d75bae3f-be5a-4e6a-8710-ecf7642dc825 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1520-577/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19756-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.; 3.3.1.18.; 2.5.1.6.1; 2.1.2.4.2.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 5 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bunasta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BPC Servisas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bunasta“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, J.

A..Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė 1.              IeÅ¡kovė BUAB „BPC Servisas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Bunasta“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais ab initio Å¡alių sudarytus turto pirkimo-pardavimo sandorius: 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovei parduotas automobilis Ford Transit FT100; 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovei parduotas automobilis FIAT DUCATO; 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovei parduotas automobilis Mersedes Benz; 2013-12-20 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. EPI13-1330 (paaiÅ¡kėjus, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ir Å¡iÄ sutartį), kuria atsakovei parduotas automobilis Renault Master; taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisti perleisto turto ekvivalentÄ pinigais – 7 530,12 Eur bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2.              IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2014-04-25 Vilniaus apygardos teismas nutartimi UAB „BPC Servisas“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Administratorius nustatė, kad 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartimis ir 2013-12-20 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. EPI13-1330 ieÅ¡kovas transporto priemones Ford Transit FT100, Fiat Ducato, Renault Master, Mersedes Benz už 26 000 Lt pardavė atsakovui. IeÅ¡kovo teigimu, ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieÅ¡kovo ir jo kreditorių teisės, sandoriai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo teisnumui (veiklos tikslams), todėl prašė juos pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnio ir 6.66 straipsnio pagrindu.

IeÅ¡kinį grindė Å¡iais argumentais:                          2.1. Iki ginčijamų sandorių sudarymo ir jų sudarymo laikotarpiu ieÅ¡kovas turėjo didelių finansinių sunkumų, buvo nemokus, tačiau turtÄ (transporto priemonės) panaudojo ne atsiskaitymui su kreditoriais, bet perleido kitai tuometinio ieÅ¡kovo vadovo įmonei. Ginčijamais sandoriais ieÅ¡kovo kreditoriams sutrukdyta patenkinti reikalavimus iÅ¡ turto. Be to, tarp perduotų dokumentų nebuvo rasta įrodymų, jog su ieÅ¡kovu pagal ginčijamus sandorius atsiskaityta, todėl, pasak ieÅ¡kovo, sandoriais padidintas ieÅ¡kovo nemokumas, ieÅ¡kovas prarado materialųjį turtÄ ir patyrė 7530,12 Eur žalÄ .

Sudarydamos ginčijamus sandorius abi Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, žinojo ir turėjo žinoti, kad sandoris pažeis ieÅ¡kovo ir ieÅ¡kovo kreditorių teises. Tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ sandorių sudarymo metu atstovavo tas pats vadovas. IeÅ¡kovui nėra žinoma, kad bÅ«tų egzistavusi pagrįsta teisinė prievolė, suponavusi ginčijamų sandorių sudarymo bÅ«tinybę.2.2. Ginčijami sandoriai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo tikslams, nes jais perleistas turtas, kuris buvo bÅ«tinas vykdyti pagrindinę, įstatuose numatytÄ veiklÄ .

Ginčijami sandoriai nebuvo ekonomiÅ¡kai naudingi ieÅ¡kovui, sudarydamas tokius sandorius ieÅ¡kovo direktorius pažeidė pareigÄ siekti pelno. 2.3. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, prašė taikyti restitucijÄ â€“ atlyginti ieÅ¡kovui gauto turto vertę pinigais, kadangi restitucijos taikymas natÅ«ra yra iÅ¡ dalies nebegalimas, negrÄ Å¾intų ieÅ¡kovo į pradinę padėtį.

3.              Atsakovė UAB „Bunasta“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų actio Pauliana pagrindų pripažinti sandorius negaliojančiais, neįrodė, kad realiai ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių interesus bei kad Å¡ie sandoriai realiai prieÅ¡tarauja įmonės veiklos tikslams. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:             3.1.

Atsakovė ketino nupirkti transporto priemonę Renault Master (apskaitytas mokėjimas, tačiau vėliau Å¡i operacija anuliuota), o ieÅ¡kovas iÅ¡rašė ieÅ¡kinyje minimÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , tačiau tarp Å¡alių Å¡is sandoris neįvyko.3.2. IeÅ¡kinyje nepagrįstai teigiama, kad kitų transporto priemonių pardavimo sandoriai pažeidė kreditorių interesus bei prieÅ¡taravo įmonės veiklos tikslams, nes transporto priemones ieÅ¡kovas atsakovui pardavė už didesnę kainÄ , nei pats įgijo 2012 metais.

Už transporto priemones buvo atsiskaityta. Tuo metu ieÅ¡kovas nebuvo nemokumo bÅ«senoje. 3.3. IeÅ¡kovė ignoruoja sandorių sudarymo metu susiklosčiusias faktines aplinkybes, dėl kurių buvo priimtas sprendimas parduoti transporto priemones. IeÅ¡kovė vykdė veiklÄ , susijusiÄ su krovinių pervežimu, tačiau pagrindiniam partneriui nutraukus savo veiklÄ , ieÅ¡kovei teko ieÅ¡koti alternatyvių veiklos vykdymo galimybių. Nuolat patiriant iÅ¡laidų dėl automobilių eksploatacijos, jų iÅ¡laikymo, nuspręsta juos parduoti.

Gautos lėšos buvo panaudotos ieÅ¡kovo kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Transporto priemonių pardavimo sandoriai nepažeidė įmonės veiklos tikslų, jos ir kreditorių interesų.4.              Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų J. A. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad transporto priemonė Renault Master jam buvo parduota 2013-09-20, kuriÄ trečiasis asmuo pardavė UAB „Baltijos realizacijos centras“.

Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėja kita civilinė byla, kurioje ieÅ¡kovas iÅ¡ trečiojo asmens praÅ¡o priteisti įmonės kasoje buvusias ir bankroto administratoriui neperduotas lėšas. Trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovas skirtingose bylose reikalauja priteisti tas pačias lėšas, siekia nepagrįstai praturtėti trečiojo asmens ir atsakovo Å¡ioje byloje sÄ skaita. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5.              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pripažino negaliojančiais ieÅ¡kovės BUAB „BPC Servisas“ ir atsakovės UAB „Bunasta“ sudarytus turto pirkimo-pardavimo sandorius: 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio Ford Transit FT100, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo; 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio FIAT DUCATO identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo; 2013-06-10 pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio Mersedes Benz, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo ir 2013-12-20 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. EPI13-1330, kuria atsakovui parduotas automobilis Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat ieškovui iš atsakovo priteisė 7530,12 Eur; iš ieškovo atsakovui priteisė 5824,33 Eur. Iš atsakovo valstybės naudai priteisė 225,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.6.              Teismas atsižvelgė į teisminio nagrinėjimo metu J. A. pasisakymus, jog būdamas tiek UAB „BPC Servisas“ vadovu, tiek UAB „Bunasta“ vadovu bei akcininku, sudarė ginčijamus sandorius, siekdamas atgauti savo asmenines lėšas, kurias jis buvo sumokėjęs kaip darbo užmokestį UAB „BPC Servisas“ darbuotojams.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamais sandoriais nebuvo siekiama atsiskaityti su kitais kreditoriais taip iÅ¡vengiant bankroto, o vieno kreditoriaus - bendrovės vadovo interesams suteikiamas prioritetas ir patenkinamas jo kreditorinis reikalavimas, perleidžiant transporto priemones jo įsteigtai bendrovei. Teismas nustatė, jog ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu bendrovė turėjo kitų įsiskolinimų, tačiau sudarius pirkimo-pardavimo sandorius, su kreditoriais liko neatsiskaityta, todėl sprendė, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, ar įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito.

Kadangi pardavus transporto priemones, buvo perleista didžioji dalis turėto turto, įmonė negalėjo vykdyti savo pagrindinės veiklos – teikti transporto paslaugas, o negalėjimas vykdyti pagrindinės veiklos, teismo nuomone, lemia skolininko nesugebėjimÄ vykdyti prievoles bei negali bÅ«ti laikomu apdairiu, rÅ«pestingu, atitinkančiu bendrovės tikslus elgesiu. Atsakovo argumentus, kad dėl sutarties su Vilniaus Akropolio baldų centru nutraukimo reikėjo parduoti visas transporto priemones, teismas vertino kaip neatitinkančius įprastos verslo praktikos.

7.              Teismas atmetė atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, kad transporto priemonės Renault Master atsakovas neįgijo. Teismo nuomone, 2013-12-20 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. EPI13-1330, kuria atsakovui parduotas automobilis Renault Master, tiek atlikti daliniai mokėjimai pagal 2013-12-20 kasos pajamų orderį už visas parduotas transporto priemones patvirtina, jog sandoris buvo sudarytas, o 2014-06-30 atsakovo atliktas apmokėjimo už transporto priemonę Renault Master anuliavimas negali bÅ«ti laikomas patvirtinimu, jog sandoris neįvyko.

8.              Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog už parduotas transporto priemones atsakovas atsiskaitė. Pagal į bylÄ pateiktÄ 2013-12-20 kasos pajamų orderį Serija Nr.00118 atsakovas atsiskaitė tik iÅ¡ dalies ir ženkliai vėliau nei buvo sudaryti sandoriai.9.              Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių interesus, bendrovė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, o byloje nustatytos visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos ginčo sandoriams pripažinti negaliojančiais.

Vadovaudamasis CK 1.82 str., 6.66 str., reikalavimÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkino. Ä®vertinęs tai, kad dvi transporto priemonės yra iÅ¡registruotos, jų vertė dėl nusidėvėjimo ženkliai sumažėjusi, galimos didelės remonto iÅ¡laidos, kurios gali bÅ«ti didesnės nei transporto priemonių rinkos vertė, restitucijÄ taikė sumokant ekvivalentÄ pinigais, t. y. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisiant perleisto turto ekvivalentÄ pinigais - 7530,12 Eur, o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui jo sumokėtus 5824,33 Eur.

III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6.              Atsakovė UAB „Bunasta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės BUAB „BPC Servisas“ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:6.1. Teismas, vertindamas tik dalį byloje esančių duomenų, padarė neteisingas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas atsakovui neva pardavė 4 automobilius.

Pasak apelianto, transporto priemonės Renault Master (v.n. (duomenys neskelbtini)) atsakovas neįgijo; ji dar 2013-09-20 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota trečiajam asmeniui J. A., kuris Å¡iÄ transporto priemonę pardavė UAB „Baltijos realizacijos centras“, Å¡is automobilio pardavimas buvo registruotas VÄ® „Regitra“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovo buhalterinę apskaitÄ tuo metu tvarkė viena įmonė, kurios ofisas buvo atskirai nuo Å¡alių ofisų.

Pasak apelianto, galimai dėl to įvyko tam tikras nesusikalbėjimas su buhalteriais dėl minėtos transporto priemonės tariamo pirkimo-pardavimo ir jo įforminimo. PaaiÅ¡kėjus, kad apskaitoje yra padaryta klaida, buhalterinės apskaitos duomenys, iki ieÅ¡kovui pareiÅ¡kiant pretenzijas atsakovui, buvo koreguojami. 6.2. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas ir bylos įrodymų neatitinkančias iÅ¡vadas, kad atsakovas už realiai įgytas transporto priemones pilnai neatsiskaitė. Atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo įgijo 3 transporto priemones, o atsiskaitymÄ už jas patvirtina 2013-12-20 kasos pajamų orderis. 6.3.

Realiai įvykę 3 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoriai buvo naudingi įmonei, nepažeidė nei įmonės, nei jos kreditorių interesų. Transporto priemones ieÅ¡kovas atsakovui pardavė už didesnę kainÄ , nei pats įgijo. IeÅ¡kovas pripažino, kad transporto priemonės buvo parduotos už rinkos kainÄ . Gautos lėšos buvo panaudotos įsiskolinimams padengti, darbuotojų darbo užmokesčiui apmokėti, tokiu bÅ«du sumažinant įmonės įsiskolinimus.6.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovo pagrindinė veikla yra transporto paslaugos.

Realiai dėl pasikeitusių objektyvių aplinkybių 2013 metais ieÅ¡kovo pagrindinė veikla buvo laikino sandėliavimo ir paskirstymo paslaugos. Ä®monė buvo iÅ¡sinuomojusi didelį sandėlį Å¡iaurės miestelio teritorijoje (sutartis dėl patalpų nuomos buvo sudaryta su Ogmios centru), kur įmonė teikė laikino sandėliavimo paslaugas. Negaudama pakankamai pelningų užsakymų, bendrovė bÅ«tų patyrusi papildomas transporto priemonių iÅ¡laikymo sÄ naudas, transporto priemonių vertė dar labiau sumažėtų.

Pasak apelianto, tuo metu priimti įmonės veikloje sprendimai atitiko įmonės interesus, buvo paremti verslo logika, siekiant atsisakyti tuo metu nuostolingų krovinių transportavimo paslaugų ir susikoncentruoti prie tuo metu įmonės realiai vykdytos kitos pagrindinės veiklos, ko pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino. 6.5. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo trečiojo asmens J. A. duotus parodymus. Automobilių pardavimas nebuvo siejamas su įmonėje trečiojo asmens investuotų lėšų tariamu susigrÄ Å¾inimu.

Už 3 transporto priemones ieškovas gavo lėšas, kuriomis laisvai disponavo. Tai, pasak apelianto, paneigia skundžiamo sprendimo teiginius, kad neva ginčo sandoriais buvo suteiktas prioritetas trečiojo asmens J. A. (kaip kreditoriaus) interesams kitų kreditorių atžvilgiu. Atsakovas ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo ieškovo kreditoriumi. Pažymi, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas nebuvo nemokumo būsenoje, todėl ieškovas turėjo teisę savo nuožiūra padengti vienų kreditorių reikalavimus, esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. 6.6.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neteisėtai, pažeisdamas procesines teisės normas ir netinkamai aiÅ¡kindamas bei taikydamas materialiosios teisės nuostatas, ginčo sandorius pripažino negaliojančiais CK 1.82 str. ir 6.66 str. pagrindais bei nepagrįstai taikė restitucijÄ . Teismas neatsižvelgė į visas byloje svarbias aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, nesiaiÅ¡kino visų faktinių bylos duomenų ir tokiu bÅ«du neatskleidė bylos esmės, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ .7.

IeÅ¡kovas BUAB „BPC Servisas“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o UAB Bunasta“ apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodė, kad:             7.1. BÅ«tent atsakovas, teigdamas, jog iÅ¡ viso sudaryti trys, o ne keturi sandoriai, kad Å¡ie sandoriai buvo naudingi ieÅ¡kovui, kad atsakovas visiÅ¡kai atsiskaitė bei kitas aplinkybes, turėjo įstatyminę pareigÄ jas įrodyti, tačiau to nepadarė. 7.2.

Teismas pagrįstai vertino, kad vien aplinkybė, jog automobilis nebuvo registruotas atsakovo vardu, nereiÅ¡kia, kad ginčijamas sandoris neįvyko. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilio pardavimo sandoris tarp Å¡alių įvyko. 2013-12-20 sÄ skaita į atsakovo apskaitÄ buvo įtraukta; be to, atsakovas transporto priemonę įtraukė į apskaitÄ kaip savo turtÄ , skaičiavo jos nusidėvėjimÄ . Pasak ieÅ¡kovo, apeliantas nepagrįstai atsakomybę dėl 2013-12-20 PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo ir ginčo sandorio užfiksavimo atsakovo apskaitoje siekia perkelti buhalterines paslaugas teikusiai įmonei, nes į pagal 2012-04-25 Buhalterinių paslaugų sutartį Nr. 120425/1, teikiamų paslaugų apimtį nebuvo įtrauktas pirminių apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymas, tik jų registravimas, gavus iÅ¡ kliento, todėl tiek sÄ skaita - faktÅ«ra, tiek jos apmokėjimui iÅ¡raÅ¡ytas kasos dokumentas buvo parengti bÅ«tent ieÅ¡kovo, kuriam tuo metu vadovavo J.

A.. Atkreipė dėmesį, kad kasos pajamų orderyje, kuris pasiraÅ¡ytas paties trečiojo asmens, ir kuriuo iÅ¡ dalies apmokėta už visas parduotas transporto priemones, aiÅ¡kiai nurodyta, už kÄ yra mokama. Atsakovas pagal ginčo sandorius sumokėjo tik 20110,23 Lt, tačiau įrodymų apie tai, kad atliko mokėjimÄ ir likusiai 5 889,77 Lt sumai, atsakovas nepateikė.7.3. Kadangi pagal ginčijamus sandorius pilnai neatsiskaityta, Å¡iais sandoriais sumažinta ieÅ¡kovo turto vertė, padidintas nemokumas, ir tai leidžia konstatuoti buvus ieÅ¡kovo ir jo kreditorių teisių pažeidimÄ .

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad sandoriai, kuriais perleista didžioji dalis ieÅ¡kovo ilgalaikio turto, lėmė, jog ieÅ¡kovas nebegalėjo vykdyti savo pagrindinės veiklos ir tuo pačiu prievolių kreditoriams. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nesutiko, jog sandoriai sudaryti ieÅ¡kovui esant nemokiam, Å¡iai savo pozicijai pagrįsti nepateikė jokių konkrečių įrodymų.7.4. Teismas pagrįstai vertino ir tai, kad pagal ginčijamus sandorius atsiskaityta žymiai vėliau, todėl ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ neturėjo nei turto, nei lėšų už jį, taip pat, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nenurodė konkrečių kreditorių, su kuriais neva atsiskaityta iÅ¡ gautų lėšų. 7.5.

Apeliantas ir trečiasis asmuo objektyviais įrodymais nepagrindė teiginių, kad 2013 metais ieÅ¡kovo pagrindinė veikla buvo laikino sandėliavimo ir paskirstymo paslaugos.7.6. IeÅ¡kovo nuomone, teismas tinkamai interpretavo trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, kaip įrodančius, kad ginčijami sandoriais siekta asmeninės, bet ne ieÅ¡kovo ir jo kreditorių, naudos, tai patvirtina ne tik lingvistinis pasisakymų aiÅ¡kinimas, bet ir sisteminis visos bylos medžiagos vertinimas.7.7. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė apelianto skunde nurodytų procesinės teisės normų, tinkamai aiÅ¡kino ir vertino visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad byloje esančių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijami sandoriai pažeidė ieÅ¡kovo ir jo kreditorių interesus, kad egzistuoja ir kitos sandorių pripažinimo negaliojančiais sÄ lygos.8.

             Trečiasis asmuo J. A. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9.              Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.10. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi UAB „BPC Servisas“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „SBS Legale“. Pagal bankroto administratoriui perduotus įmonės dokumentus nustatyta, kad 2012-12-31 bendrovės ilgalaikį turtÄ sudarė penkios transporto priemonės:

Ford Transit FT100, v.n. (duomenys neskelbtini) Fiat Ducato, v.n. (duomenys neskelbtini) Renault Master, v.n. (duomenys neskelbtini), Mersedes Benz, v.n. (duomenys neskelbtini) ir krovininis automobilis Iveco 35C10. 2013 m. birželio 10 d. Transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimis automobilius Ford Transit FT100 (už 7000 Lt), Fiat Ducato (už 2000 Lt) bei Mersedes Benz (už 1000 Lt) ieÅ¡kovas UAB „BPC servisas“ pardavė atsakovui UAB „Bunasta“. 2013 m. gruodžio 20 d. ieÅ¡kovas (pardavėjas) taip pat iÅ¡rašė atsakovui (pirkėjui) PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. EPI13-1330 už automobilį Renault Master (duomenys neskelbtini) (16 000 Lt).

Kasos pajamų orderio pajamų kvitas patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 20 UAB „Bunasta“ sumokėjo UAB „BPC Servisas“ už nupirktus automobilius 20 110,23 Lt (5 824,33 Eur), nurodydamas, kad mokama pagal dokumentÄ Nr. 2013/06/10 – 1110,23 Lt, Nr. 2013/06/10/1-1000 Lt, Nr. 2013/06/10/2-2000 Lt bei Nr. EPI131330 – 16 000 Lt.

11. IeÅ¡kovė BUAB „BPC Servisas“, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais minėtų transporto priemonių pirkimo – pardavimo sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnyje bei 1.82 straipsnyje numatytais pagrindais bei taikyti restitucijÄ , iÅ¡ atsakovo priteisiant perleisto turto ekvivalentÄ pinigais – 7 530,12 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino. Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ . Teigia, kad teismas nesiaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, neatsižvelgė į ginčo sandorių metu susiklosčiusias faktines aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, prieÅ¡taringas iÅ¡vadas grindė nenuosekliais bylos duomenimis, prielaidomis bei ieÅ¡kovo subjektyviais aiÅ¡kinimais.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas c. b.

Nr. 3K-P-311/2012).13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos įstatyme įtvirtintos actio Pauliana sÄ lygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais. Apeliantas teigia, kad transporto priemonių pardavimas nepažeidė įmonės bei jos kreditorių interesų, nes atsakovui buvo parduotos ne keturios, o trys transporto priemonės; jos parduotos už didesnę kainÄ , nei ieÅ¡kovas pats įsigijo; be to, už Å¡iuos automobilius atsakovas visiÅ¡kai atsiskaitė.14.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad Å¡ios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008, 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015).

15. Nagrinėjamu atveju, ieškovas įrodinėjo, kad kreditorių teisės buvo pažeistos, kadangi bendrovės turtas buvo panaudotas ne atsiskaitymui su kreditoriais, bet perleistas atsakovui, t. y. kitai tuometinio bendrovės vadovo įmonei. Taip pat teigia, kad atsakovui iš dalies neatsiskaičius, ginčijamais sandoriais sumažinta ieškovo turto vertė, padidintas nemokumas.16. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas pagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog tarp šalių buvo sudarytas atlygintiniai sandoriai.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas neįrodinėja, kad ginčo transporto priemonės parduotos už mažesnę, nei rinkos, kainÄ . PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kinyje teigiama, kad bendrovė ir atsakovas nustatė kainas, atitinkančias realiÄ turto vertę sandorių sudarymo metu, ir ieÅ¡kovo nuomone, bÅ«tent tokios vertės turtas perleistas (ieÅ¡kinio pastraipa Nr. 20). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tai esminė aplinkybė, paneigianti kreditorių teisių pažeidimÄ , vertinant jÄ CK 6.66 straipsnio aspektu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011 yra nurodęs, kad skolininkui pardavus turtÄ už rinkos kainÄ ir gavus ekvivalentinę pinigų sumÄ , gali bÅ«ti pripažįstama, kad kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Å iuo atveju, byloje nėra duomenų, kad atsakovė buvo ieÅ¡kovės kreditorė, ir kad ieÅ¡kovė, sudarydama ginčo sandorius, tokiu bÅ«du su ja atsiskaitė. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų, už perleistas transporto priemones atsakovė 2013 m. gruodžio 20 d. atliko mokėjimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, jog sandorio netinkamo įvykdymo faktas nesudaro pagrindo spręsti dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 6.66 str. nuostatas. IeÅ¡kovė, manydama, kad atsakovė nevisiÅ¡kai atsiskaitė pagal ginčo sutartis, turi galimybę ginti savo pažeistas teises kitu bÅ«du, t.y. praÅ¡ydama priteisti skolÄ pagal sudarytus sandorius. Be to, ieÅ¡kovui neneigiant, kad transporto priemonės buvo parduotos už rinkos kainÄ , pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, jog buvo siekiama parduoti automobilius kitais rinkoje bÅ«dingais bÅ«dais, neturi reikÅ¡mės.17.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį atsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo J. A. teismo posėdžio metu pripažino, kad transporto priemones pardavė savo įmonei, siekdamas atgauti asmenines lėšas, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iais sandoriais nebuvo siekiama atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip iÅ¡vengiant bankroto, o vieno kreditoriaus – bendrovės vadovo - interesams buvo suteiktas prioritetas ir patenkinamas jo kreditorinis reikalavimas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai interpretavo trečiojo asmens duotus parodymus.

Pabrėžė, kad atsakovė nebuvo ieškovės kreditorė, o trys transporto priemonės perėjo atsakovės, kaip juridinio asmens, nuosavybėn. Be to, už minėtus automobilius ieškovė gavo lėšas, kuriomis laisvai disponavo.

18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, kad jo nurodyti argumentai paneigia teismo sprendimo teiginius, jog ginčo sandoriais buvo suteiktas prioritetas trečiojo asmens interesams. Byloje esančių įrodymų nepakanka minėtai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai patvirtinti. Sandoriai sudaryti su kitu juridiniu asmeniu (o ne su jo vadovu, kaip fiziniu asmeniu), ieÅ¡kovė nenurodė aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad sandoriuose įtvirtintos nesÄ Å¾iningos sÄ lygos, pagal kurias naudÄ gautų bÅ«tent trečiasis asmuo.

Byloje nenustatyta, kad transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorių kaina neatitiko rinkos kainos. Teisėjų kolegijos nuomone, piniginių lėšų, ieškovo gautų už parduotas transporto priemones, panaudojimo klausimas nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant šioje byloje pareikštus reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo ieškinyje nurodytais pagrindais. Piniginių lėšų panaudojimas yra kitas veiksmas, kuris nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas (nėra šios bylos dalykas).

Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, ar įmonės mokumas nedidėjo ar nepakito, nes sudarius ginčijamus sandorius su jų sudarymo metu buvusiais kreditoriais liko neatsiskaityta.19. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog ginčijami sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises, atsižvelgdama į tai, kad nenustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu    20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t.y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ , ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, bÅ«tina nustatyti Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi bÅ«ti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ir (ar) prieÅ¡taravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi bÅ«ti įrodytas privačiojo juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesÄ Å¾iningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais, pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011; 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016).

21. CK 1.82 straipsnio taikymas (egzistuojant visoms Å¡io straipsnio taikymui svarbioms aplinkybėms) pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiÅ¡kų, akivaizdų sandorio nenaudingumÄ , o tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorio negaliojimo pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda.

Tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiÅ¡kia aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jei privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iÅ¡ tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokiÄ adekvačiÄ naudÄ (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).22. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigė, kad ginčijami sandoriai prieÅ¡taravo bendrovės tikslams, nes jais perleistas turtas, kuris buvo bÅ«tinas vykdyti pagrindinę, įstatuose numatytÄ veiklÄ . Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pardavus transporto priemones įmonė negalėjo vykdyti pagrindinės veiklos – teikti transporto paslaugas, kas lemia skolininko nesugebėjimÄ vykdyti prievoles; laikė, kad toks elgesys negali bÅ«ti laikomas apdairiu, rÅ«pestingu, atitinkančiu bendrovės tikslus; ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais ir vadovaujantis CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo iÅ¡vados neatitinka byloje esančių objektyvių įrodymų. Dėl pasikeitusių aplinkybių 2013 metais ieÅ¡kovo pagrindinė veikla buvo laikino sandėliavimo ir paskirstymo paslaugos, todėl nesutinka, kad transporto priemonių pardavimo sandoriai prieÅ¡taravo įmonės interesams bei veiklos tikslams. Nurodė, kad nesudariusi ginčijamų sandorių ir negaudama pelningų užsakymų, patirtų papildomas transporto priemonių iÅ¡laikymo sÄ naudas, o laikui bėgant automobilių vertė dar labiau sumažėtų.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nebegalėjo vykdyti veiklos ar ji tapo nuostolinga bÅ«tent dėl ginčijamų sandorių sudarymo, t. y. dėl transporto priemonių pardavimo. Atsižvelgiant į ginčo sutarčių objektÄ , pats pardavimo faktas, už parduodamÄ turtÄ gaunant to daikto rinkos vertę atitinkančiÄ kainÄ , savaime neapriboja įmonės veiklos. Apeliantas akcentuoja, kad dėl pasikeitusių aplinkybių (Vilniaus Akropolio baldų centrui, kuris, kaip nurodo atsakovas, buvo pagrindinis įmonės užsakovas, nutraukus veiklÄ ), buvo priimtas sprendimas dėmesį sukoncentruoti įmonės vykdytoje sandėliavimo paslaugų teikimo srityje.

IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktas įrodymas – AB „Ogmios centras“ ieÅ¡kovui 2013-07-16 praneÅ¡imas - iÅ¡ dalies patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes apie ieÅ¡kovo alternatyvių veiklos vykdymo galimybių paieÅ¡kas, naujai iÅ¡sinuomotas patalpas (2013 m. vasario 22 d. bei 2013 m. kovo 1 d. sutartys), bei tai, kad Å¡i veikla buvo nuostolinga. IÅ¡ minėto praneÅ¡imo turinio matyti, kad dar iki transporto priemonių pardavimo už patalpų nuomÄ susidarė įsiskolinimas (skola pagal 2013-03-18, 2013-04-03, 2013-05-03 bei 2013-06-03 iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad dėl transporto priemonių pardavimo įmonė negalėjo vykdyti pagrindinės veiklos, kas lėmė nesugebėjimÄ vykdyti prievoles, laikytina nepagrįsta.

24. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė taip pat nurodo, kad teismų praktikoje vertinama, kad esminės dalies veikloje naudojamo turto pardavimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip apdairus ir protingas, atitinkantis bendrovės veiklos tikslus veikimas, siekiant pagerinti įmonės Å«kinę finansinę bÅ«klę, ypač kai Å¡alių veiksmai po sandorių sudarymo leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog dėl to įmonė apribojo galimybes gauti pelnÄ iÅ¡ pagrindinės savo veiklos, bet ir patyrė nuostolius (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-22/2013).

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovės nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos, todėl tokia Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padaryta iÅ¡vada negali bÅ«ti taikoma Å¡ioje byloje. IeÅ¡kovo cituojamoje nutartyje nustatyta, kad sandoris akivaizdžiai virÅ¡ijo normaliÄ gamybinę-Å«kinę rizikÄ ; be to, parduotÄ objektÄ Ä¯monė ir toliau naudojo, po sandorio sudarymo dėl jo dalies sudarė nuomos sutartį; be to, ieÅ¡kovės minimoje byloje buvo duomenys, kad įmonės vadovams iÅ¡kelta baudžiamoji byla už veikas, tarp kurių minimas ir praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu sandorio sudarymas ir pan.; skiriasi sandorio objektai, jų vertė.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad įmonė veiklos negalėjo vykdyti dėl transporto priemonių pardavimo, ir kad bÅ«tent dėl jų pardavimo patyrė nuostolių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad be ginčijamais sandoriais parduotų automobilių, UAB „BPC Servisas“ 2012-12-31 duomenimis turėjo dar vienÄ krovininį automobilį – Iveco 35C10.

25. Taigi, apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimai pripažinti ginčijamus sandorius CK 6.66 straipsnyje bei CK 1.82 straipsnyje numatytais pagrindais yra nepagrįsti; be to, byloje nėra objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių automobilio Renault Master pirkimo-pardavimo sandoris faktiÅ¡kai įvyko.26. Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).27.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė neįrodė visų actio Pauliano taikymo sÄ lygų ginčo sandoriui, taip pat neįrodė, kad yra CK 1.82 straipsnyje nurodytas pagrindas ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 178 str.). Teismas pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo spręsti dėl ginčo sandorių negaliojimo ieÅ¡kovės nurodytais pagrindais, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 28. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetus, atitinkamai naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistas 225,90 Eur žyminis mokestis. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BPC Servisas“ ieÅ¡kinį atmesti.

 Teisėjai                                                                                                             Alvydas Barkauskas          Jadvyga Mardosevič       Asta Pikelienė