d762219e-83f4-4366-ae4a-4c8fa5cf0a28 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1651-243/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00437-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiÅ¡kėjui E. T., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas E.T. skundu nurodo, jog atskirais laikotarpiais nuo 2014-08-25 iki 2015-07-16 buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, buvo laikomas perpildytose kamerose neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų, sanitariniai mazgai buvo užsikimšę, skleidė nemalonų kvapÄ , o į jo praÅ¡ymus ir skundus nebuvo reaguojama ir jie nebuvo registruojami. Teigia, jog negalėjo susitvarkyti kameros, nes nebuvo duodama Å¡luota ir semtuvas. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nebuvo keičiama patalynė, nors turėjo bÅ«ti keičiama kartÄ per savaitę. Teigia, jog gyvendamas tokiomis sÄ lygomis dvi savaites patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus ir didelę neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 1000,00 Eur.

PareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu praÅ¡o skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu iÅ¡ dalies sutinka ir praÅ¡o konstatuoti, jog buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti laikomam areÅ¡tinėje teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmesti, nes prieÅ¡ingu atveju priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais yra pažeidžiamas socialinis teisingumas ir diskriminuojami asmenys, kurie nedaro nusikalstamų veikų, o yra sÄ Å¾iningi mokesčių mokėtojai, prisidedantys prie gerovės valstybėje kÅ«rimo.

Nurodo, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktÄ vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau 5 kv.m. gyvenamojo ploto (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ plotÄ neįskaičiuojamas). Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje laikytas periodiÅ¡kai nuo 2014-08-25 iki 2015-07-17 iÅ¡ viso 70 parų ir galėjo bÅ«ti labai nežymiai pažeistas vienam kameroje laikomam asmeniui tenkantis plotas, neįskaitant sanitarinio mazgo ploto, 29 paras.

Pažymi, jog patys laikomi asmenys praÅ¡o, kad kamerose nebÅ«tų laikomi po vienÄ , todėl areÅ¡tinės administracija atsižvelgia į tokius praÅ¡ymus. Taip pat nurodo, jog per parÄ kameroje laikomų asmenų skaičius kinta, nes jie yra iÅ¡vedami pasivaikščioti, etapuojami į teismus, ikiteisminio tyrimo įstaigas ir pan. Atsakovės teigimu, areÅ¡tinė neturi teisės nepriimti pristatomų asmenų, negali įtakoti jų skaičiaus ir ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių bÅ«na, jog neužtikrinamas minimalaus ploto reikalavimas.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos areÅ¡tinės kamerose atitiko HN 37:2009 reikalavimus, sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis HN 37:2009 20 punkto reikalavimais. Apie užsikimÅ¡usius sanitarinius mazgui nėra žinoma ir pareiÅ¡kėjas tokių nusiskundimų jo laikymo areÅ¡tinėje metu neturėjo ir praÅ¡ymų ar skundų nereiÅ¡kė, nes visi laikomų asmenų skundai areÅ¡tinėje yra registruojami nustatyta tvarka. Teigia, jog laikomi asmenys patys rÅ«pinasi kamerų tvarka ir Å¡vara, todėl yra aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Å¡luotomis, Å¡iukÅ¡lių semtuvais bei valymo priemonėmis).

Pažymi, jog patalynė keičiama ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, laikomi asmenys taip pat aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi, o skalbimo paslaugas teikė UAB „Rasytė“ (b. l. 11-13). Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas atsiliepimo argumentų pagrindu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies konstatuojant pažeidimo faktÄ , tačiau atmesti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl piniginės kompensacijos. Teismas konstatuoja:nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiÅ¡kėjui E. T. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neteisėtumas, kaip vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lyga, galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (žr., pvz., 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡skiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus.

Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Ä¯kalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (2013-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-575/2015 ir kt.).PareiÅ¡kėjas, jo teigimu, patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK areÅ¡tinėje metu jam nebuvo užtikrinti minimalaus ploto ir higienos normų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju nustatant areÅ¡tinėje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotÄ vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv.m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

IÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės virÅ¡ininko 2016-04-25 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-7699 matyti, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2014-08-25 iki 2015-07-17 atskirais laikotarpiais laikytas iÅ¡ viso 70 parų (b. l. 14). IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas pažeidžiant nustatytÄ 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimÄ (atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ ) laikytas 29 paras: nuo 2014-09-29 iki 2014-10-03, kameroje Nr. 6, kurioje vienam asmeniui teko 3,53 kv.m. ploto, 2014-10-21 ir nuo 2014-10-27 iki 2014-10-28 kameroje Nr. 14, kurioje vienam asmeniui teko 2,68 kv.m. ploto, nuo 2014-10-29 iki 2014-10-31 kameroje Nr. 10, vienam asmeniui teko 2,49 kv.m. ploto, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-10 ir nuo 2014-11-19 iki 2014-11-20 kameroje Nr. 7, vienam asmeniui teko 2,91 kv.m. ploto, 2014-12-10 ir nuo 2015-02-11 iki 2015-02-12 kameroje Nr. 6, vienam asmeniui teko 3,53 kv.m. ploto, nuo 2015-01-20 iki 2015-01-27 kameroje Nr. 8, vienam asmeniui teko 3,01 kv.m. ploto, nuo 2015-02-26 iki 2015-03-05 kameroje Nr. 13, vienam asmeniui teko 2,69 kv.m. ploto.

Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju 29 paras buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. Toks pažeidimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinamas kaip kalinimas nepriimtinomis sÄ lygomis, dėl ko pareiÅ¡kėjas patiria neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalies požiÅ«riu (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, A-801-442/2015, kt.). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl minimalaus ploto reikalavimų pažeidimų asmuo neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kėjui argumentuojant, jog apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ vertintinas ir kameroje esančiais baldais užstatytas plotas, pažymėtina, jog nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ , t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ Konvencijos 3 straipsnio kontekste, t. y. vertinant, ar pažeidimas patenka į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1213-624/2016, 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Higienos reikalavimus, taikomus policijos areštinėms laikotarpiu, kuriuo buvo laikomas pareiškėjas, nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009), galiojusi iki 2015-11-01.Pareiškėjo teiginius dėl areštinės kamerų sanitarinių mazgų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai. Iš byloje pateikto Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015-04-13 patikrinimo akto Nr. K3-98 matyti, kad 2015-03-30 atliktas areštinės kamerų Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38 ir 39 patikrinimas ir jo metu nenustatyta oro temperatūros, oro judrumo, santykinės drėgmės reikalavimų neatitikimų.

Patikrinimo aktu taip pat konstatuota, jog visose kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, lovų čiužiniai nesuplyšę, Å¡varÅ«s, kamerose įrengta mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, kameros taip pat vėdinamos per atidaromus skaidraus stiklo langus, kameros ir jų įrenginiai Å¡varÅ«s, pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti, atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas, buitinių parazitų nepastebėta, dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ vykdo UAB „Kauno grÅ«dai“, laikomi asmenys kartÄ per savaitę turi teisę nusiprausti duÅ¡e pagal HN 37:2009 60 punkto reikalavimus, duÅ¡o patalpos sienos, grindys lygios, lengvai valomos, dezinfekuojamos, kamerose, duÅ¡inėje ant sienų ar lubų pelėsių nebuvo, pasivaikščiojimo kiemai iÅ¡valyti (b.l. 16-17).

PareiÅ¡kėjas patikrinimo metu laikytas kameroje Nr. 13, iÅ¡ karto po patikrinimo kameroje Nr. 15 ir teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad sÄ lygos kamerose galėjo iÅ¡ esmės pasikeisti. PareiÅ¡kėjo teiginius, jog kamerose buvo užsikimšę sanitariniai mazgai, nekeičiami lovos skalbiniai ar neiÅ¡duodamos Å¡varos priemonės, paneigia AreÅ¡tinės virÅ¡ininko 2016-04-25 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 30-PR2-7699 duomenys ir teismas neturi pagrindo jais netikėti, juo labiau, jog atsakovė pripažįsta neužtikrinusi minimalaus ploto reikalavimų laikomiems asmenims.

Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas nurodo, jog buvo laikomas nepertraukiamai dvi savaites nekeičiant patalynės, neiÅ¡duodant Å¡luotos ir semtuvėlio ar kenčiant smarvę iÅ¡ užsikimÅ¡usių sanitarinių mazgų, tačiau iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo laikytas ilgiau kaip septynias paras. Esant nustatytoms aplinkybėms pareiÅ¡kėjo teiginiai vertintini kritiÅ¡kai. Kitų nusiskundimų dėl higienos sÄ lygų kamerose ir areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kia.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Darytina iÅ¡vada, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, iÅ¡samių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos prigimtis apsprendžia ribotas galimybes jos dydį apskaičiuoti itin tiksliai, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus, taip pat į kitus kriterijus, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais.

Vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta 800 Lt, 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 – 850 Lt, 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 – 1 000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 – 1 035 Lt nuo 2014 m. spalio 1 d. ir 300 Eur nuo 2015 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga); pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015) ir į teismų analogiÅ¡kose savo pobÅ«džiu bylose priteistų lėšų neturtinei žalai atlyginti dydžius, nes tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę – 29 paras su pertraukomis pareiÅ¡kėjas laikytas areÅ¡tinėje neužtikrinant minimalaus ploto reikalavimo, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ , teismo prerogatyvÄ Ä¯vertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu bÅ«du atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis medicininės ar psichologinės pagalbos dėl netinkamų jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai po 7 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , žr. 2016-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2016; 2016-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , žr. 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016, vidutiniÅ¡kai po 5-7 Eur, žr. 2016-06-13 nutartys administracinėse bylose Nr. A-876-556/2016, A-1651-624/2016, 2016-06-17 nutartys administracinėse bylose Nr. A-906-146/2016, Nr. A-1062-146/2016, Nr. A-1016-146/2016, kt.), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju įvertinus pažeidimo dėl minimalaus ploto (įvertinus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ ) neužtikrinimo mastÄ ir trukmę, pareiÅ¡kėjui nenurodant kitų jo galimai patirtų nepatogumų, iÅ¡skyrus tuos, kurie paneigti raÅ¡ytiniais įrodymais, teisingas ir proporcingas pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju yra 250,00 Eur.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais tenkinant yra pažeidžiamas socialinis teisingumas ir diskriminuojami asmenys, kurie nedaro nusikalstamų veikų, o yra sÄ Å¾iningi mokesčių mokėtojai, prisidedantys prie gerovės valstybėje kÅ«rimo. Tačiau teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuluotos analogiškos kategorijos bylose.Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu.

PareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistinas 250,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skundas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, n u s p r e n d ė :patenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ , priteisti pareiÅ¡kėjui E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kitoje dalyje skundÄ .Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                 Vida Stonkuvienė