2022-08-04 Nr. CB-6452-2-56-3-00350-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3946

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00350-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2022 m. liepos 27 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TIS LT“ dėl viešojo pirkimo sutarčių vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, avanso priteisimo ir nuostolių atlyginimo, sudarius pakeičiančias sutartis, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TIS LT“ priešieškinį dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Prienų rajono savivaldybės administracija, Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Ademo techninė priežiūra“, Druskininkų savivaldybė, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys iš dalies atmestas ir atsakovės priešieškinis patenkintas, t. y. ieškovei iš atsakovės priteista 55606,80 Eur avanso, 159,96 Eur palūkanų ir 2116,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o atsakovei iš ieškovės – 144 328,31 Eur žalos atlyginimo ir 16873,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; įskaičius priteistinas sumas, atsakovei iš ieškovės priteista 88561,55 Eur žalos atlyginimo, 8 proc. dydžio palūkanos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė avansinio mokėjimo sutartiniuose rangos teisiniuose santykiuose sąvoką (CK 6.655 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą avansinio rangovo teisę reikalauti išmokėti jam avansą tik rangos sutartyje numatytais atvejais, 6.676 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą užsakovo teisę mokėti avansą sutarties sudarymo metu, VPĮ įtvirtintą Sutarčių įvykdymo užtikrinimą), todėl netinkamai vertino šalių sudarytų sutarčių Nr. 8 ir Nr. 9 nuostatas dėl išankstinio mokėjimo grąžinimo užtikrinimo garantijų pateikimo užsakovui, tokiu būdu pažeisdami sutarčių aiškinimo ir taikymo taisykles. Teismai neištyrę bylos įrodymų, ieškovės argumentų, pripažino pagrįstu atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti 30 598,33 Eur žalos, atsakovei negavus tokio dydžio grynojo pelno dėl to, kad Sutartys Nr.8 ir Nr. 9 buvo nutrauktos dėl ieškovės kaltės. Teismai nepagrįstai netaikė Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės normų, reguliuojančių išlaidų pripažinimą netinkančiomis finansuoti ES paramos bei bendrojo finansavimo lėšomis. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.258 straipsnį (dėl ieškovės sudarytų sutarčių nekvalifikavimo pakeičiančiomis sutartimis), CK 6.206 straipsnį (dėl draudimo šaliai remtis kitos šalies neįvykdymu), CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, pažeidė CPK 12, 176, 178, 185 straipsnių normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų tyrimą bei vertinimą, įrodymų pusiausvyros taisykles, pažeidė įrodinėjimo taisykles išsamiai ir objektyviai neišnagrinėję visų byloje esančių įrodymų bei šalių nurodytų aplinkybių, rėmėsi neleistinais įrodymais, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, vertindami įrodymus buvo neobjektyvūs, įrodymus, net ir paneigdami jų turinį, vertino išimtinai atsakovės naudai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (j. a. k. 250135860) 4470 (keturis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 27 d. AB Swedbank, mokėjimo nurodymo Nr. 8427.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė