutiktina su ieÅ¡kovo teiginiu, kad atsakovų G. ir L. V. nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir kitos nustatytos aplinkybės, t.y. bylos teismuose, iÅ¡ kurių matyti, kad siekdami iÅ¡saugoti savo turimÄ turtÄ , o ne siekdami atsiskaityti su kreditoriais, atsakovai savo turtÄ perleidinėjo.(civilinė byla pagal BIÄ® G. V. vaistinė ieÅ¡kinį G. V., L. V., K. V., G. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia Nr. 3K-3-360/2012). Jau sprendžiant dovanojimo sutarties negaliojimÄ , Lietuvos Aukščiausiais Teismas konstatavo atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ .

Tokiu bÅ«du, teismas konstatuoja, kad bylos įrodymų visuma, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovai L. ir G. V., sudarydami 2009-09-10 pirkimo-pardavimo sandorį, buvo nesÄ Å¾iningi.Byloje taip pat bÅ«tina nustatyti ar kita sandorio Å¡alis elgėsi sÄ Å¾iningai, sudarydama sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pažymėjo, kad vertinant kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumÄ bÅ«tina atsižvelgti į ginčo sandoriuose dalyvavusius asmenis siejančius ryÅ¡ius. Byloje nustatyta, kad G. V. ir S. J. bei V.

J. yra bendramoksliai, kad juos siejo ne tik sena draugystė nuo mokslo laikų, bet ir toks pat vystomas verslas. Atsakovas S. J. teismui paaiÅ¡kino, kad jam buvo žinoma, jog pagrindinis G. V. kreditorius yra UAB „Limedika“, kuri reikalauja iÅ¡ pastarojo atsiskaitymo už gautus vaistus. V. J. paaiÅ¡kino, kad ji taip pat žinojo apie G. V. turimas skolas ir tikėjosi, kad jis atsiskaitys su kreditoriais gavęs iÅ¡ jų pinigus. Tačiau žinodami apie skolas, J. bÅ«dami sÄ Å¾iningi ir rÅ«pestingi asmenys bei suprasdami verslo santykius, pinigus už perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ mokėjo ne pavedimu, nors tai buvo daug paprasčiau, kadangi jie didesnę dalį mokamos sumos turėjo savo sÄ skaitoje ir galėjo tik padaryti pavedimÄ , tačiau juos iÅ¡grynino, kad galėtų atiduoti G.

V. grynais ir bÅ«tent tik dėl to, kad UAB „Limedika“ nesužinotų apie sudaromÄ sandorį ir gaunamas lėšas. BÅ«tent Å¡i aplinkybė nekelia abejonių abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumu ir ketinimÄ iÅ¡ G. V. pusės neatsiskaityti su kreditoriumi, o iÅ¡ S. ir V. J. pusės padėti iÅ¡vengti atsiskaitymo su Å¡iuo kreditoriumi, kuris turėjo visas galimybes sužinoti apie vykdomus sandorius, jei jie bÅ«tų daromi atsiskaitant pavedimais. Bylos duomenimis paneigtas atsakovų S. ir V.

J. teiginys, kad turtÄ jie įgijo tikslu plėsti savo verslÄ Utenos mieste. Byloje esanti nuomos sutartis, kuri sudaryta tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, tik patvirtina Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , nes realiai sudarytu sandoriu Å¡alys nesiruošė sukurti naujų teisinių pasekmių, o tik bendromis pastangomis bandė iÅ¡saugoti G. V. turimÄ tiek asmeninės nuosavybės teisėmis, tiek įmonės vardu valdomÄ turtÄ . Atmestini atsakovų V. J. ir S. J. aiÅ¡kinimai, kad jiems buvo žinoma, jog kreditorius grasina G.

V., daro spaudimÄ , kurį ir jie patyrė, todėl suprato ir pateisino G. V. norÄ gauti pinigus grynais. Å ie atsakovų aiÅ¡kinimai byloje nepagrįsti jokiais įrodymais, jų Å¡alys ir nepateikė.IeÅ¡kovas teigia ir įrodinėja, kad nekilnojamasis turtas parduotas už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ , kad 663 000 Lt suma neatitiko tuo metu galiojančių rinkos kainų. Atsakovai Å¡iÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ ginčija ir teigia, kad nuo 2008 metų nekilnojamojo turto kainos krito, todėl nustatyta kaina yra reali ir atitinka rinkos kainas, kurios tuo metu galiojo rinkoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad skolininkas perleido verslui naudojamÄ objektÄ , todėl atitinkamai turi bÅ«ti vertinama turto vertė kaip verslo, nes jį pardavus verslas buvo tęsiamas toliau. Tuo tikslu, Å¡alims sutarus, buvo paskirta teismo ekspertizė nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, vertinant jį kaip verslo objektÄ . Apklausus teisme ekspertę A. K. nustatyta, kad ekspertė atliko nekilnojamojo turto vertinimÄ kaip verslo objektÄ .

Ekspertė paaiÅ¡kino, kad nustatydama nekilnojamojo turto vertę vadovavosi oficialiai skelbiamais duomenimis iÅ¡ Nekilnojamojo turto registrų centro, kuriuose nurodyta, kad ginčo pastatas yra rekonstruojamas ir jo rekonstrukcija yra pradėta 2005 metais, todėl vertinant turtÄ lyginamuoju metodu, ji ėmė bÅ«tent tuos sandorius, kurie pagal metus atitiko ekspertizės objekto metus. Parduota patalpų ir oficialiai registruota yra 365,58 kv.m., todėl bÅ«tent jų vertę ir vertino ekspertė. Ekspertė taip pat paaiÅ¡kino, kad pajamų metodÄ ji atmetė, nes tuo metu(2009-09-10) nebuvo oficialiai registruotų sutarčių, pagal kurias bÅ«tų galima spręsti nuomos kainos dydį.

Ekspertė pažymėjo, kad ji nevertino verslo, t.y. netyrė, kiek įmonė tuo metu gaudavo pajamų, kiek turėjo išlaidų, kokias turėjo sutartis, kiek turėjo skolų ir pan. Atsakovų G. ir L. V. atstovas teigė, kad ekspertė neatliko jai teismo pavesto turto vertinimo, kad naudojo ne tuos objektus palyginimui, kad vieno iš trijų parinktų objektų pardavimas įvyko 2007 metais, kai nekilnojamojo turto kainų šuolis buvo ženkliai pakilęs, kad palyginimui ėmė naujos statybos statinius, kad nevertino tos aplinkybės, jog pastatas nėra iki galo baigtas statyti, kad nevertino tos aplinkybės, jog 2009-09-10 pastatas neturėjo vandentiekio.

Teisme apklausti buvo turto vertintojai K. K.(vertinimÄ atliko ieÅ¡kovo praÅ¡ymu) ir A. J.(vertinimÄ atliko G. V. praÅ¡ymu). Vertintojas K. K. taip pat yra teismo ekspertas, kuris paaiÅ¡kino, kad pagal nekilnojamojo turto vertinimo metodikÄ atliekant vertinimÄ lyginamuoju metodu lyginamieji objektai turi bÅ«ti imami tos pačios teritorijos, tik nesant tame mieste ar rajone panaÅ¡ių objektų, galima naudoti kitų rajonų objektus lyginimui. Gi apklaustas liudytoju vertintojas A. J. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl atlikdamas vertinimÄ jis rėmėsi kitų rajonų nekilnojamojo turto atliktais sandoriais, kodėl lyginamuosius objektus ėmė labai senus, kuriems netaikyta rekonstrukcija ir jie nėra atnaujinti.

Todėl teismas atmeta vertintojo A. J. vertinimÄ kaip neobjektyvų, o atliktÄ užsakovo pageidavimu stengiantis kuo mažesne kaina įvertinti ginčo pastatÄ . Kad A. J. pateiktas vertinimas yra neobjektyvus, patvirtina ir ta aplinkybė, jog vertintojas nurodo, kad jis jį atliko gavęs vertinamo turto savininko praÅ¡ymÄ , o sutartį dėl vertinimo pasirašė su G. V., kai jis jau daugiau kaip penki metai nėra to turto savininkas. A. J. taip pat negalėjo teismui paaiÅ¡kinti, kokio įstatymo ar poįstatyminio akto pagrindu jis ėmė lyginamuosius objektus, esančius kituose rajonuose, jei buvo lyginamųjų objektų tame pačiame mieste ar net rajone.

Teismas už pagrindÄ laiko teismo ekspertės A. K. atliktÄ vertinimÄ . Nors nei apklaustas liudytoju K. K., nei teismo ekspertė A. K. negalėjo pasakyti, kodėl jų vertinimai ženkliai skiriasi vienas nuo kito, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad vertintojas K. K. atliko tiek nekilnojamojo turto vertinimÄ 2009-09-10 ir 2009-09-21 datomis, tiek paties verslo vertinimÄ tomis pačiomis datomis, ir iÅ¡ turto vertės atėmus verslui tenkančias iÅ¡laidas, atsižvelgiant į tai, kad verslas tuo laikotarpiu įmonėje jau buvo nuostolingas, nekilnojamo turto vertė kaip verslo objekto gaunasi panaÅ¡i:

K. K. vertinimu 879 000 Lt, ekspertės A. K. vertinimu 883 000 Lt. Teismas atmeta atsakovų L. ir G. V. atstovo teiginį, kad ekspertė vertino nekilnojamÄ jį turtÄ kaip pilnai baigtÄ rekonstruoti pastatÄ , nors jo baigtumas tik 83 procentai, kad ekspertė nurodė vandentiekio buvimÄ , nors jis dar nebuvo įrengtas, kaip nepagrįstus ir neparemtus bylos duomenimis. Apklaustas liudytoju K. K. ir ekspertė A. K. paaiÅ¡kino, kad rekonstruotose patalpose buvo vykdoma vaistinės veikla, todėl vandentiekis buvo bÅ«tinas, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų vykdoma tokia veikla.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, vaistinės prekyba pastate buvo vykdoma ne tik atsakovo G. V. jau pardavus pastatÄ , bet ir trečiojo asmens UAB „Ekspress vaistinė“, todėl teigti, kad vandentiekio nebuvo nėra pagrindo, nes tokia veikla tikrai nebÅ«tų vykdoma pastate. Be to, kad pastate buvo vandentiekis, patvirtina 2009-09-10 sudarytos negyvenamojo pastato nuomos sutarties 2 punktas, kuriame nuomotojas nurodo, kad nuomininkas, be nuomos mokesčio, papildomai apmoka iÅ¡laidas už komunalines paslaugas(elektrÄ , vandenį, Å¡ilumÄ ).(t. 1, b.l.

20) Kad vandentiekis nebuvo sutvarkytas pastato palėpėje, kuri ir Å¡iai dienai nėra baigta įrengti, tikėtina, nes pastatas pilnai nėra rekonstruotas, kÄ pripažino visi atsakovai. Todėl, įvertinęs visų aptartų įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad pastatas su žeme parduotas už mažesnę rinkos vertę nei ji tuo metu buvo. Teismas atmeta atsakovės V. J. teiginį, kad vertintojas ir ekspertė neatsižvelgė į tai, jog kartu buvo parduotas G. V. asmenine nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas prie pastato.

Individualios įmonės savininko turtas nėra atskiras nuo įmonės turto, todėl reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį acio PaulianÄ teismas turi vertinti ne tik įmonės vardu registruoto turto realizavimÄ , bet ir įmonės savininko turto realizavimÄ , kÄ yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.IeÅ¡kovas 2009-09-21 sudarytÄ to paties pastato su žemė pirkimo pardavimo sutartį tarp atsakovų V. ir S. J. bei L. ir A. R. praÅ¡o pripažinti negaliojančiu kaip tariamÄ sandorį, kuris nebuvo skirtas realiai sukurti teisines pasekmes.

Tai, kad sandoris yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nepaneigia tariamo sandoriaus buvimo. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimÄ tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiÅ¡kinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas – nepripažįstami sandoriais.

Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ â€“ atlieka formaliai sandorio formÄ atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi bÅ«ti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio Å¡alių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip Å¡alys elgėsi po sandorio sudarymo.

Byloje nustatyta, kad atsakovai V. ir S. J. pastatÄ su žeme ir po to vaistinės įrangÄ pirko tikslu vystyti verslÄ Utenoje, kaip teigė abu atsakovai tai buvo Å¡eimos verslas. Todėl esant tokiam jų tikslui, keistai atrodo sudarytas sandoris su atsakovais L. ir A. R. praėjus vos 11 dienų nuo pirmo sandorio sudarymo. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir atmeta kaip nepagrįstus ir niekinius S. J. aiÅ¡kinimus, kad jis bijojo UAB „Limedika“, kuri jam grasino. Taip pat kritiÅ¡kai vertintini atsakovės V. J. teisme duoti paaiÅ¡kinimai, kad jiems realiai buvo grasinta, kad jie bijojo susidorojimo, kad sandorį su pusbroliu sudarė tik todėl, jog buvo toks giminės susitarimas, nes jų tėvai norėjo atsidalinti turtÄ po paveldėjimo ir pan.

Byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. S. J. paaiÅ¡kino, kad jis dirbo vaistų priežiÅ«ros tarnyboje, todėl keistai atrodo jo aiÅ¡kinimas, kad jam realiai buvo grasinta iÅ¡ vaistų tiekėjo pusės. KritiÅ¡kai vertintinas ir atsakovų teiginys, kad Å¡iai dienai jie buvo priversti parduoti savo verslÄ ir Å¡iuo metu jo nebeturi. Dėl kokių aplinkybių ir priežasčių atsakovai pardavė savo verslÄ , byloje nėra pateikta jokių įrodymų. Tai, kad sandoriu nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių, rodo ir ta aplinkybė, jog L.

R. ir A. R. niekada neieÅ¡kojo nekilnojamojo turto Utenos mieste pirkti, nors teigia, kad jie pirkdami pastatÄ su žeme planavo jame patys gyventi ir užtikrinti vaikams darbo sÄ lygas, nes pastarieji mokėsi. Tokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios atsakovai neteikė. Sandorio tariamumÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis sudarytas tarp artimų giminaičių, kad netgi pirmai įmokai už perkamÄ pastÄ atsakovai A. ir L. R. lėšų neturėjo, kad juos skolino S. J. buhalterė J.

N., kurios paskolinti pinigų paprašė pats S. J.. Visus kitus pinigus už sandorio įvykdymÄ , t.y. kad L. R. galėtų sumokėti, skolino S. J. surasdamas asmenis arba draugus, arba giminaičius, kuriems garantuodavo, kad pinigai bus grÄ Å¾inti. Å ias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai V. G., I. B., A. V.. Sutartis 2009-09-21 sudaryta iÅ¡simokėtinai, todėl neaiÅ¡ku, kodėl V. J. ir S. J. reikėjo ieÅ¡koti draugų ir pažįstamų, garantuoti už L. R., kad jie paskolintų pastarajam pinigų.

Juk, kaip teigia atsakovai, čia buvo jų Å¡eimos sandoris dėl kitų, palikimu atsiradusių klausimų iÅ¡sprendimo, todėl ir Å¡iai dienai L. ir A. R. galėjo bÅ«ti nesumokėję pinigų už turtÄ , kurį ketino įsigyti savo reikmėms. Kad sandorio tikslas nebuvo teisinių pasekmių sukÅ«rimas, naujų teisių ir pareigų atsiradimas, patvirtina byloje esančios nekilnojamojo turto nuomos sutartys, kad tuoj po 2009-09-10 sandorio sudarymo patalpos buvo iÅ¡nuomotos G. V. vaistinei ir po 2009-09-21 sandorio sudarymo ta pati nuomos sutartis buvo sudaryta jau L.

R. su G. V. vaistine, nors vaistinės įranga L. R. nepriklausė. L. R. pateiktas notariÅ¡kai patvirtintas susitarimas apie sutarties įvykdymÄ su G. K. neturi teisinės reikÅ¡mės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad notarė tik patvirtino Å¡alių susitarimÄ , bet ne pačios skolos grÄ Å¾inimÄ . Teisinės reikÅ¡mės sandorio nuginčijimui neturi ir atsakovo L. R. teikti draudimo polisai bei pastatų apsaugos sutartis, nes jie nepatvirtina sandorio sudarymo tikslo ir kitų aplinkybių.Atsakovų S. J. ir V.

J. nesÄ Å¾iningumas jau aptartas nagrinėjant 2009-09-10 sudarytÄ sandorį. Sudarant sandorį 2009-09-21 atsakovų nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kė tuo, kad sandorį sudarė su artimu giminaičiu, kad bÅ«dami verslininkai ir žinodami visas verslo taisykles įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė labai skubiai už tÄ pačiÄ kainÄ ir, patys sumokėję visÄ pinigų sumÄ , iÅ¡ naujo pirkėjo sutiko gauti tÄ pačiÄ pinigų sumÄ per tris metus ir dar prisiėmė pareigÄ patiems ieÅ¡koti asmenų, kurie skolintų pinigus pirkėjams.

BÅ«tent Å¡ie veiksmai patvirtina ieÅ¡kovo įrodinėjamÄ aplinkybę, kad sandoris sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti jokių teisinių pasekmių, o siekiant iÅ¡saugoti turtÄ G. V.. Teismas sutinka su S. J. teiginiu, kad UAB „Limedika“ po sandorio sudarymo su G. V. jam skambino ir iÅ¡sakė savo pozicijÄ dėl tokių jo veiksmų, nes akivaizdu, kad G. V. neatsiskaitė su savo kreditoriumi gavęs grynus pinigus iÅ¡ V. ir S. J.. Jau vien tokiomis didėlėmis pinigų sumomis atsiskaitant grynais yra pagrindas teigti, kad tikslas sandorio Å¡alių yra ne atsiskaitymas su kreditoriais, o bandymas iÅ¡saugoti savo turtÄ (pinigais). Kadangi J. taip pat vykdė vaistinių verslÄ , todėl tikėtina, kad ta pati UAB „Limedika“ buvo jų vaistų tiekėja, kuri sužinojusi apie sandorį turėjo interesÄ pasidomėti sandorio sÄ lygomis ir atsiskaitymais.

Atsakovų L. R. ir A. R. nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas CK 6.67 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai ketino užsiimti kokiu tai verslu, kad pastatas, esantis Utenos centre, kurio pirmas aukÅ¡tas įrengtas vaistinės veiklai vykdyti, jiems yra reikalingas bÅ«tent dėl verslo vystymo. PrieÅ¡ingai, bylos surinktais įrodymais patvirtinama, kad R., įgiję nekilnojamÄ jį turtÄ , pritaikytÄ specialiam verslui(vaistinė), iÅ¡ karto jį iÅ¡nuomoja, vėliau jį iÅ¡nuomoja kitam juridiniam asmeniui UAB „Ekspress vaistinė“, ir teisiniai nuomos santykiai tęsiasi ne mėnesį, bet du metus.

Atsakovų A. R. ir L. R. pateikti jų turimo turto vertinimai jokios įrodomosios reikÅ¡mės Å¡ioje byloje neturi. Pateiktas jų turimo buto vertinimas, kurio nuosavybė įregistruota 2011-02-01 teismo sprendimo pagrindu, neįrodo tos aplinkybės, kad atsakovai sudarydami sandorį buvo sÄ Å¾iningi ar kad jie turėjo lėšų sandorio sudarymui. Pateiktas ½ dalies gyvenamojo namo vertinimas tik patvirtina, kad atsakovai 2008 metais dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybę į dalį gyvenamojo namo.

Taip pat pateikta žemės sklypo vertės nustatymo ataskaita neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, nes žemės sklypas įgytas 1995 metais dovanojimo sutarties pagrindu ir jo paskirtis - žemės Å«kio, kas patvirtina, kad atsakovai nebuvo vaistinių verslo ar kitokio verslo dalyviai. Atlikti vertinimai neįrodo, kad atsakovai turėjo lėšų įgyti dar vienam nekilnojamam turtui, ar kad jiems reikėjo gyvenamosios vietos, nes neturėjo kur gyventi. IeÅ¡kovas grįsdamas sudaryto sandorio neteisėtumÄ nurodė ir atsakovų duotus paaiÅ¡kinimus tiek teismo posėdžiuose, tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir teigė, kad V.

J., S. J., L. R. ir A. R. duoti paaiÅ¡kinimai vienu ar kitu bylos klausimu skirtingi, Å¡alys tas pačias aplinkybes per kelis kartus aiÅ¡kino skirtingai. Teismo įsitikinimu, atsakovų duoti paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės nekeičia surinktų įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių dėl sudarytų sandorių, nes byloje neginčytinai nustatyta, kad pirmas sandoris sudarytas ir už jį atsiskaityta grynais pinigais, nors tokios bÅ«tinybės nebuvo, ir pagal CK 6.344 str. nuostatas elgiantis sÄ Å¾iningai to daryti nebuvo galima.

Antras sandoris sudarytas neturint net pradinio įnaÅ¡o už perkamÄ turtÄ sumokėti, visas sandoris pagrįstas skolinių įsipareigojimų sudarymu, skolintojų paieÅ¡komis pačių pardavėjų ir verslo atžvilgiu visiÅ¡kai nepalankiomis sÄ lygomis pardavėjų atžvilgiu. Kiekvienas apdairus, protingas ir verslu beužsiimantis asmuo neparduos savo tik kÄ Ä¯gyto turto(verslui) už tÄ pačiÄ kainÄ ir dar iÅ¡simokėtinai, neturėdamas tikslo nuslėpti tikruosius ketinimus. Todėl neatitikimai tarp duotų paaiÅ¡kinimų nepaneigia nustatytų aplinkybių ir faktų.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovai V. ir S. J. bei atsakovai L. ir A. R., teigdami, kad sandorį jie sudarė kaip giminaičiai tik todėl, kad tuo pačiu sprendė kito paveldėto turto pasidalinimÄ , nepateikė tam pagrįsti jokių įrodymų, be to, sprendžiant tokius klausimus turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yti dar kiti susitarimai dėl jau paveldėto turto pasidalinimo. Ä®vertinus surinktų ir byloje esančių įrodymų visetÄ , teismas konstatuoja, kad 2009-09-21 pirkimo-pardavimo sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), yra tariamas sandoris, nesukuriantis jokių teisinių pasekmių.

CK 6.145 str. pagrindu taikytina restitucija. IeÅ¡kovas prašė pripažinus sandorius negaliojančiais grÄ Å¾inti įmonei ir jos savininkams perleistÄ turtÄ . Todėl iÅ¡ atsakovų L. R. ir A. R. nuosavybės įgytas 0,0960 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intinas G. V. ir L. V., o prekybos paskirties pastatas – vaistinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾intinas bankrutuojančiai G. V. įmonei. Atsižvelgiant į tai, kad V.

J. už perkamÄ pastatÄ Ä¯ įmonės sÄ skaitÄ 2009-09-09 įnešė 594 000 litų pagal kasos pajamų orderį(t. 1, b.l. 25), iÅ¡ kurių 372 602,34 Lt paėmė įmonės savininkas G. V. pagal 2009-09-09 kasos iÅ¡laidų orderį(t. 1, b.l.

26) ketindamas juos įneÅ¡ti į įmonės sÄ skaitÄ banke, kas ir buvo atlikta, nes pilnai buvo padengtas likęs kreditas ir panaikinta pastato hipoteka(t. 1, b.l. 24), ir 250 000 litų pagal 2009-09-09 kasos iÅ¡laidų orderį(t. 1, b.l.

29) pasiėmė avansiniams mokėjimams, todėl taikant restitucijÄ V. J. priteistina 372 602,34 litų suma iÅ¡ ieÅ¡kovo, t.y. bankrutuojančios G. V. vaistinės, o likusi sandorio suma 69 000 litų už žemės sklypÄ ir 221 397,66 Lt už pastatÄ priteistini iÅ¡ G. V., kuris realiai juos yra pasiėmęs. Kad realiai kiti pinigai nebuvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ , patvirtina pačios V. J. paaiÅ¡kinimai, kuriuose ji teigia, kad 500 000 litų ji grynais sumokėjo G. V. RokiÅ¡kyje ir tik vėliau buvo iÅ¡raÅ¡ytas kasos pajamų orderis(t. 1, b.l. 264-2pusė) Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kiek už nusipirktÄ pastatÄ Å¡iai dienai yra sumokėjęs L.

R. V. J.. 2009-09-21 pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad 50 000 litų L. R. tÄ pačiÄ dienÄ pervedė V. J., kitÄ sumÄ Ä¯sipareigojo sumokėti iki 2012-09-21. Apklausta liudytoja V. J.(t. 5, b.l.125) parodė, kad 50 000 litų L. R. jai sumokėjo grynais pinigais jos namuose ir ji pati juos įsinešė į savo banko sÄ skaitÄ . Duodama paaiÅ¡kinimus 2013-12-04-05 teismo posėdyje V. J. nurodė, kad L. R. grynais pinigais yra sumokėjęs 267 000 litų(t. 5, b.l.178) Todėl taikant restitucijÄ priteistina tik Å¡i suma, nes kitų įrodymų apie sumokėtus pinigus nėra.

Å alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos pagal CPK 93 str. nuostatas. Patenkinus ieÅ¡kinį pilna apimtimi, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ visų atsakovų lygiomis dalimis, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos taip pat priteistinos iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis. IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ duomenis, kad už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ bei teisinę pagalbÄ pagal sutartis jis advokato R. J. kontorai 2010-09-28 yra sumokėjęs 3000 litų ir 2010-12-16 sumokėjo 3630 litų. 2014-01-08 mokėjimo nurodymu ieÅ¡kovas yra įmokėjęs 1525 litus už ekspertizę(t. 6,b.l.29).

IeÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos už teisines paslaugas nėra užaukÅ¡tintos, nes buvo teikiamas ne tik ieÅ¡kinys, bet ir dubliukas į atsakovų atsiliepimus, apeliacinis ir kasaciniai skundai, atstovas visÄ laikÄ atstovavo ieÅ¡kovÄ teisme, todėl jos priteistinos pilna apimtimi 6630 Lt. Patenkinus ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui taip pat priteistina įmokėta suma už paskirtÄ ekspertizę sumoje 1525 Lt. Viso iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteistina po 1359,17 litų iÅ¡ kiekvieno. Byloje procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos sudaro: 135,77 litus pirmos instancijos teisme, 108,45 litus kasacinės instancijos teisme, 27,25 Lt apeliacinės instancijos teisme, viso 271,47 Lt, todėl iÅ¡ kiekvieno atsakovo priteistina po 45,25 litus procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.Byloje apklausta liudytoju buvo ekspertė A.

K., kuri pateikė sÄ skaitÄ 500 litų sumai jos iÅ¡laidoms padengti. Å iÄ pinigų sumÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ yra įmokėjęs advokato L. Jako ir R. K. profesinė bendrija, t.y. atsakovų G. V. ir L. V. atstovas, todėl Å¡i sumokėta suma priteistina Auditas ir konsultacijos UAB pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 000001053. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a:    ieÅ¡kovo bankrutavusios G. V. vaistinės, kodas 183717372, ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovai G.

V. ir L. V. atsakovei V. J. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakovu S. J. už 69 000 Lt pardavė 0,0960 ha žemės sklypÄ ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ieÅ¡kovas G. V. vaistinė atsakovei V. J. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakovu sutuoktiniu S. J. už 594 000 litų pardavė prekybos paskirties pastatÄ -vaistinę 1E2m(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. rugsėjo 21 d. privačios žemės sklypo su pastatu pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovai V.

J. ir S. J. atsakovui L. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine atsakove A. R. už 663 000 litų pardavė 0,0960 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame esančiu prekybos paskirties pastatu- vaistine 1E2m(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).Taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti iÅ¡ L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2009-09-21 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytÄ Å¾emės sklypÄ 0,0960 ha(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) G.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn bei 2009-09-21 pirkimo-pardavimo sutartimi įgytÄ prekybos paskirties pastatÄ â€“ vaistinę 1E2m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui bankrutavusiai G. V. vaistinei.Taikant restitucijÄ , priteisti iÅ¡ bankrutuojančios G. V. vaistinės, įm. k. 183717372 372 602,34 Lt(tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus du litus 34 ct; kas sudaro 107913,09 eurus) V. J..Priteisti iÅ¡ G.

V., a.k. (duomenys neskelbtini), 290 397,66 Lt(du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tÅ«kstančių tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis litus 66 ct, kas sudaro 84 104,98 eurus) V. J..Taikant restitucijÄ , priteisti iÅ¡ V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 267 000 Lt ( du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius litų, kas sudarytų 77 328,54 eurus) L. R. naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovų: G. V., L. V., V. J., S. J., L. R., A. R. po 1359,17 Lt ( vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis litus 17 ct, kas sudaro 393,64 eurus) iÅ¡ kiekvieno turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo bankrutuojančios G.

V. įmonės naudai.Priteisti iÅ¡ kiekvieno atsakovo G. V., L. V., V. J., S. J., L. R., A. R. po 45,25 Lt (keturiasdeÅ¡imt penkis litus 25 ct, kas sudaro 13,11 eurų) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei.Apmokėti iÅ¡ teismo depozitinėje sÄ skaitoje įneÅ¡tų pinigų 500 litų Auditas ir konsultacijos UAB pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 000001053. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.                             Teisėja                                                                          Nijolė Danguolė Smetonienė