2025-12-12 Nr. CB-6612-2-55-3-00493-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4177

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00493-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 28 d. paduotu ieškovės UAB „RETON“ teisių perėmėjos A. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamos teismo nutarties vykdymą,

n u s t a t ė :

Ieškovės UAB „RETON“ teisių perėmėja A. S. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria teismas paliko ieškinį nenagrinėtą.

Ieškovė A. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl CPK 246 straipsnio 1 dalies normos taikymo, rėmėsi tuo, kad ieškovės prašymas atidėti teismo posėdį gautas paskirto teismo posėdžio dieną – 2024 m. balandžio 29 d. 10:17 val. (praėjus 7 min. nuo teismo posėdžio pradžios), o pažyma iš gydymo įstaigos teisme gauta 2024 m. balandžio 29 d. 14:30 val. Teismai nurodė, kad ieškovės atstovai nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Tačiau ieškovė planavo dalyvauti teismo posėdyje be atstovo. Skundžiama nutartimi prioriteto suteikimas formaliems aspektams ir neigiamų procesinių padarinių ieškovei taikymas, paliekant jos ieškinį nenagrinėtą, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis).

2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kuria remiantis kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, šioje konkrečioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis); yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, o prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).

3. Kaip matyti iš ieškovės pozicijos, ji yra suinteresuota bylos išnagrinėjimu, tai reiškia, kad norėdama apginti savo galbūt pažeistus interesus, ji turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės ir proceso dalyvių lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės. Tai nebūtų suderinama ir su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis), juolab, kad nagrinėjamu atveju bylos procesas pažengęs, ji pradėta nagrinėti iš esmės. Byloje buvo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, gautas šalies atsiliepimas į ieškinį, pateiktas dublikas ir triplikas, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradusi suinteresuotumą nagrinėjama byla, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo atveju yra neproporcinga sankcija ieškovei.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniame skunde nenurodytas trečiasis asmuo V. S. ir šio asmens adresas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas sustabdyti teismo nutarties vykdymą nenagrinėjamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė