d760ae36-e720-41d4-9794-05fad6094625 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-222-796/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02297-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; (S) 2.6.8.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 26 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinį atsakovei M.

Å . dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei M. Å . dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, juo prašė nutraukti 2018 m. sausio 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 1, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės pagal sutartį sumokėtÄ 8 500 Eur kainÄ , įpareigoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti atsakovei Å¡eÅ¡ias vestuvines sukneles, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2018 m. sausio 2 d. tarp Å¡alių sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 (toliau – ir Sutartis), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo sumodeliuoti ir pasiÅ«ti ieÅ¡kovui 10 vnt. vestuvinių suknelių iÅ¡ savo medžiagos už bendrÄ 10 000 Eur kainÄ iki 2018 m. balandžio 1 d., o ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Vykdydamas sutartinius įsipareigojimus ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovei 8 500 Eur, t. y. 2018 m. sausio 2 d. mokėjimo pavedimu – 5 000 Eur, 2018 m. kovo 16 d.

– 2 500 Eur, 2018 m. spalio 14 d. – 1 000 Eur. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė Sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2018 m. balandžio 1 d., savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir tuo iÅ¡ esmės pažeidė Å¡alių sudarytÄ Sutartį. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog iki kreipimosi į teismÄ dienos atsakovė jam perdavė Å¡eÅ¡ias vestuvines sukneles, kurių kokybė, iÅ¡vaizda neatitinka Å¡alių susitarimo bei aptarto pavyzdžio rezultatų. Nors atsakovė, gavusi ieÅ¡kovo žodines pretenzijas, įsipareigojo taisyti vestuvines sukneles, tačiau faktiÅ¡kai jokių veiksmų nesiėmė, Sutartyje nustatytu terminu neįvykdė sutartinių įsipareigojimų dėl likusių keturių vestuvinių suknelių, t. y. uždelsė įvykdyti Sutartį net vienuolika mėnesių.

Atsižvelgdamas į tai, ieÅ¡kovas prašė nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Kadangi Å¡alių pasiraÅ¡yta Sutartis turi tiek pirkimo–pardavimo sutarties, tiek paslaugų teikimo sutarties požymių, nagrinėjamu atveju taikytinos teisės normos, užtikrinančios ieÅ¡kovo, kaip pirkėjo, teises. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jis yra vartotojas, nes siekė įsigyti sukneles asmeniniams, namų Å«kio poreikiams tenkinti, o atsakovė yra verslininkė, vykdanti individualiÄ veiklÄ .

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas prašė taikyti restitucijÄ , t. y. sutiko grÄ Å¾inti atsakovei Å¡eÅ¡ias sukneles ir prašė iÅ¡ atsakovės priteisti jai sumokėtÄ 8 500 Eur sandorio kainÄ .

3. Atsakovė M. Š. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, todėl prašė jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė nurodė, kad konkretus vestuvinių suknelių skaičius, kurį įsipareigojo sumodeliuoti ir pasiÅ«ti atsakovė, Sutartyje nebuvo numatytas, tačiau Å¡alys buvo žodžiu sutarusios, jog pagal Å¡iÄ Sutartį atsakovė sumodeliuos ir pasiÅ«s ieÅ¡kovui 10 vestuvinių suknelių. Nors Sutarties 1.1 punkte buvo numatyta, kad paslaugos bus teikiamos pagal iÅ¡ anksto su ieÅ¡kovu suderintÄ grafikÄ , tačiau joks grafikas su ieÅ¡kovu nebuvo derinamas. Sutarties 1.1 punkte nurodyta paslaugų specifikacija taip pat nebuvo sudaryta.

Vykdydama Sutartį, atsakovė 2018 m. kovo 16 d. perdavė ieÅ¡kovui 4 vestuvines sukneles, 2018 m. balandžio 5 d. – 2 vestuvines sukneles. 2018 m. balandžio 5 d. ieÅ¡kovas atvežė atsakovei iÅ¡valyti ir pakoreguoti vienÄ iÅ¡ anksčiau perduotų suknelių, nes ji buvo iÅ¡tepta per atsakovės organizuotÄ fotosesijÄ . IeÅ¡kovas taip pat prašė, kad atsakovė pakoreguotų Å¡ios suknelės peties dekoracijÄ . Atsakovė sutiko iÅ¡valyti suknelę savo sÄ skaita ir pakoreguoti jÄ , Å¡iuos veiksmus atliko, tačiau ieÅ¡kovas iki Å¡iol suknelės nepasiėmė.

IeÅ¡kovas sumokėjo atsakovei iÅ¡ viso 8 500 Eur, Å¡i suma buvo skirta atsiskaityti už 6 jau pasiÅ«tas sukneles, taip pat avansas už 4 likusias pasiÅ«ti sukneles. Pasiimdamas sukneles, ieÅ¡kovas jokių pretenzijų dėl suknelių kokybės ar dizaino nereiÅ¡kė, taip pat nereiÅ¡kė pretenzijų dėl to, kad atsakovė nespėjo pasiÅ«ti ir perduoti jam suknelių per Sutartyje nustatytÄ terminÄ . PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas mokėjo avansu, kad atsakovė ir toliau siÅ«tų sukneles. 2018 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovas pranešė atsakovei, kad jis persigalvojo, suknelės yra per daug vienodos, todėl jų nebereikia.

Atsižvelgusios į tai, kad atsakovė jau buvo pradėjusi modeliuoti likusias sukneles, Å¡alys žodžiu susitarė, jog už gautÄ avansÄ atsakovė pasiÅ«s ieÅ¡kovui 2 sukneles, t. y. vietoje planuotų 10 suknelių buvo sutarta, kad iÅ¡ viso už ieÅ¡kovo sumokėtÄ 8 500 Eur sumÄ ieÅ¡kovui bus sumodeliuotos ir pasiÅ«tos 8 suknelės. Vadovaudamasi Å¡iuo susitarimu, atsakovė pasiuvo ieÅ¡kovui dar dvi sukneles, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ių suknelių iÅ¡ atsakovės iki Å¡iol nepasiėmė.

Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, kad perduotų Å¡eÅ¡ių suknelių kokybė ir iÅ¡vaizda neatitinka Å¡alių susitarimo bei aptarto pavyzdžio rezultatų, nes Å¡alys nederino jokių suknelių pavyzdžių. Mano, kad termino praleidimas negali bÅ«ti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, nes priimdamas sukneles iÅ¡ atsakovės jau suėjus Sutartyje nustatytam terminui bei sumokėdamas avansÄ už kitas sukneles, ieÅ¡kovas sudarė pagrindÄ atsakovei manyti, jog griežtas termino laikymasis jam nėra svarbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Teismas nutraukė 2018 m. sausio 2 d. Å¡alių sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį Nr. 1, taikė restitucijÄ ir įpareigojo atsakovę M. Å . grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui S. G. 2 300 Eur, įgytus pagal 2018 m. sausio 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 1, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2 300 Eur sumÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 147,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Teismas taip pat priteisė valstybei iš ieškovo 3,80 Eur, iš atsakovės – 6,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 2 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 1, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo modeliuoti ir siÅ«ti vestuvines sukneles, o ieÅ¡kovas įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. 2018 m. sausio 2 d. tarp Å¡alių taip pat buvo sudarytas susitarimas dėl darbų specifikacijos ir kainos, juo atsakovė įsipareigojo sumodeliuoti ir pasiÅ«ti ieÅ¡kovui 10 vnt. vestuvinių suknelių. Teismas atsižvelgė į tai, kad Å¡alių sudaryta Sutartimi atsakovė įsipareigojo sukurti materialius objektus – vestuvines sukneles, todėl Å¡i Sutartis laikytina ne paslaugų teikimo sutartimi, o rangos sutartimi.

Teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Sutartį sudarė siekdamas įgyti vestuvines sukneles, skirtas vestuvinių suknelių salono veiklai vykdyti. Kadangi Å¡alių sudaryta Sutartis nėra skirta ieÅ¡kovo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti, teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus ir nurodė, kad Sutartis nėra vartojimo sutartis.

7. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė Sutartyje nustatytu terminu (iki 2018 m. balandžio 1 d.) savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, dėl to Å¡alys susitarė dėl naujų sutarties sÄ lygų, pagal kurias atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. liepos 1 d. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui vestuvinę suknelę, kuri buvo perduota atsakovei iÅ¡valyti, bei sumodeliuoti ir pasiÅ«ti dar vienÄ ar kelias vestuvines sukneles. Atsakovė iki 2018 m. liepos 1 d. minėtų įsipareigojimų neįvykdė, kreipėsi į ieÅ¡kovo draugę L.

K., nurodydama, kad sukneles gali perduoti 2018 m. liepos 30 d. Nors atsakovei buvo suteiktas papildomas terminas iki 2018 m. liepos 1 d., vėliau – iki 2018 m. liepos 30 d. įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau ji iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. daugiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius, nurodytų suknelių ieÅ¡kovui neperdavė. Teismas nenustatė, jog atsakovė savo įsipareigojimų Sutartyje nustatytu terminu neįvykdė dėl objektyvių priežasčių, todėl atsakovės veiksmus vertino kaip esminį Sutarties pažeidimÄ ir patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Sutarties nutraukimo.

8. Teismas nenustatė, kad gavęs 5 sukneles, ieÅ¡kovas bÅ«tų pareiÅ¡kęs atsakovei praÅ¡ymÄ dėl jų grÄ Å¾inimo, nurodęs, jog esminę reikÅ¡mę jam turi bÅ«tent 10 atsakovės kurtų suknelių komplektas ar kad jis negali panaudoti 5 pavienių suknelių. PrieÅ¡ingai, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis norėjo sukneles iÅ¡ atsakovės įsigyti po vienÄ , tačiau atsakovė jam nurodė, kad Sutartį gali sudaryti tik dėl 10 suknelių. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti restitucijos, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų įpareigotas grÄ Å¾inti atsakovei visas pagal sutartį perduotas sukneles, o atsakovė bÅ«tų įpareigota grÄ Å¾inti visÄ pagal sutartį gautÄ sumÄ .

Teismas nustatė, kad pas ieÅ¡kovę yra 3 pagal Sutartį pasiÅ«tos suknelės, t. y. 1 anksčiau pasiÅ«ta suknelė (800 Eur vertės), kuriÄ ji buvo įsipareigojusi iÅ¡valyti, bei 2 naujai pasiÅ«tos suknelės (iÅ¡ viso 1 500 Eur vertės). Kadangi Å¡alių sudaryta Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, ieÅ¡kovui minėtos 3 suknelės Å¡iuo metu nebėra reikalingos, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas taikyti restitucijÄ , įpareigojant atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 2 300 Eur, minėtas 3 sukneles paliekant atsakovei nuosavybės teise.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas S. G. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieÅ¡kinio reikalavimų dalis dėl restitucijos taikymo ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alis siejančius sutartinius santykius ir nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys sudarė rangos sutartį.

Apelianto nuomone, Å¡alys sudarė vartojimo rangos sutartį. IeÅ¡kovo užsakytos vestuvinės suknelės buvo skirtos jo asmeniniams, namų Å«kio poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovas nesiverčia vestuvinių suknelių nuomos ar pardavimo veikla, o vestuvinių suknelių salonas jo draugei priklausančiame name buvo atidarytas tik siekiant greičiau rasti minėto namo pirkėjÄ . 9.2. Teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino liudytojos L. K. parodymus, nors Å¡i liudytoja patvirtino ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie ketinimus parduoti namÄ .

Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi nepatikima informacija iÅ¡ „Facebook`o“ svetainės apie vestuvinių suknelių nuomos salonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, nors byloje nėra įrodymų, kad Å¡is salonas priklauso ieÅ¡kovui. 9.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovei pažeidus Sutartį, tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas dėl vienos suknelės grÄ Å¾inimo (kuri buvo perduota atsakovei iÅ¡valyti) ir dar vienos ar kelių suknelių sumodeliavimo, nors byloje nėra įrodymų nei apie tokį Å¡alių susitarimÄ , nei apie termino Sutarčiai įvykdyti pratęsimÄ . 9.4.

Teismas sprendime nepasisakė dėl vestuvinių suknelių kokybės, nors dėl to atsakovei buvo pareikÅ¡ta ieÅ¡kovo pretenzija. Apelianto teigimu, perdavus 6 sukneles ieÅ¡kovui paaiÅ¡kėjo, jog Å¡ios suknelės buvo padėvėtos, naudotos atsakovės organizuotose fotosesijose. Be to, suknelių modeliai nebuvo derinti su ieÅ¡kovu, suknelės neatitiko vieÅ¡ojoje erdvėje atsakovės reklamuojamų darbų, pagal kuriuos ieÅ¡kovas, kaip vartotojas, pasirinko atsakovę sutarčiai vykdyti. 9.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas Å¡iuo metu turi 5 atsakovės siÅ«tas sukneles, nors iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovas turi 6 sukneles, kurias yra pasirengęs grÄ Å¾inti atsakovei.

Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turi 3 pagal Sutartį pasiÅ«tas sukneles, nors byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Byloje taip pat nėra įrodymų apie Å¡ių suknelių vertę, todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl priimant sprendimÄ jos buvo įvertintos bendra 2 300 Eur suma, kuri buvo priteista ieÅ¡kovui.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė M. Å . praÅ¡o skundÄ atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas tinkamai kvalifikavo Å¡alis siejančius sutartinius santykius. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas pateikia savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo, tačiau nenurodo jokių argumentų, patvirtinančių, jog teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė, kad suknelės buvo įgytos jo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Å¡ios suknelės buvo įgytos siekiant vykdyti vestuvinių suknelių nuomos verslÄ . 10.2. Apelianto ginčijamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl Å¡alių sudarytos Sutarties termino įvykdymo pratęsimo, suknelių kokybės Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės, nes teismo sprendimu Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės. 10.3. Teismas tinkamai taikė restitucijÄ ir pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 300 Eur. IeÅ¡kovas buvo sumokėjęs atsakovei 1 500 Eur avansÄ už dar dviejų suknelių pasiuvimÄ , kurių ieÅ¡kovas vėliau atsisakė, todėl Å¡i suma pagrįstai buvo priteista ieÅ¡kovui.

Be to, teismo posėdžio metu tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad kitos suknelės kaina yra 800 Eur, todėl iÅ¡ viso atsakovė privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 2 300 Eur. 10.4. Apeliantas nepaneigė teismo iÅ¡vados apie Sutarties įvykdymo termino pratęsimÄ . Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir byloje esanti susiraÅ¡inėjimo medžiaga. 10.5. IeÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, jog pagal Sutartį pasiÅ«tos suknelės buvo nekokybiÅ¡kos. Be to, pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo sukurti autorinį kÅ«rinį dizaino srityje, t. y. vestuvinę suknelę, todėl Å¡iems kÅ«riniams kokybės reikalavimai apskritai netaikomi.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

13. Apeliacine tvarka nėra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria teismas nutraukė Å¡alių sudarytÄ Sutartį. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesta ieÅ¡kinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo dalis, teisėtumo ir pagrįstumo. Faktinės bylos aplinkybės 14. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018 m. sausio 2 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 1, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo modeliuoti ir siÅ«ti vestuvines sukneles pagal iÅ¡ anksto su ieÅ¡kovu suderintÄ grafikÄ (Sutarties 1.1 punktas), o ieÅ¡kovas įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka.

Sutarties įvykdymo terminas – 2018 m. balandžio 1 d. (Sutarties 1.3 punktas). Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad Sutartimi numatytos paslaugos įvertintos 10 000 Eur. 2018 m. sausio 2 d. tarp šalių taip pat buvo sudarytas susitarimas dėl darbų specifikacijos ir kainos, kuriuo atsakovė įsipareigojo sumodeliuoti ir pasiūti ieškovui 10 vnt. vestuvinių suknelių. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad minėtos Sutarties pagrindu ieškovas sumokėjo atsakovei iš viso 8 500 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki Sutartyje nustatyto termino, t. y. 2018 m. balandžio 1 d., atsakovė tinkamai neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir perdavė ieškovui tik dalį vestuvinių suknelių.

Dėl Å¡alių sudarytos Sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi 15. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl Å¡alis siejančių sutartinių santykių kvalifikavimo ir nurodo, kad Å¡alys sudarė ne rangos sutartį, o vartojimo rangos sutartį. Apelianto teigimu, ieÅ¡kovo užsakytos vestuvinės suknelės buvo skirtos jo asmeniniams, namų Å«kio poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovas nesiverčia vestuvinių suknelių nuomos ar pardavimo veikla, o vestuvinių suknelių salonas jo draugei priklausančiame name buvo atidarytas tik siekiant greičiau rasti minėto namo pirkėjÄ .

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija ir teisės normų taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai, Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008).

Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija, tai spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas faktines aplinkybes teismas priimtÄ sprendimÄ pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti Å¡alis siejančius teisinius santykius.

17. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alys sudarė miÅ¡riÄ sutartį, turinčiÄ paslaugų teikimo ir pirkimo–pardavimo sutarties bruožų, nes pagal Å¡alių sudarytÄ Sutartį atsakovė įsipareigojo sumodeliuoti, pasiÅ«ti ir perduoti vestuvines sukneles ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas įsipareigojo už suteiktÄ paslaugÄ ir perduotÄ daiktÄ atsakovei sumokėti Sutartyje numatytÄ kainÄ . Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė įsipareigojo sukurti materialius objektus, t. y. vestuvines sukneles, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių sudaryta Sutartis atitinka ne paslaugų, bet rangos sutarties požymius.

Apeliantas neginčija teismo iÅ¡vados, jog Å¡alių sudaryta sutartis atitinka rangos sutarties požymius, tačiau netinkamÄ Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimÄ apeliantas grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai Å¡alių sudarytos Sutarties nepripažino vartojimo sutartimi. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad byloje pirmiausia spręstinas klausimas, ar yra pagrindas Å¡alių sudarytÄ Sutartį vertinti kaip vartojimo sutartį.

18. Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

19. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2 ir 3 dalys).

20. Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016).

21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, jog Sutartis buvo sudaryta ieškovo asmeniniams, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš byloje esančių įrodymų (ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, atsakovės ir ieškovo draugės L. K. susirašinėjimo medžiagos, socialinio tinklalapio „Facebook“ puslapio išrašų) matyti, kad ieškovo draugei L. K. priklausančiame Tauragėje esančiame gyvenamajame name yra įrengtas vestuvinių suknelių nuomos salonas.

Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teikdamas teismui paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas Å¡ios faktinės aplinkybės neginčijo ir nurodė, jog vestuvinių suknelių nuomos salonas minėtame name įkurtas siekiant greičiau parduoti gyvenamÄ jį namÄ , tikintis, jog nekilnojamasis turtas su veikiančiu verslu pritrauks daugiau pirkėjų. Taigi iÅ¡ esmės pats ieÅ¡kovas pripažįsta, kad su atsakove sudarytos Sutarties pagrindu pasiÅ«tos suknelės turėjo bÅ«ti naudojamos vestuvinių suknelių nuomos salono veikloje.

Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad faktiÅ¡kai salonas veiklos nevykdė, tačiau nagrinėjamu atveju nei salono įkÅ«rimÄ lėmusios priežastys, nei faktinis veiklos (ne)vykdymas neturi esminės reikÅ¡mės ir nekeičia Å¡alių sudarytos Sutarties tikslo vertinimo kaip komercinio. Byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, leidžiančių daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Sutartis dėl 10 vnt. vestuvinių suknelių buvo sudaryta ieÅ¡kovo asmeniniams, namų Å«kio poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Å¡alių sudarytos Sutarties objektas, t. y. 10 vnt. vestuvinių suknelių sumodeliavimas, pasiuvimas ir perdavimas ieÅ¡kovui rodo, jog Sutarties sudarymas yra susijęs su komercinių, o ne asmeninių ieÅ¡kovo tikslų įgyvendinimu, juolab, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino liudytojos L. K. parodymus, nors Å¡i liudytoja patvirtino ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie ketinimus parduoti namÄ . Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi nepatikima informacija iÅ¡ „Facebook`o“ svetainės apie vestuvinių suknelių salonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, nors byloje nėra įrodymų, kad Å¡is salonas priklauso ieÅ¡kovui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais argumentais.

23. Visų pirma kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino liudytojos L. K. parodymus, nes ji yra artimais ryÅ¡iais susijusi su ieÅ¡kovu. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad ieÅ¡kovÄ ir liudytojÄ L. K. sieja artimi ryÅ¡iai. Nors įrodinėjimÄ reglamentuojančios proceso teisės normos nenumato draudimo remtis su ginčo Å¡alimi artimais ryÅ¡iais susijusio asmens parodymais, tačiau nagrinėjamu atveju vien Å¡ios liudytojos parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimai patvirtinantys ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl Sutarties sudarymo tikslo, nes kiti byloje esantys įrodymai Å¡ios liudytojos parodymų nepatvirtina.

24. Antra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir pasitvirtinus ieškovo nurodytoms aplinkybėms, apie kurias liudijo ir L. K., t. y. vestuvinių suknelių nuomos salono atidarymas tikintis pritraukti daugiau nekilnojamojo turto pirkėjų, savaime nekeičia šalių sudarytos Sutarties teisinio vertinimo ir neleidžia jos kvalifikuoti kaip vartojimo sutarties.

25. Trečia, CPK 177 straipsnyje numatytų civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas turi teisę vertinti bet kokiÄ objektyvia forma iÅ¡reikÅ¡tÄ byloje esančiÄ informacijÄ , jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo. Vadinasi, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ pagal CPK įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles vertinti byloje pateiktus socialinio tinklalapio „Facebook“ duomenis apie vestuvinių suknelių salonÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, pagrindžiančių, jog Å¡ie duomenys buvo įvertinti netinkamai ir pažeidžiant CPK įtvirtintas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas.

26. Ä®vertinusi aptartas aplinkybes ir byloje esančiÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje neįrodė, jog Sutartį su atsakove jis sudarė ne dėl savo Å«kinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti. Vadinasi, nenustatęs, jog sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ios Sutarties nepripažino vartojimo sutartimi.

Dėl restitucijos taikymo 27. Apeliaciniame skunde yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo. Apelianto teigimu, priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas turi 5 atsakovės siÅ«tas sukneles, nors iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovas turi 6 sukneles, kurias yra pasirengęs grÄ Å¾inti atsakovei. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turi 3 pagal Sutartį pasiÅ«tas sukneles, nors byloje tokių įrodymų nėra pateikta.

Byloje taip pat nėra įrodymų apie Å¡ių suknelių vertę, todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl priimant sprendimÄ jos buvo įvertintos bendra 2 300 Eur suma, kuri restitucijos tvarka buvo priteista ieÅ¡kovui.

28. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi. Kai grÄ Å¾inimas natÅ«ra neįmanomas ar Å¡alims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, tai galima reikalauti grÄ Å¾inti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).

29. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta nutraukti 2018 m. sausio 2 d. Å¡alių sudarytÄ paslaugų teikimo sutartį, todėl nutraukus sutartį, yra pagrindas spręsti klausimÄ dėl restitucijos taikymo.

30. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti restitucijos, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų įpareigotas grÄ Å¾inti atsakovei visas pagal Sutartį perduotas sukneles, o atsakovė bÅ«tų įpareigota grÄ Å¾inti visÄ pagal Sutartį gautÄ mokestį. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad ieÅ¡kovas byloje neįrodė, jog esminę reikÅ¡mę jam turėjo viso užsakyto 10 vnt. vestuvinių suknelių komplekto pasiuvimas ir pristatymas, o pavienių suknelių panaudojimas neatitiko ieÅ¡kovo interesų ir tikslų.

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad visiÅ¡kas restitucijos taikymas pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nenurodė argumentų, pagrindžiančių teismo sprendimo netaikyti visiÅ¡kos restitucijos nepagrįstumÄ . Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, jog, nutraukus Sutartį, Å¡alys turėjo bÅ«ti įpareigotos grÄ Å¾inti viena kitai viskÄ , kÄ yra gavusios pagal Sutartį.

31. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad Å¡iuo metu jis turi ne 5, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 6 atsakovės siÅ«tas ir jam perduotas sukneles, t. y. 2018 m. kovo 16 d. ieÅ¡kovui perduotos 5 suknelės, 2018 m. balandžio 5 d. ieÅ¡kovui perduotos dar 2 suknelės, tačiau viena iÅ¡ pagamintų suknelių, kuri buvo perduota ieÅ¡kovui, Å¡iuo metu yra pas atsakovę, nes buvo grÄ Å¾inta jÄ iÅ¡valyti ir pataisyti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Å¡ių faktinių aplinkybių neginčija.

32. Byloje nustatyta, kad Sutarties pagrindu ieÅ¡kovas yra sumokėjęs atsakovei iÅ¡ viso 8 500 Eur. Atsakovė pripažino aplinkybę, jog atsakovei pažeidus Sutarties įvykdymo terminÄ , 2018 m. balandžio 6 d. ieÅ¡kovas pareikalavo atsakovės grÄ Å¾inti sumokėtÄ 1 500 Eur avansÄ ir nebevykdyti Sutarties, t. y. nebesiÅ«ti likusios suknelių dalies. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad nors po Sutartyje numatyto jos įvykdymo termino pabaigos tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo, taip pat L. K. vyko pokalbiai, kurių metu buvo tariamasi dėl likusių suknelių pasiuvimo ir perdavimo ieÅ¡kovui galimybės, tačiau byloje nenustatyta, jog po 2018 m. balandžio 5 d. likusios 4 suknelės (ar jų dalis) bÅ«tų perduotos ieÅ¡kovui.

Taigi nustačius, kad ieškovui šiuo metu yra perduotos tik 6 suknelės, esminės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi faktinė aplinkybė, ar atsakovė faktiškai yra pasiuvusi ir pas save turi likusias pagal Sutartį ieškovui neperduotas sukneles. Vadinasi, atsakovei neperdavus ieškovui likusių Sutartyje nurodytų suknelių, ieškovo kaip avansas atsakovei sumokėta 1 500 Eur suma pagrįstai buvo priteista iš atsakovės.

33. Skundžiamu teismo sprendimu ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės taip pat priteista 800 Eur suma už suknelę, kuriÄ ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino atsakovei iÅ¡valyti ir pataisyti. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog Å¡i suknelė yra likusi pas atsakovę ir ieÅ¡kovui nėra perduota. Nors apeliantas nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, kaip buvo nustatyta suknelių vertė, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nurodė, kad Å¡ios suknelės vertė yra 800 Eur, o ieÅ¡kovas atsakovės nurodytai suknelės vertei neprieÅ¡taravo, kitokiÄ suknelės vertę patvirtinančių įrodymų į bylÄ neteikė.

Vadinasi, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ atsakovei grÄ Å¾intos suknelės vertę nustatyti pagal teismo posėdžio metu Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovei grÄ Å¾intos ir vėliau ieÅ¡kovui nebeperduotos suknelės vertę.

34. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė restitucijÄ ir pagrįstai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 2 300 Eur (1 500 Eur + 800 Eur = 2 300 Eur). Dėl vestuvinių suknelių kokybės 35. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodė, kad teismas sprendime nepasisakė dėl vestuvinių suknelių kokybės, nors dėl to atsakovei buvo pareikÅ¡ta ieÅ¡kovo pretenzija. Apelianto teigimu, perdavus 6 sukneles ieÅ¡kovui paaiÅ¡kėjo, jog Å¡ios suknelės buvo padėvėtos, naudotos atsakovės organizuotose fotosesijose. Be to, suknelių modeliai nebuvo derinti su ieÅ¡kovu, neatitiko vieÅ¡ojoje erdvėje atsakovės reklamuojamų darbų, pagal kuriuos ieÅ¡kovas, kaip vartotojas, pasirinko atsakovę sutarčiai vykdyti.

36. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jam perduotos vestuvinės suknelės yra nekokybiÅ¡kos. Be to, teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas iki kreipimosi į teismÄ dienos bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas atsakovei dėl jo žinioje esančių suknelių kokybės. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors galbÅ«t ieÅ¡kovui iÅ¡ anksto nebuvo žinoma apie fotosesijÄ , tačiau vėliau jis jai pritarė, sutiko, kad jam bÅ«tų pateiktos fotosesijos metu padarytos nuotraukos, pretenzijų dėl fotosesijos atsakovei nereiÅ¡kė.

37. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas pateikė ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, susijusių su atsakovės pagamintų suknelių kokybe, vertinimÄ . Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismo sprendime nėra pasisakyta dėl vestuvinių suknelių kokybės. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog su tuo susijusios bylos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai buvo nustatytos ir įvertintos netinkamai.

Vien tai, jog apeliaciniame skunde ieškovas kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 38. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija Å¡ių argumentų nevertina ir dėl jų iÅ¡samiau nepasisako Dėl bylos procesinės baigties 39. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme 40. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apelianto 423,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Teismui taip pat pateikti atsakovės iÅ¡laidas patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. sÄ skaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymo kopija. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 423,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei M. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo S. G. 423,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė