d761f539-9ea4-4047-a42c-01db5afbcd7e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3150-596/2015Proceso Nr. 3-61-3-01006-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 9.3.7; 9.10; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 24 d.Vilnius                          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Mildos Vainienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Insep“ atstovams Marekui Lipnevičiui (Marek Lipnevič), Agatai Å eporaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal UAB „Insep“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R.

D. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,              n u s t a t ė:             Pareiškėja UAB „Insep“ skunde prašo teismo:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2013-10-31 sprendimÄ Nr. (18.3-31-2)-RM-6997;

2) įpareigoti atsakovę pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMÄ®) 32 str. 2 d. nuostatas apmokestinti R. D. pridėtinės vertės mokesčiu. Nurodo, kad 2011-07-15 iÅ¡ trečiojo suinteresuoto asmens R. D. įsigijo 2 ha bendro ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ . Žemės sklypo pardavimo metu buvo parengtas teritorijos detaliojo plano projektas, kuriame numatoma keisti žemės naudojimo bÅ«dÄ ir leisti statyti namus. Sklypo pardavimo metu visuotinai buvo žinoma, kad parduodamame sklype bus vykdomos statybos.

R. D. nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojas, tačiau pagal PVMÄ® 32 str. 2 d. turėjo prievolę nuo žemės sklypo pardavimo sumos iÅ¡skirti bei sumokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), o pareiÅ¡kėjai atsirado teisė įtraukti žemės sklypo pirkimo sumÄ Ä¯ PVM ataskaitÄ bei į atitinkamÄ PVM mokesčio sumos atskaitymÄ , tačiau R. D. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros neiÅ¡rašė. PareiÅ¡kėja 2013-07-01 kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ (toliau – ir Vilniaus AVMI) su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ dėl R.

D. žemės sklypo pardavimo sandorio sumos deklaravimo ir PVM sumokėjimo į biudžetÄ , tačiau Vilniaus AVMI tokios informacijos nepateikė. PareiÅ¡kėja 2013-10-11 pakartotinai kreipėsi į VMI prie FM su praÅ¡ymu įpareigoti R. D. žemės sklypo sandorį įforminti PVM sÄ skaita. VMI prie FM 2013-10-31 sprendimu atsisakė duoti nurodymÄ R. D. žemės sklypo pardavimo sandorį įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kadangi R. D. nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju. Mano, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. nustatytų reikalavimų.Pažymėjo, kad mokesčių administratorius, užtikrindamas, kad tinkamai bÅ«tų mokami mokesčiai ir nustatydamas mokestinių prievolių atsiradimui reikÅ¡mingas aplinkybes, gali naudoti visas įrodinėjimo priemones, kurių naudojimo įstatymai nedraudžia, todėl siekiant nustatyti, ar žemės pardavimas turėjo bÅ«ti apmokestinamas PVM, turėjo nustatyti ne tik ar tokį žemės pardavimÄ atliko apmokestinamasis asmuo, bet ir tai, ar žemės sklypo pardavimas yra „žemės statyboms“ tiekimas, patenkantis į bendrÄ PVM sistemÄ .

Dėl mokesčių administratoriaus veiksmų buvo pažeista pareiÅ¡kėjos teisė į PVM atskaitÄ . PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (b. l. 43-46).PareiÅ¡kėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti remdamiesi jame iÅ¡dėstytais argumentais. Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI prie FM su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ginčijamas VMI prie FM 2013-10-31 raÅ¡tas yra informacinio pobÅ«džio ir nesukelia pareiÅ¡kėjai jokių teisinių pasekmių.

RaÅ¡te yra iÅ¡dėstyta VMI prie FM nuomonė mokesčių įstatymų ar kitų teisės aktų reglamentuojamais klausimais, jis negali bÅ«ti laikomas individualiu administraciniu aktu ir skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja skunde nekelia klausimo, kad R. D. žemės sklypo pardavimo momentu nebuvo įsiregistravęs PVM mokėtoju. PVMÄ® 79 str. 1 d. nustato, kad įvykusį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikimÄ apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimÄ arba paslaugų teikiÄ jo vardu įformintų Å¡ių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.

Å iuo atveju iÅ¡ PVMÄ® nuostatų daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir jose iÅ¡skirti PVM gali tik PVM mokėtojais įsiregistravę apmokestinamieji asmenys. R. D., nebÅ«damas PVM mokėtoju, negalėjo iÅ¡raÅ¡yti parduodamo žemės sklypo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir joje apskaičiuoti pardavimo PVM. Dėl nurodytų priežasčių VMI prie FM neturi įgalinimų įpareigoti R. D. iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (b. l. 84-85).Atsakovė papildomai pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad 2014-07-29 -2014-12-17 atliko R.

D. ir E. D. mokestinį tyrimÄ , kurio metu vertino ir galimÄ PVM prievolę už žemės sklypo pardavimÄ . Atlikus mokestinį tyrimÄ , tame tarpe ir dėl žemės sklypo pardavimo, buvo nustatyta, kad R. D. per ginčo laikotarpį daugiau jokio nekilnojamojo turto nepardavė, nesiėmė jokių veiksmų, kad pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ Å¾emės sklypas bÅ«tų padalintas į atskirus sklypus, jis neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl sklypo parengimo darbų, be kurių statyba realiai negalima.

Todėl R. D. žemės sklypo pardavimas laikomas atsitiktiniu sandoriu, kuris nelaikomas ekonomine veikla, nors žemės sklypas PVM tikslais ir laikomas žeme statyboms, tokio sklypo pardavimas nėra PVM objektas ir negali bÅ«ti apmokestinamas PVM. Pažymėjo, kad netgi ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nuspręsta, kad žemės sklypo pardavimas yra ekonominė veikla ir pagal PVMÄ® bÅ«tų apskaičiuota Å¡io sklypo pardavimo PVM suma, pareiÅ¡kėjas, neturėdamas iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ar kito dokumento, kuriame bÅ«tų iÅ¡skirta PVM suma, kaip nustatyta PVMÄ® 64 str. 1 d., neturėtų teisės įtraukti į PVM atskaitÄ .

PareiÅ¡kėjas, sudarydamas žemės pirkimo-pardavimo sutartį su R. D., turėjo žinoti ir įvertinti, kad sklypÄ perka iÅ¡ PVM mokėtoju neįsiregistravusio asmens, PVM sÄ skaita jam nebus iÅ¡raÅ¡yta ir jis negalės pasinaudoti teise į pirkimo PVM atskaitÄ (b. l. 104-108). Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad žemės sklypo pardavimo metui jis nebuvo PVM mokėtojas ir neturėjo prievolės registruotis PVM mokėtoju.

Remiantis teisės aktų nuostatomis, norint apmokestinti žemės sklypo pardavimÄ kaip PVM objektÄ , turėjo bÅ«ti surinkti įrodymai, kad jis žemės sklypÄ pardavė ne pirmÄ kartÄ arba ruoÅ¡iasi ir ateityje užsiimti tokia veikla. Tačiau tokių duomenų ir įrodymų byloje nėra, kadangi sklypas buvo parduotas tik vienintelį kartÄ (sudarant žemės pirkimo-pardavimo sandorį su pareiÅ¡kėja). Be to, 2011-07-15 pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas žemės Å«kio paskirties sklypas nebuvo „žemė statyboms“, todėl Å¡is sandoris turi bÅ«ti laikomas neapmokestinamu PVM žemės pardavimu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , apmokestinimas PVM galimas esant nustatytoms 2 sÄ lygoms: žemė turi bÅ«ti parduota statyboms ir žemės statyboms tiekimÄ turi atlikti apmokestinamasis asmuo. Å iuo atveju tokių sÄ lygų nėra, todėl sandoris nepatenka į apmokestinamųjų PVM. Pažymėjo, kad žemės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu žemės paskirtis buvo „žemės Å«kio“, sklypas buvo 2 ha ploto ir nebuvo padalintas į atskirus sklypus, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as.

Nors 2007-10-26 ir buvo priimtas sprendimas patvirtinti detalųjį planÄ , tačiau R. D. nerodė iniciatyvos pabaigti žemės paskirties keitimo procedÅ«ros, neatliko geodezinių matavimų, paskirties keitimas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, netgi praėjus 4 metams po detaliojo plano patvirtinimo, sklypo paskirtis nebuvo pakeista, tarpinių sklypo perleidimo nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja užsiima baldų gamyba ir prekyba, todėl jis negalėjo žinoti ir objektyviai tikėtis, kad pareiÅ¡kėja galėtų pirkti sklypÄ su galimybe statyti 14 mažaaukščių gyvenamųjų namų.

PareiÅ¡kėja yra juridinis asmuo, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, ji pati prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo-pardavimo sutartį turėjo pasidomėti savo prievolėmis mokesčių atžvilgiu. Be to, pareiÅ¡kėja sandorio PVM pradėjo domėtis praėjus 2 metams nuo sutarties pasiraÅ¡ymo. Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas suformuluotas netinkamai (b. l. 75-81). Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 3630 Lt (b.l. 126-127).

Byla dalyje dėl raÅ¡to panaikinimo nutrauktina, skundas dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas.Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2011-07-15 pirkimo – pardavimo sutartimi trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. už 400 000 Lt pardavė pareiÅ¡kėjai UAB „Insep“  2 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ (toliau – Žemės sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio detalusis planas buvo patvirtintas 2007-10-26 Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu Nr. T3-315 (b. l. 33-40, 137-139). 2013-10-11 pareiÅ¡kėja pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai raÅ¡tÄ â€žDėl teisės iÅ¡ Å«kio subjekto gauti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€œ, kuriuo prašė įpareigoti R.

D. žemės sklypo pardavimo sandorį įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra (b.l. 87). Valstybinė mokesčių inspekcija 2013-10-31 raÅ¡tu Nr. (18.3-31-2)-RM-6887 „Dėl teisės iÅ¡ Å«kio subjekto gauti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€œ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad mokesčių administratorius gali duoti nurodymÄ R. D. žemės sklypo pardavimo sandorį įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra tik atlikus jo mokestinį patikrinimÄ ar mokestinį tyrimÄ ir nustačius atitinkamus pažeidimus, tačiau kadangi minėtas asmuo nėra ir nebuvo įsiregistravęs PVM mokėtoju, tokio nurodymo net ir atlikus jo mokestinį patikrinimÄ ar mokestinį tyrimÄ mokesčių administratorius negalėtų duoti (b.l. 12-13).

Nesutikdama su Å¡iuo atsakymu, pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę apmokestinti R. D. PVM mokesčiu pagal PVMÄ® 32 str. 2 d. nuostatas. Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-10-31 raÅ¡to Nr. (18.3-31-2)-RM-6887 „Dėl teisės iÅ¡ Å«kio subjekto gauti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€œ panaikinimoPagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 str. 1 d. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat Å¡ių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Minėto įstatymo 22 str. 1 d. taip pat nustato, kad skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

ABTÄ® 2 str. 14 d. nurodyta, jog individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibÅ«dintų subjektų grupei (teisės aktas – tai valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigÅ«nų tam tikra tvarka priimtas oficialus raÅ¡ytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Tuo atveju, jei suinteresuotam subjektui aiškinama, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A7-121/2004, Nr. A556-308/2009). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

 PareiÅ¡kėjos atsakovei 2013-10-11 pateiktas raÅ¡tas vertintinas kaip praneÅ¡imas apie kito asmens - R. D. galimai padarytus mokesčių įstatymo pažeidimus ir/ar mokesčių vengimo atvejus, bei praÅ¡ymas, kuriuo mokesčių mokėtoja UAB „Insep“ siekia įgyvendinti savo teises ir pareigas. Teismo vertinimu, atsakovė atsakydama į šį praÅ¡ymÄ , priėmė ne administracinį sprendimÄ , o pateikė atsakymÄ , kaip tai numato Asmenų aptarnavimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės, patvirtintos 2007-12-17 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-77 (toliau – ir Asmenų aptarnavimo VMI taisyklės).

Nors pareiÅ¡kėja šį raÅ¡tÄ Ä¯vardija kaip administracinį aktÄ , teismo vertinimu, jis laikytinas ne individualiu administraciniu aktu, nes jame nėra iÅ¡reikÅ¡ta VMI valia, pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jai privalomų elgesio taisyklių, jos teisių bei pareigų. Skundžiamas raÅ¡tas vertintinas kaip informacinio pobÅ«džio ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis pagrįstas atsakymas į mokesčių mokėtojos UAB „Insep“ praneÅ¡imÄ , kuriame iÅ¡dėstyta VMI prie LR FM nuomonė mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais bei priežastys, dėl kurių R.

D. neturi teisės įvykusio žemės sklypo pardavimo sandorio įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra, o VMI – duoti tokio pobÅ«džio nurodymo. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas raÅ¡tas yra informacinio pobÅ«džio dokumentas, todėl nelaikytinas valiniu vieÅ¡ojo administravimo subjekto patvarkymu pareiÅ¡kėjai, kuris bÅ«tų pagrindas administraciniams teisiniams santykiams atsirasti, pasibaigti ar pasikeisti, dėl ko pagal savo pobÅ«dį nepriskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas.

Kadangi teisminis procesas pagal šį pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimÄ negalėjo bÅ«ti pradėtas, byla dalyje dėl VMI prie LR FM 2013-10-31 raÅ¡to Nr. (18.3-31-2)-RM-6887 panaikinimo nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).Nors ir pripažinus, jog skundžiamas raÅ¡tas yra tik informacinio pobÅ«džio, pasisakytina dėl jame pateiktos informacijos teisingumo. Pagal PVMÄ® nuostatas PVM mokėtoju yra laikomas asmuo, kuriam pagal šį įstatymÄ nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčių administratoriaus yra įregistruotas mokesčių mokėtoju.

Å io įstatymo 79 str. 1 d. nustato, kad įvykusį prekių tiekimÄ ar paslaugų teikimÄ apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimÄ ir paslaugų teikimÄ jo vardu įformintų Å¡ių prekių ar paslaugų gavėjas arba trečiasis asmuo. Taigi įstatymas nustato, jog prekių tiekimo ir paslaugų teikimo faktÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra privalo įforminti apmokestinamasis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsiregistravęs PVM mokėtoju.

Byloje ginčo dėl to, jog R. D. žemės sklypo pardavimo sandorio metu nebuvo ir Å¡iuo metu nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, nėra. Taigi, nebÅ«damas PVM mokėtoju, jis iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už pareiÅ¡kėjai parduotÄ Å¾emės sklypÄ negalėjo, nes, kaip minėta, įforminti prekių tiekimÄ ir paslaugų teikimÄ PVM sÄ skaita faktÅ«ra gali tik pats PVM mokėtojas (arba užtikrinti, jog tai atliktų prekių ar paslaugų gavėjas arba trečiasis asmuo). Ä®vertinus minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad VMI prie LR FM, veikdama savo kompetencijos ribose ir vadovaudamasi Asmenų aptarnavimo VMI taisyklėmis, pateikė pareiÅ¡kėjai teisingÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ apie tai, kad R.

D. nėra ir nebuvo įsiregistravęs PVM mokėtoju, todėl įvykusio žemės sklypo tiekimo sandorio įforminti PVM sÄ skaita faktÅ«ra neturi teisės. Dėl reikalavimo įpareigoti centrinį mokesčių administratorių pagal PVMÄ® 32 str. 2 d. nuostatas apmokestinti R. D. PVM mokesčiu PareiÅ¡kėja grįsdama šį savo reikalavimÄ skunde nurodė, kad nors P. D. nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, tačiau jis turėjo prievolę nuo žemės sklypo pardavimo kainos sumos iÅ¡skirti bei sumokėti PVM, kadangi pagal PVMÄ® 32 str. 2 d.

„žemės statyboms“ tiekimas patenka į bendros PVM sistemos apimtį, o Žemės sklypo sandorio sudarymo metu jau buvo priimtas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo pritarta Å¡ioje teritorijoje keisti žemės naudojimo bÅ«dÄ ir leisti gyvenamųjų namų statybÄ , dėl ko Žemės sklypo pardavimas turėjo bÅ«ti laikomas „žemės statyboms“ tiekimu, patenkančiu į bendrÄ PVM sistemÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiÅ¡kėja 2013-10-11 praÅ¡ymu kreipdamasi į mokesčių administratorių Å¡ių aplinkybių nenurodė, todėl atsakovė neturėjo pagrindo savo atsakyme analizuoti ir teikti pareiÅ¡kėjai informacijÄ , ar Žemės sklypo pardavimas gali bÅ«ti apmokestinamas PVM pagal PVMÄ® 32 str. 2 d.

Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėja tokius duomenis mokesčių administratoriui bÅ«tų pateikusi vėliau, todėl pareiÅ¡kėja nepagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę atlikti veiksmus, dėl kurių ji pati tiesiogiai į jÄ nesikreipė.Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal PVMÄ® nuostatas fizinio asmens parduodamas žemės sklypas yra apmokestinamas PVM ir tampa PVM objektu tik tuomet, kai apmokestinimo momentu parduodamas žemės sklypas PVM tikslais laikomas žeme statyboms, jÄ parduodantis fizinis asmuo vykdo ekonominę veiklÄ , jo žemės tiekimo sandoris nėra atsitiktinis, o gautas bendras atlygis už vykdant ekonominę veiklÄ Å¡alies teritorijoje patiektas prekes ir/ar paslaugas per paskutinius 12 mėn. virÅ¡ija registravimuisi PVM mokėtojais nustatytÄ sumÄ .

Pagal PVMÄ® 32 str. 2 d. žeme statyboms laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2012-07-05 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A602-200/2012, yra konstatavusi, kad konkretus žemės sklypas gali bÅ«ti priskirtas statybos sklypų kategorijai inter alia „žemei statyboms“ PVMÄ® 32 str. 2 d. taikymo prasme, kai teisės aktuose nustatyto subjekto sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus ir(ar) detaliuosius planus Å¡iame sklype esančiai žemei nustatoma tokia pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, kurios naudojimo bÅ«das bei pobÅ«dis leidžia Å¡ioje žemėje vykdyti statybÄ .

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad pagal PVMÄ® 14 str. įtvirtintÄ apmokestinimo PVM momentÄ , žemės sklypo pardavimo pripažinimas „žemės statybos“ tiekimu PVMÄ® 32 str. 2 d. kontekste turi bÅ«ti paremtas aplinkybėmis, egzistavusiomis prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo metu, o sprendžiant klausimÄ , ar pagal PVMÄ® 32 str. 2 d. žemė turėtų bÅ«ti laikoma apmokestinamu PVM objektu, turi bÅ«ti vadovaujamasi: teisės aktuose nustatyto subjekto sprendimo dėl paskirties pakeitimo priėmimu; detaliojo plano patvirtinimu; detaliajam planui prilyginto teritorijų planavimo dokumento, kuriame nustatyta galimybė užstatyti sklypÄ bei sklypo užstatymo sÄ lygos, patvirtinimu; duomenų dėl žemės paskirties, naudojimo bÅ«do ar pobÅ«džio, įraÅ¡ymu į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir registrÄ ; bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimu, o lemiamÄ reikÅ¡mę turi kriterijai dėl žemės paskirties nustatymo bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, pagal kuriuos yra nustatytos konkrečių sklypų ar jų grupių užstatymo sÄ lygos, buvimas.Ginčo dėl to, jog Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu (2011-07-08) buvo patvirtintas detalusis planas dėl jo paskirties, leidžiančios gyvenamųjų namų statybÄ , keitimo, nėra, todėl vadovaujantis minėtu įstatyminiu reguliavimu ir suformuota teismų praktika toks Žemės sklypas laikomas žeme statyboms, tačiau tam, kad jis taptų PVM apmokestinimo objektu, P. D. sandorio sudarymo metu turėjo vykdyti ekonominę veiklÄ , už kuriÄ bendras gautas atlygis per paskutiniuosius 12 mėn. turėjo virÅ¡yti 100 000 Lt.

Pagal PVMÄ® 71 str. 2 d. į registravimuisi PVM mokėtoju nustatytÄ ribÄ neįskaičiuojamas atlygis, gautas už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimÄ , kai jie yra atsitiktinio pobÅ«džio ir apmokestinamas asmuo įprastai nesiverčia tokios rÅ«Å¡ies veikla. Pažymėtina, kad iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme Vilniaus AVMI atliko R. D. mokestinį tyrimÄ už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31, kurio metu buvo nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu trečiasis suinteresuotas asmuo neatliko jokių kitų nekilnojamojo turto sandorių, tai yra ekonomine veikla nesivertė (b. l. 109-123).

Tai duoda daryti iÅ¡vadÄ , kad 2011-07-08 sudaryta Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo atsitiktinis sandoris, todėl jo pardavimas negali bÅ«ti PVM objektu.Apibendrinęs iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas įpareigoti centrinį mokesčių administratorių pagal PVMÄ® 32 str. 2 d. nuostatas apmokestinti R. D. PVM mokesčiu atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoTrečiasis suinteresuotas asmuo R. D. praÅ¡o teismo priteisti 3 630 Lt (piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydis eurais – 1051,32 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 str. 1 d. proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å iuo atveju netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, teisę į ABTÄ® 44 str. 1 d. numatytÄ iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯gijo trečiasis suinteresuotas asmuo. Pagal ABTÄ® 44 str. 5 d., kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi Å¡io straipsnio 2 d. nurodytas teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal ABTÄ® 44 str. 6 d., proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. LR CPK 98 str. l d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).Trečiasis suinteresuotas asmuo R.

D., kurį pagal 2014-04-29 sudarytÄ teisinių paslaugų sutartį Nr. 26/2014 (b. l.

82) atstovavo advokatų kontoros „Jonaitis ir partneriai“ advokatas K. J., atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 75-81), todėl jis įgijo teisę į turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo praÅ¡o priteisti turėtas 3 630 Lt (su PVM) bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro: 200 Lt už konsultacijas, 800 Lt už skundo ir jo priedų teisinę analizę ir 2 000 Lt už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ (b. l. 126-127).

PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje už teisines paslaugas nurodytas teisinių paslaugų pobÅ«dis – už procesinių dokumentų parengimÄ ir atstovavimÄ teisminiame nagrinėjime Vilniaus apygardos administraciniame teisme – 3 630 Lt (su PVM) (b. l. 128). R. D. už suteiktas paslaugas advokatui 2014-04-29 sumokėjo 3 630 Lt (b. l. 129).Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sÄ raÅ¡as ir maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad advokato atstovavimo iÅ¡laidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Advokatui teikiant trečiajam suinteresuotam asmeniui teisines paslaugas galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543, nuo 2013-01-01 nustatęs 1 000 Lt MMA. Trečiasis suinteresuotas asmuo praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas už konsultacijas ir pareiÅ¡kėjos skundo su priedais analizę, tačiau tokių iÅ¡laidų atlyginimas Rekomendacijose nėra numatytas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ sprendžiant iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , kai kurios Rekomendacijų 8 p. tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali bÅ«ti nelaikomos savarankiÅ¡komis ir už jų teikimÄ tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos gali bÅ«ti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagÄ ir pripažinus, kad jos įeina į atskirų paslaugų, iÅ¡vardintų Rekomendacijų 8 p., apimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-495/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, konsultacijos ir susipažinimas su pareiÅ¡kėjos pateiktais dokumentais, laikytinos sudėtine atsiliepimo į skundÄ parengimo paslaugos dalimi, todėl iÅ¡laidos už minėtas paslaugas atskirai nepriteisiamos.Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad apskaičiuojant priteistinÄ atlyginimÄ už ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsiliepimo į ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ , taikomas koeficientas 3. Taigi, maksimali suma už atsiliepimo į skundÄ suraÅ¡ymÄ , galėtų bÅ«ti priteista 3 000 Lt (1 000*3) (868,86 Eur).

Trečiasis suinteresuotas asmuo praÅ¡o priteisti už atsiliepimo parengimÄ 2 000 Lt (579,24 Eur), Å¡i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, tačiau įvertinus ginčo esmę ir apimtį, atsiliepimo į skundÄ turinį ir jo apimtį, trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažinama iki 450 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

Nutraukti administracinę bylÄ dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-10-31 raÅ¡tÄ Nr. (18.3-31-2)-RM-6887 „Dėl teisės iÅ¡ Å«kio subjekto gauti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ â€œ.Likusioje dalyje skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ UAB „Insep“, į.k. 302338181, R. D. 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                              Marius Bajoras Milda Vainienė Jolita Rasiukevičienė