d76119b7-b06a-4834-99be-e3d6e76570ee · Marijampolės apylinkės teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. II-44-831/2023

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00365-2023-2

ROIK: 23196663555

Procesinio sprendimo kategorija 6.2

(S)

MARIJAMOPLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 16 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,

sekretoriaujant G. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. M.,

dalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI/Institucija) atstovams E. K., L. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. skundÄ dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-139-2023 panaikinimo,

n u s t a t ė :

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorė L. M. 2023 m. vasario 28 d. priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-139-2023.

Nutarime konstatuota, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ nustatyta, kad 2023-02-02 J. M. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-172-2023, kuriame nurodyta, jog ji vykdydama (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini), toliau - Ä®staiga, Muziejus) direktorės pareigas ir bÅ«dama atsakinga už Ä®staigos veiklos organizavimÄ , neužtikrino, kad Ä®staigos darbuotojams bÅ«tų sukurta psichologiÅ¡kai saugi darbo aplinka, kurioje darbuotojai ar jų grupė nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, neetiÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi j atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumÄ ar kuriais siekiama darbuotojÄ ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje, suteikti. Tokiais savo veiksmais J. M. 2022 m. kovo - 2022 m. gruodžio mėn. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 1 ir 3 dalies (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2022-11-01 - 30 straipsnio 2 dalį) reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 str. 2 d.

Protokolas pasirašytinai įteiktas J. M., todėl laikyta, kad atsakomybėn traukiamam asmeniui teisės ir pareigos išaiškintos tinkamai.

Bylos nagrinėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 616 str., vyko rašytinio proceso tvarka.

2023-02-27 VDI gautas J. M. 2023-02-24 raÅ¡tas „Dėl administracinio nusižengimo protokolo“, kuriame nurodyta, kad su administracinio nusižengimo protokolu nesutinka, praÅ¡o administracinę bylÄ nutraukti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vykdant LR valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjo 2022-12-22 pavedimÄ Nr. 185, Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai E. K., V. G. ir Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius G. D. VDI kompetencijos ribose 2022 m. gruodžio mėn. - 2023 m. vasario mėn. atliko (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimÄ pagal VDI gautÄ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2022-12-21 raÅ¡tÄ Nr. (32)(2.21)SD-1096 „Dėl tyrimo atlikimo“. Minėtame raÅ¡te nurodyta, kad 2022-11-08 buvo gautas anoniminis Ä®staigos kolektyvo praÅ¡ymas „Dėl pakartotinio mobingo tyrimo atlikimo“, kuriame praÅ¡oma atlikti Muziejuje pakartotinį tyrimÄ dėl Ä®staigos direktorės J. M. elgesio su darbuotojais. PraÅ¡yme nurodyta, kad direktorė nesilaiko Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio nuostatų, teigiama, kad situacija po (duomenys neskelbtini) savivaldybės atlikto mobingo tyrimo ne tik kad nepasikeitė, bet tapo dar blogesnė. Darbuotojai yra įvardijami kaip nedirbantys, su kai kuriais kalbama pakeltu tonu, nepagarbiai, specialistai yra įžeidinėjami ir apkalbami kitų akyse, iÅ¡ anksto neinformuojami apie darbus. Darbuotojai nuolat patiria įtampÄ , baimės jausmÄ neigiamoms reakcijoms, prieÅ¡iÅ¡kam direktorės nusiteikimui.

IÅ¡ administracinio nusižengimo medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2022-11-23 potvarkiu Nr. B-MP-75 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė, kuri 2022-11-24 Ä®staigos darbuotojams pateikė užpildyti anketas „Psichologinis smurtas darbe ir jo prevencija“. Anketinėje apklausoje dalyvavo 20 Ä®staigos darbuotojų, t. y. 95 proc. viso darbuotojų skaičiaus. Å ios apklausos metu buvo nustatyta, kad iÅ¡ 20 apklausoje dalyvavusių darbuotojų net 14 darbuotojų (70 proc.) psichologinę atmosferÄ Ä¯vertino kaip neigiamÄ ; 11 darbuotojų (55 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų) nėra patenkinti vadovo darbo organizavimo ir vadovavimo metodais. 6 darbuotojai vadovo komunikacijÄ su darbuotojais vertino blogai, 2 darbuotojai - labai blogai. 45 proc. įstaigos darbuotojų neaiÅ¡kios ir nežinomos nepageidaujamo, neetiÅ¡ko, nepriimtino elgesio pasekmės, neaiÅ¡ki ir taikoma atsakomybė. 5 respondentai mano, kad darbovietėje etikos principų, nustatytų elgesio normų ir darbo tvarkos taisyklių yra laikomasi, tačiau nepakankamai. 60 proc. darbuotojų nurodė, kad darbovietėje nėra paskirto už diskriminacijos, psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencijÄ atsakingo asmens, į kurį bÅ«tų galima kreiptis pagalbos dėl psichologinio smurto darbe, o 30 proc. darbuotojų nurodė, jog apie tai nežino. 70 proc. darbuotojų nurodė, kad darbo aplinkoje patyrė psichologinio smurto apraiÅ¡kų. 60 proc. darbuotojų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių patyrė darbe įžeidinėjimus, žeminimus ar kitokį nepriimtinÄ elgesį ar jo grėsmę (8 darbuotojai nurodė, kad tokį elgesį patyrė iki kelių kaitų per metus, 4 darbuotojai nurodė, kad tokį elgesį patyrė iki kelių kartų per mėnesį). PapraÅ¡ius įvardinti asmenį, kuris įžeidinėjo, baugino, žemino ar kitaip nepriimtinai elgėsi, 9 darbuotojai (45 proc.) pažymėjo įstaigos vadovÄ , 3 darbuotojai nurodė kolegas, 1 darbuotojas nurodė administracijos darbuotojÄ .

Įvertinus anketavimo rezultatus, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero sudalyta darbo grupė konstatavo, kad psichologinis smurtas Įstaigoje darbe dažniausiai pasireiškia kaip pasiekimų nuvertinimas, ignoravimas, pasikartojančios neigiamos pastabos, sarkazmas, manipuliavimas, šmeižtas.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras, atsižvelgdamas į anketų „Psichologinis smurtas darbe ir jo prevencija” rezultatus ir į darbo grupės rekomendacijas, 2022-12-15 raÅ¡tu Nr. (32)(2.2l)-SD-l077 „Dėl rekomendacijų ir paaiÅ¡kinimo“ nurodė Ä®staigos direktorei J. M. atlikti tam tikrus veiksmus, užtikrinant teisės aktų reikalavimų laikymÄ si: 1) nedelsiant (bet ne vėliau kaip iki 2023-01-10) organizuoti psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimÄ ; 2) organizuoti mokymus, kurie tiek darbuotojams, tiek vadovui padėtų nustatyti ir valdyti iÅ¡gyvenamÄ stresÄ darbe, ugdyti smurto ir priekabiavimo supratimÄ , gerinti konfliktų valdymo sprendimus, tobulinti bendravimo ir streso valdymo įgÅ«džius, skatintų teigiamÄ , abipuse pagarba grįstÄ darbo aplinkÄ bei teisinio gynimo galimybes; 3) planuoti ir organizuoti pokalbius su darbuotojais, įtraukti darbuotojus ir jų atstovus į psichologinio smurto darbe tyrimus ir prevencijos veiklas, gilinantis į konkrečiÄ situacijÄ , aptariant veiksmus, elgesį, sukėlusį nesutarimus ar konfliktÄ , tokiu bÅ«du skatinant keisti požiÅ«rį į problemų sprendimus - nustatyti lÅ«kesius, iÅ¡klausyti abi puses ir suprasti elgesio motyvus, nedaryti skubotų iÅ¡vadų, o skatinti emociÅ¡kai saugiÄ darbo aplinkÄ ; 4) organizuoti (duomenys neskelbtini) tarybos posėdžius ne rečiau kaip 4 kartus per metus; 5) vykdyti darbdaviui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 203-209 straipsniuose numatytas informavimo ir konsultavimosi pareigas; 6) spręsti psichologinio smurto problemas įstaigos viduje kartu su įstaigos darbo taryba; 7) supažindinti įstaigos darbuotojus su įstaigos veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais (Darbo apmokėjimo sistema (DK. 140 str. 3 d.), vidaus tvarkos taisyklėmis; 8) su anketų „Psichologinis smurtas darbe ir jo prevencija” rezultatais, analize ir rekomendacijomis supažindinti įstaigos darbuotojus; 9) iki 2023-02-01 Savivaldybės merui pateikti iÅ¡samiÄ ataskaitÄ apie nurodymų įgyvendinimÄ .

Vykdydama (duomenys neskelbtini) rajono Savivaldybės mero nurodymÄ , Ä®staigos direktorė 2022-12-30 įsakymu Nr. V( 1.3.)- 36 paskyrė asmenį už prieÅ¡ smurtinę veiklÄ Ä®staigoje; 2022-12-30 įsakymu Nr. V(1.3.)-37 sudarė komisijÄ dėl galimų psichologinio smurto darbe atvejų nagrinėjimo; 2022-12-30 ir 2023-01-27 organizavo mokymus „AÅ¡ ir kiti: efektyvios tarpusavio santykių strategijos gerinant įstaigos mikroklimatÄ â€œ ir „Emocinio mikroklimato įstaigoje gerinimas stiprinant kolektyvo sutelktumÄ â€œ; organizavo (duomenys neskelbtini) psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimÄ , kurį 2022-12-21 atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2022 m. balandžio 1 - 8 d. Ä®staigoje jau buvo atliekama darbuotojų apklausa „Mobingas darbe“, kuria buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti mobingo paplitimÄ ir pasekmes Ä®staigoje. Apklausa buvo inicijuota (duomenys neskelbtini) raj. savivaldybės mero, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-25 straipsnį „DarbÄ paliekantys pavaldiniai įstaigos vadovę kaltina mobingu“, kuriame apraÅ¡ytas J. M. netinkamas elgesys (mobingas) darbuotojų atžvilgiu. Minėtoje apklausoje dalyvavo 22 darbuotojai. 45 procentai apklaustųjų (11 darbuotojų) nurodė, kad teko susidurti su mobingo reiÅ¡kiniu darbe. 9 darbuotojai nurodė, kad patyrė mobingÄ darbe. 5 darbuotojai (55,6 proc.) nurodė, kad psichologinį terorÄ , patyčias ir/ar priekabes patyrė iÅ¡ vadovo, 3 darbuotojai (33,3 proc.) - iÅ¡ vadovo ir bendradarbių, 1 darbuotojas (11,1 proc.) - iÅ¡ bendradarbio. Ä® klausimÄ , kaip pasireiÅ¡kė mobingas darbe, 8 darbuotojai nurodė intrigas, 6 darbuotojai - psichologinį spaudimÄ , 5 darbuotojai - Å¡meižtÄ /apkalbas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2022-05-03 (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo publikuotas straipsnis „Anoniminė apklausa parodė: mobingas egzistuoja“, kuriame buvo nurodyta, jog „rajono meras A. N. pripažino, kad direktorės vadovavimo stilius nepriimtinas ne pavieniams asmenims, mobingÄ jaučia nemaža dalis darbuotojų. <...>Po tokių rezultatų (duomenys neskelbtini) direktorė buvo iÅ¡kviesta pokalbio ir iÅ¡sakytos pastabos dėl vadovavimo stiliaus, siÅ«lyta patirties semtis iÅ¡ kitų įstaigų vadovų, kurių kolektyvuose tokių problemų nekyla. Meras sakė, kad direktorei bÅ«tina kalbėtis su kolektyvu ir iÅ¡siaiÅ¡kinti jo lÅ«kesčius“.

Atsižvelgiant į 2022 m. balandžio 1 - 8 dienomis atliktos Muziejaus darbuotojų apklausos rezultatus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras 2022-04-27 raÅ¡tu Nr. (32)(2.21)SD-401 „Dėl rekomendacijų pateikimo“ Ä®staigos direktorei J. M. buvo pateikęs rekomendacijas: 1) parengti ir patvirtinti Ä®staigos mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡Ä ; 2) skirti atsakingÄ asmenį, kuriuo pasitikėtų visi darbuotojai (specialistÄ , darbuotojÄ ); 3) organizuoti mokymus darbuotojams mobingo prevencijos temomis; 4) kurti pagarba grįsta bendravimÄ ; 5) nepalikti neiÅ¡spręstų konfliktų; 6) užtikrinti mobingo atvejų registravimÄ ir analizę.

Vykdant minėtas rekomendacijas, 2022-05-30 Įstaigos direktorės įsakymu Nr. V(1.3.)-19 buvo patvirtintas Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos aprašas.

Siekiant įvertinti psichologinį mikroklimatÄ Ä®staigoje, VDI pareigÅ«nai 2023-01-05 apsilankymo metu taip pat organizavo anoniminę Muziejaus darbuotojų apklausÄ . Joje sudalyvavo 20 darbuotojų, t. y. 90,9 proc. visų dirbančių įstaigoje asmenų. Apibendrinant gautus rezultatus nustatyta:

- Ä® klausimÄ , ar kolektyve (skyriuje / organizacijoje) tvyranti vidinė atmosfera yra dalykiÅ¡ka, aiÅ¡ki ir saugi, teigiamai atsakė tik 6 respondentai (30 proc.), neigiamai - 10 respondentų (50 proc.), 4 respondentai (20 proc.) nurodė, kad į šį klausimÄ nenori atsakyti.

- Ä® klausimÄ , ar savo darbo aplinkoje patiriate įtampÄ , stresÄ , teigiamai atsakė 13 darbuotojų (68,4 proc.). Kaip veiksnius įtakojančius patiriamÄ Ä¯tampÄ , stresÄ darbuotojai nurodė nepagrįstas, su tiesioginių funkcijų vykdymu nesusijusias pastabas, informacijos ribojimÄ , žeminimÄ , nepagarbias replikas, grasinimus, apkalbas, arogancija ir pan.

- Ä® klausimÄ , ar per kalendorinius metus savo atžvilgiu darbo aplinkoje patyrėte psichologinį smurtÄ , t. y., prieÅ¡iÅ¡kus, neetiÅ¡kus, žeminančius, agresyvius, užgaulius, įžeidžiančius veiksmus, kuriais bÅ«tų kėsinamasi į jų garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumÄ ar buvo siekiama įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, net 11 darbuotojų (57,9 proc.) atsakė teigiamai, 2 darbuotojai (10,5 proc.) atsakyti nenorėjo.

PraÅ¡ant pakomentuoti, iÅ¡ kokių asmenų patyrė psichologinį smurtÄ , 5 darbuotojai nurodė, kad psichologinį smurtÄ patyrė iÅ¡ įstaigos vadovės, 4 darbuotojai - iÅ¡ kolegų, 3 darbuotojai nurodė konkrečius darbuotojus (3 nurodė įstaigos vyr. buhalterę, ir 2 nurodė įstaigoje dirbančiÄ direktorės mamÄ ). PapraÅ¡ius pakomentuoti, kokiais veiksmais ar elgesiu pasireiÅ¡kė psichologinis smurtas, darbuotojai nurodė ignoravimÄ , vengimÄ bendrauti, grasinimÄ atleisti iÅ¡ darbo, nepagrįstÄ darbo kritikÄ , apkalbas, įtampÄ , kuri kyla vadovui netinkamai elgiantis su kolegomis, bauginimÄ , manipuliavimÄ , informacijos slėpimÄ , bendravimo su kolegomis draudimÄ , bendravimÄ pakeltu tonu, užgauliojimus, menkinimÄ , Å¡meižtÄ .

- Ä® klausimÄ , ar žinote, girdėjote atvejų, kai psichologinis smurtas buvo taikytas kitų JÅ«sų įstaigos kolegų atžvilgiu, 14 darbuotojų (70 proc.) atsakė teigiamai.

- Ä® klausimÄ , ar įstaigoje yra paskirtas asmuo, į kurį galima kreiptis, patyrus psichologinį smurtÄ , 18 darbuotojų (94,7 proc.) atsakė teigiamai, pažymėdami, kad toks asmuo yra paskirtas tik 2023 m. sausio mėnesį.

IÅ¡ administracinio nusižengimo medžiagos nustatyta, kad patikrinimo Ä®staigoje 2022-01-05 metu VDI pareigÅ«nai taip pat individualiai bendravo su darbuotojais. Didžioji dauguma apklausiamų darbuotojų pažymėjo, kad Ä®staigoje vyrauja neigiama atmosfera, Ä®staigos direktorė skatina apkalbas, kursto intrigas, kartais elgiasi neetiÅ¡kai (nesisveikina su darbuotojais, priekaiÅ¡tauja dėl darbuotojų aprangos, teikia privilegijas dviem įstaigos darbuotojams (anoniminėse anketose Å¡ie darbuotojai nurodomi kaip asmenys, iÅ¡ kurių yra patiriamas psichologinis smurtas)). Darbuotojai nurodė, kad vadovė linkusi kitų darbuotojų elgesį aptarinėti jiems nesant (už akių), o taip pat pasigendama elementarių gerų žodžių, niekada nepadėkoja darbuotojams už gerai organizuotus renginius, iÅ¡sakomi tik priekaiÅ¡tai. Ä®staigos vadovės replikos kartais žeidžia darbuotojus, vadovė gali leisti sau pakankamai grubiai pajuokauti. Informacija Ä®staigoje keliauja per trečiuosius asmenis, nėra jokio grįžtamojo ryÅ¡io, vadovė nemoka priimti kritikos ir nemato bei nenori pripažinti savo klaidų ir pan. Darbuotojai akcentavo, kad bijo susidorojimo ir prašė užtikrinti jų teikiamos informacijos konfidencialumÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalimi darbdavys privalo sukurti tokiÄ darbo aplinkÄ , kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, neetiÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį neliečiamumÄ ar kuriais siekiama darbuotojÄ ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Ä®vertinus VDI patikrinimo metu surinktus dokumentus, darbuotojų 2022 m. balandžio bei lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero organizuotos apklausos, taip pat 2023 m. sausio mėn. VDI organizuotos apklausos rezultatus, konstatuotina, kad Ä®staigoje vyraujantis psichologinis klimatas neužtikrina darbuotojams psichologiÅ¡kai saugios darbo aplinkos, dėl ko darbuotojai jaučia įtampÄ ir stresÄ , kuriuos sieja su nepagrįstomis, su tiesioginių funkcijų vykdymu nesusijusiomis pastabomis, informacijos ribojimu, žeminimu, nepagarbiomis replikomis, grasinimais, apkalbomis, arogancija ir pan.

Pažymėtina, kad Ä®staigoje buvusiÄ neigiamÄ psichologinę atmosferÄ VDI patikrinimo metu patvirtino ir buvusios Ä®staigos darbuotojos (V. S. ir J. B.) savo paaiÅ¡kinimuose.

Nors J. M. savo 2022-02-24 paaiškinime nurodė, kad abi darbuotojos protokole fiksuotu administracinio nusižengimo laikotarpiu nedirbo, jų VDI pateikti paaiškinimai sutampa su VDI inspektoriams 2023 m. sausio mėn. patikrinimo metu darbuotojų nurodytomis aplinkybėmis dėl psichologiškai nesaugios darbo aplinkos Įstaigoje buvimo.

Pavyzdžiui, J. B. 2022-01-13 paaiškinime „Dėl išėjimo iš darbo priežasties“ nurodė, kad „direktorė nuolatos girgint darbuotojas, juos apkalbėdavo, kad visi nedirba, yra tinginiai, ir darbuotojus vadindavo debitais ir žiurkėmis“.

V. S. paaiÅ¡kinime „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad „pokalbiuose su kitais darbuotojais direktorė akivaizdžiai juos žemindavo, stengdavosi parodyti, kad jie yra nekompetentingi. Esu girdėjusi ir tokių epitetų, kaip „liauÅ¡ius“, „kvaiÅ¡a“ ar Ä®eitų, moteris žeminančių epitetų. Pastebėjau, jeigu direktorė J. M. kurio nors žmogaus nemėgsta, stengiasi jį iÅ¡stumti iÅ¡ kolektyvo - nekviesti į bendras parko ar rÅ«mų valymo talkas, kad Å¡is pasijustų ne tik jos, bet ir viso kolektyvo atstumtas. Daugelio darbuotojų santykiai su direktore buvo įtemti, kai kurie jos akivaizdžiai bijojo. Nes ir direktorės bendravimas labai priklauso nuo jos pačios nuotaikos. <...> Nejauku bÅ«davo ir individualių pokalbių su direktore metu, nes nuolat klausinėdavo, kÄ tie „liauÅ¡iai“, „vėpisos“, „žiurkės“ veikia. <...> Niekada žmonių nevadindavo tikrais vardais, beveik visi turėjo juos menkinančias pravardes. <...> Pradedam maketuoti plakatÄ , IT specialistas neÅ¡a jai patvirtint, tada ji (direktorė) mus iÅ¡vadina gluÅ¡ais, pasako, kad padarėme nesÄ monių. <„.> IÅ¡ direktorės pasitenkinimo supratau, kad ji siekė mus pažeminti, parodyti, kad ji už mus žino daugiai. <...>“.

Ä®staigos direktorė 2023-01-09 VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriui pateiktame paaiÅ¡kinime (Nr. SD- 9 „Dėl žodžiu pateikto praÅ¡ymo pateikti informacijÄ â€œ) nurodė, kad Ä®staiga nėra gavusi nei vieno darbuotojo ar Ä®staigos socialinės partnerystės grupių praneÅ¡imo (ar net siÅ«lymų kažkÄ tobulinti) apie netinkamÄ elgesį ar netinkamas darbo sÄ lygas, nėra kreiptasi į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas ar pan.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad apie Ä®staigoje egzistuojančias problemas ir direktorės požiÅ«rį, lėmusį net darbuotojos išėjimÄ iÅ¡ darbo, prabilo J. B., kuri 2022-03-18 elektroniniu laiÅ¡ku, nusiųstu 17 Ä®staigos darbuotojų (įskaitant ir direktorę J. M.), informavo kolektyvÄ apie paskutinę savo darbo Ä®staigoje dienÄ , nurodydama, kad išėjimo iÅ¡ darbo priežastis yra direktorės požiÅ«ris, prie laiÅ¡ko pridedama psichologės R. A. straipsnį „ToksiÅ¡kas kolektyvas“ su prieraÅ¡u, kad šį straipsnį bÅ«tinai turėtų perskaityti Ä®staigos vadovė.

Be to, apie darbuotojų patiriamÄ psichologinį smurtÄ bei psichologiÅ¡kai nesaugiÄ darbo aplinkÄ direktorei turėjo bÅ«ti žinoma ir po 2022-03-25, kuomet KraÅ¡to laikraÅ¡tyje „Santaka“ pasirodė straipsnis „DarbÄ paliekantys pavaldiniai įstaigos vadovę kaltina mobingu“, o vėliau - 2022 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) raj. savivaldybės mero sudaryta komisijos atliko Ä®staigos darbuotojų apklausÄ (2022-05-03 KraÅ¡to laikraščio „Santaka“ straipsnis „Anoniminė apklausa parodė: mobingas egzistuoja“) bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras 2022-04-27 raÅ¡tu Nr. (32)(2.2l)SD-401 „Dėl rekomendacijų pateikimo“ pateikė J. M. rekomendacijas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia iki 2022-11-01, darbdavys privalėjo imtis visų bÅ«tinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje suteikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojančia nuo 2022-11-01, darbdavys privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtÄ ar priekabiavimÄ suteikti: 1) atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų Å¡alinimo ir (ar) kontrolės priemonių; 2) nustatyti praneÅ¡imų apie smurtÄ ir priekabiavimÄ teikimo bei nagrinėjimo tvarkÄ ir supažindinti su ja darbuotojus; 3) organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

J. M. 2023-02-24 raÅ¡te „Dėl administracinio nusižengimo protokolo“ nurodė, kad Ä®staigoje neginčytinai buvo siekiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų užtikrinimo: 2017-07-03 įsakymu Nr. V(1.3)-17 patvirtintos (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklės, kurių XI ir XII skyriai skirti darbuotojų etikos ir elgesio principams užtikrinti; 2022-05-30 Ä®staigos direktorės įsakymu Nr. V(1.3.)-19 patvirtintas Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡as; 2022-11-28 el. paÅ¡tu darbuotojai buvo informuoti apie 2022-12-30 mokymus „AÅ¡ ir kiti: efektyvios tarpusavio santykių strategijos gerinant įstaigos mikroklimatÄ â€œ. Priemonė įvyko nurodytu laiku. Papildomai 2023- 01-27 įvykdyti mokymai tema „Emocinio mikroklimato įstaigoje gerinimas stiprinant kolektyvo sutelktumÄ â€œ. 2022- 12-30 įsakymu Nr. V(1.3.)- 36 buvo paskirtas asmuo už prieÅ¡ smurtinę veiklÄ Ä®staigoje; 2022-12-30 įsakymu Nr. V(1.3.)-37 buvo sudaryta komisija dėl galimų psichologinio smurto darbe atvejų nagrinėjimo. 2022-12-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko (duomenys neskelbtini) psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimÄ . Esminiai vertinimo rezultatai: darbuotojų tarpe streso problema darbe priimtina, psichosocialinio veiksnio rizika labai maža. Å ie rezultatai, J. M. nuomone, leidžia daryti prielaidÄ , kad priimtos priemonės buvo tinkamos ir VDI pareigÅ«nų patikrinimo metu darbuotojų tarpe streso problema darbe buvo priimtina, psichosocialinio veiksnio rizika labai maža. Priimti vidiniai aktai: 2023-01-04 direktoriaus įsakymas Nr. V( 1.3)-5 „Dėl supažindinimo su profesinės rizikos vertinimo rezultatais“, 2023-01-04 direktoriaus įsakymas Nr. V(1.3)-4 „Dėl profesinės rizikos Å¡alinimo ar mažinimo priemonių plano“.

Pažymėtina, kad vykdant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalyje (pagal iki 2022-11-01 - 2 dalyje) nurodytas pareigas, susijusias su psichologinio smurto prevencija, svarbu, kad darbdavio taikomos prevencinės priemonės būtų savalaikės, veiksmingos ir efektyvios.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo 2022 m. kovo mėn. (kuomet 2022-03-18 buvo gautas Ä®staigos darbuotojos J. P. – B. laiÅ¡kas bei 2022-03-25 KraÅ¡to laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ pasirodė straipsnis „DarbÄ paliekantys pavaldiniai įstaigos vadovę kaltina mobingu“) iki 2022-12-30 Ä®staigos direktorė faktiÅ¡kai nesiėmė jokių veiksmingų ir efektyvių priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ , suteikti. PrieÅ¡ingai 2022 m. balandžio, lapkričio mėn. ir 2023 m. sausio mėn. Ä®staigos darbuotojų anoniminių apklausų rezultatai patvirtina, jog Ä®staigos direktorės taikytos psichologinio smurto prevencinės priemonės (vidaus tvarkos taisyklės, Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡as) buvo neveiksmingos, neefektyvios ir nepakankamos, užtikrinant darbuotojams psichologiÅ¡kai saugiÄ darbo aplinkÄ . Ir nors J. M. 2022 m. gruodžio mėn. ėmėsi tam tikrų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti (užsakė psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimÄ , 2022-12-30 įsakymais paskyrė už prieÅ¡ smurtinę veiklÄ atsakingÄ asmenį, sudarė komisijÄ dėl galimų psichologinio smurto darbe atvejų nagrinėjimo, organizavo darbuotojų mokymus), tačiau laikytina, kad Å¡ios priemonės nebuvo savalaikės, kas turėjo tiesioginės įtakos darbuotojų emocinei savijautai, patiriamam stresui ir įtampai bei neigiamai psichologinei aplinkai susikurti.

Kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo medžiagos, iki 2022 m. balandžio mėn. Ä®staigoje buvo pasirinkta tik vienintelė prevencinė priemonė - 2017-07-03 įsakymu Nr. V(1.3)-17 patvirtintos Ä®staigos vidaus tvarkos taisyklės. Po 2022 m. balandžio mėn. įvykusios darbuotojų apklausos ir (duomenys neskelbtini) raj. savivaldybės mero pateiktų rekomendacijų, Ä®staigos direktorė formaliai patvirtino Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡Ä , tačiau jame nurodytos komisijos nesudarė. Atsakingo asmens, kuriuo pasitikėtų visi darbuotojai, nepaskyrė. Mokymų darbuotojams neorganizavo. Jokių kitų priemonių psichologinio smurto prevencijai nesiėmė.

J. M. 2023-02-24 raÅ¡te „Dėl administracinio nusižengimo protokolo“ nurodė, kad Ä®staigoje nebuvo patirtas ar pastebėtas psichologinio smurto ar mobingo atvejis, kad konkrečiu metu bÅ«tų bÅ«tina jo tyrimui sudaryti komisijÄ pagal Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡Ä . Pažymėta, kad Ä®staigoje dirba vos 22 darbuotojai, todėl potencialas tokiai komisijai sudaryti yra ribotas. Atkreiptinas dėmesys, kad prevencines priemones pasirenka darbdavys. Jomis siekiama užkardyti bet kokias galimybes psichologiniam smurtui atsirasti. Jos turi bÅ«ti pasirinktos ne formaliai, kad tik parodyti VDI pareigÅ«nams patikrinimo metu. Tuo tarpu J. M. 2023-02-24 raÅ¡te „Dėl administracinio nusižengimo protokolo“ iÅ¡dėstyta pozicija tik patvirtina, kad ji suvokė, jog jos pasirinkta psichologinio smurto prevencijos priemonė - Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡as, kuriame nurodyta, jog galimus patirtus ar pastebėtus psichologinio smurto ir mobingo atvejus nagrinėja, prevencines priemones siÅ«lo direktoriaus įsakymu sudaryta ir patvirtinta galimų psichologinio smurto darbe atvejų nagrinėjimo komisija (7 p.), bus neveiksminga ir neefektyvi.

Bylos nagrinėjimo metu įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad J. M. 2022 m. kovo - gruodžio mėn. nepakankamai efektyviai vykdė įstatyme nustatytÄ darbdavio pareigÄ ir nesukÅ«rė tokios darbo aplinkos, kurioje darbuotojai nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , psichologinį asmens neliečiamumÄ , taip pat nesiėmė visų bÅ«tinų, savalaikių, efektyvių ir pakankamų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje, ir tuo pažeidė DK 30 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2022- 11-01-30 straipsnio 2 dalį).

Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas gali bÅ«ti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria Å¡is nepadaro to, kÄ privalėjo padaryti. Suformuotoje teismų praktikoje nustatyta, kad įmonės vadovas, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, jog įmonės veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, Nr. N575-704/2012).

J. M. administracinį nusižengimÄ padarė tyčia, kadangi suvokė veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 str. 2 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančius teisės aktus. Å iuo atveju surinktas pakankamas kiekis duomenų, įrodančių, jog J. M., vykdydama (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas ir bÅ«dama atsakinga už Ä®staigos veiklos organizavimÄ , neužtikrino, kad bÅ«tų laikomasi darbo įstatymų reikalavimų. J. M. kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI- ANR_P-172-2023 ir kita bylos medžiaga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 str. administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Bylos nagrinėjimo metu J. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas nebuvo pasibaigęs.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė - 96 str. 2 d.

Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo, patvirtintų įstatymo Nr. IX-926, 30 str. 1 ir 2 d. punktas.

Vadovaudamasis (-i) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 str. 2 d. nutarė skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ ir (arba) administracinio poveikio priemonę: baudÄ â€“ 560 Eur. (b.l. 34-37).

Nesutikdama su priimtu nutarimu J. M. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. vasario 28 d. nutarimÄ Nr. VDI-ANR_N-139-2023 ir administracinio nusižengimo teisenÄ jos atžvilgiu nutraukti.

PareiÅ¡kėja nurodė bei teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad svarbu atkreipti dėmesį, kad Nutarimu asmeniui kvalifikuojama administracinė nuobauda ne už tai, kad nepriėmė kokio nors konkretaus teisės akto, bet už bendrojo pobÅ«džio pareigos nevykdymÄ , t.y., “neužtikrino, kad Ä®staigos darbuotojams bÅ«tų sukurta psichologiÅ¡kai saugi darbo aplinka, kurioje darbuotojai ar jų grupė nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, neetiÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, žeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumÄ ar kuriais siekiama darbuotojÄ ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Taip pat neužtikrino, kad bÅ«tų imtasi visų bÅ«tinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ , suteikti“. Nutarime nėra net užuominos apie tai, kad VDI pareigÅ«nai bent bÅ«tų bandę aiÅ¡kintis konkretų mobingo ar neigiamas pasekmes konkrečiam darbuotojui galimai galėjusį sukelti konkretų veiksmÄ , ar konkretų bent kokio veiksmo turinį.

Apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad „įstaigos vadovo veiksmai, kuriais jis siekia gerinti darbuotojo psichologinę bÅ«senÄ , nebÅ«tinai turi bÅ«ti dokumentai, be to, nebÅ«tinai greitu laiku turi duoti norima rezultatÄ â€œ. Å iame kontekste reikia atkreipti dėmesį, kad Ä®staigoje neginčytinai buvo siekiama DK 30 str. nuostatų užtikrinimo:

(duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V(1.3)-17 patvirtintos (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklės, kurių XI ir XII skyriai skirti darbuotojų etikos ir elgesio principams užtikrinti: (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. V(1.3.)-19 patvirtintas Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡as; 2022 m. lapkričio 28 d., elektroniniu paÅ¡tu įstaigos darbuotojai buvo informuoti apie 2022 m. gruodžio 30 d. mokymus „AÅ¡ ir kiti: efektyvios tarpusavio santykių strategijos gerinant įstaigos mikroklimatÄ â€œ. Priemonė įvyko nurodytu laiku. Mokymus vedė VŠį „(duomenys neskelbtini)“ lektorė A. B.. Papildomai 2023 m. sausio 27 d. įvykdyti mokymai tema: „Emocinio mikroklimato įstaigoje gerinimas stiprinant kolektyvo sutelktumÄ â€œ (lektorė A. B.). A. Å . mokymus darbuotojai informuoti individualiai elektroniniu paÅ¡tu 2023 m. sausio 9 d.; (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. V(1.3.)-36 paskirtas asmuo už prieÅ¡ smurtinę veiklÄ Ä¯staigoje; (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. V(1.3.)-37 sudaryta komisija dėl galimų psichologinio smurto darbe atvejų nagrinėjimo.

2023-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko (duomenys neskelbtini) profesinės rizikos vertinimÄ (psichosocialinių veiksnių vertinimas). Esminiai itin aktualÅ«s bylai UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto vertinimo rezultatai: „darbuotojų tarpe streso problema darbe priimtina, psichosocialinio veiksnio rizika labai maža“. Å ie rezultatai leidžia daryti prielaidÄ , kad priimtos priemonės buvo tinkamos ir 2023-01-05 VDI pareigÅ«nų patikrinimo metu darbuotojų tarpe streso problema darbe ekspertų nuomone buvo priimtina, psichosocialinio veiksnio rizika labai maža. Priimti vidiniai teisės aktai: 2023 m. sausio 4 d. direktoriaus įsakymas Nr. V(1.3.)-5 „Dėl supažindinimo su profesinės rizikos vertinimo rezultatais“. 2023 m. sausio 4 d. direktoriaus įsakymas Nr. V(1.3.)-4 „Dėl profesinės rizikos Å¡alinimo ar mažinimo priemonių plano“.

Nutarime nurodoma, kad „Siekiant įvertinti psichologinį mikroklimatÄ Ä¯staigoje, VDI pareigÅ«nai 2023-01-05 apsilankymo metu taip pat organizavo anoniminę KultÅ«ros centro - muziejaus darbuotojų apklausÄ bei „individualiai bendravo su darbuotojais“. IÅ¡ Nutarimo turinio darytina prielaida, kad VDÄ® savo 2023-01-05 patikrinimo rezultatus pateikia ir vertina kaip netiesioginį įrodymÄ . Atsižvelgiant į tai, svarbu atkreipti dėmesį, kad VDI pateikti argumentai nėra savaime aiÅ¡kÅ«s: „įstaigoje vyrauja neigiama atmosfera, įstaigos direktorė skatina apkalbas, kursto intrigas, kartais elgiasi neetiÅ¡kai (nesisveikina su darbuotojais, priekaiÅ¡tauja dėl darbuotojų aprangos, teikia privilegijas dviem įstaigos darbuotojams (anoniminėse anketose Å¡ie darbuotojai nurodomi kaip asmenys, iÅ¡ kurių yra patiriamas psichologinis smurtas). Darbuotojai nurodė, kad vadovė linkusi kitų darbuotojų elgesį aptarinėti jiems nesant (už akių), o taip pat pasigendama elementarių gerų žodžių, niekada nepadėkoja darbuotojams už gerai organizuojamus renginius, iÅ¡sakomi tik priekaiÅ¡tai. Ä®staigos vadovės replikos kartais žeidžia darbuotojus, vadovė gali leisti sau pakankamai grubiai pajuokauti. Informacija Ä®staigoje keliauja per trečiuosius asmenis. nėra jokio grįžtamojo ryÅ¡io, vadovė nemoka priimti kritikos ir nemato bei nenori pripažinti savo klaidų ir pan.“.

Duomenų, kaip buvo užtikrinta, kad darbuotojai negalėtu iÅ¡sakyti tarpusavyje suderintÄ pozicijÄ , nutarime ir 2023-03-13 VDI patalpose peržiÅ«rėtuose bylos dokumentuose nebuvo rasta. Konkrečių apklausos vykdymo detalių nenurodoma, Å¡iame kontekste svarbu pažymėti, kad tiek dalinant anketas, tiek kviečiant darbuotojus pokalbiui VDI pareigÅ«nus visur lydėjo, koordinavo dalį veiksmų ir įtakų galėjo daryti administratorė G. G., subÅ«rusi didžiÄ jÄ dalį įstaigos darbuotojų į socialinę grupę (yra jos vadovė).

Byloje pateiktas G. G. 2022-01-18 skundas „Dėl galimai patiriamo psichologinio smurto tyrimo“, kurio turinys akivaizdžiai leidžia suprasti, kad G. G. galėjo turėti suinteresuotumÄ neigiamoms VDÄ® iÅ¡vadoms Ä®staigos direktorės atžvilgiu, o raÅ¡to turinys logine prasme akivaizdžiai leistų suabejoti raÅ¡iusiojo objektyvumu, logika bei nurodytų argumentų realumu. Aktualu atkreipti dėmesį, kad Å¡is raÅ¡tas nors datuotas 2022-01-18 ir darbuotoja, reiktų suprasti, raÅ¡o ne bÅ«simu laiku: Pagrindinis faktas mano atžvilgiu, kurį gali patvirtinti kiti darbuotojai, tai tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri galėjo pakirsti pasitikėjimÄ manimi ir trukdyti man įsidarbinti kitoje darbovietėje. 2022-10-06 d. dalyvavau kitos įstaigos surengtame konkurse dėl kitų pareigų Po konkurso su manimi susisiekė darbuotojos prie kurių mÅ«sų įstaigos vadovė skambino organizuojančios konkursÄ Ä¯staigos vadovui ir apÅ¡meižė, kad bÅ«tent aÅ¡ organizavau straipsnius spaudoje ir pirmÄ jį mobingo tyrimÄ â€œ. Vien Å¡ios darbuotojos raÅ¡to aplinkybės ir raÅ¡to turinio analizė leidžia suabejoti galimybe juo remtis kaip įrodymu. RaÅ¡tas emocinio pobÅ«džio, jame be vienarÅ«Å¡ių sakinio dalių apie kuo juodesnius kaltinimus daugiau nieko nėra. Pvz., pasak pareiÅ¡kėjos, net kiti darbuotojai, gali patvirtinti faktÄ , apie direktorės pokalbio turinį, neva nulėmusį, kad darbuotoja nebuvo priimta dirbti kitoje darbovietėje, galėjo bÅ«ti objektyviai ir nesunkiai įvertintas logine prasme (ieÅ¡kant atsakymų, kaip galima žinoti adresatÄ , pokalbio turinį, nenaudojant specialiųjų priemonių ir neturint tokios operatyvinės teisės). Kur įrodymai apie tai, kad kitoje darbovietėje darbuotoja konkursÄ ar atrankÄ laimėjo? Kur duomenys, kur darbuotoja pretendavo darbintis?

Protokole Nr. VDI-ANRP-172-2023 konstatuojama: „Nors Tvarkos apraÅ¡o 7 punkte ir buvo nurodyta, kad patirtus ar pastebėtus psichologinio smurto ir mobingo atvejus nagrinėja, prevencines priemones siÅ«lo direktoriaus įsakymu sudaryta ir patvirtinta galimų psichologinio smurto darbe atvejų nagrinėjimo komisija, tačiau pati komisija sudaryta nebuvo, todėl realiai jokios prevencinės priemonės siÅ«lytos nebuvo“. Tokia pareigÅ«nų pozicija, suteikiant iÅ¡skirtinį dėmesį komisijos sudarymui, nepagrįsta, kadangi Byloje duomenų, kad 2022 m. kovo mėn. 25 d. 08 val. 00 min. iki 2022 m. gruodžio mėn. 30 d. 16 val. 00 min. buvo patirtas ar pastebėtas psichologinio smurto ar mobingo atvejis, kad konkrečiu metu komisija jį bÅ«tų galėjusi tirti, vadovaujantis Protokole cituojama nuostata, nėra. Labai svarbu pažymėti, kad Ä®staigoje dirba vos 22 darbuotojai, todėl potencialas tokiai komisijai sudaryti yra ribotas ir tai turėjo objektyviai vertinti VDI, ypač vertinant, kad komisija turėtų užtikrinti pakankamÄ tyrimo neÅ¡aliÅ¡kumÄ bei objektyvumÄ bei ja galėtų darbuotojai pasitikėti. Ä®staigoje nuo 2022 m. lapkričio 21 d. veikia Respublikinės jungtinės profesinės sÄ jungos (RJPS) Å¡akinio padalinio, Lietuvos kultÅ«ros darbuotojų profesinės sÄ jungos (LKDPS) padalinys - (duomenys neskelbtini) profesinė sÄ junga. Viso priklauso 11 narių, (t.y. pusė darbuotojų). Nuo 2017 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) veikia darbo taryba. Nei profesinių sÄ jungų nei tarybos atstovai nėra pranešę apie jokias psichologinio klimato kolektyve negeroves, kai tam buvo visos galimybės - darbuotojai turėjo ir turi pakankamas galimybes per atstovaujančius asmenis įgyvendinti savo teises apginti tiek pagal 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V(1.3)-17 patvirtintas (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisykles, tiek pagal 2022 m. gegužės 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. V(1.3.)-19 patvirtintÄ Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡Ä . Dėl netinkamos psichologinės aplinkos nėra kreipęsis nė vienas darbuotojas nei jų atstovas, tad konstatuoti, kad darbuotojai realiai apginti savo teises negalėjo, nebÅ«tų loginio pagrindo.

Nutarime remiamasi dviejų išviešintų liudininkų buvusių darbuotojų (V. S. ir J. B.) rašytiniais paaiškinimais. Svarbu pažymėti, kad minėtos darbuotojos 2022 m. kovo mėn. 25 d. 08 val. 00 min. iki 2022 m. gruodžio mėn. 30 d. 16 val. 00 min. Įstaigoje nedirbo ir todėl objektyviai tiriamam laikotarpiui informacijos pateikti negalėjo.

“Patikrinimo metu buvo gautas buvusios Ä®staigos darbuotojos J. P.- B. 2022-03-18 elektroninis laiÅ¡kas, kuris buvo nusiųstas 17 Ä®staigos darbuotojų (įskaitant ir direktorę J. M.), kuriame darbuotoja informuoja kolektyvÄ apie paskutinę savo darbo (Ä®staigoje dienÄ , ir nurodo, kad išėjimo iÅ¡ darbo priežastis yra vadovės požiÅ«ris“. Visų pirma, nedetalizavus sÄ vokos „vadovės požiÅ«ris“ negalima nustatyti, kokiÄ bylai reikÅ¡mingÄ informacijÄ Å¡is tariamas įrodymas paneigia ar patvirtina. Minėta darbuotoja jokiu logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamu bÅ«du nėra iÅ¡reiÅ¡kusi konkretaus kažkokio jos teisės pažeidimo turinio, nėra pasinaudojusi teise jÄ apginti. Antra - nutarime minimas Å¡is laiÅ¡kas ir juolab prie Å¡io laiÅ¡ko pridėtas neva psichologo straipsnis nebÅ«tinai turėjo bÅ«ti perskaityti. Trečia - byloje nėra duomenų, kokiu bÅ«du ir kokiu pagrindu Ä®staiga privalėjo ginti nebedirbančio asmens teises, iÅ¡siaiÅ¡kinant jo „pageidaujamo vadovės požiÅ«rio“ vizijÄ ?

V. S. darbo santykiai Įstaigoje pasibaigė suėjus terminuotos darbo sutarties terminui (2021 m. spalio 13 d.), t. v. jos darbo santykių pabaigos ir parodymų niekaip negalima susieti su laikotarpiu 2022 m. kovo mėn. 25 d. 08 val. 00 min. iki 2022 m. gruodžio mėn. 30 d. 16 val. 00 min. Svarbu pažymėti, kad Įstaigos darbuotojų kaita tikrai nedidelė. Didžioji dalis darbuotojų dirba 10 ir daugiau metų.

Nutarimas paremtas iÅ¡skirtinai tik praneÅ¡imais spaudoje bei apklausų duomenimis. Svarbu pažymėti, kad apklausų duomenys tik konstatuojami nesiremia jokia logine analize, jų patikimumas nevertinamas jokiais apsektais. Neanalizuojama, kodėl apklausų metu nebuvo pateikiami kontroliniai klausimai, kaip darbuotojai turėjo suprasti klausimuose nurodytas sÄ vokas, taip pat nebuvo pateikti klausimai, kaip darbuotojai įsivaizduoja tinkamas darbo sÄ lygas, kÄ konkrečiai norėtų keisti. Nėra duomenų, kad buvo garantuotai eliminuotas kolektyvinių atsakymų suderinimas. Tad Å¡ių nuasmenintų apklausų duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai negali pagrįsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, užtikrinant darbuotojų teises, buvo nepakankami DK 30 str. prasme. Aplinkybė, kad pareigÅ«nai netyrė, kaip apklausų metu buvo užtikrinama, kad respondentai negalėtų derinti pozicijų tarpusavyje, suponuoja prielaidÄ , kad respondentai galėjo derinti atsakymų turinį ar turėti iÅ¡ anksto parengtÄ pozicijÄ . Å ia prielaida pakankamai objektyviai antrina byloje VDI nenagrinėta aplinkybė, kodėl 2023-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2023-01-05 VDI pareigÅ«nu apklausu iÅ¡ esmės tapatÅ«s duomenys skiriasi kardinaliai.

Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1- 978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal ANK nutarimÄ grindžiant prielaidomis. Nutarimo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos neginčytinais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi bÅ«ti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiÅ¡kia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi bÅ«ti įrodyta bet kokias abejones vertinant Å io asmens naudai.

Administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais (ANK 569 str. 6 dalis). Nors formaliai Nutarimas grindžiamas 2 išviešintų liudytojų parodymais, tačiau pastarieji laikotarpiu 2022 m. kovo mėn. 25 d. 08 val. 00 min. iki 2022 m. gruodžio mėn. 30 d. 16 val. 00 min., už kurį skiriama administracinė nuobauda įstaigoje nedirbo. Be to Nutarime šių liudytojų parodymai naudojami tik prielaidoms iškelti, t.y. laikytini netinkamais. Vadinasi Nutarimas faktiškai paremtas tik anoniminiais raštais, anonimine apklausa, jokiu būdu nepatikrinus, nedetalizavus nė vieno konkretaus fakto.

Nutarime konstatuojama: J. M. administracinį nusižengimÄ padarė tyčia, kadangi suvokė veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Visų pirma. Byloje pakankamai duomenų, kad J. M. nuo 2017 m. liepos 3 d. lokaliais teisės aktais užtikrino DK 30 nuostatu įgyvendinimÄ . Padariniai byloje nedetalizuoti, netirti ir nenustatyti įstatymo nustatyta tvarka. Pažeidimo turinys nurodytas Nutarime „J. M. 2022 m. kovo - gruodžio mėn. nepakankamai efektyviai vykdė įstatyme nustatytÄ darbdavio pareigÄ ir nesukÅ«rė tokios darbo aplinkos, kurioje darbuotojai nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , psichologinį asmens neliečiamumÄ , taip pat nesiėmė visų bÅ«tinų, savalaikių, efektyvių ir pakankamų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje“. Byloje aktualiu laikotarpiu nenustatytas nė vienas patyręs psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje asmuo, nenustatytas ir netirtas nė vienas konkretus atvejis, 2023-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertų nuomone darbuotojų tarpe streso darbe padėtis buvo priimtina, psichosocialinio veiksnio rizika labai maža. Å i aplinkybė paneigia ne tik tyčios bet ir tiriamos neigiamos situacijos buvimo fakto konstatavimo patikimumÄ - paradoksas: nepanaudojus nė vienos buvusiu 2017 m. ir naujai sukurtu priemonių (byloje anie panaudojimÄ duomenų nėra), konstatuotas kardinalus skirtumas su apklausu metu neva užfiksuota situacijÄ , kuri Nutarime kaip prielaida nurodoma vieninteliu argumentu konstatuojant poreiki aktyviai veikai atlikti (kuriÄ direktorė, pasak Nutarimo. įgyvendino, tačiau „nepakankamai efektyviai“! Egzistuojant akivaizdiems byloje surinktų faktų prieÅ¡taravimas. VDI darbuotojams buvo pagrindo bent suabejoti Nutarimo įrodymų pakankamumu bei patikimumu. (b.l. 4-7).

Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti ir skundžiamÄ nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ . Atsakydama į skundo argumentus atsiliepime nurodė, bei institucijos atstovai teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad VDI kategoriÅ¡kai nesutinka su Skundo teiginiais, kad skundžiamajame nutarime administracinė nuobauda J. M. yra skirta nepagristai ir jos kaltė yra neįrodyta. Teikiame savo nuomonę ir argumentus, pagrindžiančius VDI Nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Pirma, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo sukurti tokiÄ darbo aplinkÄ , kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, neetiÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumÄ ar kuriais siekiama darbuotojÄ ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Kitaip tariant, darbdavio prievolė yra sukurti darbovietėje psichologiÅ¡kai saugiÄ darbo aplinkÄ .

Daugybiniai ((duomenys neskelbtini) (toliau – įstaiga) darbuotojų nusiskundimai tiek (duomenys neskelbtini) savivaldybės merui, tiek žiniasklaidai ((duomenys neskelbtini) kraÅ¡to laikraÅ¡tis „(duomenys neskelbtini)“) su reikalavimais stabdyti psichologinį smurtÄ ir mobingÄ , vieÅ¡os publikacijos, žiniasklaidos praÅ¡ymai J. M. pakomentuoti esamÄ situacijÄ , Savivaldybės mero sudarytų komisijų vykdomos darbuotojų apklausos bei Å¡ių apklausų rezultatų pristatymas J. M. duoda pagrindÄ teigti, kad ji, vykdydama įstaigos vadovo pareigas, buvo informuota apie sudėtingÄ ir emociÅ¡kai / psichologiÅ¡kai nesaugiÄ aplinkÄ darbo kolektyve.

Vadovaujantis DK 30 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia iki 2022-11-01, darbdavys privalėjo imtis visų bÅ«tinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje suteikti.

Atkreiptinas dėmesys, kad prevencines priemones pasirenka darbdavys. Jomis siekiama užkardyti bet kokias galimybes psichologiniam smurtui atsirasti.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020-04-02 įsakymu Nr. EV-90 „Dėl prevencijos priemonių organizuojant darbus, reikÅ¡mingiausiai sÄ lygojančius mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe taikymo“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0941e1c275e311eaa38ed97835ec4df6?jfwid=) buvo nurodyta darbdaviams, darbdaviams atstovaujantiems asmenims užtikrinti, kad organizuojant psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimÄ , bÅ«tų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtomis ir paskelbtomis rekomendacijomis – Psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos, psichosocialinių darbo sÄ lygų gerinimo metodinėmis rekomendacijomis (įsakymo 1.9 p.). Pastarosios paskelbtos VDI tinklapyje - https://www.vdi.lt/AtmUploads/Smurtas.pdf.

Be to, VDI tinklapyje paskelbtos Metodinės rekomendacijos psichologinio smurto darbe prevencijai užtikrinti (https://www.vdi.lt/AtmUploads/PREVENCIJA.pdf). Å iomis rekomendacijomis siÅ«loma vadovautis darbdaviams, siekiant įgyvendinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijÄ , tačiau jos neapriboja jų teisių priimti ir taikyti kitas priemones, užtikrinančias geresnę darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ .

Pastebėtina, kad konkrečių prevencinių priemonių sÄ raÅ¡Ä J. M. pateikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras 2022-04-27 raÅ¡te Nr. (32)(2.21) SD-401 „Dėl rekomendacijų pateikimo“, tačiau J. M. 2022 m. kovo - gruodžio mėn. nesiėmė nei VDI siÅ«lomų psichologinio smurto prevencinių priemonių, nei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2022-04-27 raÅ¡te Nr. (32)(2.21) SD-401 „Dėl rekomendacijų pateikimo“ nurodytų priemonių.

2022-05-30 Ä®staigos direktorė įsakymu Nr. V(1.3.)-19 tik formaliai patvirtino Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡Ä , tačiau neorganizavo ir neįgyvendino pačiame teisės akte nustatytų pareigų bei psichologinio smurto darbe prevencijos priemonių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtas Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡as iÅ¡ dalies numato prevencijos priemones, nurodytas VDI paskelbtuose rekomendacijose, tačiau vien tik formalus priemonių atkartojimas vidiniame teisės akte, jų realiai nevykdant, taip pat nevykdymas jokių kitų psichologinio smurto darbe prevencijos priemonių, siekiant sukurti darbuotojams psichologiÅ¡kai sveikÄ aplinkÄ , pažeidžia DK 30 straipsnio 3 dalies (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2022-11-01 – 30 straipsnio 2 dalies) reikalavimus.

Antra, nuo 2022-11-01 įsigaliojo DK 30 straipsnio pakeitimai, kurie konkretizavo darbdavių pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Å io straipsnio 3 dalis įpareigojo darbdavius imtis visų bÅ«tinų priemonių psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtÄ ar priekabiavimÄ suteikti: 1) atsižvelgiant į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų Å¡alinimo ir (ar) kontrolės priemonių; 2) nustatyti praneÅ¡imų apie smurtÄ ir priekabiavimÄ teikimo bei nagrinėjimo tvarkÄ ir supažindinti su ja darbuotojus; 3) organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

Nors minėta DK 30 straipsnio 3 dalies redakcija įsigaliojo nuo 2022-11-01, oficialiai buvo paskelbta dar 2022-06-28 įstatymu Nr. XIV-1187, tai yra prieš 4 mėnesius iki įstatymo įsigaliojimo, tačiau DK 30 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta pareiga organizuoti darbuotojams mokymus faktiškai įstaigoje buvo įgyvendinta tik 2022-12-30 ir 2023-01-27, po pakartotinos (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rekomendacijos (2022-12-15 raštas Nr. (32)(2.21)SD-1077). Analogiškas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero 2022-04-27 pavedimas organizuoti mokymus darbuotojams mobingo prevencijos temomis (2022-04-27 raštas Nr. (32)(2.21)SD-401) dėl įstaigos vadovės neveikimo vykdomas nebuvo.

Trečia, Skunde pareiškėja nurodo, kad, jos nuomone, itin svarbi ir aktuali bylai aplinkybė yra tai, kad 2023-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto psichosocialinio profesinės rizikos vertinimo metu nustatyta streso problema darbe buvo priimtina, psichosocialinio veiksnio rizika labai maža.

Pažymėtina, kad darbdavio pareiga organizuoti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimÄ yra itin svarbi. Psichologinis smurtas darbe vertintinas kaip vienas iÅ¡ psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių, kuris dėl darbo sÄ lygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, darbuotojų tarpusavio santykių ir (ar) santykių su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis kelia darbuotojui stresÄ darbe (Psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 2.1. punktas), tačiau pastebėtina, kad ne visais atvejais psichosocialinis klimatas darbe atspindi atskiro darbuotojo savijautÄ . Kitaip tariant, teigiami psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimo rezultatai negarantuoja atskiro darbuotojo geros savijautos darbe.

Atkreiptinas dėmesys, kas atliekant psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimÄ , atskiri klausimai indikuoja apie padidėjusiÄ emocinę įtampÄ darbe (Psichosocialinių veiksnių tyrimo protokolo suvestiniai anketos klausimų duomenys „N4. Ar JÅ«s jaučiate padidėjusiÄ emocinę įtampÄ darbe“ teigiamų atsakymų vidurkis 3,20 iÅ¡ 5).

Nors J. M. nurodo gerus atlikto psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimo rezultatus, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktame psichosocialinių veiksnių tyrimo apraÅ¡yme taip pat konstatuoja, kad „darbuotojai retkarčiais jaučia užgauliojimų, žeminimų iÅ¡ savo kolegų ir/arba vadovo“. Toks nepriklausomo eksperto vertinimas, VDI nuomone, taip pat įrodo psichologiÅ¡kai saugios aplinkos įstaigoje nebuvimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad psichosocialinio profesinės rizikos vertinimas buvo atliekamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pavedimu (2022-12-15 raÅ¡tas Nr. (32)(2.21)SD-1077). J. M., bÅ«dama įstaigos vadovė asmeniÅ¡kai nesiėmė jokių veiksmų siekiant identifikuoti įstaigoje esamÄ situacijÄ .

Ketvirta, Skunde įstaigos vadovė visiÅ¡kai nepagristai daro prielaidÄ , kad VDI pareigÅ«nų apsilankymo įstaigoje metu pareigÅ«nams įtakÄ galėjo daryti įstaigos administratorė G. G., taip pat apeliuoja į tai, kad nebuvo užtikrinta, jog darbuotojai negalėtų iÅ¡sakyti tarpusavyje suderintos pozicijos.

VDI nuomone, vien toks įstaigos vadovės nepasitikėjimas savo vadovaujamos įstaigos darbuotojais bei skunde iÅ¡keliamos prielaidos dėl jų netinkamo elgesio, dar kartÄ patvirtina psichologiÅ¡kai / emociÅ¡kai saugios darbo aplinkos nebuvimÄ .

Penkta, prieÅ¡taringai vertinamas ir pareiÅ¡kėjos teiginys, kad įstaigoje yra ribotas potencialas sudaryti 2022-05-30 Ä®staigos direktorės įsakymu Nr. V(1.3.)-19 patvirtintame Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡e numatytÄ Psichologinio smurto darbe prevencijos komisijÄ . Nors įstaigos vadovė ir nurodo tokios galimybės nebuvimÄ , tačiau 2022-12-30 įsakymu Nr. V(1.3.)-37 Å¡i komisija visgi buvo sudaryta.

Akcentuotina, kad pasirenkant vienas ar kitas prevencines priemones, darbdavys turi įvertinti Å¡ių priemonių įgyvendinimo galimybes, nes prieÅ¡ingu atveju numačius priemones, kurių įgyvendinimas nuo pat pradžių yra neįmanomas, tokių priemonių nustatymas niekinis. Todėl įstaigos vadovė priimdama įsakymÄ dėl Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo, turėjo numatyti nustatomų priemonių ir procedÅ«rų įgyvendinimo galimybes.

Å eÅ¡ta, pažymėtina, kad J. M. administracinė nuobauda buvo skirta už tai, kad ji vykdydama (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas ir bÅ«dama atsakinga už įstaigos veiklos organizavimÄ , neužtikrino, kad bÅ«tų laikomasi darbo įstatymų reikalavimų. J. M. nuolat gaudama informacijÄ iÅ¡ visuomenės informavimo priemonių, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero sudarytų komisijų iÅ¡vadas, turėdama objektyviÄ informacijÄ apie psichologiÅ¡kai saugos aplinkos įstaigoje nebuvimÄ , nesiėmė jokių veiksmų, siekiant užtikrinti darbuotojams psichologiÅ¡kai saugos aplinkos buvimÄ , tai yra nesiėmė visų bÅ«tinų, savalaikių, efektyvių ir pakankamų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje, suteikti, nors Å¡ios priemonės jai buvo žinomos (kaip minėta, konkrečios priemonės buvo nurodytos (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero raÅ¡tuose bei VDI skelbiamose rekomendacijose). Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimas negali bÅ«ti laikomas pakankama priemone, nes darbo aplinka įstaigoje nuo 2022 m. kovo mėn. nepakito (tai patvirtina toliau teikiami skundai žiniasklaidai bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai).

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nėra jokių abejonių, kad (duomenys neskelbtini) direktorė J. M. visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už DK 30 straipsnio 1 ir 3 dalies (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2022-11-01 – 30 straipsnio 2 dalies) pažeidimus. (b.l. 101-102)

Skundas netenkintinas.

Nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Siekiant tai iÅ¡siaiÅ¡kinti, teismas nagrinėdamas bylÄ , vadovaujasi byloje įstatymų nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis, kurie nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, praneÅ¡imais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigÅ«nai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymÄ , nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiÅ¡kinimais, ekspertizės aktu, specialisto iÅ¡vada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad J. M. pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai, jos veika kvalifikuota tinkamai.

ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimÄ . Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra iÅ¡dėstyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ ar darbo santykių sritį.

Nors pareiÅ¡kėja skunde ir teismo posėdyje ne kartÄ teigė, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, teismas Å¡iÄ skundo dalį laiko nepagrįsta.

Skundžiamu nutarimu J. M. kaltinama pažeidus DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus (čia ir toliau – redakcija, galiojusi iki 2022 m. lapkričio 1 d.).

DK 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys privalo sukurti tokiÄ darbo aplinkÄ , kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, neetiÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumÄ ar kuriais siekiama darbuotojÄ ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys imasi visų bÅ«tinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje, suteikti.

Iš minėto darbo kodekso straipsnio apibrėžimo matyti, kad psichologinis smurtas yra susietas su tokiomis jo apraiškomis kaip priešiški, neetiški, žeminantys, agresyvūs, užgaulūs, įžeidžiantys veiksmai darbuotojo ar darbuotojų grupės atžvilgiu. Teismų praktikoje laikoma, kad buvo pažeistos DK 30 straipsnio 1 dalies nuostatos dažniausiai tais atvejais, kai darbuotojas yra viešai, matant kolegoms žeminamas (pvz. dėl išvaizdos), užgauliojamas, nepagarbiai su juo elgiamasi, nepalaikant dalykinės bendravimo atmosferos, kuriama psichologinė įtampa darbo vietoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 2A-797-459/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2A-572-945/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-174-910/2021). Mokslinėje doktrinoje taip pat konstatuota, jog psichologinis smurtas gali pasireikšti darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, neetišku elgesiu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu.

Nors teisės aktuose mobingo sÄ voka yra neapibrėžta, pagal mokslinius Å¡altinius tai sudėtingesnis reiÅ¡kinys darbo aplinkoje nei tiesiog psichologinis smurtas darbe. Tai darbuotojo diskriminacijos forma, ilgalaikis, intensyvus, sistemingas (pasikartojantis) ir kryptingas psichosocialinis darbuotojo spaudimas, bauginimas, naudojant psichologinio poveikio priemones, įtraukiantis ir grupės narius, vykstantis socialinėje aplinkoje – organizacijoje, turint tikslÄ aukÄ iÅ¡stumti iÅ¡ socialinės grupės, padalinio ar organizacijos (J. V., P. Ž.. Mobingas darbuotojų santykiuose, 2012. Kaunas). Teismas sutinka, kad Å¡iuo atveju byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų atliktas konkretus tyrimas dėl kurio nors vieno ar kelių darbuotojo mobingo, tačiau byloje pateikti įstaigos darbuotojų nusiskundimai tiek (duomenys neskelbtini) savivaldybės merui, tiek žiniasklaidai ((duomenys neskelbtini) kraÅ¡to laikraÅ¡tis „(duomenys neskelbtini)“) su reikalavimais stabdyti psichologinį smurtÄ ir mobingÄ , vieÅ¡os publikacijos, žiniasklaidos praÅ¡ymai J. M. pakomentuoti esamÄ situacijÄ , Savivaldybės mero sudarytų komisijų vykdomos darbuotojų apklausos bei Å¡ių apklausų rezultatų pristatymas J. M.. Skundžiamame nutarime taip pat nėra konstatuota, kad kažkuris darbuotojas ar jų grupė bÅ«tų buvę įstumti į bejėgiÅ¡kÄ ar beginklę padėtį.

Kaip nurodyta skundžiamame nutarime, tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad asmenys, kurie J. M. vadovavimo laikotarpiu išėjo iÅ¡ įstaigos, tai padarė bÅ«tent dėl psichologinio smurto/mobingo, t.y. dėl to, kad susidÅ«rė su konkrečiu spaudimu jų atžvilgiu, kryptingu siekiu juos paÅ¡alinti iÅ¡ įstaigos (iÅ¡skyrus J. P.- B. atvejį, tačiau jos atvejis nebuvo smulkiau tirtas). Todėl teismas laiko, kad Å¡iuo atveju kalbama apie neigiamus veiksmus įstaigoje, sukėlusius bendrÄ psichologinę įtampÄ , bet ne kryptingÄ mobingÄ darbuotojų atžvilgiu.

Pagal skundžiamo nutarimo turinį J. M. iÅ¡ esmės kaltinama tuo, kad ji: 1) nepakankamai efektyviai vykdė įstatymuose nustatytÄ darbdavio pareigÄ sukurti tokiÄ darbo aplinkÄ , kurioje darbuotojai nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , psichologinį asmens neliečiamumÄ , 2) nepakankamai efektyviai vykdė darbdavio pareigÄ užtikrinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijÄ ir suteikti pagalbÄ asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje, kadangi jos 2017-07-03 įsakymu Nr. V(1.3)-17 patvirtintos (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklės, kurių XI ir XII skyriai skirti darbuotojų etikos ir elgesio principams užtikrinti; 2022-05-30 Ä®staigos direktorės įsakymu Nr. V(1.3.)-19 patvirtintas Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos nustatytos ir įgyvendintos priemonės situacijai įstaigoje gerinti nebuvo pakankamos neigiamai psichologinei situacijai įstaigoje suvaldyti ir darbuotojų psichologinę bÅ«klę pagerinti.

Tai, kad pareiÅ¡kėjos vadovaujamame (duomenys neskelbtini) psichologinė darbo aplinka buvo problemiÅ¡ka, nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta VDI atlikto tyrimo metu, surinkus Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančiÄ medžiagÄ .

Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinėje darbo inspekcijoje buvo gautas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2022-12-21 raÅ¡tas Nr. (32)(2.21)SD-1096 „Dėl tyrimo atlikimo“. Minėtame raÅ¡te nurodyta, kad 2022-11-08 buvo gautas anoniminis Ä®staigos kolektyvo praÅ¡ymas „Dėl pakartotinio mobingo tyrimo atlikimo“, kuriame praÅ¡oma atlikti Muziejuje pakartotinį tyrimÄ dėl Ä®staigos direktorės J. M. elgesio su darbuotojais. PraÅ¡yme nurodyta, kad direktorė nesilaiko Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio nuostatų, teigiama, kad situacija po (duomenys neskelbtini) savivaldybės atlikto mobingo tyrimo ne tik kad nepasikeitė, bet tapo dar blogesnė. Darbuotojai yra įvardijami kaip nedirbantys, su kai kuriais kalbama pakeltu tonu, nepagarbiai, specialistai yra įžeidinėjami ir apkalbami kitų akyse, iÅ¡ anksto neinformuojami apie darbus. Darbuotojai nuolat patiria įtampÄ , baimės jausmÄ neigiamoms reakcijoms, prieÅ¡iÅ¡kam direktorės nusiteikimui. (b.l. 12)

Vykdant VD) Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjo 2022-12-22 pavedimÄ Nr. 185, Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai E. K., V. G. ir Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius G. D. VDI kompetencijos ribose 2022 m. gruodžio mėn. - 2023 m. vasario mėn. atliko (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimÄ ir surašė 2023 m. vasario 2 d. patikrinimo aktÄ Nr. SD-137-3013 (b.l. 57-61).

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įstaigoje dirba 22 darbuotojai, iÅ¡ jų 17 moterų ir 5 vyrai. Ä®staigoje dirba 3 neįgalumÄ turintys darbuotojai.

2022-11-08 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras (toliau - Savivaldybės meras) gavo anoniminį įstaigos kolektyvo praÅ¡ymÄ â€žDėl pakartotinio mobingo tyrimo atlikimo“, kuriame praÅ¡oma atlikti pakartotinį tyrimÄ dėl Ä®staigos vadovės J. M. elgesio su Ä®staigos darbuotojais. PraÅ¡yme nurodoma, kad direktorė nesilaiko DK 30 straipsnio nuostatų, teigiama, kad situacija po (duomenys neskelbtini) savivaldybės atlikto mobingo tyrimo ne tik, kad nepasikeitė, bet tapo dar blogesnė. Darbuotojai yra įvardijami kaip nedirbantys, su kai kuriais kalbama pakeltu tonu, nepagarbiai, specialistai yra įžeidinėjami ir apkalbami kitų akyse, bei iÅ¡ anksto neinformuojami apie darbus. Darbuotojai nuolat patiria įtampÄ , baimės jausmÄ neigiamoms reakcijoms, prieÅ¡iÅ¡kam direktorės nusiteikimui.

Mero 2022-11-23 potvarkiu Nr. B-MP-75 „Dėl darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė, kuri 2022-11-24 Įstaigos darbuotojams pateikė užpildyti anketas „Psichologinis smurtas darbe ir jo prevencija“. Anketinėje apklausoje dalyvavo 20 Įstaigos darbuotojų, t.y. 95 proc. viso darbuotojų skaičiaus.

Apklausos metu nustatyta, kad iÅ¡ 20 apklausoje dalyvavusių darbuotojų net 14 darbuotojų (70 proc.) psichologinę atmosferÄ Ä¯vertino kaip neigiamÄ ; 11 darbuotojų (55 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų) nėra patenkinti vadovo darbo organizavimo ir vadovavimo metodais; 6 darbuotojai vadovo komunikacijÄ su darbuotojais vertino blogai, 2 darbuotojai - labai blogai; 45 proc. įstaigos darbuotojų neaiÅ¡kios ir nežinomos nepageidaujamo, neetiÅ¡ko, nepriimtino elgesio pasekmės, neaiÅ¡ki ir taikoma atsakomybė; 5 respondentai mano, kad darbovietėje etikos principų, nustatytų elgesio normų ir darbo tvarkos taisyklių yra laikomasi, tačiau nepakankamai; 60 proc. darbuotojų nurodė, kad darbovietėje nėra paskirto už diskriminacijos, psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencijÄ atsakingo asmens, į kurį bÅ«tų galima kreiptis pagalbos dėl psichologinio smurto darbe, o 30 proc. darbuotojų nurodė, jog apie tai nežino. 70 proc. darbuotojų nurodė, kad darbo aplinkoje patyrė psichologinio smurto apraiÅ¡kas. 60 proc. darbuotojų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių patyrė darbe įžeidinėjimus, žeminimus ar kitokį nepriimtinÄ elgesį ar jo grėsmę (8 darbuotojai nurodė, kad tokį elgesį patyrė iki kelių kartų per metus, 4 įstaigos darbuotojai nurodė, kad tokį elgesį patyrė iki kelių kartų per mėnesį). PapraÅ¡ius įvardinti asmenį, kuris įžeidinėjo, baugino, žemino ar kitaip nepriimtinai elgėsi, 9 darbuotojai (45 proc.) pažymėjo įstaigos vadovÄ , 3 darbuotojai nurodė kolegas, 1 nurodė administracijos darbuotojÄ .

Įvertinus anketavimo rezultatus komisija konstatavo, kad psichologinis smurtas darbe dažniausiai pasireiškia kaip pasiekimų nuvertinimas, ignoravimas, pasikartojančios neigiamos pastabos, sarkazmas, manipuliavimas, šmeižtas.

Savivaldybės meras, atsižvelgdamas į anketų „Psichologinis smurtas darbe ir jo prevencija" rezultatus ir į Darbo grupės rekomendacijas, 2022-12-15 raštu Nr. (32)(2.21)-SD-1077 „Dėl rekomendacijų ir paaiškinimo“ nurodė įstaigos direktorei atlikti tam tikrus veiksmus, užtikrinant teisės aktų reikalavimus.

1. Nedelsiant (bet ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 10 d.) įstatymu nustatyta tvarka (Psichosocialiniu profesinės rizikos veiksniu tyrimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-699/AI-241 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-153/AI-77 redakcija)) organizuoti Psichosocialinius profesinės rizikos veiksnių tyrimÄ .

2. Organizuoti mokymus, kurie tiek darbuotojams, tiek vadovui padėtu nustatyti ir valdyti iÅ¡gyvenamÄ stresÄ darbe, ugdyti smurto ir priekabiavimo supratimÄ , gerinti konfliktu valdymo sprendimus, tobulinti bendravimo ir streso valdymo įgÅ«džius, skatintu teigiamÄ , abipuse pagarba grįstÄ darbo aplinkÄ bei teisinio gynimo galimybes.

3. Planuoti ir organizuoti pokalbius su darbuotojais, įtraukti darbuotojus ir jų, atstovus i psichologinio smurto darbe tyrimus ir prevencijos veiklas, gilinantis i konkrečiÄ situacijÄ , aptariant veiksmus, elgesį, sukėlusi nesutarimus ar konfliktÄ , tokiu bÅ«du skatinant keisti požiÅ«rį i problemų sprendimus — nustatyti lÅ«kesius, IÅ¡klausyti abi puses ir suprasti elgesio motyvus, nedaryti skubotu iÅ¡vadų, o skatinti emociÅ¡kai saugiÄ darbo aplinkÄ .

4. Į. V. rajono savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. B-TS-428 patvirtintuose (duomenys neskelbtini)nuostatuose nurodytų pareigų organizuoti (duomenys neskelbtini) tarybos posėdžius ne rečiau kaip 4 kartus per metus.

5. Vykdyti darbdaviui Lietuvos Respublikos darbo kodekso 203—209 straipsniuose numatytas informavimo ir konsultavimosi pareigas. Darbuotoju atstovu (darbo tarybos, profesines sÄ jungos) įsitraukimas i darbdavio sprendimu priėmimÄ padeda priimti labiau socialiai ir ekonomiÅ¡kai pagristus ir darbuotoju interesus bei lÅ«kesčius atitinkančius sprendimus, iÅ¡vengti pasiprieÅ¡inimo darbdavio priimamiems sprendimams, prisideda prie veiksmingesnio sprendimu įgyvendinimo.

6. Spręsti psichologinio smurto problemas įstaigos viduje kartu su įstaigos darbo taryba.

7. Supažindinti įstaigos darbuotojus su įstaigos veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais (Darbo apmokėjimo sistema (DK 140 str. 3 d.), vidaus tvarkos taisyklėmis), paskelbiant įstaigos interneto svetainėje ir įteikiant pasiraÅ¡ytinai.

8. Su anketų „Psichologinis smurtas darbe ir jo prevencija” rezultatais, analize ir rekomendacijomis supažindinti įstaigos darbuotojus.

9. Iki 2023 m. vasario 1 d. Savivaldybės merui pateikti iÅ¡samiÄ ataskaitÄ apie nurodymu įgyvendinimÄ .

Vykdant Savivaldybės mero nurodymÄ Ä®staigos direktorės 2022-12-30 įsakymu Nr. V(1.3.)- 36 buvo paskirtas asmuo už prieÅ¡ smurtinę veiklÄ Ä¯staigoje, 2022-12-30 įsakymu Nr. V(1.3.)-37 buvo sudaryta komisija dėl galimų psichologinio smurto darbe atvejų nagrinėjimo. 2022-12-30 ir 2023- 01-27 buvo organizuoti mokymai „AÅ¡ ir kiti: efektyvios tarpusavio santykių strategijos gerinant įstaigos mikroklimatÄ â€œ ir „Emocinio mikroklimato įstaigoje gerinimas stiprinant kolektyvo sutelktumÄ â€œ. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-12-21 atliko (duomenys neskelbtini) profesinės rizikos vertinimÄ (psichosocialinių veiksnių vertinimas).

Vertinant Savivaldybės mero nurodymų vykdymÄ konstatuotina, kad įstaigos vadovė J. M., vadovaujant įstaigai nuo 2017-02-14, iki 2022-12-21 neorganizavo psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo/vertinimo: įmonėje nebuvo atliktas psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimas/vertinimas visose darbo vietose, neidentifikuoti esami ir galimi psichosocialiniai rizikos veiksniai, nenustatytas rizikos dydis, nepriimtas sprendimas dėl rizikos priimtinumo, neužpildytas rizikos vertinimo dokumentas. Tuo buvo pažeidžiamas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 39 straipsnio 1,3 dalis, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457A/-961,4, 5, 6 punktai.

Ä®staigos vadovė 2022-12-19 paaiÅ¡kinime Savivaldybės merui nurodė, kad nesutinka su konstatuotu Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimų, pažymi, kad įstaiga nėra gavusi darbuotojų praneÅ¡imų apie netinkamÄ elgesį ar netinkamas darbo sÄ lygas, darbuotojų nebuvo kreiptasi į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas ar pan.

Įstaigos vadovė taip pat nurodė teisinius argumentus, dėl jos manymu nepagrįstų kaltinimų, įrodymų nebuvimo ar trūkumo nustatant mobingo apraiškas, abejojo atlikto anketavimo reprezentatyvumu ir kokybe ir kt.

Atliekant patikrinimÄ nustatyta, kad 2022 m. balandžio 1 - 8 d. įstaigoje jau buvo atliekama darbuotojų apklausa „Mobingas darbe“, kuria buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti mobingo paplitimÄ ir pasekmes įstaigoje. Apklausa buvo inicijuota Savivaldybės mero, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ 2022-03-25 straipsnį „DarbÄ paliekantys pavaldiniai įstaigos vadovę kaltina mobingu“. kuriame nurodyta, kad „2017 metais „(duomenys neskelbtini)“ rašėme apie didžiulę kadrų kaitÄ (duomenys neskelbtini). Tuo metu renginių organizatoriai įstaigoje keitėsi kas keli mėnesiai ir dažnas kaip priežastį nurodė prastÄ darbinę atmosferÄ . Žurnalistų kalbintos iÅ¡ darbo išėjusios moterys tada pasakojo, kad Ä®staigos direktorė žemina pavaldinius, juos apkalba kitų akyse, žmonės iÅ¡ anksto neinformuojami apie darbus, planuojamus renginius, todėl nuolat tvyro nežinia ir įtampa. <...> Praėjus penkeriems metams Istorija vėl pasikartojo - iÅ¡ darbo išėjo kultÅ«ros renginių organizatorė ir gidė. Abi socialiniuose tinkluose apgailestavo, kad turėjo palikti labai mylimÄ darbÄ , kurį vadino savo svajone. Pasitraukimo priežastimi abi moterys įvardijo (duomenys neskelbtini) direktorės J. M. požiÅ«rį į pavaldinius ir nepakenčiamÄ darbo atmosferÄ . Viena iÅ¡ išėjusiųjų direktorės elgesį su pavaldiniais įvardijo tiesiog mobingu.“

Straipsnyje taip pat buvo nurodyta, kad apie susiklosčiusiÄ situacijÄ paklausta (duomenys neskelbtini) vadovė J. M. sakė nemačiusi buvusių darbuotojų komentarų socialiniuose tinkluose, tad jų niekaip negalinti pakomentuoti. Tačiau jai atrodo neteisinga, kai savo noru iÅ¡ darbo išėjęs darbuotojas vieÅ¡ojoje erdvėje žemina įstaigos vardÄ ir kritikuoja bei kaltina vadovÄ . Direktorė tvirtino, kad darbuotojų kaita įstaigoje ne tokia ir didelė - 95 proc. dirba daugiau nei 10 metų, o labiausiai keičiasi kultÅ«ros renginių organizatoriai.

Paklausta, kodėl nebe pirmÄ kartÄ iÅ¡kyla klausimas apie blogÄ atmosferÄ jos vadovaujamame kolektyve, J. M. didžiausia savo klaida įvardijo tai, kad priimdama naujus darbuotojus nepasidomi, kaip jie dirbo ankstesnėse darbovietėse ir kaip dažnai jas keitė.“.

Minėtoje apklausoje dalyvavo 22 darbuotojai. 45 procentai apklaustųjų (11 iÅ¡ 20 atsakiusių į klausimÄ ) nurodė, kad teko susidurti su mobingo reiÅ¡kiniu darbe. 9 darbuotojai nurodė, kad patyrė mobingÄ darbe, iÅ¡ kurių 5 (55,6 proc.) nurodė, kad psichologinį terorÄ , patyčias ir/ar priekabes patyrė iÅ¡ vadovo, 3 (33,3 proc.) nurodė vadovÄ ir bendradarbius, ir vienas (11,1 proc.) nurodė bendradarbį, į klausimÄ , kaip pasireiÅ¡kė mobingas darbe, 8 respondentai nurodė intrigas (8 respondentai), 6 respondentai - psichologinį spaudimÄ , 5 respondentai - Å¡meižtÄ /apkalbas.

Apklausos metu taip pat buvo užduodami ir kiti klausimai, susiję su darbuotojų lūkesčiais, pageidavimais, mobingo pasekmėmis ir kt., tačiau Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus pareigūno nuomone, šie klausimai ir jų atsakymų analize neturi didelės reikšmės psichologinio smurto darbe ar esančios aplinkos identifikavimui.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras 2022-04-27 raÅ¡tu Nr. (32)(2.21)SD-401 „Dėl rekomendacijų pateikimo“ Ä®staigos direktorei J. M. pateikė rekomendacijas parengti ir patvirtinti Ä®staigos mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡Ä ; skirti atsakingÄ asmenį, kuriuo pasitikėtų visi darbuotojai (specialistÄ , darbuotojÄ ); organizuoti mokymus darbuotojams mobingo prevencijos temomis; kurti pagarba grįsta bendravimÄ ; nepalikti nesispręstų konfliktų; užtikrinti mobingo atvejų registravimÄ ir analizę.

Vykdant minėtas rekomendacijas, 2022-05-30 Įstaigos direktorės Įsakymu Nr. V(1.3.)-19 buvo patvirtintas Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas), tačiau atsakingas asmuo Įstaigoje paskirtas nebuvo, mokymai darbuotojams taip pat organizuoti nebuvo.

Pažymėtina, kad nors formaliai Tvarkos aprašo 7 punkte ir buvo nurodyta, kad galimai patirtus ar pastebėtus psichologinio smurto ir mobingo atvejus nagrinėja, prevencines priemones siūlo direktoriaus įsakymu sudaryta ir patvirtinta galimų psichologinio smurto darbe atvejų nagrinėjimo komisija, tačiau pati komisija sudaryta nebuvo.

2022-05-03 (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo publikuotas straipsnis „Anoniminė apklausa parodė; mobingas egzistuoja“, kuriame buvo nurodyta, kad „rajono meras A. N. pripažino, kad direktorės vadovavimo stilius nepriimtinas ne pavieniams asmenims, mobingÄ jaučia nemaža dalis darbuotojų. <...> Po tokių rezultatų (duomenys neskelbtini) direktorė buvo iÅ¡kviesta pokalbio ir iÅ¡sakytos pastabos dėl vadovavimo stiliaus, siÅ«lyta patirties semtis iÅ¡ kitų įstaigų vadovų, kurių kolektyvuose tokių problemų nekyla. Meras sakė, kad direktorei bÅ«tina kalbėtis su kolektyvu ir iÅ¡siaiÅ¡kinti jo lÅ«kesčius“.

Siekiant įvertinti psichologinį mikroklimatÄ Ä®staigoje, VDI pareigÅ«nai 2023-01-05 apsilankymo metu organizavo anoniminę darbuotojų apklausÄ . Joje sudalyvavo 20 darbuotojų, t. y. 90,9 proc. visų dirbančių įstaigoje asmenų. Apibendrinant gautus rezultatus nustatyta:

- Ä® klausimÄ , ar kolektyve (skyriuje / organizacijoje) tvyranti vidinė atmosfera yra dalykiÅ¡ka, aiÅ¡ki ir saugi, teigiamai atsakė tik 6 respondentai (30 proc.), neigiamai - 10 respondentų (50 proc.), 4 respondentai (20 proc.) nurodė, kad į šį klausimÄ nenori atsakyti.

- Ä® klausimÄ , ar savo darbo aplinkoje patiriate įtampÄ , stresÄ , teigiamai atsakė 13 darbuotojų (68,4 proc.). Kaip veiksnius įtakojančius patiriamÄ Ä¯tampÄ , stresÄ respondentai nurodė nepagrįstas, su tiesioginių funkcijų vykdymu nesusijusias pastabas, informacijos ribojimÄ , žeminimÄ , nepagarbias replikas, grasinimus, apkalbas, arogancija ir pan.

- Ä® klausimÄ , ar per kalendorinius metus savo atžvilgiu darbo aplinkoje patyrėte psichologinį smurtÄ , t. y., prieÅ¡iÅ¡kus, neetiÅ¡kus, žeminančius, agresyvius, užgaulius, įžeidžiančius veiksmus, kuriais bÅ«tų kėsinamasi į jų garbę ir orumÄ , fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumÄ ar buvo siekiama įbauginti,- sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, net 11 darbuotojų (57,9 proc.) atsakė teigiamai, 2 darbuotojai (10,5 proc.) atsakyti nenorėjo. 5 darbuotojai nurodė, kad psichologinį smurtÄ patyrė iÅ¡ įstaigos vadovės, 4 darbuotojai nurodė kolegas, 3 darbuotojai nurodė konkrečius darbuotojus (3 nurodė įstaigos vyr. buhalterę, ir 2 nurodė įstaigoje dirbančiÄ direktorės mamÄ ). PapraÅ¡ius pakomentuoti, kokiais veiksmais1 ar elgesiu pasireiÅ¡kė psichologinis smurtas, darbuotojai nurodė ignoravimÄ , vengimÄ bendrauti, grasinimÄ atleisti iÅ¡ darbo, nepagrįstÄ darbo kritikÄ , apkalbas, įtampÄ , kuri kyla vadovui netinkamai elgiantis su kolegomis, bauginimÄ , manipuliavimÄ , informacijos slėpimÄ , bendravimo su kolegomis draudimÄ , bendravimÄ pakeltu tonu, užgauliojimus, menkinimÄ , Å¡meižtÄ .

- Ä® klausimÄ , ar žinote, girdėjote atvejų, kai psichologinis smurtas buvo taikytas kitų JÅ«sų įstaigos kolegų atžvilgiu, 14 darbuotojų (70 proc.) atsakė teigiamai.

- Ä® klausimÄ , ar įstaigoje yra paskirtas asmuo, į kurį galima kreiptis, patyrus psichologinį smurtÄ , 18 darbuotojų (94,7 proc.) atsakė teigiamai, pažymėdami, kad toks asmuo yra paskirtas tik 2023 m. sausio mėnesį.

Patikrinimo Ä®staigoje 2022-01-05 metu VDI pareigÅ«nai taip pat individualiai bendravo su darbuotojais. Didžioji dauguma apklausiamų darbuotojų pažymėjo, kad Ä®staigoje vyrauja neigiama atmosfera, Ä®staigos direktorė skatina apkalbas, kursto intrigas, kartais elgiasi neetiÅ¡kai (nesisveikina su darbuotojais, priekaiÅ¡tauja dėl darbuotojų aprangos, teikia privilegijas dviem įstaigos darbuotojams (anoniminėse anketose Å¡ie darbuotojai nurodomi kaip asmenys, iÅ¡ kurių yra patiriamas psichologinis smurtas)). Darbuotojai nurodė, kad vadovė linkusi kitų darbuotojų elgesį aptarinėti jiems nesant (už akių), o taip pat pasigendama elementarių gerų žodžių, niekada nepadėkoja darbuotojams už gerai organizuotus renginius, iÅ¡sakomi tik priekaiÅ¡tai, įstaigos vadovės replikos kartais žeidžia darbuotojus, vadovė gali leisti sau pakankamai grubiai pajuokauti, Informacija Ä®staigoje keliauja per trečiuosius asmenys, nėra jokio grįžtamojo ryÅ¡io, vadovė nemoka priimti kritikos ir nemato bei nenori pripažinti savo klaidų ir pan. Darbuotojai akcentavo, kad bijo susidorojimo ir prašė užtikrinti jų konfidencialumÄ teikiant informacijÄ apie Ä®staigoje esančiÄ neigiamÄ atmosferÄ .

Patikrinimo metu buvo gautas buvusios Ä®staigos darbuotojos J. P.- B. 2022-03-18 elektroninis laiÅ¡kas, kuris buvo nusiųstas 17 Ä®staigos darbuotojų (įskaitant ir direktorę J. M.), kuriame darbuotoja informuoja kolektyvÄ apie paskutinę savo darbo Ä®staigoje dienÄ , ir nurodo, kad išėjimo iÅ¡ darbo priežastis yra vadovės požiÅ«ris. Taip pat prie laiÅ¡ko prideda psichologės R. A. straipsnį „ToksiÅ¡kas kolektyvas“ su prieraÅ¡u, kad šį straipsnį bÅ«tinai turėtų perskaityti Ä®staigos vadovė.

Patikrinimo metu taip pat buvo gauti dviejų buvusių darbuotojų (V. S. ir J. B.) paaiÅ¡kinimai, kurios patvirtino apie jų darbo Ä®staigoje metu buvusiÄ neigiamÄ psichologinę atmosferÄ .

Ä®vertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, konstatuota, kad Ä®staigos vadovė nors ir ėmėsi tam tikrų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje, suteikti (2022-05- 30 įsakymu Nr. V(1.3.)-19 patvirtino Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡Ä , 2022 m. gruodžio mėn. užsakė psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimÄ , 2022-12-30 įsakymais paskyrė už prieÅ¡ smurtinę veiklÄ atsakingÄ asmenį, sudarė komisijÄ dėl galimų psichologinio smurto darbe atvejų nagrinėjimo, 2022-12-30 ir 2023-01-27 organizavo darbuotojų mokymus), tačiau Å¡ios priemonės nebuvo savalaikės ir pakankamos, kas turėjo tiesioginės įtakos darbuotojų emocinei savijautai, patiriamam stresui ir įtampai bei neigiamai psichologinei aplinkai susikurti.

Patikrinimo metu įstaigos direktorė 2023-01-09 raÅ¡te Nr. SD-9 „Dėl žodžiu pateikto praÅ¡ymo pateikti informacijÄ â€œ, adresuotame VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriui nurodė, kad įstaiga nėra gavusi nei vieno darbuotojo ar įstaigos socialinės partnerystės grupių praneÅ¡imo (ar net siÅ«lymų kažkÄ tobulinti) apie netinkamÄ elgesį ar netinkamas darbo sÄ lygas, nėra kreiptasi į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas ar pan. Tačiau įvertinus patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ , nustatyta, kad apie darbuotojų patiriamÄ psichologinį smurtÄ bei psichologiÅ¡kai nesaugiÄ darbo aplinkÄ direktorei turėjo bÅ«ti žinoma dar nuo 2022 m. kovo mėn., kai 2022-03-25 KraÅ¡to laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ pasirodė straipsnis „DarbÄ paliekantys pavaldiniai įstaigos vadovę kaltina mobingu“ ir 2022 m. balandžio mėn. Savivaldybės mero sudaryta komisija atliko Ä®staigos darbuotojų apklausÄ (2022-05-03 KraÅ¡to laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnis „Anoniminė apklausa parodė: mobingas egzistuoja“). Kaip minėta, po 2022 m. balandžio mėn. įvykusios darbuotojų apklausos ir Savivaldybės mero pateiktų rekomendacijų, Ä®staigos direktorė tik patvirtinto Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡Ä , tačiau jame nurodytos komisijos nesudarė. Atsakingo asmens, kuriuo pasitikėtų visi darbuotojai, nepaskyrė, mokymų darbuotojams neorganizavo. Ir tik po antros Savivaldybės mero sudarytos darbo grupės įstaigos darbuotojų apklausos 2022-12-30 Ä®staigos direktorė ėmėsi tam tikrų priemonių psichologinio smurto prevencijai užtikrinti.

Ä®vertinus Ä®staigos vadovės pateiktus dokumentus bei atsižvelgiant į patikrinimo metu surinktus įrodymus, darbuotojų apklausos rezultatus, nustatyta, kad Ä®staigoje vyraujantis psichologinis klimatas neužtikrina darbuotojams psichologiÅ¡kai saugios darbo aplinkos, dėl ko darbuotojai savo darbo aplinkoje jaučiasi nepakankamai saugiai. Ir nors Ä®staigos vadovė ir ėmėsi tam tikrų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje suteikti, tačiau laikytina, kad Å¡ios priemonės nebuvo savalaikės ir pakankamos neigiamai psichologinei aplinkai Ä®staigoje suvaldyti ir darbuotojų psichologinei bÅ«klei pagerinti. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad Ä®staigos vadovė nepakankamai efektyviai vykdė įstatymuose numatytÄ darbdavio pareigÄ sukurti tokiÄ darbo aplinkÄ , kurioje darbuotojai nepatirtų prieÅ¡iÅ¡kų, neetiÅ¡kų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumÄ , psichologinį asmens neliečiamumÄ ar kuriais siekiama darbuotojÄ ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, taip pat užtikrinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijÄ ir suteikti pagalbÄ asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ darbo aplinkoje, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalį.

PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad įrodymai buvo surinkti abejotinais metodais, neiÅ¡tyrus visų aplinkybių, Institucija privalėjo tirti konkrečius konfliktinius atvejus, surinkti apie juos bÅ«tinus duomenis ir vertinti su jais susijusias aplinkybes. Vertinant Å¡iuos argumentus atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju kalba eina apie pažeidžiamÄ grupę – darbuotojus, kurie skundžiasi patiriantis neigiamus potyrius darbo aplinkoje bÅ«tent iÅ¡ įstaigos vadovo, tyrimo metu jie nuo jo priklausomi, juos sieja pavaldumo santykiai, vadovas turi daug instrumentų, galinčių paveikti jų statusÄ , todėl psichologinio klimato įstaigoje tyrimas iÅ¡ principo bÅ«tų nesėkmingas, jei darbuotojams nebÅ«tų užtikrinamas anonimiÅ¡kumas. Tokiu atveju darbuotojai neatsivertų, nebÅ«tų nuoÅ¡irdÅ«s atsakymuose, bijodami po patikrinimo galinčių sekti pasekmių, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir Ä®staigos vadovės užsakymu atliktas ir VDI pateiktas 2023-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto psichosocialinio profesinės rizikos vertinimas (b.l. 68-76), kurio metu nustatyta streso problema darbe buvo priimtina, psichosocialinio veiksnio rizika labai maža. Juo labiau, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktame psichosocialinių veiksnių tyrimo apraÅ¡yme taip pat konstatuoja, kad „darbuotojai retkarčiais jaučia užgauliojimų, žeminimų iÅ¡ savo kolegų ir/arba vadovo“. Toks nepriklausomo eksperto vertinimas, taip pat įrodo psichologiÅ¡kai saugios aplinkos įstaigoje nebuvimÄ . Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad psichosocialinio profesinės rizikos vertinimas buvo atliekamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero pavedimu (2022-12-15 raÅ¡tas Nr. (32)(2.21)SD-1077). J. M., bÅ«dama įstaigos vadovė asmeniÅ¡kai nesiėmė jokių veiksmų siekiant identifikuoti įstaigoje esamÄ situacijÄ .

Teismas pabrėžia, kad atsakomybė pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, o bÅ«tent dėl DK 30 straipsnio nuostatų pažeidimo kyla ne asmeniui, kuris tiesiogiai atliko darbuotojÄ diskriminuojančius, jo garbę ir orumÄ Å¾eminančius veiksmus, o juridinio asmens vadovui, kaip darbdavio įgaliotam asmeniui, turinčiam DK nustatytas pareigas užtikrinti saugiÄ darbo aplinkÄ Ä¯staigoje darbuotojams. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, kad bÅ«tų tiriami ir vertinami pačios J. M. konkretÅ«s veiksmai konkrečių darbuotojų atžvilgiu (kÄ konkrečiai ji galimai įskaudino, pažemino, įžeidė ar pan.). Kaip nurodyta teismų praktikoje, DK 30 straipsnio nuostatų įgyvendinimas neatsiejamas nuo darbdavio pareigos identifikuoti ir nustatyti situacijas, galinčias sukelti psichosocialines rizikas darbe, taip pat nuo priemonių užkertančių keliÄ situacijoms ir veiksmams, galintiems sukelti psichosocialines rizikas darbe, siekiant iÅ¡vengti žalos ar jÄ sumažinti, taikymo (KAT nutartis e2A-349-587/2022).Â

PareiÅ¡kėja neigia, kad ji pažeidė DK 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodydama, kad ji įvykdė DK 30 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ darbdavio pareigÄ - 2022-05-30 Ä®staigos direktorės įsakymu Nr. V(1.3.)-19 patvirtino Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡Ä . Tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys patvirtinantys, kad iki 2022-12-30 buvo vykdomos numatytos prevencinės priemonės. Minėtame 2022-05-30 Ä®staigos direktorės įsakymu Nr. V(1.3.)-19 patvirtintame Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡e buvo numatyta sudaryti Psichologinio smurto darbe prevencijos komisijÄ . Ä®staigos vadovė VDI pateiktame raÅ¡te buvo nurodžiusi, kad jos vadovaujamoje įstaigoje nėra tokios galimybės, tačiau 2022-12-30 įsakymu Nr. V(1.3.)-37 Å¡i komisija buvo sudaryta.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 30 d. direktorės įsakymu Nr. V(1.3.)-19 patvirtintas Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡as; 2022 m. lapkričio 28 d., elektroniniu paÅ¡tu įstaigos darbuotojai buvo informuoti apie 2022 m. gruodžio 30 d. mokymus „AÅ¡ ir kiti: efektyvios tarpusavio santykių strategijos gerinant įstaigos mikroklimatÄ â€œ. Priemonė įvyko nurodytu laiku. Mokymus vedė VŠį „(duomenys neskelbtini)“ lektorė A. B.. Papildomai 2023 m. sausio 27 d. įvykdyti mokymai tema: „Emocinio mikroklimato įstaigoje gerinimas stiprinant kolektyvo sutelktumÄ â€œ (lektorė A. B.). A. Å . mokymus darbuotojai informuoti individualiai elektroniniu paÅ¡tu 2023 m. sausio 9 d.; (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. V(1.3.)-36 paskirtas asmuo už prieÅ¡ smurtinę veiklÄ Ä¯staigoje; (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. V(1.3.)-37 sudaryta komisija dėl galimų psichologinio smurto darbe atvejų nagrinėjimo. 2023-01-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko (duomenys neskelbtini) profesinės rizikos vertinimÄ (psichosocialinių veiksnių vertinimas).

Teismas sutinka, kad 2022 m. gruodžio mėnesio pabaigoje PareiÅ¡kėja, kaip įstaigos vadovė, ėmėsi prevencinių priemonių psichologinio klimato gerinimui, tačiau skundžiamame nutarime buvo pabrėžta, kad jos nebuvo savalaikės, kas turėjo tiesioginės įtakos darbuotojų emocinei savijautai, patiriamam stresui ir įtampai bei neigiamai psichologinei aplinkai susikurti. Nustatyta, kad nuo 2022 m. kovo mėn. (kuomet 2022-03-18 buvo gautas Ä®staigos darbuotojos J. P. – B. laiÅ¡kas bei 2022-03-25 KraÅ¡to laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ pasirodė straipsnis „DarbÄ paliekantys pavaldiniai įstaigos vadovę kaltina mobingu“) iki 2022-12-30 Ä®staigos direktorė faktiÅ¡kai nesiėmė jokių veiksmingų ir efektyvių priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtÄ , suteikti. 2022 m. balandžio, lapkričio mėn. ir 2023 m. sausio mėn. Ä®staigos darbuotojų anoniminių apklausų rezultatai tik patvirtina, jog Ä®staigos direktorės taikytos psichologinio smurto prevencinės priemonės (vidaus tvarkos taisyklės, Mobingo ir psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir intervencijos tvarkos apraÅ¡as) buvo neveiksmingos, neefektyvios ir nepakankamos, užtikrinant darbuotojams psichologiÅ¡kai saugiÄ darbo aplinkÄ .

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2023 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-139-2023, kuriuo J. M. buvo nubausta pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį 560 eurų bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, bylÄ iÅ¡nagrinėjo pareigÅ«nė, turinti teisę spręsti Å¡ios kategorijos bylas, ji paskyrė nuobaudÄ , tinkamai įvertinusi nusižengimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, byloje buvusius duomenis, esminių proceso pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti priimto nutarimo nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

n u t a r ė :

PareiÅ¡kėjos J. M. skundÄ , dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-139-2023 panaikinimo, atmesti.

Dėl nutarties, per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jos paskelbimo dienos, gali bÅ«ti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mus.

Teisėjas Vitalijus Krivičius