d75ebf3a-d018-4edf-b783-fb13cd63d0bc · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-935-609/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00385-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 16 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

    pareiÅ¡kėjas V. M. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 50 930 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .Skunde (b.l. 3-5) nurodė, kad 2007-12-12 jis buvo sulaikytas ir laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – AreÅ¡tinė), o 2013-07-02 buvo sulaikytas ir AreÅ¡tinėje įvairiais laikotarpiais laikomas iki 2013-12-23. Teigia, jog AreÅ¡tinės kamerose trÅ«ko reglamentuoto vienam asmeniui tenkančio ploto, o kameros neatitiko nustatytų higieninių reikalavimų - buvo netinkamai vėdinamos, drėgnos ir Å¡altos, dėl ko atsirado pelėsis, nebuvo karÅ¡to vandens, sanitarinis mazgas kameroje atskirtas tik sienele be durų, maitinimas nekaloringas, duÅ¡e praustis buvo leidžiama tik kartÄ per savaitę.

Nurodo, kad jam buvo draudžiami ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai,, jam nebuvo leidžiama iÅ¡vykti į namus. Teigia, jog nurodyti pažeidimai prilyginami nežmoniÅ¡koms gyvenimo sÄ lygoms ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 3 straipsnį. Mano, kad dėl nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų buvo pažemintas jo orumas, kas jam sukėlė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , sužalojo sveikatÄ . Taip pat teigia, kad dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo nutrÅ«ko jo socialiniai ryÅ¡iai, sudėtingesne tapo socialinė integracija.  Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) atsiliepime į skundÄ (b.l. 28-30) nurodyta, kad institucija su skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti.

Teigiama, kad sulaikyti asmenys Areštinėje laikomi, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtinta Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, kurios 23 punkte numatyti į policijos areštinę uždarytų asmenų paskirstymo reikalavimai. Teigiama, kad visose Areštinės kamerose yra įrengtos ir atitvertos prausyklos bei tualetai, kurių eksploatavimui yra galiojantys Lietuvos Respublikos generalinio komisaro leidimai.

Pažymėta, kad Kalėjimo departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kamerose nustatyto“ 1.3.1. punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metais įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2013-07-02 iki 2014-04-01 pareiÅ¡kėjas buvo sulaikytas ir AreÅ¡tinėje laikomas 31 dienas, nepažeidžiant minimalių areÅ¡tinė kamerų ploto bei higienos reikalavimų. Teigiama, kad duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ AreÅ¡tinėje 2007 metais yra sunaikinti, pasibaigus trejų metų Å¡ių dokumentų saugojimo terminui. Mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi dėl 2007 metais pareiÅ¡kėjui galimai padarytos žalos atlyginimo turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Å alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.

PareiÅ¡kėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Kadangi byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės proceso Å¡alims nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).      Konstatuojama     Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų AreÅ¡tinėje 2007 metais ir atskirais laikotarpiais nuo 2013-07-02 iki 2014-04-01 atlyginimo.

     Dėl neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .      Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kitÄ (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

„Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).            Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.      PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ praÅ¡o priteisti už buvimÄ sulaikyme 2007 12 12 – 2009 10 10 laikotarpiu.           CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos, taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko, kai ginčo Å¡alis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .        Kadangi vertintina, jog su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už 2007 12 12 – 2009 10 10 laikotarpį pareiÅ¡kėjas kreipėsi pasibaigus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje reglamentuotam ieÅ¡kinio senaties terminui, esant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK, reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, skundas dalyje dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas.      PareiÅ¡kėjas teigia, kad neturtinę žalÄ jis patyrė dėl netinkamų laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, nes laikotarpiu nuo 2013-07-02 iki 2014-04-01 jis buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, t. y. kameros buvo nepakankamai vėdinamos, Å¡altos, drėgnos, nebuvo įrengtos atskiros patalpos rÅ«kantiems, netinkamai įrengti tualetai, praustis duÅ¡e buvo galima tik kartÄ per savaitę, maistas nekaloringas, be to pažymėjo, kad pavojų jo sveikatai sukėlė pastato stogo konstrukcijoje esantis asbestas.       PareiÅ¡kėjo teigimu, neturtinė žala pasireiÅ¡kė jo orumo pažeminimu, sukeltais dideliais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, depresija, sveikatos sužalojimu, o dėl nesudarytos galimybės pasinaudoti teise į ilgalaikius pasimatymus, nutrÅ«ko jo socialiniai ryÅ¡iai, tapo sudėtingesnė socialinė integracija.      Sprendžiant dėl Klaipėdos apskrities VPK pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygos atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

      Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.     Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija, EŽTK) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ , toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (žr., pvz., 2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimÄ Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ir jame nurodytÄ teismo praktikÄ ).    EŽTT savo praktikoje taip pat nuolat pabrėžia, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du. Kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ EŽTK 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

   EŽTT 2010 m. balandžio 1 d. sprendime Gultyayeva prieÅ¡ RusijÄ , 67413/01, pabrėžė, kad tokiose bylose, kai nėra žymiai virÅ¡ijama kameros perpildymo norma, jog tai bÅ«tų galima pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu, bÅ«tina atsižvelgti į kitas (fizines) kalinimo (suėmimo) vietų sÄ lygas vertinant, ar asmens laikymo sÄ lygos nepažeidžia minėto straipsnio nuostatų. Vertintinos tokios sÄ lygos: galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro, Å¡ilumos pakankamumas bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas.    Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).    IÅ¡ byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo (b.l. 31,32) turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas V.

M. Areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2013-07-02 iki 2014-04-01 ir patalpintas kamerose, kurių vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas nebuvo mažesnis, nei nustatytas Įsakyme. Byloje pateikti įrodymai (b.l. 33-40) patvirtina, kad Areštinės kameros atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ reikalavimus.       Iš byloje esančio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos 2014-02-05 atsakymo Nr. 37V7-(37.5)-72 „Dėl nuteistojo V.M. skundo“ (b.l.

15) į 2014-01-28 pareiÅ¡kėjo skundÄ matyti, kad iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarinės tarnyba konstatavo, jog AreÅ¡tinei tiekiamas maistas ruoÅ¡iamas patvirtintoje įmonėje, maistas atitinka higienos reikalavimus, dienos kaloringumas pagal su AreÅ¡tinės administracija suderintÄ valgiaraÅ¡tį atitinka fiziologines mitybos normas.     Tarnybiniame praneÅ¡ime (b.l. 31,32) pažymėta, kad per visÄ pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje laikÄ pareiÅ¡kėjas jokių skundų, pageidavimų ar praÅ¡ymų AreÅ¡tinės administracijai nepateikė.

    Kadangi pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos AreÅ¡tinės kamerų bÅ«klės nepagrįsti įrodymais, darytina iÅ¡vada, pagrindo konstatavimui, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos AreÅ¡tinėje buvo netinkamos, nėra.     Byloje esantys medicininiai dokumentai (b.l.21-23) patvirtina, kad dar 2001 metais pareiÅ¡kėjui diagnozuota ŽIV liga, o 2009 metais- AIDS indikatorinis susirgimas. Tokia aplinkybė patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai nėra tiesiogiai susiję su jo laikymu AreÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2013-07-02 iki 2014-04-01.

      Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje nurodyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.     Kadangi įtariamųjų asmenų praÅ¡ymus dėl pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis nagrinėja ir sprendimus priima ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, dėl nesudarymo galimybės pareiÅ¡kėjui pasimatyti su Å¡eimos nariais Kalipėdos apskrities VPK pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas.

     Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog atsakovo neteisėtų veiksmų aplinkybė nėra įrodyta, o vienos iÅ¡ atsakomybės sÄ lygų nebuvimas eliminuoja teisinį poreikį svarstyti dėl kitų atsakomybės sÄ lygų buvimo bei eliminuoja reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a:                  skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .     Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                        Eglė Kiaurakytė                                                                                                         Â