d75b67d4-1e4e-43bf-96b9-afe43a19bc8f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-557-794/2023 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00127-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6; 2.1.5.1.2.4; 2.6.10.8; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Barkausko ir RÅ«tos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantų (atsakovų) A.

L. ir J. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3334-1143/2022 pagal ieÅ¡kovės R. E. ieÅ¡kinį atsakovams A. L. ir J. L. dėl iÅ¡laidų daikto trÅ«kumams paÅ¡alinti atlyginimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Å irvintų rajono savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. E. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams A.

L. ir J. L., praÅ¡ydama solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 13 298,94 Eur iÅ¡laidų atlyginimÄ už daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2020 m. spalio 23 d. ieÅ¡kovė ir atsakovai sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3497 (toliau – sutartis, pirkimo – pardavimo sutartis), kuria atsakovai pardavė, o ieÅ¡kovė nusipirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas, turtas), su visais jame esančiais statiniais. Po ieÅ¡kovės sutuoktinio mirties, ieÅ¡kovė paveldėjo mirusio sutuoktinio turto dalį ir Å¡iuo metu žemės sklypas bei jame esantys statiniai ieÅ¡kovei priklauso asmeninės nuosavybės teise.

IeÅ¡kovė nurodė, kad prieÅ¡ sudarant sutartį, 2020 liepos mėn. ieÅ¡kovė, dalyvaujant atsakovams ir juos atstovaujančiai nekilnojamojo turto agentÅ«ros Capital Experts agentei, buvo atvykusi apžiÅ«rėti statinių bei žemės sklypo. ApžiÅ«ros metu atsakovai patvirtino, kad žemės sklypas bei jame esantys statiniai priklauso jiems nuosavybės teise, nėra jokių apribojimų dėl disponavimo turtu, todėl Å¡alys 2020 m. liepos 30 d. pasirašė preliminariÄ jÄ sutartį dėl pagrindinės sutarties sudarymo.

Atsakovai pareiÅ¡kė ir garantavo, kad nei pagrindinės sutarties sudarymas, nei jos nuostatų vykdymas neprieÅ¡tarauja ir nepažeidžia jokių taikomų įstatymų ar kitų teisės aktų, nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisėms į turtÄ . Nurodė, jog ieÅ¡kovė buvo įsitikinusi, jog bendras žemės sklypo plotas sutampa su žemės sklypÄ juosiančia tvora, kadangi kitų riboženklių nebuvo, o atsakovai bei juos atstovavusi nekilnojamo turto agentė apie tai, kad parduodamas žemės sklypas ir jį juosianti tvora įsiterpia į valstybinę žemę ieÅ¡kovei nenurodė ir apie tai neinformavo.

Aplinkybės, kad ieÅ¡kovei buvo parduotas žemės sklypas, kurio statiniai įsiterpia į valstybinę žemę ieÅ¡kovei paaiÅ¡kėjo tik 2021 metų vasarÄ , kai ieÅ¡kovė nusprendė prijungti gyvenamÄ jį namÄ prie Å irvintų miesto centralizuotų vandentiekio tinklų, kai buvo parengtas MB „Ginmesta“ projektas. IÅ¡ minėto projekto paaiÅ¡kėjo, kad dalis tvoros ir teniso aikÅ¡telės, kurie nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip kiemo statiniai ir gyvenamojo namo priklausiniai, ties (duomenys neskelbtini) g. iÅ¡eina už žemės sklypo ribų ir patenka į valstybinę žemę.

Atsakovų sutarties 6.5 punkte nurodyta garantija, kad dėl parduodamų daikto nėra vieÅ¡osios teisės pažeidimų, neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kaip daikto pirkėja, turi teisę reikalauti, kad atsakovai, kaip daikto pardavėjai, atlygintų ieÅ¡kovės iÅ¡laidas paaiÅ¡kėjusiems žemės sklypo trÅ«kumams iÅ¡taisyti – atlyginti iÅ¡laidas už žemės sklypo statinių (tvoros, dalies teniso aikÅ¡telės) bei želdinių paÅ¡alinimÄ iÅ¡ valstybinės žemės.

3. Atsakovai pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kinių ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktas MB „Ginmesta“ nuotekų projektas ir 2021 m. birželio 25 d. brėžinys, o taip pat matininko M. K. 2022 m. vasario 9 d. parengta žemės sklypo dalies situacijos vietovėje schema, pagal kuriÄ užimtos valstybinės žemės plotas sudaro 201,50 kv. m., iÅ¡ kurių 189 kv. m. sudaro žemės plotas tarp tvoros ir registruoto žemės sklypo ribos, o 12,5 kv. m.

– teniso aikÅ¡telės betoninės dalies plotas, yra parengti privačiu ieÅ¡kovės užsakymu ir nėra susiję su parduoto žemės sklypo ribų nustatymu. Å io dokumentų nėra patikrinusios valstybės institucijos kaip kad Nacionalinė žemės tarnyba, todėl, anot atsakovų, Å¡ie dokumentai vertintini kritiÅ¡kai. Taip pat nurodo, jog atsakovai ieÅ¡kovei pardavė žemės sklypÄ su atliktais kadastriniais matavimais. Atlikus Å¡iuos matavimus, žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo patikrinta bei nustatyti kadastro duomenys buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos, kuri atsakovams neturėjo jokių reikalavimų ar pretenzijų.

Atsakovų teigimu, ieÅ¡kinio motyvai, kad atsakovai pardavė netinkamos kokybės daiktÄ â€“ žemės sklypÄ su statiniais, yra nepagrįsti ir su jais atsakovai nesutinka. Nurodo, jog atsakovai nestatė nei tvoros, nei teniso aikÅ¡telės, kadangi kiemo statiniai buvo baigti statyti 1996 metais, o atsakovės J. L. asmeninės nuosavybės teisė į kiemo statinius buvo įregistruota 1998 m. sausio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu, sudarytos tarp atsakovės ir jos motinos. Atsakovai taip pat pateikė visus turėtus su parduodamu turtu susijusius dokumentus, su kuriais ieÅ¡kovė susipažino dar iki sutarties sudarymo.

Sutartis buvo patvirtinta notaro, notaras, susipažinęs su visais atsakovų pateiktais bei viešai prieinamais dokumentais, taip pat neįžvelgė jokių viešosios teisės pažeidimų ar galimų neatitikimų.

4. Atsakovai taip pat nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti iÅ¡ atsakovų 13 298,94 Eur iÅ¡laidų žemės sklypo trÅ«kumams iÅ¡taisyti, kurie grindžiami MB „AM paslaugos“ lokalinėmis sÄ matomis. Nurodė, jog 2021 m. lapkričio 11 d. MB „AM paslaugos“ pasiÅ«lymuose bei sÄ matose nurodyti darbai realiai nėra atlikti, kas patvirtina, kad ieÅ¡kovė praÅ¡omų iÅ¡ atsakovų priteisti iÅ¡laidų nėra patyrusi. Atsakovai nesutiko su sÄ matose nurodyta 4 997,30 Eur iÅ¡laidų suma augalų sutvarkymui, atstatymui.

Pažymėjo, jog 13 298,94 Eur sumÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų, nors trÅ«kumų turinčiais ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje įvardija tik tvorÄ ir teniso aikÅ¡telę, kurie asmeninės nuosavybės teise priklausė tik atsakovei, kuri juos sutartimi ir pardavė ieÅ¡kovei. Pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai dalyje dėl tvoros ir teniso aikÅ¡telės pirkimo–pardavimo sieja tik ieÅ¡kovę ir atsakovę J. L., todėl ieÅ¡kinys atsakovo A. L. atžvilgiu turi bÅ«ti atmestas.

Atsakovai taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, jog ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas ne anksčiau nei 2022 m. kovo 21 d., o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Å irvintų skyrius (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinė kontrolė nebuvo atliekama, todėl savavaliÅ¡ko valstybinės žemės užėmimo fakto NŽT nebuvo konstatavusi. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasiraÅ¡ydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti, kad kartu su ieškiniu pateikta 2022 m. vasario 9 d. matininko parengta Žemės sklypo dalies situacijos vietovėje schema yra neteisinga. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matoma, kad valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir panaudos teise priklauso Širvintų rajono savivaldybei. Kartu šioje vietoje yra ir statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kelias (gatvė) – (duomenys neskelbtini) gatvės ruožas nuo 0,010 iki 0,636 km (ruožo ilgis – 626 m), kuris nuosavybės teise priklauso Širvintų rajono savivaldybei.

Statinių, patenkančių į valstybinę žemę, savininkei (ieškovei) tenka pareiga pašalinti minėtus statinius ir minėtus želdinius iš valstybinės žemės sklypo kartu ir iš statinio ((duomenys neskelbtini) gatvės), nes ieškovė be jokio teisinio pagrindo naudojasi didesniu žemės plotu (atribotu tvora) nei jai priklauso nuosavybės teise. Ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planas buvo parengtas matininko F. S., 1995 m. rugpjūčio 22 d. pasirašytas tuometinio savininko, 1995 m. rugpjūčio 24 d. suderintas Širvintų rajono žemėtvarkos tarnybos vadovo šio žemės sklypo plane nebuvo nurodyta tvora ir teniso aikštelė, todėl darytina išvada, kad jos buvo pastatytos vėliau, t. y. jau esant nustatytoms žemės sklypo riboms vietinėje koordinačių sistemoje.

6. Pažymėjo, jog iÅ¡ UAB „Geovysa“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtų minėtų dokumentų akivaizdu, kad tuometinė savininkė (atsakovė) J. L. žinojo arba turėjo žinoti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, ribos buvo paženklintos riboženkliais Nr. 1 bei Nr. 13 ir ties (duomenys neskelbtini) gatve bei tvora. NŽT nuomone, tuometinė savininkė J. L. vėliausiai nuo 2012 m. gruodžio 19 d. (žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo datos) žinojo arba turėjo žinoti apie savavaliÅ¡kai užimtÄ ir naudojamÄ valstybinę žemę, todėl turėjo pareigÄ iÅ¡ valstybinės žemės paÅ¡alinti tvorÄ , želdinius bei teniso aikÅ¡telės dalį.

Taigi, buvo pažeista Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostata, numatanti, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

7. Trečiasis asmuo Å irvintų rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų 6 649,47 Eur iÅ¡laidų atlyginimÄ už daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovei; priteisė iÅ¡ atsakovės J. L. 1 420,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei; priteisė iÅ¡ atsakovo A. L. 210,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

9. Teismas nustatė, jog 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-466 pakeista CK 1.125 straipsnio 5 dalies redakcija panaikinant nuostatÄ dėl sutrumpinto ieÅ¡kinio senaties taikymo reikalavimams dėl daiktų kokybės pareikÅ¡ti. Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2022 m. kovo 21 d., t. y. jau po įstatymo redakcijos pasikeitimo, panaikinusios sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl daiktų kokybės pareikÅ¡ti, todėl teismas atsakovų praÅ¡ymÄ taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

10. Teismas vertino, kad atsakovas A. L. yra tinkamas atsakovas byloje. Pažymėjo, jog abu atsakovai sutartyje nurodyti kaip pardavėjai. Atsižvelgiant į tai, jog ginčas tarp šalių kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, susijusių su parduoto daikto, šiuo atveju atsakovų parduoto žemės sklypo, kokybe ir atsakovų suteikta garantija šiam turtui, todėl teismas sprendė, jog abu atsakovai yra solidariai atsakingi pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

11. Teismas nustatė, jog daikto kokybė sutartyje nebuvo aptarta, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovai privalėjo perduoti pirkėjui (ieÅ¡kovei), tokios kokybės daiktÄ , kad jį bÅ«tų galima naudoti be suvaržymų. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovės įsigyto žemės sklypo dalis iÅ¡eina už registruoto žemės sklypo ribų. Taip pat valstybinėje žemėje įsiterpia tvora ir teniso aikÅ¡telės dalis. Teismas vertino, jog minėti faktai yra pakankami laikyti atsakovų ieÅ¡kovei parduotÄ Å¾emės sklypÄ su trÅ«kumais.

12. Nors atsakovai teigė, kad jiems nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių jų parduotas žemės sklypas įsiterpia į valstybinę žemę ir tai, kad jie daug metų sklypu naudojosi be jokių suvaržymų, todėl jiems negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl daikto trūkumų, apie kuriuos jie nežinojo, tačiau teismas šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad atsakovė J. L. dalyvavo nustatant 3271 kv. m. ploto, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabar ieškovės žemės sklypas), ribas jas paženklinant riboženkliais, taip pat įsipareigojo riboženklius saugoti ir prižiūrėti.

Be to, tuometinė savininkė (atsakovė) vėliausiai nuo 2012 m. gruodžio 19 d. (žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo datos) žinojo arba turėjo žinoti apie savavaliÅ¡kai užimtÄ ir naudojamÄ valstybinę žemę, todėl teismas sprendė, jog turėjo pareigÄ iÅ¡ valstybinės žemės paÅ¡alinti tvorÄ , želdinius bei teniso aikÅ¡telės dalį. Taigi, teismas konstatavo, kad parduoto žemės sklypo trÅ«kumų faktas nustatytas ir įrodytas.

13. Teismas pažymėjo, jog atsakovų nurodoma aplinkybė, kad jiems nebuvo pateiktos jokios pretenzijos ar pastebėjimai iÅ¡ valstybinių institucijų niekaip nepanaikina ir nepaÅ¡alina jų atsakomybės. Teismas vertino, jog atsakovai iki galo neatskleidė informacijos apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ , be kita, ko atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tas faktas, kad 2012 metais sustatyti riboženkliai pirkimo–pardavimo metu nei sklype, nei kitur nebuvo rasti, todėl ieÅ¡kovei nebuvo iki galo atskleistos sklypo ribos.

Be to, Å¡alims tarpininkavusiai nekilnojamo turto agentei klausimų dėl žemės sklypo ribų taip pat nekilo, kadangi jas pristatė atsakovai kaip teisingas ir tikslias. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovai pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 punkto nuostatas, numatančias, kad nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieÅ¡kovės nuosavybės teisei į įsigytus daiktus, todėl už sutarties pažeidimÄ atsakovams taikytina sutartinė atsakomybė.

14. Teismas vertino, jog ieÅ¡kovė elgdamasi kaip atidi ir rÅ«pestinga pirkėja, turėjo įvertinti aplinkybę, kokį žemės sklypÄ perka – t. y. praeityje performuotÄ padidinant plotÄ , todėl privalėjo bÅ«ti atidesnė bei rÅ«pestingesnė, imtis priemonių siekdama visapusiÅ¡kai įsitikinti perkamo brangaus žemės sklypo, kurio kaina 175 000,00 Eur, ribomis. Teismas nurodė, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai iki galo nebuvo rÅ«pestingi sudarydami pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

Taigi, teismas konstatavo, jog abi sandorio Å¡alys nebuvo iki galo rÅ«pestingos ir sÄ Å¾iningos (atsakovai), todėl įsigyto žemės sklypo trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidos teismas paskirstė Å¡alims lygiomis dalimis. Kadangi ieÅ¡kovė pažeistas teises gina vadovaudamasi CK 6.634 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytomis teisėmis, teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas atlyginti ieÅ¡kovei daikto trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas vertinamas kaip pagrįstas, tačiau dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių tenkintinas iÅ¡ dalies.

15. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių atsakomybė pagal sutartį paskirstoma po lygiai, teismas ieÅ¡kovės nurodytas iÅ¡laidas žemės sklypo trÅ«kumams paÅ¡alinti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai priteisė 4 150,82 Eur. Nors atsakovai ginčijo ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 4 997,30 Eur iÅ¡laidų želdinių persodinimo darbams, tačiau teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė įsigijo ne tik žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais, tačiau ir želdinius, kas sudaro visÄ nekilnojamo turto kompleksÄ .

Teismas vertino, jog ieÅ¡kovei perstačius tvorÄ Ä¯ sklypo ribas, sklypÄ juosianti gyvatvorė ir kiti želdiniai turės bÅ«ti paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė turi teisę po sklypo atstatymo turėti teisę į daiktÄ , kurį tikėjosi įsigyti, t. y. su tvarkinga aplinka ir želdiniais. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai priteisė 2 498,65 Eur iÅ¡laidas želdinių sutvarkymui ir atsodinimui. IÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų teismas solidariai priteisė 6 649,47 Eur iÅ¡laidų atlyginimÄ už daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ .

16. IeÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 17. Atsakovai A. L. ir J. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir Å¡ioje bylos dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 17.1. Atsakovai nurodo, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad turinčiais trÅ«kumų ji laiko ne įsigytÄ Å¾emės sklypÄ , o įsigytus du konkrečius statinius – tvorÄ ir teniso aikÅ¡telę, kurie iÅ¡eina už įsigyto žemės sklypo ribų ir kurie asmeninės nuosavybės teise iki pardavimo priklausė atsakovei J. L.. Atsakovas A. L. niekada nebuvo jų savininku ir jis buvo tik mažos dalies pirkimo – pardavimo sutartimi ieÅ¡kovei parduoto žemės sklypo bendraturčiu.

Taigi, pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams dėl tvoros ir teniso aikÅ¡telės pirkimo - pardavimo siejant tik ieÅ¡kovę ir atsakovę J. L., ieÅ¡kinio reikalavimai atsakovo atžvilgiu turėjo bÅ«ti atmesti vien jau Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu. 17.2. Atsakovai nurodo, jog teismui nustačius, kad ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodomi trÅ«kumai ieÅ¡kovei turėjo/galėjo bÅ«ti žinomi ir kad kiekvienas atidus pirkėjas tokius trÅ«kumus bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, atsakomybė atsakovams jokia apimtimi negalėjo bÅ«ti taikoma nei pagal CK nuostatas, nei pagal Å¡alių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas, nei pagal teismų suformuotÄ praktikÄ .

Atsakovai pažymėjo, jog pagal teismų formuojamÄ praktikÄ tais atvejais, kai parduoto daikto trÅ«kumai pirkėjui turėjo/galėjo bÅ«ti žinomi ir/ar kai kiekvienas atidus pirkėjas tokius trÅ«kumus bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, teisinė atsakomybė pardavėjams apskritai nėra taikoma. Be to, tai, kad ieÅ¡kovė turėjo/galėjo žinoti ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodomas aplinkybes, savo atsiliepime į ieÅ¡kinį pabrėžė ir NŽT. 17.3. Atsakovai nurodo, jog teismas, darydamas iÅ¡vadas, visiÅ¡kai nesivadovavo Å¡alių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 7.1 - 7.2 p. nuostatomis, kuriose yra įtvirtintas aiÅ¡kus Å¡alių susitarimas, kad atsakovams atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik už paslėptus parduotų daiktų trÅ«kumus.

IeÅ¡kinio faktiniu pagrindu nurodomi daiktų trÅ«kumai pagal savo pobÅ«dį nelaikytini paslėptais (t. y. jie aiÅ¡kiai matosi žemės sklypo plane), tokiais jų nepripažino ir pats teismas, tačiau vis vien buvo nuspręsta taikyti atsakovams teisinę atsakomybę pažeidžiant Å¡alių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 7.1 - 7.2 p. nuostatas bei jose įtvirtintÄ Å¡alių valiÄ . 17.4. Atsakovų teigimu, teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovai apskritai neturėjo jokio tikslo kÄ nors nuslėpti nuo ieÅ¡kovės. Atsakovai pateikė visus jų turėtus dokumentus, kurie aktualÅ«s pirkimo - pardavimo sandoriui sudaryti, t. y.

žemės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ , Statinių techninės apskaitos bylÄ , energinio naudingumo sertifikatÄ . Nekilnojamojo turto agentei Å¡ie dokumentai buvo pateikti iki preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, o pirkėjos atstovui V. J. buvo pateikti 2020 m. spalio 23 d., prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo - pardavimo sutartį. Tai patvirtina, kad atsakovai veikė sÄ Å¾iningai. 17.5. Atsakovai nurodo, jog jiems neaiÅ¡ku dėl 4 997,30 Eur dydžio sÄ matos skaičiavimų, į kuriuos atsakymų jie negavo ir bylos nagrinėjimo metu, kaip:

1) kokių konkrečių dekoratyvinių augalų (6 vnt.) bei vaismedžių (3 vnt.) iÅ¡rovimas yra įskaičiuotas į 4 997,30 Eur dydžio sÄ matÄ ;

2) kokių konkrečiai naujų dekoratyvinių augalų (6 vnt., kurių vienas įkainotas 56,18 Eur be PVM arba 68 Eur su PVM) bei naujų vaismedžių (3 vnt.) sodinimas yra įskaičiuotas į 4 997,30 Eur dydžio sÄ matÄ ;

3) kodėl augalų pristatymas yra skaičiuotas iš medelyno, esančio 72 km atstumu, kai pačiame (duomenys neskelbtini) rajone, viešai prieinamais duomenimis, taip pat yra medelynų;

4) kur konkrečiai yra 4 997,30 Eur sÄ matoje kaip raunami nurodyti augalai, o jei valstybinėje žemėje, - kodėl Å¡ie augalai ten toliau negali augti bei turi bÅ«ti iÅ¡raunami ir pan. Pažymėjo, kad nei vienas iÅ¡ atsakovų nedalyvavo MB „AM paslaugos“ apžiÅ«rint objektÄ bei sudarant aptariamÄ 4 997,30 Eur dydžio sÄ matÄ , todėl turi teisę žinoti ir suprasti, ko konkrečiai iÅ¡ jų Å¡ioje byloje yra reikalaujama, o taip pat, ar tokie reikalavimai yra pagrįsti. 17.6. Atsakovai nesutinka dar ir dėl to, jog teismas nusprendė paskirstyti visas ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (5 381,37 Eur).

Nurodo, jog teismas neanalizavo, ar tokios ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra protingos ir proporcingos, ar visos iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos bei susijusios su Å¡ia byla, o taip pat ar Å¡ių iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). 17.7.

Atsakovai pažymėjo, jog Å¡i byla nei faktiniu, nei teisiniu atžvilgiu nebuvo sudėtinga, nereikalavo kokių nors specialių žinių, didelio pasiruoÅ¡imo bylos nagrinėjimui, todėl 5 381,37 Eur atstovavimo iÅ¡laidų suma laikytina neprotingai didele ir neproporcinga. Nurodė, kad visa ginčo suma sudarė 13 298,94 Eur, tuo tarpu 5 381,37 Eur sudaro daugiau nei 40 proc. nuo viso ginčo sumos. Taip pat nurodė, jog į 5 381,37 Eur atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ Ä¯eina ir tokios dalys, kaip „dokumentų sisteminimas“ – 280,00 Eur be PVM, „teismų praktikos, susijusios su valstybinės žemės užėmimu bei parduoto nekilnojamojo turto kokybės reglamentavimu, analizė“ – 420,00 Eur be PVM ir pan., nors tokių paslaugų ir iÅ¡laidų sÄ sajumas su byla bei jų poreikis net ir objektyviu vertinimu yra kvestionuotinas.

Taip pat nurodo, kad į 5 381,37 Eur sumÄ yra įtraukta ir 299,00 Eur žyminio mokesčio suma, tačiau teismas jÄ priteisė bei paskirstė dar kartÄ . 17.8. Atsakovai taip pat pažymėjo, jog jie yra pensininkai, kuriems 5 381,37 Eur suma pagal jų turtinę padėtį yra tikrai didelė ir reikÅ¡minga. Å iuo atveju teismas, patenkinęs 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, nusprendė ieÅ¡kovei priteisti ½ dalį 5 381,37 Eur atstovavimo iÅ¡laidų sumos bei ½ dalį ieÅ¡kovės sumokėto žyminio mokesčio, tačiau po teismo atlikto bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymo atsakovai ieÅ¡kovei vis vien dar turi sumokėti daugiau nei 1 630,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Taigi, teismas toleravo pernelyg didelį ieÅ¡kovės iÅ¡laidavimÄ , o tokio iÅ¡laidavimo neigiamos pasekmės skundžiamu sprendimu buvo perkeltos atsakovams.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė R. E. praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 18.1. IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovai ieÅ¡kovei pardavė visÄ namų valdÄ , kaip turtinį kompleksÄ . Atsakovai pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti kaip pardavėjai, kurie pirkėjo atžvilgiu veikia kartu nepriklausomai nuo kiekvienam iÅ¡ jų priklausančios turto dalies ar nuosavybės formos.

Atsakovai įsipareigojo bendrai atsakyti už perleistų daiktų trÅ«kumus (sutarties 7.3 p.). Pažymėjo, kad žemės sklypo dalį, kuri atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (t.y. 0,0271 ha iÅ¡ 0,3271 ha), atsakovai įsigijo iÅ¡ valstybės kaip įsiterpusį žemės plotÄ , besiribojantį su valstybinės žemės sklypu, į kurį patenka tvora, želdiniai ir teniso aikÅ¡telės dalis. PaaiÅ¡kėjus, kad minėti statiniai yra už ieÅ¡kovei parduoto žemės sklypo ribų, akivaizdu, kad tiek statinių, kurie iÅ¡eina už žemės sklypo ribų, tiek ir žemės sklypo, kuriame Å¡ie statiniai turėtų bÅ«ti, kokybė neatitinka pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų.

Kadangi atsakovai garantijas teikė kartu, kaip ir kartu nevykdė pareigos informuoti pirkėjÄ apie daikto trÅ«kumus, jie yra solidariai atsakingi pagal pirkimo pardavimo sutartį. 18.2. Nors atsakovai akcentuoja, kad ieÅ¡kovė galėjo patikrinti žemės sklypo ribas dar iki sutarties sudarymo, tačiau Å¡iuo aspektu yra svarbi nustatyta aplinkybė, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, žemės sklypo planas ir kiti dokumentai buvo perduoti notarinio sutarties tvirtinimo metu. Šį faktÄ patvirtino liudytojai.

Taigi, atsakovai, notarinio sandorio tvirtinimo metu perduodami ieÅ¡kovės atstovui didelės apimties techninę dokumentacijÄ , turėjo įvertinti, kad per trumpÄ laikÄ yra neįmanoma atlikti teisinį ar techninį dokumentų patikrinimÄ . Å iuo atveju atsakovų nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kė ir tuo, kad sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovės atstovui iÅ¡kėlus klausimÄ dėl dviejų žemės sklypo kadastrinių bylų, atsakovai pateikė informacijÄ apie papildomai nupirktÄ valstybinį žemės sklypÄ , tačiau, kad dalis statinių ir liko už žemės sklypo ribos, neatskleidė. 18.3.

Be to, atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžia ir ta aplinkybė, kad jų pozicija ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje ir bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli – 2021 m. lapkričio 24 d. atsakyme į ieÅ¡kovės pretenzijÄ atsakovai nurodo, jog iki pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo jiems apskritai nebuvo žinoma, jog tvora ir dalis teniso aikÅ¡telės patenka į valstybinę žemę. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu atsakovai pripažino, kad apie minėtus trÅ«kumus jie žinojo/turėjo žinoti ir Å¡ios aplinkybės neginčijo.

Nenuosekli atsakovų pozicija suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovai, sudarydami turto pirkimo – pardavimo sutartį ir kaip pardavėjai patvirtindami, kad nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų, pateikė neteisingas garantijas, tačiau siekia iÅ¡vengti atsakomybės. BÅ«tent atsakovų neteisėti veiksmai lėmė tai, kad ieÅ¡kovė pagal sutartį įsigijo turtÄ su trÅ«kumais. Å ios aplinkybės pagrindžia atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl teismas jÄ pritaikė teistai ir pagrįstai. 18.4.

Nėra pagrindo sutikti ir su atsakovų argumentais, kad ieškinio faktiniu pagrindu nurodyti daiktų trūkumai pagal savo pobūdį nelaikytini paslėptais (matosi žemės sklypo plane). Nors pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu) prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, tačiau prie pirkimo – pardavimo sutarties jis nebuvo pridėtas. Kaip minėta, visi turto dokumentai, tame tarpe ir žemės sklypo planas, ieškovės atstovui buvo perduoti pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu, todėl be atskiro dokumentų teisinio ar techninio tyrimo jų įvertinti nebuvo galimybės. 18.5.

Nors atsakovai nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl jų atsakomybės, turėjo atsižvelgti į Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1551-459/2016, kuri faktiniu atžvilgiu panaÅ¡i į situacijÄ nagrinėjamoje byloje ir kurioje pardavėjui teisinė atsakomybė nebuvo pritaikyta, tačiau ieÅ¡kovė pažymi, kad minėtoje byloje buvo pareikÅ¡tas kitokio pobÅ«džio reikalavimas. Esant skirtingo pobÅ«džio reikalavimas bei faktinėms aplinkybėms, minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartis neturi precedentinės reikÅ¡mės Å¡ios bylos nagrinėjimui. 18.6.

IeÅ¡kovė pažymėjo, jog atsakovai iki turto pardavimo nuolat gyveno jiems priklausiusiame name (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi aplinka bei jÄ prižiÅ«rėjo. Remiantis liudytojų parodymais, atsakovai patys dalyvavo turto apžiÅ«roje, rodė augalus bei paaiÅ¡kino jų veisles. Taigi, atsakovų pozicija, kad jiems neaiÅ¡kios atskiros sÄ matos eilutes, yra akivaizdžiai nepagrįsta. SÄ matoje yra nurodyti konkretÅ«s augalų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡rauti ir atsodinti kiekiai, Å¡ių augalų bei darbų kainos. 18.7.

IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog buvę žemės sklypo savininkai žinojo arba turėjo žinoti apie savavaliÅ¡kai užimtÄ ir naudojamÄ valstybinę, todėl turėjo pareigÄ iÅ¡ valstybinės žemės paÅ¡alinti tvorÄ , želdinius bei teniso aikÅ¡telės dalį. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad NŽT atstovė paaiÅ¡kino, jog tokio reikalavimo buvusiems savininkams reikÅ¡ti negali, tačiau bus imtasi visų priemonių, kad valstybinė žemė bÅ«tų atlaisvinta, nes yra pažeista Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostata.

Taigi, akivaizdu, kad ne tik tvora ir teniso aikÅ¡telės dalis, bet ir augalai turi bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ neteisėtai užimto valstybinio žemės sklypo. 18.8. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog teisinių paslaugų įkainiai nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio. IeÅ¡kovės sumokėta suma už ieÅ¡kinio parengimÄ bei kitas susijusias paslaugas buvo ženkliai mažesnė nei nurodyta Rekomendacijose. Pažymėjo, kad iÅ¡sami teisės aktų ir aktualios teismų praktikos analizė yra bÅ«tina dalyvaujant bet kuriame ginče, norint parengti tinkamÄ ir pagrįstÄ procesinį dokumentÄ , apginti pažeistas proceso dalyvio teises bei atsikirsti į jam keliamus reikalavimus, o dokumentų sisteminimas yra neatsiejama elektroniniu bÅ«du vedamų bylų proceso dalis.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 19. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

23. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 24. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai pardavė, o ieÅ¡kovė įsigijo žemės sklypÄ su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini). už 175 000,00 Eur. IeÅ¡kovės vardu, asmeninės nuosavybės teise įregistruotas ginčo žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad žemės sklypo plotas 0,3271 ha, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie atlikti 2012 m. gruodžio 19 d.

25. IÅ¡ 2021 m. lapkričio 15 d. ieÅ¡kovės atstovo pretenzijos matyti, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovus, nurodydama, kad atsakovai pažeidė sutartimi nustatytÄ garantijÄ , jog dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių nėra draudimų, ribojančių naudojimosi teisę, o atsakovų garantija, kad dėl parduodamų daiktų nėra vieÅ¡osios teisės pažeidimų neatitinka tikrovės. Apie Å¡iuos trÅ«kumus ieÅ¡kovė nebuvo informuota. Nurodė, kad trÅ«kumų paÅ¡alimas kainuos 13 298,94 Eur, kas sudaro: tvoros ir teniso aikÅ¡telės demontavimo darbai – 8 301,64 Eur, gyvatvorės ir kitų želdinių persodinimo darbai – 4 997,30 Eur.

26. Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais, nurodė, kad atsakovė turtÄ 1998 m. sausio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu gavo iÅ¡ savo motinos, jį valdė ir juo disponavo be jokių apribojimų. Atsakovams patiems nebuvo žinoma, kad tvora ir teniso aikÅ¡telė patenka į valstybinę žemę. Dėl atsakovo A. L. kaip tinkamo atsakovo byloje 27. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. L. tinkamu atsakovu byloje, kadangi atsakovas nebuvo pagal pirkimo – pardavimo sutartį ieÅ¡kovei perleistų statinių – tvoros ir teniso aikÅ¡telės, kurie iÅ¡eina už įsigyto žemės sklypo ribų, savininku. Pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas A. L. pardavė tik jam ir atsakovei J. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (t.y. 0,0271 ha iÅ¡ 0,3271 ha) dalį, todėl tam tikrus patvirtinimus ieÅ¡kovei pateikė tik Å¡io turto atžvilgiu ir tik Å¡ioje apimtyje galėtų prieÅ¡ jÄ atsakyti.

28. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirkimo – pardavimo sutartyje tiek atsakovė J. L., tiek A. L. nurodyti kaip pardavėjai. Atsakovai ieÅ¡kovei pardavė visÄ namų valdÄ , kurį sudaro gyvenamasis namas, Å«kiniai ir inžineriniai statiniai bei žemės sklypas. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta bendra visų perleidžiamų daiktų kaina, kuri buvo sumokėta į atsakovės J. L. sÄ skaitÄ (sutarties 4.1 p.). Pardavėjai sutartyje patvirtino, kad pinigus iÅ¡ pirkėjo gavo ir pretenzijų dėl daiktų kainos sumokėjimo neturi (sutarties 4.2 p.). Taip pat pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovai perdavė ieÅ¡kovei visus sutartimi parduotus daiktus, kaip turtinį kompleksÄ , ir suteikė garantijas visam Å¡iam turtui (sutarties 6.2, 6.3, 6.5 p.), kurį be kita ko sudarė ir atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis, taip pat įsipareigojo bendrai atsakyti už perleistų daiktų trÅ«kumus (sutarties 7.3 p.).

29. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog galimybė turtinius vienetus naudoti atskirai kaip savarankiÅ¡kus objektus savaime nelemia negalimumo Å¡iuos objektus vertinti kaip vientisÄ turtinį kompleksÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2022, 48 punktas).

30. Taigi, minėtas turtas buvo parduotas ieÅ¡kovei atsakovų suderinta valia kaip vienas turtinis kompleksas už bendrÄ kainÄ , t. y. 175 000,00 Eur. Apeliantai (atsakovai) apeliaciniame skunde objektyviais duomenimis nepaneigė tikrosios Å¡alių valios sudarant Pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. parduoti turtÄ ne kaip kompleksÄ , o kaip atskirus turtinius vienetus ir nepaneigė tai, jog pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams dėl tvoros ir teniso aikÅ¡telės pirkimo - pardavimo sieja tik ieÅ¡kovę ir atsakovę J.

L. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju akivaizdu, jog atsakovai nusprendė, kad turtas bus parduodamas kaip kompleksas, neiÅ¡skiriant parduodamų turtinių vienetų. Ä®vertinus pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygas, bÅ«tent toks pasiÅ«lymas – pirkti turtÄ kaip kompleksÄ â€“ buvo pateiktas ieÅ¡kovei. Atsižvelgiant į tai, jog ginčas tarp Å¡alių kilo dėl pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, susijusių su parduoto daikto (žemės sklypo) kokybe ir atsakovų suteikta garantija Å¡iam turtui, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog abu atsakovai yra solidariai atsakingi pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

Dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo ir sutartinės atsakomybės 31. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad abi pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alys nebuvo pakankamai rÅ«pestingos ir sÄ Å¾iningos, nepagrįstai daiktų trÅ«kumų iÅ¡laidas Å¡alims paskirstė lygiomis dalimis. Sprendžiant, kad atsakovai turėjo/galėjo žinoti apie ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu esančias nurodomas aplinkybes, t. y. kad tvora, želdiniai ir dalis teniso aikÅ¡telės iÅ¡eina už parduodamo žemės sklypo ribų ir patenka į valstybinę žemę, atitinkamai ir ieÅ¡kovė turėjo/galėjo žinoti Å¡ias aplinkybes.

Atsakovai pažymėjo, jog jie veikė sÄ Å¾iningai, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį ieÅ¡kovės atstovui perdavė žemės sklypo planÄ ir kitus žemės sklypo bei statinių techninius dokumentus, todėl ieÅ¡kovė turėjo pastebėti parduodamų daiktų trÅ«kumus. Atsakovai teigia, jog atsakomybė jiems jokia apimtimi negalėjo bÅ«ti taikoma nei pagal CK nuostatas, nei pagal Å¡alių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas, nei pagal teismų suformuotÄ praktikÄ .

32. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovės įsigyto žemės sklypo dalis, žemės sklypo dalies situacijos vietovėje schemoje pažymėta koordinačių taÅ¡kais 14, 22, 23, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 iÅ¡eina už mėlyna linija pažymėtos sklypui priskirtinos žemės sklypo ribos. IÅ¡ minėtos schemos matyti, kad teniso aikÅ¡telės tarp tvoros ir registruoto sklypo ribos užima 12,5 kv. m, o žemės plotas, tarp tvoros ir registruoto žemės sklypo ribos, kuriame auga želdiniai, užima 189 kv. m. Taigi, tai patvirtina, jog atsakovų parduotas žemės sklypas yra su trÅ«kumais, t. y. parduoto žemės sklypo faktinės ribos virÅ¡ija žemės sklypo plano ribas ir įsiterpia į valstybinę žemę, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei įstatymų nustatyta tvarka kyla pareiga atlaisvinti užimtÄ valstybinį žemės plotÄ .

33. Bendrosios pardavėjo pareigos ir teisės reglamentuojamos CK 6 knygos XXIII skyriaus „Pirkimas-pardavimas“ antrajame skirsnyje. CK 6.327 straipsnio „Reikalavimai daiktui“ 3 dalyje numatyta pardavėjo atsakomybė už bet kokį daikto kokybės neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiÅ¡kėjo vėliau.

34. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrÄ laikÄ prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastÄ ar specialiai nurodytÄ paskirtį ar iÅ¡laikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

Å i nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamÄ daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymÄ ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m, lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

35. Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybė už parduotų daiktų kokybės trÅ«kumus sÄ lygos įtvirtintos CK 6.333 straipsnio normose, o, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pažeidimas bÅ«tų paÅ¡alintas vienu iÅ¡ CK 6.334 straipsnyje 1 dalyje nurodytų bÅ«dų. CK 6.333 straipsnyje yra aptarta, kad parduodamas daiktas turi bÅ«ti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi bÅ«ti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir Å¡io daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Atsakomybė už daikto trÅ«kumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo Å¡ių trÅ«kumų buvimÄ iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo.

36. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų aptarusios kokius nors parduodamo žemės sklypo ir jame esančių statinių trÅ«kumus, nėra. IÅ¡ pirkimo - pardavimo sutarties 5.2 p. ir 5.3 p. matyti, jog atsakovai perdavė, o ieÅ¡kovė, atstovaujama V. J. pagal įgaliojimÄ priėmė nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypÄ su statiniais) sutarties pasiraÅ¡ymo momentu ir pretenzijų jų kokybei neturėjo. Kartu ieÅ¡kovei perduota žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, Statinių techninės apskaitos byla, energinio naudingumo sertifikatas bei raktų komplektai.

Taip pat nurodyta, kad sutartis kartu yra priėmimo–perdavimo aktas. Sutarties 6.5 p. numatyta, kad atsakovai patvirtino, kad nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieÅ¡kovės nuosavybės teisei į įsigytus daiktus. Sutarties 6.6. p. numatyta, kad atsakovai patvirtino, kad nėra gavę iÅ¡ valstybės institucijų jokių praneÅ¡imų apie ketinimÄ apriboti atsakovų nuosavybės teises ar praneÅ¡imų apie su parduodamų daiktų nuosavybės teise susijusių papildomų pareigų nustatymÄ .

37. Kadangi daikto kokybė sutartyje nebuvo aptarta, atsakovai privalėjo perduoti pirkėjui (ieÅ¡kovei), tokios kokybės daiktÄ , kad jį bÅ«tų galima naudoti be suvaržymų, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieÅ¡kovės įsigyto žemės sklypo dalis iÅ¡eina už registruoto žemės sklypo ribų. Taip pat valstybinėje žemėje įsiterpia tvora ir teniso aikÅ¡telės dalis. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktÄ , žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Taigi, paaiškėjus žemės sklypo trūkumams, ieškovė juos turi pašalinti įstatymų nustatyta tvarka, priešingu atveju ieškovei, kaip nurodė NŽT 2022 m. rugsėjo 14 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, bus taikoma administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovų ieškovei parduotas žemės sklypas yra su trūkumais.

38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pardavėjas, turėdamas informacijÄ apie parduodamo daikto bÅ«klę ar savybes, kuri turi reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigÄ dėl daikto kokybės užtikrinimo, sÄ Å¾iningai veikdamas, Å¡iÄ informacijÄ privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesÄ Å¾iningumas. Pirkėjo turimÄ informacijÄ apie perkamo daikto kokybę gali sudaryti pardavėjo jam pateikti faktai, duomenys ar dokumentai, apžiÅ«ros metu gaunama informacija ir kita.

Tokia informacija suformuoja pirkėjo nuomonę apie daiktÄ ir sprendimÄ dėl sutarties sudarymo. BÅ«tent pardavėjui tenka pareiga teikti pirkėjui informacijÄ apie daiktÄ ir užtikrinti daikto kokybę. Svarbu, kad, vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ , pardavėjas elgtųsi sÄ Å¾iningai, t. y. atskleistų pirkėjui apie daiktÄ turimÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

39. Nors apeliantai nurodo, kad valstybinės institucijos nebuvo pareiÅ¡kusios reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimÄ , susijusį su valstybinės žemės užėmimu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai nepatvirtina fakto, kad atsakovai nežinojo apie tai, kad dalis statinių patenka į valstybinę žemę.

40. Pažymėtina, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinė kontrolė nebuvo atliekama, todėl savavališko valstybinės žemės užėmimo fakto NŽT nebuvo konstatavusi. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (ieškinio priedas Nr. 3), matyti, kad kiemo statiniai, tarp jų ir teniso aikštelė su tvora bei tvoros (2 vnt.) buvo pastatyti 1996 metais. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriuje turimo statinių inventorizacijos plano (NŽT atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5), parengto 1998 m. sausio 12 d., matyti, kad kartu su kitais statiniais yra pažymėta ir minėta tvora bei teniso aikštelė. Taigi, akivaizdu, jog Žemės sklypas buvo suformuotas tuo metu, kai kiemo statiniai, tame tarpe tvora ir teniso aikštelė, jau buvo pastatyti.

41. Apeliantų teigimu, jiems nebuvo žinoma, dėl kokių priežasčių jų parduotas žemės sklypas įsiterpia į valstybinę žemę. Nurodė, jog jie daug metų sklypu naudojosi be jokių suvaržymų, todėl jiems negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl daikto trūkumų, apie kuriuos jie nežinojo.

42. Iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano, parengto UAB „Geovysa“ matininkės S. V. 2012 m. gruodžio 20 d., valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 (NŽT atsiliepimo į ieškinį priedas Nr.

6) matyti, kad už šio žemės sklypo ribos esanti tvora eina laužta linija, o žemės sklypo riba eina tiesia linija, o žemės sklypo ribos buvo suderintos su tuometine žemės savininke (atsakove) J. L., jai pasirašant žemės sklypo plane. Iš 2012 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto (NŽT atsiliepimo į ieškinį priedas Nr.

7) matyti, kad žemės sklypas buvo paženklintas 9 riboženkliais, o žemės sklypo savininkė (atsakovė) J. L. įsipareigojo (pasirašydama) saugoti ir prižiūrėti riboženklius. Taip pat iš UAB „Geovysa“ 2012 m. gruodžio 20 d. parengtų minėtų dokumentų akivaizdu, kad tuometinė savininkė (atsakovė) J. L. žinojo arba turėjo žinoti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, ribos buvo paženklintos riboženkliais Nr. 1 bei Nr. 13 ir ties (duomenys neskelbtini) gatve bei minėta tvora.

Taip pat UAB „Geovysa“ 2012 m. spalio 3 d. parengė žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo padidintas žemės sklypo plotas 3271 kv. m., kuris taip pat buvo suderintas su tuometine žemės savininke (atsakove) J. L., jai pasiraÅ¡ant Å¡iame plane. Å iame dokumente taip pat yra nurodyti tie patys sprendiniai, t. y. už žemės sklypo ribos yra tvora, želdiniai bei dalis teniso aikÅ¡telės. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tuometinė turto savininkė (atsakovė) J.

L. vėliausiai nuo 2012 m. gruodžio 19 d. (žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo datos) žinojo arba turėjo žinoti apie savavaliÅ¡kai užimtÄ ir naudojamÄ valstybinę žemę, todėl turėjo pareigÄ iÅ¡ valstybinės žemės paÅ¡alinti tvorÄ , želdinius bei teniso aikÅ¡telės dalį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai negalėjo nežinoti, kad dalis tvoros ir teniso aikÅ¡telės yra už suformuoto žemės sklypo ribos valstybinėje žemėje, tačiau Å¡io pažeidimo nepaÅ¡alino ir perleisdami ieÅ¡kovei nekilnojamÄ jį turtÄ veikė nesÄ Å¾iningai pirkimo – pardavimo sutartyje patvirtindami, kad jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų parduodamų daiktų atžvilgiu nėra.

Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai dėl nežinojimo, jog jų parduotas žemės sklypas įsiterpia į valstybinę žemę, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

43. Taip pat pirmosios instancijos teisme 2022 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta nekilnojamojo turto brokerė V. M. patvirtino, kad atsakovai jai neatskleidė informacijos, susijusios su žemės sklypo ribomis, taip pat kad tvora, želdiniai ir dalis teniso aikÅ¡telės patenka į valstybinę žemę. Liudytoja parodė, kad atsakovai patys rodė turtÄ bei teikė informacijÄ apie jį. Minėto posėdžio metu, ieÅ¡kovę nekilnojamojo turto sandoryje atstovavęs V. J. taip pat nurodė, kad apžiÅ«rint turtÄ atsakovai neinformavo apie jokius žemės sklypo ar statinių trÅ«kumus. Kadangi riboženklių sklype nebuvo, vienintelis žemės sklypo ribų orientyras buvo metalinė tvora. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad parduoto žemės sklypo trÅ«kumų faktas nustatytas ir įrodytas.

44. Taip pat nors apeliantai taip pat nurodo, jog ieÅ¡kovė galėjo patikrinti žemės sklypo ribas dar iki sutarties sudarymo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, žemės sklypo planas ir kiti dokumentai buvo perduoti notarinio sutarties tvirtinimo metu. Šį faktÄ patvirtino aukščiau nurodyti liudytojai. Taip pat tai, kad sandorio sudarymo metu pirkėjai yra perduodami su turtu susiję dokumentai, nurodyta ir pirkimo – pardavimo sutarties 5.2 p. Taigi, atsakovai, notarinio sandorio tvirtinimo metu perduodami ieÅ¡kovės atstovui didelės apimties techninę dokumentacijÄ , turėjo įvertinti, kad per trumpÄ laikÄ yra neįmanoma atlikti teisinį ar techninį dokumentų patikrinimÄ .

Å iuo atveju sutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, jog atsakovų nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kė ir tuo, kad sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovės atstovui iÅ¡kėlus klausimÄ dėl dviejų žemės sklypo kadastrinių bylų, atsakovai pateikė informacijÄ apie papildomai nupirktÄ valstybinį žemės sklypÄ , tačiau tai, kad dalis statinių ir liko už žemės sklypo ribos, neatskleidė.

45. Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, visiškai nesivadovavo šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 7.1 - 7.2 p. nuostatomis, kuriose yra įtvirtintas aiškus šalių susitarimas, kad atsakovams atsakomybė gali būti taikoma tik už paslėptus parduotų daiktų trūkumus. Apeliantų teigimu, ieškinio faktiniu pagrindu nurodyti daiktų trūkumai pagal savo pobūdį nelaikytini paslėptais (matosi žemės sklypo plane).

46. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu) prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas. Bylos duomenimis nustatyta, jog visi turto dokumentai, tame tarpe ir žemės sklypo planas, ieškovės atstovui buvo perduoti pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog be atskiro dokumentų teisinio ar techninio tyrimo jų įvertinti nebuvo galimybės.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje ieÅ¡kovės atstovas pateikė tik tuos patvirtinimus, kurie susiję su iki sutarties pasiraÅ¡ymo dienos apžiÅ«rėtų daiktų bÅ«kle ar kokybe, t. y. kad apžiÅ«rėjus daiktus akivaizdžių trÅ«kumų nepastebėjo, o faktiniu ieÅ¡kinio pagrindo nurodyti daiktų trÅ«kumai sutarties pasiraÅ¡ymo metu vienareikÅ¡miÅ¡kai nebuvo akivaizdÅ«s. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieÅ¡kovė, elgdamasi kaip atidi ir rÅ«pestinga pirkėja, turėjo įvertinti aplinkybę, kokį žemės sklypÄ perka, t. y. praeityje performuotÄ padidinant plotÄ , todėl privalėjo bÅ«ti atidesnė bei rÅ«pestingesnė, imtis priemonių siekdama visapusiÅ¡kai įsitikinti perkamo brangaus žemės sklypo, kurio kaina 175 000,00 Eur, ribomis.

Be kita ko, pagal sutarties 6.9 punktÄ ieÅ¡kovės atstovas V. J. pareiÅ¡kė, kad turėjo galimybę ir apžiÅ«rėjo perkamus daiktus (t. y. žemės sklypÄ su statiniais) iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, ir patvirtino, kad daiktai atitinka ieÅ¡kovės keliamus reikalavimus bei mokamÄ kainÄ už perkamus daiktus ir jų bÅ«klės ar kokybės akivaizdžių trÅ«kumų pirkėjas nepastebėjo, jokių pretenzijų dėl daiktų kokybės atsakovams neturėjo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai iki galo nebuvo rÅ«pestingi ir sÄ Å¾iningi, t. y. atsakovai sudarydami pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo sÄ Å¾iningi, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakomybė pagal pirkimo – pardavimo sutarties 6.5, 7.1 ir 7.2 punktus turi bÅ«ti taikoma atsakovams, o kadangi ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga sudarydama minėtÄ sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įsigyto žemės sklypo trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas paskirstė Å¡alims lygiomis dalimis.

48. Taip pat apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantų atsakomybės, turėjo atsižvelgti į Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1551-459/2016, kuri faktiniu atžvilgiu panaÅ¡i į situacijÄ nagrinėjamoje byloje ir kurioje pardavėjui teisinė atsakomybė nebuvo pritaikyta. Teisėjų kolegija nesutikdama su nurodytais apeliantų argumentais pažymi, jog nors minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl parduotų daiktų trÅ«kumų, kurie pasireiÅ¡kė neteisėtu valstybinės žemės užėmimu, tačiau buvo pareikÅ¡tas kitokio pobÅ«džio reikalavimas, t. y. atlyginti ieÅ¡kovų iÅ¡laidas susisijusias su valstybinės žemės įsigijimu.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybe buvo laikomas pardavėjo veiksmų, kuriais pirkėjui buvo atskleidžiama parduodamo daikto bÅ«klė, tinkamumas (pakankamumas), ir Å¡ios aplinkybės buvo įvertintos bÅ«tent tos bylos kontekste (pvz. nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovai buvo patys užsakę turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje matėsi sklypo ribų neatitikimas). Tuo tarpu Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas pardavėjų veiksmus jų tinkamumo (pakankamumo) aspektu, konstatavo atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ , pasireiÅ¡kiantį ieÅ¡kovei parduotų daiktų trÅ«kumų neatskleidimu.

Atsižvelgiant į tai, esant skirtingo pobūdžio reikalavimas bei faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartis neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

49. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai iki galo neatskleidė informacijos apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ . Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties 6.5 punkto nuostatas, numatančias, kad nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos ieÅ¡kovės nuosavybės teisei į įsigytus daiktus, todėl už sutarties pažeidimÄ , prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovams taikė sutartinę atsakomybę.

Dėl žemės sklypo trÅ«kumų paÅ¡alinimo dydžio 50. Apeliantai nurodo, kad ieÅ¡kovės pateikta 4 997,30 Eur dydžio MB „AM paslaugos“ sÄ mata želdinių persodinimo darbams jiems kelia abejonių. Atsakovams neaiÅ¡ku, kokių augalų iÅ¡rovimas ir naujų pasodinimas yra įskaičiuotas į sÄ matÄ , kur Å¡ie augalai yra parduotame žemės sklype ir kodėl jie negali toliau augti valstybinėje žemėje, kodėl į sÄ matÄ yra įtrauktas augalų pristatymas iÅ¡ 72 km atstumu esančio medelyno.

Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio šioje dalyje, nes bylos nagrinėjimo metu į šiuos klausimus nebuvo atsakyta.

51. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai iki turto pardavimo nuolat gyveno jiems priklausiusiame name (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi aplinka bei jÄ prižiÅ«rėjo. Remiantis liudytojų nekilnojamojo turto brokerės V. M. ir ieÅ¡kovę nekilnojamojo turto sandoryje atstovavusio V. J. parodymais, atsakovai patys dalyvavo turto apžiÅ«roje, rodė augalus bei paaiÅ¡kino jų veisles. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantams, kaip buvusiems žemės sklypo savininkams, jų ginčijamos aplinkybės yra gerai žinomos. Taigi, apeliantų argumentai, jog jiems neaiÅ¡kios atskiros sÄ matos eilutes, yra akivaizdžiai nepagrįsti. SÄ matoje yra nurodyti konkretÅ«s augalų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡rauti ir atsodinti kiekiai, Å¡ių augalų bei darbų kainos. Be to, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių MB „AM paslaugos“ parengtoje sÄ matoje nurodytus įkainius, nors tokias procesines galimybes turėjo (CPK 178 straipsnis).

52. Nors apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsakė į kausimÄ , kodėl augalai, jei jie yra valstybinėje žemėje, ten toliau negali augti ir turi bÅ«ti iÅ¡raunami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tiek byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų raÅ¡ytinių įrodymų visuma, tiek teisinis reglamentavimas, nustatantis valstybinės žemės neteisėto užėmimo padarinius, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo bÅ«tinybę paÅ¡alinti gyvatvorę bei kitus želdinius iÅ¡ valstybei priklausančio žemės sklypo.

Minėtas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas patvirtina NŽT iÅ¡dėstyta pozicija, kad tiek tvora, tiek ir Å¡alia jos esanti želdinių eilė bei pavieniai medžiai ir dalis teniso aikÅ¡telės, kurie patenka į valstybinę žemę, turi bÅ«ti paÅ¡alinti, nes Å¡iuo metu ieÅ¡kovė be jokio teisinio pagrindo naudojasi didesniu žemės plotu (atribotu minėta tvora), nei jai priklauso nuosavybės teise. Kadangi kaip jau buvo nustatyta, jog buvę žemės sklypo savininkai žinojo arba turėjo žinoti apie savavaliÅ¡kai užimtÄ ir naudojamÄ valstybinę žemę, todėl turėjo pareigÄ iÅ¡ valstybinės žemės paÅ¡alinti tvorÄ , želdinius bei teniso aikÅ¡telės dalį.

Taip pat NŽT paaiÅ¡kino, kad tokio reikalavimo buvusiems savininkams reikÅ¡ti negali, tačiau bus imtasi visų priemonių, kad valstybinė žemė bÅ«tų atlaisvinta, nes yra pažeista Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostata, numatanti, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdyti Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Taigi, akivaizdu, kad ne tik tvora ir teniso aikštelės dalis, bet ir augalai turi būti pašalinti iš neteisėtai užimto valstybinio žemės sklypo.

53. Be to, kaip jau buvo konstatuota, ieÅ¡kovė įsigijo ne tik žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais, tačiau ir želdinius, kas sudaro visÄ nekilnojamo turto kompleksÄ (CK 4.40 straipsnis). Å iuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieÅ¡kovei perstačius tvorÄ Ä¯ sklypo ribas, sklypÄ juosianti gyvatvorė ir kiti želdiniai turės bÅ«ti paÅ¡alinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė turi teisę po sklypo atstatymo turėti teisę į daiktÄ , kurį tikėjosi įsigyti, t. y. su tvarkinga aplinka ir želdiniais, kuriuos be kita ko pirko 2020 metais sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį.

Atsižvelgiant į tai bei įvertinus tai, jog atsakovai nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių MB „AM paslaugos“ parengtoje sÄ matoje nurodytus įkainius (CPK 178 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų solidariai priteisė 2 498,65 Eur iÅ¡laidas želdinių sutvarkymui ir atsodinimui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė patyrė 5 381,37 Eur iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ ir 299,00 Eur iÅ¡laidas už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

Atsakovas A. L. patyrė 2 420,00 Eur. Duomenų apie J. L. bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (50 procentų) pirmosios instancijos teismas Å¡alims paskirstė jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis), t. y. pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų A. L. ir J. L. priteisė po 1 420,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; atsakovui A. L. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 1 210,00 Eur. Atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A.

L. priteisė 210,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė visas ieškovės šioje byloje patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 5 381,37 Eur, nes šios išlaidos yra per dideles. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, ir tik po to jas paskirstyti priklausomai nuo materialinių reikalavimų patenkinimo ar atmetimo.

56. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklė – Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) Bylinėjimosi iÅ¡laidoms, be kitų, priskiriamos ir iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kurių atlyginimÄ reglamentuoja CPK 98 straipsnis.

57. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iÅ¡ iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarkÄ ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu; Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

58. Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi bÅ«ti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ , yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad Å¡iems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylÄ laimėjusi Å¡alis patyrė atstovavimo civiliniame procese iÅ¡laidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis).

Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato iÅ¡raÅ¡ytas apskaitos dokumentas, kuris gali bÅ«ti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sÄ skaita už teisines paslaugas; PVM sÄ skaita faktÅ«ra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10, 14 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 32 punktas).

59. Apeliantai kelia klausimÄ dėl 2022 m. gegužės 31 d. PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje Nr. PRIMUS2022-381 detalizuotų teisinių paslaugų, susijusių su ieÅ¡kinio parengimu, dydžiu. Apeliantų nuomone, suma, kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo už ieÅ¡kinio parengimÄ yra per didelė.

60. IÅ¡ kartu su minėta sÄ skaita – faktÅ«ra pateikto suteiktų paslaugų apraÅ¡ymo matyti, kad ieÅ¡kinio parengimo kaina sudaro 1 680,00 Eur (be PVM) už 12 darbo valandų, kitos nurodytos iÅ¡laidos susijusios su atskirais veiksmais: dokumentų, susijusių su ieÅ¡kinio parengimu, peržiÅ«rėjimas – 280,00 Eur (be PVM) už 2 darbo valandas; teismų praktikos, susijusios su valstybinės žemės užėmimu bei parduoto nekilnojamojo turto kokybės reglamentavimu, analizė – 420,00 Eur (be PVM) už 3 darbo valandas; komunikacija bei susitikimas su klientu – 210,00 Eur (be PVM) už 1,5 darbo valandas.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo nesutikti nei su pirmosios instancijos teismo argumentais, nei su ieÅ¡kovės argumentais, jog minėti suteiktų paslaugų įkainiai nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio. 2022 m. gegužės mėn., kai buvo rengiamas ieÅ¡kinys bei apmokėtos su tuo susijusios iÅ¡laidos, t. y. rekomenduojama advokato paslaugų kaina už ieÅ¡kinio parengimÄ buvo 4 198,25 Eur (2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1 679,3 Eur *2,5), kitų teisinių paslaugų – 167,93 Eur už valandÄ (1 679,3 Eur *0,1).

Taigi, ieÅ¡kovės sumokėta suma už ieÅ¡kinio parengimÄ bei kitas susijusias paslaugas buvo mažesnė nei nurodyta Rekomendacijose. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas įvertino ir konstatavo, kad Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl proporcingai priteisė bylos Å¡alims pagal ieÅ¡kinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog yra pagrindas mažinti Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taigi, atsakovų argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priteistų per didelių ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovei priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

61. Apeliantai taip pat nurodo, jog iÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad į 5 381,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ yra įtraukta ir 299,00 Eur žyminio mokesčio suma, tačiau teismas jÄ priteisė bei paskirstė dar kartÄ .

62. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė 2022 m. spalio 11 d. pateikė sÄ skaitas – faktÅ«ras, iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovė patyrė 3 435,04 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, į kurias įskaičiuotas ir 299,00 Eur žyminis mokestis bei 1 152,69 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ viso – 4 587,73 Eur. Taip pat 2022 m. spalio 19 d. ieÅ¡kovė pateikė papildomÄ sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , jog patyrė 793,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, taigi, ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme iÅ¡ viso patyrė 5 381,37 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į tai, jog į 5 381,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ buvo įtraukta ir 299,00 Eur žyminio mokesčio suma, sutiktina su apeliantų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtÄ 299,00 Eur žyminio mokesčio sumÄ priteisė bei paskirstė dar kartÄ . Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju yra pagrindas sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų patikslinti, nurodant, jog tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (patenkinta 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų) iÅ¡ apeliantų ieÅ¡kovei lygiomis dalimis priteisiama, ne 2 840,18, t. y. po 1 420,09 Eur (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas), o priteisiama 2 690,68 Eur suma, t. y. po 1 345,34 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

63. Kadangi atsakovui A. L. iÅ¡ ieÅ¡kovės R. E. priteistina 1 210,00 Eur suma (2 420,00 Eur / 2), patikslinus aukščiau nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo užskaitymÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. L. priteistina 135,34 Eur (1 345,34 Eur – 1 210,00 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Taip pat kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės J. L. priteistina 1 345,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties 64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovų apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo iÅ¡analizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodant, kad iÅ¡ atsakovo A.

L. ieškovei R. E. priteisiama 135,34 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, o iš atsakovės J. L. ieškovei R. E. priteisiama 1 345,34 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

65. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmiau Å¡ioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų iÅ¡samiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 66. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip Å¡alis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginÄÄ byloje (pavyzdžiui, ieÅ¡kovas, kurio ieÅ¡kinys patenkintas). Materialinio teisinio pobÅ«džio ginčo iÅ¡sprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobÅ«džio reikalavimo pagrįstumÄ , t. y. laimėjusiai Å¡aliai atlyginamos jos turėtos iÅ¡laidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistÄ teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Tokiai proceso Å¡aliai pagal aptariamÄ teisės normÄ pralaimėjusioji Å¡alis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai iÅ¡leistas lėšas – patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktÄ ; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktÄ ; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktÄ ; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktÄ ).

68. Atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistu, ieÅ¡kovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundÄ parengimÄ .

69. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 1 541,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (2023 m. sausio 31 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. PRIMUS2023-018). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobÅ«dį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis ieÅ¡kovei 1 541,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iÅ¡ kiekvieno apelianto po 770,77 Eur.

70. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

71. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip: priteisti iÅ¡ atsakovo A.

L. ieškovei R. E. 135,34 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme bei priteisti iš atsakovės J. L. ieškovei R. E. 1 345,34 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti lygiomis dalimis iš apeliantų A. L. ir J. L. ieškovei R. E. 1 541,54 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt vieno euro 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno apelianto po 770,77 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 77 ct).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas Alvydas Barkauskas Rūta Petkuvienė