2022-01-12 Nr. AB-988-3-62-3-01247-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-101-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01247-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN). Šioje įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, išlaikęs abitūros egzaminus nusprendė studijuoti aukštojoje mokykloje nuotoliniu būdu. Kartu su Vilniaus PN 1-ojo resocializacijos skyriaus specialiste pateikė paraišką viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Lietuvos verslo kolegijai. Antrojo bendrojo priėmimo etapo metu buvo pakviestas studijuoti VšĮ Lietuvos verslo kolegijoje pagal teisės ir teisėsaugos institucijų programą, 2019 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo kolegija studijų sutartį. 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Marijampolės PN Kybartų sektorių. Atvykęs į šią įstaigą, iš karto administraciją informavo, jog yra sudaręs studijų sutartį su VšĮ Lietuvos verslo kolegija ir kad jam reikės sudaryti sąlygas keletą kartų per savaitę prisijungti prie internetinės MOODLE platformos, kuri yra skirta mokymuisi nuotoliniu būdu. Tačiau Marijampolės PN 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. 4.19-844 atsisakė sudaryti sąlygas mokytis aukštojoje mokykloje, nurodydami, kad pataisos įstaigos administracija neturi nei įgaliojimų, nei objektyvių galimybių užtikrinti pareiškėjo mokymąsi aukštojoje mokykloje visa apimtimi, t. y. leidžiant naudotis internetu ar išleidžiant pareiškėją pataisos įstaigos sesijų metu. 2019 m. spalio 2 d. Marijampolės PN raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris taip pat nesuteikė sąlygų pareiškėjui mokytis. Gavęs neigiamą atsakymą iš Kalėjimų departamento, pareiškėjas su skundu – prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą – prašymą, rekomendavo Marijampolės PN direktoriui imtis aktyvių veiksmų, kad ateityje Marijampolės PN laikomiems asmenims būtų sudarytos realios galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą. Kol Seimo kontrolierius nagrinėjo pareiškėjo skundą – prašymą, VšĮ Lietuvos versto kolegija informavo pareiškėją, kad sudaryta studijų sutartis nuo 2019 m. lapkričio 4 d. yra nutraukta, nes pareiškėjas nei karto nesijungė prie MOODLE sistemos.

3. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos perkėlus iš Vilniaus PN į Marijampolės PN tęsti mokslą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą. Dėl to tapo uždaras, sumenko jo kaip asmens savivertė, jis palūžo, kilo papildomi neigiami dvasiniai bei psichologiniai išgyvenimai.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad nuteistieji iš principo gali studijuoti, bet šią veiklą apsunkina objektyvūs bausmės atlikimo režimo reikalavimai: nuteistas asmuo turi nustatytą terminą būti nustatytoje vietoje, nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, neturi galimybės naudotis internetu ir pan., ir šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato išlygų studijuojančiam asmeniui vykdant šiuos reikalavimus. Bendrasis bei profesinis nuteistųjų ugdymas vyksta vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašu bei Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“ (toliau – ir Aprašas). Laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuojamas tik nuteistųjų bendrasis ugdymas bei profesinis mokymas, o nuteistųjų aukštojo mokslo proceso organizavimo teisės aktai nereglamentuoja. Marijampolės PN neturi nei pareigos, nei įgaliojimų, nei objektyvių galimybių organizuoti nuteistųjų studijas aukštosiose mokyklose.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad bendrasis bei profesinis nuteistųjų ugdymas vyksta vadovaujantis Aprašu. Laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuojamas tik nuteistųjų bendrasis ugdymas bei profesinis mokymas, o nuteistųjų aukštojo mokslo proceso organizavimo teisės aktai nereglamentuoja. Marijampolės pataisos namų 2019 m. spalio 2 d. raštas Nr. 4.19-844 „Dėl nuteistojo S. B. studijavimo aukštojoje mokykloje“ ir Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 2S-4777 „Dėl S. B. skundo išnagrinėjimo“ yra pagrįsti ir teisėti, jie nėra panaikinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl galiojantys. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl pareiškėjo skunde nurodytas prašymas priteisti neturtinės žalos atlyginimą neturi būti tenkinamas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes, analizavo Marijampolės PN 2019 m. spalio 2 d. rašto Nr. 4.19-844 „Dėl nuteistojo S. B. studijavimo aukštojoje mokykloje“, Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. 2S-4777 „Dėl S. B. skundo išnagrinėjimo“, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. kovo 30 d. pažymos „Dėl S. B. skundo prieš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių“ turinį, apžvelgė BVK 111, 147 ir 148 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad iš BVK nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo bei Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašo matyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose reglamentuojamas tik nuteistųjų bendrasis ugdymas bei profesinis mokymas, o nuteistųjų aukštojo mokslo proceso organizavimo teisės aktai nereglamentuoja.

10. Teismas, vadovaudamasis BVK 10 straipsnio 1 dalimi, akcentavo, kad kalbant apie asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, ši kodekso nuostata reiškia, kad nuteistieji gali studijuoti, bet šią veiklą apsunkina objektyvūs bausmės atlikimo režimo reikalavimai: nuteistas asmuo turi nustatytą terminą būti nustatytoje vietoje ir įstatymas nenumato jokių išlygų studijuojantiems nuteistiesiems.

11. Teismas pažymėjo, kad jei laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis pageidauja savo iniciatyva bei lėšomis mokytis aukštojoje mokykloje, jis turėtų kreiptis su prašymu į pataisos namų administraciją, kuri, esant galimybei, sudarytų sąlygas atvykstantiems aukštųjų mokyklų dėstytojams susitikti su studentu, pateikti jam užduotis, sutvarkyti formalumus, leisti jam atsiskaityti. Laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys turi teisę į mokslą, t. y. turi teisę siekti ne tik bendrojo, profesinio išsilavinimo, bet ir aukštojo mokslo. Tačiau šių asmenų teisė į mokslą yra ribojama, t. y. minėta teise asmenys gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia bausmės atlikimo režimo reikalavimų.

12. Teismas pastebėjo, kad Seimo kontrolierių, kaip ir kitų Europos ir pasaulio šalių ombudsmenų, siūlymai yra rekomendacinio pobūdžio. Seimo kontrolierių siūlymų rekomendacinis pobūdis pasireiškia tuo, kad nei įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nėra numatytos priemonės, kuriomis galėtų būti užtikrinamas Seimo kontrolierių pateiktų siūlymų vykdymas tais atvejais, kai institucijos ar pareigūnai atsisako juos vykdyti.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė su VšĮ Lietuvos verslo kolegija dvišalę studijų sutartį Nr. 3.12-V402. Pažymėjo, kad Marijampolės PN nebuvo šios studijų sutarties šalis, todėl ši sutartis nesukėlė pareigos Marijampolės PN administracijai sudaryti sąlygas pareiškėjui studijuoti sutartyje numatytomis sąlygomis. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti neteisėtus Marijampolės PN veiksmus ir konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo faktą.

14. Teismas pažymėjo, kad jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

15. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, sprendimą priėmė gindamas atsakovo interesus, netinkamai išnagrinėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įrodymus, nesivadovavo tarptautine teise, teismų praktika ir Europos Žmogaus Teisių Konvencija, kuri nustato, kad niekam neturi būti atimta teisė į mokslą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą. Pažymi, kad neprašė užtikrinti nuotolinio mokymo visa apimtimi, o prašė sudaryti sąlygas tam tikromis dienomis su pareigūnų priežiūra mokytis per MOODLE platformą, tačiau tai nebuvo padaryta. Asmuo, kuriuo teisė į mokslą buvo pažeista, neabejotinai patiria neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus pažymą ir atsakovo pateiktus atsakymus dėl rekomendacijų įvykdymo, pripažįstant pažeidimą ir įsipareigojant sudaryti sąlygas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. Trečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą pagal formuojamą teismų praktiką, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuria pareiškėjas kildina iš nesudarytų sąlygų pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN studijuoti pagal aukštojo išsilavinimo programą.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje neįrodytos būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, t. y. neturtinė žala ir Marijampolės PN ar jos darbuotojų neteisėta veika (neveikimas), todėl nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei nekyla prievolė pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad teismas, netinkamai taikydamas teisės aktus, neatsižvelgdamas į Seimo kontrolieriaus pažymą, paneigė jo teisę į mokslą, kurią gina tarptautinis teisinis reglamentavimas. Dėl šios teisės pažeidimo patyrė neturtinę žalą.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

25. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Marijampolės PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

26. Dėl pareiškėjo argumento, kad buvo paneigta jo teisė į mokslą, kurią visiems asmenims garantuoja Konvencija, pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikrų asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 74025/01), 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 44362/04)). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir EŽTT praktiką, nuteisti asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis, nes jas riboja BVK nuostatos, nustatančios specialųjį nuteistų asmenų teisinį režimą.

27. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra nuteistasis ir ginčui aktualiu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, t. y. jis yra specifinį teisinį statusą turintis asmuo, kuriam paskirtos bausmės vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato BVK. Šio kodekso 10 straipsnyje yra nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas nustato atitinkamos BVK normos ir jas įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai. Taigi, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo, tuo tarpu nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi pareiškėjo bausmės vykdymo metu galiojančiomis BVK nuostatomis, kurios reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teises ir jų apribojimus. Tai, kad BVK nuostatos apriboja bausmę atliekančių asmenų teises, nepaneigia šių teisės normų imperatyvaus pobūdžio ir privalomumo.

28. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. informavo Marijampolės PN administraciją, jog yra sudaręs studijų sutartį su VšĮ Lietuvos verslo kolegija ir prašė sudaryti sąlygas keletą kartų per savaitę prisijungti prie internetinės MOODLE platformos, kuri yra skirta mokymuisi nuotoliniu būdu. Nustatyta, kad Marijampolės PN Kybartų sektorius 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. 4.19-844 „Dėl nuteistojo S. B. studijavimo aukštojoje mokykloje“, atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymą, vadovaudamasis BVK 10 straipsnio 1 dalimi, be kita ko, nurodė, kad laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys turi teisę į mokslą, t. y. turi teisę siekti ne tik bendrojo, profesinio išsilavinimo, bet ir aukštojo mokslo, tačiau šių asmenų galimybės mokytis yra ribotos, t. y. minėta teisė asmenys gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia bausmės atlikimo režimo reikalavimų.

BVK 111 straipsnyje aukštasis mokslas, kaip pataisos priemonė, nenumatytas, todėl pataisos įstaigų administracija neturi nei pareigos, nei įgaliojimų, nei objektyvių galimybių organizuoti nuteistųjų studijas aukštosiose mokyklose. Kalėjimų departamento 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinti Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 8 punktas numato, kad elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių.

Aprašo 34 punktas numato suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą, nuteistiesiems, studijuojantiems aukštojoje mokykloje – iki 6 valandų per parą mokslo metų laikotarpiu, įskaitant ir studijų atostogas. Pataisos įstaiga nėra įpareigota suteikti papildomas sąlygas nuteistiesiems studijuojantiems aukštosiose mokyklose. Pažymėta, kad pareiškėjas gali studijuoti nepažeisdamas nustatytos pataisos įstaigos tvarkos ir draudimų. Nuteistieji gali studijuoti aukštojoje mokykloje savo iniciatyva ir lėšomis, suderinę su atitinkamų mokyklų dėstytojais užsiėmimų grafikus, atsiskaitymo formą ir kitus studijų organizavimo klausimus.

Tokiu atveju pataisos namų administracijos vaidmuo būtų sudaryti galimybes atvykstantiems aukštosios mokyklos dėstytojams susitikti su nuteistaisiais (užduočių pateikimui, atsiskaitymui, formalumų sutvarkymui). Tai reiškia, kad šiuo metu pataisos namų administracija neturi nei įgaliojimų, nei objektyvių galimybių užtikrinti pareiškėjo mokymąsi aukštojoje mokykloje visa apimtimi, t. y. leidžiant naudotis internetu ar išleidžiant pareiškėją pataisos įstaigos sesijų metu, kadangi tai nesuderinama su bausmės atlikimo režimu ir galiojančiais teisės aktais.

29. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2019 m. spalio 2 d. rašto Nr. 4.19-844 turinys iš esmės nepaneigia pareiškėjo teisės į aukštąjį mokslą, priešingai atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas gali realizuoti teisę į mokslą, nepažeisdamas bausmės atlikimo režimo reikalavimų. Akcentuota, kad BVK nenustato aukštojo mokslo, kaip pataisos priemonės, todėl pataisos įstaiga neturi pareigos ir įgaliojimų organizuoti nuteistųjų studijas aukštosiose mokyklose. Pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas iš esmės dėl to, kad tai nesuderinama su bausmės atlikimo režimu ir galiojančiais teisės aktais.

30. Ginčui aktualios redakcijos BVK (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 111 straipsnis nustatė, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas. Pagal BVK 147 straipsnio 3 dalį nuteistųjų bendrojo ugdymo pataisos įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistųjų bendrąjį ugdymą organizuoja savivaldybės, kurių teritorijoje yra pataisos įstaigos. Pagal 148 straipsnio 4 dalį nuteistųjų profesinio mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 30.

31. Taigi ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas nenustatė aukštojo mokslo, kaip pataisos priemonės, bei šio mokslo proceso organizavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, t. y. pripažinti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, nes tokios pataisos įstaigos funkcijos aukštojo mokslo nuteistiesiems asmenims organizavimo aspektu teisės aktuose nebuvo sureglamentuotos. Kad tokio pobūdžio teisinis reglamentavimas ginčui aktualiu laiku nebuvo nustatytas patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. kovo 30 d. pažyma „Dėl S. B. skundo prieš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių“, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo 20 d. BVK pakeitimo įstatymo projekto (registracijos Nr. XIIIP-3868) 30 straipsniu keičiamo 127 straipsnio 3 dalį ateityje pataisos įstaigos, įskaitant ir Marijampolės PN Kybartų sektorių, turės pareigą užtikrinti nuteistiesiems galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje nuotoliniu būdu. Marijampolės PN direktoriui rekomenduota imtis aktyvių veiksmų, kad ateityje Marijampolės PN laikomiems asmenims būtų sudarytos realios galimybės įgyti aukštąjį mokslą.

32. Pabrėžtina, kad Seimo kontrolieriaus tyrimo galutinis aktas – pažyma – yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų.

33. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo ABTĮ įtvirtinta teise apskųsti Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 2S-4777 „Dėl S. B. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2019 m. spalio 2 d. raštas Nr. 4.19-844 „Dėl nuteistojo S. B. studijavimo aukštojoje mokykloje“ pripažintas teisėtu ir pagrįstu, be kita ko, dėl to, kad pataisos įstaiga turi vykdyti veiklą griežtai vadovaudamasi teisės aktais ir tik ta apimtimi, kuri yra apibrėžta. Minėti raštai yra nepanaikinti, galiojantys, todėl teisėti. Ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtų veiksmų.

34. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), darytina išvada, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.), o tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, negali būti tenkinamas.

35. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius