d75b5e7e-55e4-4bd7-b7ea-cff37ddfe528 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla NrPirmos instancijos teismo teisėja                                                 Civilinė byla Nr. 2A-585-198/2015Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė                                  Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04669-2014-5                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:             21.4.1.4.; 24.; 71.; (S) 99.3.; 99.7; 114.4; 114.11; 116.1;                                                               PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 1 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų:

Birutės Valiulienės ir Eigirdo Činkos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-93-940/2015 pagal ieÅ¡kovo S. S. ieÅ¡kinį dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ dalinę nuosavybę, sandorio pripažinimo apsimestiniu atsakovėms N. B. ir I. B., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

B. n u s t a t ė: IeÅ¡kovas S. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms N. B. ir I. B., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. B., praÅ¡ydamas pripažinti, kad S. S. ir atsakovės N. B. bendros jungtinės veiklos rezultate buvo sukurta bendra dalinė nuosavybė į N. B. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 8/100 dalimi Å«kinio pastato (unikalus Nr. 2795-3007-5021, esančius Ukmergės g. 25-5, Panevėžyje, garaÅ¾Ä (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)), esantį duomenys neskelbtini), 9/100 dalį negyvenamosios patalpos – palėpės (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)), esančios duomenys neskelbtini), pripažinti, kad pusė Å¡io nekilnojamojo turto nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui, pripažinti automobilio Mercedes Benz duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kurioje pirkėja nurodyta atsakovė I. B., negaliojančia, ir Å¡ios sutarties Å¡alimis (pirkėjais) pripažinti ieÅ¡kovÄ ir atsakovę N. B. bei priteisti iÅ¡ atsakovės N. B. už šį automobilį 9500 Lt kompensacijÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovių visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., 144-151 b.l.). IeÅ¡kovas S. S. ieÅ¡kinyje, teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su atsakove N. B. kartu gyventi pradėjo nuo 1992 metų. Nors santuokos nebuvo sudarę, gyveno kaip Å¡eima, susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai: vedė bendrÄ Å«kį, susilaukė vaikų (E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini),), juos kartu auklėjo ir iÅ¡ bendrų lėšų iÅ¡laikė, taip pat kartu augino ir bendrai iÅ¡laikė N. B. dukrÄ R.

J., gim. 1991 m., bendrai įgijo kilnojamo ir nekilnojamo turto, net turėjo bendras banko sÄ skaitas, pajamos bei iÅ¡laidos buvo bendros lygiomis dalimis, t.y. buvo susitarę, jog kooperuodami kiekvienas savo lėšas, darbÄ , žinias, sukurs bendrÄ dalinę nuosavybę, kartu iÅ¡laikys ir užaugins nepilnamečius vaikus. Gyveno pas atsakovės tėvus N. R., o vėliau, maždaug 1993 m. ar 1994 m. persikraustė į Biržus, į jo (ieÅ¡kovo) motinai priklausantį butÄ . Savo bÅ«sto tada dar neturėjo.

Santaupų turėjo labai mažai. Atsakovė dirbo fotoateljė, o jis, ieÅ¡kovas, dirbo „Biržų žemtiekime“. Jo pajamos buvo apie 400 Lt per mėnesį. 1999 metų liepos viduryje kartu su atsakove N. B. ir draugu iÅ¡važiavo į NorvegijÄ ieÅ¡koti darbo. Apie 2,5 mėn. dirbo pas Å«kininkÄ , o 1999 m. rugsėjo pabaigoje grįžo į LietuvÄ . Kartu su N. B. uždirbo apie 40000 Norvegijos kronų. Grįžęs į LietuvÄ vėl dirbo „Biržų žemtiekime“ apsaugos darbuotoju.

N. B. nedirbo. Pragyveno iÅ¡ jo algos ir atsakovės gaunamų alimentų už dukrÄ (duomenys neskelbtini),. Parsivežtus iÅ¡ Norvegijos pinigus taupė ir tik Å¡iek tiek jų paėmė pragyvenimui. Ä® NorvegijÄ vėl iÅ¡vyko 2000 metų pavasarį ir atgal į LietuvÄ grįžo rudenį. Å io iÅ¡važiavimo metu uždirbo ir sutaupė apie 100 000 Norvegijos kronų. Nuo 1999 m. iki 2004 m. dirbo sezoninius darbus Norvegijoje. Pats iÅ¡bÅ«davo visÄ vasarÄ , kartais ir iki gruodžio mėnesio, o atsakovė į LietuvÄ grįždavo rudenį.

Iki 2001 metų Norvegijoje dirbdavo nelegaliai, o nuo 2001 m. darbas jau buvo legalus. Dirbdavo maždaug po 25 dienas per mėnesį ir į LietuvÄ parsiveždavo maždaug 100 000 - 150 000 Norvegijos kronų. Pinigus, kol dirbo, laikė Norvegijos banke, o į LietuvÄ parsiveždavo grynaisiais ir juos laikė namuose. Niekada nedeklaravo atsivežamų pinigų. Turėdami apie 100 000 Norvegijos kronų santaupų, Vilniuje arba Panevėžyje su N. B. planavo pirkti butÄ , kadangi N. B. ruošėsi stoti mokytis. 2002 metais atsakovė įstojo į Panevėžio kolegijÄ ir į NorvegijÄ dirbti per mokslo metus nebevažiavo.

Atsakovei įstojus mokytis, 2002 metais kartu įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 35 000 Lt. ButÄ pirko Å¡eimai ir bendriems poreikiams tenkinti. Dėl buto kainos su buto pardavėja derėjosi jis (ieÅ¡kovas). Mokėjo grynaisiais pinigais. Kartu su butu įsigijo ir dalį Å«kinio pastato. GaraÅ¾Ä pirko atskirai, 2005 metais. Jį apžiÅ«rėjo kartu su S. K.. GaraÅ¾Ä pardavė V. J.. IÅ¡ pradžių kaina buvo didesnė, bet kadangi garaže nebuvo elektros įvado, nusiderėjo iki 9500 Lt.

Pinigus už garaÅ¾Ä mokėjos jis (ieÅ¡kovas). Mokėjo du kartus – iÅ¡ pradžių 3000 ar 4000 Lt avansÄ , o paskui likusiÄ sumÄ . NekilnojamÄ jį turtÄ užregistravo N. B. vardu dėl mokesčių, be to, labai pasitikėjo atsakove, jų santykiai buvo puikÅ«s. Pinigai, už kuriuos pirko nekilnojamÄ jį turtÄ , buvo uždirbti kartu. Namo bendrijos pirmininkui P. A. už namo renovacijÄ pinigus grynaisiais ir pavedimu mokėjo jis (S. S.). Jis (ieÅ¡kovas) mokėjo ir komunalinius mokesčius už šį butÄ .

Turėjo pinigų, todėl su N. B. planavo nusipirkti arba BMW, arba Mercedes Benz markės automobilį. 2008 metais iš bendrų pinigų Kauno mašinų turguje už 13 000 eurų įsigijo automobilį Mercedes Benz ML 400. Į turgų važiavo jis (ieškovas), N. B. ir draugas S. K.. Dėl kainos ir automobilio markės sprendė jis (S. S.). A. B. „Regitroje“ užregistravo I. B. vardu, kadangi šia transporto priemone ketino važinėti Norvegijoje, kur, jei esi legalus Norvegijos gyventojas, ten dirbi ir turi nekilnojamojo turto, turi teisę važinėti tik Norvegijoje įsigyta transporto priemone.

Tikėjosi, kad jei maÅ¡ina bus registruota trečiojo asmens vardu, galės ja naudotis Norvegijoje. Tačiau Norvegijos muitinė transporto priemonę Mercedes Benz konfiskavo ir tik po ilgo įrodinėjimo jÄ atidavė. MaÅ¡inÄ teko grÄ Å¾inti į LietuvÄ . Automobilio Mercedes Benz ML 400 draudimo sutartį sudarė I. B. vardu, nes įmokų suma mažesnė, tačiau draudimo įmokas mokėjo ieÅ¡kovas. Mokėjimo kvitų neiÅ¡saugojo. 2006 metais kartu su N. B. N. įsigijo namÄ . Namo pirkimui paėmė 1 200 000 Norvegijos kronų paskolÄ . 110 000 ar 120 000 Norvegijos kronų įnešė savų lėšų.

Å iuo metu jau yra grÄ Å¾inęs apie 200 000 Norvegijos kronų paskolos už namÄ ir apie 100 000 Norvegijos kronų paskolos, kuriÄ Ä—mė namo įrengimui. Kas mėnesį moka po 6050 kronų paskolos. Namo įrengimui pinigų 2011-02-24 buvo pasiskolinęs ir iÅ¡ savo mamos. N. B. taip pat skolinosi pinigų namo įrengimui. R. B. (atsakovės sesuo) atsakovei paskolino apie 60000 Lt. Už Å¡iuos pinigus buvo perkamos statybinės medžiagos. Skolinosi, nes norėjo greičiau įsirengti namÄ . Santykiai su N. B. kelis mėnesius yra konfliktiÅ¡ki, atsakovė turi naujÄ draugÄ .

Santykiai su N. B. artimaisiais buvo geri iki 2014 metų pavasario. Atsakovės N. B. atžvilgiu niekada nesmurtavo. Atsakovė dėl teismo įsakymo dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ jo priteisimo sÅ«nui E. S. į teismÄ kreipėsi tik todėl, kad kaip vieniÅ¡a motina gautų kompensacijÄ už buto, esančio Panevėžyje, Å¡ildymÄ . Teismo įsakymas nebuvo perduotas antstoliams priverstinai vykdyti, nes visada teikė iÅ¡laikymÄ savo vaikams.    Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo S. S. 19,00 € procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei. Atmetė atsakovių N. B. ir I. B. praÅ¡ymÄ dėl baudos ieÅ¡kovui S. S. skyrimo. Teismas nurodė, kad iÅ¡klausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, iÅ¡tyrus raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , nepasitvirtino ieÅ¡kovo teiginys, jog buvo panaudotos ir jo lėšos ginčo nekilnojamojo turto ir automobilio pirkimui, ieÅ¡kovas taip pat nepateikė teismui kitų įrodymų, patvirtinančių jo teiginį apie asmeninių lėšų panaudojimÄ ginčo turto pirkimui.

Nurodo, jog ieÅ¡kovui ne kartÄ buvo siÅ«lyta pateikti papildomus įrodymus ieÅ¡kinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, tokia ieÅ¡kovo teisė buvo iÅ¡aiÅ¡kinta tiek teismo nutartyje bylÄ skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu bei vėliau nagrinėjant bylÄ , tačiau ieÅ¡kovas Å¡ia teise nepasinaudojo, o teismui Å¡ios kategorijos bylose nesant aktyviam, įrodymų rinkimas teismo iniciatyva neatliekamas. Teismas konstatavo, jog visų aptartų įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad gyvendami bendrai S. S. ir N. B.

Lietuvoje sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė N. B. gyveno kartu, nepatvirtina, kad tokiu bÅ«du jie siekė įgyti ir įgijo bendros nuosavybės teisėmis butÄ , dalį Å«kinio pastato, dalį palėpės, garaÅ¾Ä , esančius Ukmergės gatvėje, Panevėžyje, bei automobilį Mercedes Benz ML 400. Konstatvo, kad iÅ¡tirti įrodymai daugiau leidžia spręsti apie tai, kad nors Å¡ie asmenys gyveno kaip partneriai, tačiau bendrosios nuosavybės, esančios ginčo objektu, nesukÅ«rė, kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kiniui atmesti (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).                       Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas S. S. praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti.

PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apelianto nuomone sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, kadangi vienos proceso Å¡alies pateiktiems duomenims buvo suteikta nepagrįsta virÅ¡enybė, patikimumas, tokiu bÅ«du neobjektyviai įvertinus kitus byloje esančius įrodymus ir priėmus nepagrįstÄ sprendimÄ . Laikotarpyje nuo 1999 metų iki 2002 metų uždirbtų lėšų Norvegijoje bei paskesnių stabilių pajamų dirbant Norvegijoje neginčija atsakovė, tokiu bÅ«du patvirtindama galimybę sutaupyti lėšas buto pirkimui.

Atsakovės parodymai dėl neva iÅ¡leidžiamų visų uždirbtų lėšų neteisingi, melagingi, kadangi uždirbus apie 44000 lt, logiÅ¡kai neįmanoma Å¡ios sumos iÅ¡leisti per 6-7 mėnesius gyvenant Lietuvoje ir lėšas taupant, leidžiant tik bÅ«tiniausiems poreikiams, turint planų bei ketinimų įsigyti nuosavÄ Å¡eimos turtÄ , kadangi kaip nurodė N. B., neva duodamų tėvų pinigų (50 Lt į savaitę) pakako jiems pragyventi. Nuo 1999-12-14 iki 2000-02-29 dirbo UAB „Žydruva“, gavo pajamas Å¡eimos pragyvenimui, vėlesniais periodais taip pat gaudavo oficialias pajamas, dalį jų neoficialiai.

I. B. neturi vairuotojo teisių, niekada nėra naudojusi automobilio kaip transporto priemonės asmeniÅ¡kai, I.A. B. Å¡eima turi savo automobilį, kurį naudoja iki Å¡iol, todėl neturint net patalpos naujam automobiliui laikyti, nėra pagrįsta ir logiÅ¡ka teigti, kad automobilis buvo įgytas vieninteliam tikslui - prestižui, neva ieÅ¡kovÄ ir atsakovę nuvežti į oro uostÄ . Automobilis buvo įsigytas ieÅ¡kovo ir atsakovės turint vienintelį tikslÄ , juo naudotis Norvegijoje. Atsiliepime į ieÅ¡kinį bei duodama paaiÅ¡kinimus teisme N. B. nurodė prieÅ¡taringas aplinkybes, jog tėvai visuomet gyveno pasiturinčiai, kadangi liudytojas P. V. nurodė, kad I.A.

B. niekuomet nelaikė pastarųjų nurodyto gyvulių kiekio, todėl jų pajamos iÅ¡ Å«kio buvo akivaizdžiai mažesnės, pakankamos tik judviejų minimaliam pragyvenimui. Pats ieÅ¡kovas I.A. B. padovanojo savo asmeninį automobilį, kadangi jie neturėjo pakankamai lėšų naujai transporto priemonei įsigyti. Laikydami maÅ¾Ä Å«kį, neturėjo jokių galimybių sukaupti 2002 metais 40000 Lt santaupų. Atsakovė nenurodė duomenų apie neva turėtÄ 2000 Lt dydžio skolÄ ruoÅ¡iantis kelionei į NorvegijÄ 1999 metais, kadangi tai nėra tiesa.

Atsiliepime į ieškinį I. B. taip pat nurodė neteisingas, prieštaringas aplinkybes, neva ieškovas ir atsakovė 1999 metais uždirbo 20000 kronų, kuomet N. B. parodė skirtingai – buvo uždirbta 30000 kronų, ieškovo teigimu 40000 kronų. Ieškovas nurodo, jog sekančiais metais uždirbo daugiau, todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, neva buvo uždirbę tik šiek tiek, neįvardijant sumos. I. B. melagingai nurodė neva laikė karves, apie dešimt ir prieauglį, kuomet liudytojas, gyvenantis tame pačiame kaime šias aplinkybes paneigė.

Taip pat nurodė melagingus duomenis apie metines pajamas, kadangi oficialÅ«s dokumentai – deklaracijos patvirtina prieÅ¡ingai. IeÅ¡kovas skype programa visuomet bendravo su I. B.. I. B. taip pat nurodė prieÅ¡taringas, neteisingas aplinkybes apie Å¡eimos finansinę padėtį, o bÅ«tent dėl nuomojamos 25 hektarų žemės, kadangi I.A. B. niekada nevaldė tiek žemės, nes ieÅ¡kovo mama buvo iÅ¡nuomojusi I.A. B. žemę, esančiÄ toli nuo (duomenys neskelbtini), kaime. IÅ¡ I.A. B. pateiktų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, jog gaunamos pajamos buvo minimalios ir jas iÅ¡leisdavo visas, periodiÅ¡kai iÅ¡grynindami mažomis sumomis.

Duomenų apie banke turėtas lėšas byloje nebuvo pateikta. Teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, nepagrįstai dalį jų pripažino patikimais, o dalį vertino kritiÅ¡kai. Teigia, jog iki paskutinio konflikto visuomet gyveno kartu, pykčių gyvenant atskirai nebuvo. N. B. negalėjo paaiÅ¡kinti kam buvo reikalingi S.M. M. pinigai, neva atvežti perkant butÄ , ji negalėjo nurodyti tikslios sumos 4000 -5000 Lt, kadangi iÅ¡ tiesų lėšos buto pirkimui buvo ieÅ¡kovo ir atsakovės N. B..

I. B. nurodė už butÄ sumokėjusi 40000 Lt, tuo tarpu iÅ¡ tiesų buvo sumokėta 33000 Lt. I. B. taip pat nurodė neteisingai, neva I. B. davė 35000 Lt grynais. Teismas nepagrįstai nevertino kaip patikimų, pakankamų liudytojos O. K. paaiÅ¡kinimų, jog ieÅ¡kovas su atsakove butÄ rinkosi kaip Å¡eima. Atsakovės naudai parodymus davę asmenys nebuvo objektyvÅ«s, teisingi, prieÅ¡ingai, bÅ«dami Å¡aliÅ¡ki nurodė melagingas aplinkybes, siekdami padėti N. B. iÅ¡vengti turtinių nuostolių. Nurodo, jog pajamų –iÅ¡laidų žurnalo duomenys nepatvirtina I.A.

B. turėjus atitinkamas pajamas iÅ¡ darbo Å«kyje. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad turėjo pakankamai lėšų buto su dalimi Å«kinio pastato pirkimui. IeÅ¡kovas ir atsakovė pripažino kad dirbo Norvegijoje, gaudavo nemažas pajamas iÅ¡ darbo. Nurodo, jog liudytojas P. A. patvirtino, kad garaÅ¾Ä pardavė bÅ«tent ieÅ¡kovui ir N. B.. I.A. B. pagal byloje esančiÄ informacijÄ , neturėjo galimybės nuo 2002 metų, kuomet neva nupirko butÄ , vėlgi sutaupyti pakankamai lėšų garažui ir automobiliui pirkti.

Vertinant ieÅ¡kovo ir atsakovės N. B. darbinę veiklÄ ir nuolatines pajamas Norvegijoje, akivaizdu, jog sutaupyti pinigų brangiems daiktams pirkti buvo galima. Automobilis buvo įsigytas 2008 metais už 13000 €, todėl liudytojos nurodyta suma yra artima sandorio sumai. Liudytoja O. K. matė ir žinojo faktÄ , kad kronos buvo keičiamos į eurus, po to, vykstama pirkti automobilį. IeÅ¡kovas ir N. B. turėjo pakankamai lėšų automobiliui įsigyti. Pokalbiai Skype programa turėjo bÅ«ti vertinami, nes N. B. tiesiogiai nurodė, jog turtas yra bendras.

I. B. pozicija, neva ieÅ¡kovas žinojo, Skype programos kodus ir galėjo įraÅ¡yti jam reikalingus duomenis yra niekuo nepagrįsti, absurdiÅ¡ki, kadangi fiziÅ¡kai neįmanoma vienam asmeniui bÅ«nant skirtingose Å¡alyse, skambinti vienas kitam ir kalbėtis.                       Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovės praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinio skundo argumentas, kad vienos proceso Å¡alies pateiktiems duomenims buvo suteikta nepagrįsta virÅ¡enybė, patikimumas, tokiu bÅ«du neobjektyviai įvertinus kitus byloje esančius įrodymus yra deklaratyvus ir emocijomis paremtas argumentas.

IeÅ¡kovo teiginiai apie nurodytu laiku gautas pajamas yra prieÅ¡taringi, nesutapo ieÅ¡kovo kviestų liudytojų parodymai apie gautas neva labai dideles pajamas. IeÅ¡kovo teiginį, kad jis su N. B. buto pirkimo metu gyveno, nebuvo susipykę, paneigia jo paties negalėjimas paaiÅ¡kinti už kokiÄ sumÄ Ä¯gytas butas. IeÅ¡kovas klaidina teismÄ skunde nurodydamas visiÅ¡kai prieÅ¡ingas, nei buvo nustatyta teismo posėdžio metu, aplinkybes dėl N. B. paaiÅ¡kinimų, pajamų pakankamumo 1999-2002 metais, I. Ir A.

B. turtinės padėties, dėl nuomojamos žemės iÅ¡ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad (duomenys neskelbtini), Å¡eima neturėjo pinigų lėšų ginčo turtui įsigyti. Nepripažintini įrodymais ieÅ¡kovo pateikti duomenys iÅ¡ neva Skype susiraÅ¡inėjimo, nes jie nekonstatuoti antstolio, o atsakovė I. B. jų nepripažino autentiÅ¡kais, nes ieÅ¡kovas naudojosi jos Skype prisijungimo vardu ir slapyvardžiu. PraÅ¡o nepriimti ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, nes ieÅ¡kovas turėjo teisę ir pareigÄ juos pateikti pirmos instancijos teisme posėdžio metu.

IeÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.          Apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 1 d. 1 p.).         Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.        Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

Su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka.         Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje neginčijamos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas S. S. ir atsakovė N. B. kartu nesusituokę gyventi pradėjo nuo 1992 metų, kartu keitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , nuo 1999 metų pradėjo kiekvienais metais važinėti dirbti į NorvegijÄ , o nuo 2005 metų Norvegijoje pradėjo gyventi ir dirbti nuolat. S. S. nuo 2006-11-18 Norvegijoje turi individualiÄ Ä¯monę (1 t., 42-44 b.l.).

Gyvendami kartu ieÅ¡kovas S. S. ir atsakovė N. B. susilaukė dviejų vaikų – (duomenys neskelbtini), jiems gimė sÅ«nus E. S., o (duomenys neskelbtini), – dukra E. S. (1 t., 20-21 b.l.). Ginčo Å¡alims gyvenant kartu, atsakovė N. B. asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojį turtÄ . Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai bei pirkimo-pardavimo sutartys, iÅ¡ kurių matyti, kad pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2005-04-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VK-2137, 8/100 pastato-Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2002-12-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6670, taip pat 9/100 negyvenamosios patalpos-palėpės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal 2002-12-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6670 asmeninės nuosavybės teise priklauso N. B. (1 t., 13-17, 111-112, 114-115 b.l.); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pagal 2002-12-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6670 taip pat priklauso N. B. (1 t., 18 b.l.).

Be to, S. S. ir N. B. N., Porsgrunn savivaldybėje, kaip nuolatiniai gyventojai kartu 2006 metais įsigijo gyvenamosios paskirties atskirÄ bÅ«stÄ â€“ namÄ (1 t., 45-48 b.l.). Ginčo Å¡alys nurodė, kad bendrÄ Å«kį vedė iki 2013-09-01 įvykusio Å¡eimyninio konflikto. IÅ¡ 2013-10-18 raÅ¡to taip pat matyti, kad N. B. su savo vaikais E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko į Telemarko krizių centrÄ 2013-09-01 ir 2013-10-17 iÅ¡vyko. Persikėlė į naujus namus (1 t., 108-110 b.l.).

                      Apeliaciniame skunde keliami netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimai teigiant, jog vienos proceso Å¡alies pateiktiems duomenims buvo suteikta nepagrįsta virÅ¡enybė, patikimumas, tokiu bÅ«du neobjektyviai įvertinus kitus byloje esančius įrodymus ir priėmus nepagrįstÄ sprendimÄ kas galėjo lemti neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nepagrįsti, yra deklaratyvÅ«s ir emocijomis paremti argumentai.

Vien ta aplinkybė, jog yra priimtas apeliantui nepalankus teismo sprendimas, nereiÅ¡kia, kad vienos proceso Å¡alies pateiktiems duomenims buvo suteikta nepagrįsta virÅ¡enybė, patikimumas, tokiu bÅ«du neobjektyviai įvertinus kitus byloje esančius įrodymus ir priėmus nepagrįstÄ sprendimÄ .         Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Apeliantas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus. FaktÄ , kad Å¡alys buvo susitarę, jog kooperuodami kiekvienas savo lėšas, darbÄ , žinias, sukurs bendrÄ dalinę nuosavybę, įrodyti privalo bÅ«tent apeliantas. BylÄ nagrinėjęs pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas savo teiginių dėl susitarimo su atsakove N. B. kurti turtÄ bendrosios nuosavybės pagrindu neįrodė. Apeliantas neįrodė, kad dalyvavo perkant butÄ kartu su 8/100 pastato-Å«kinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), ir registruotus atsakovės N. B. vardu, pagal 2002-12-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6670 (1 t., 18 b.l.) ir neįrodė, jog minėtÄ butÄ bei dalį Å«kinio pastato įgijo kartu su atsakove N. B. bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Taip pat apeliantas neįrodė ir kito savo teiginio, kad už butÄ bei 8/100 Å«kinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), mokėjo iÅ¡ bendrai su atsakove N. B. N. uždirbtų bei sutaupytų piniginių lėšų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ias iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas tinkamai pagrindė. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog, sprendžiant dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su bendrosios jungtinės sutarties sudarymo ir vykdymo, ir Å¡ių aplinkybių teisinio įvertinimo, teismas rėmėsi bankų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, pažymomis apie ieÅ¡kovo, atsakovių, trečiojo asmens darbo užmokestį.

Taip pat vertino apelianto pakviestų liudytojų parodymus ir pagrįstai sprendė, kad pakviesti liudytojai negalėjo patvirtinti jokių aplinkybių apie apelianto turėtas pakankamas pinigines lėšas buto su dalimi pastato pirkimui, nes jie yra prieštaringi tarpusavyje, todėl negali būti laikomi patikimais įrodymais byloje. Tuo tarpu apeliantas nei rašytiniais, nei kitokiais leistinais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad turėjo pakankamai piniginių lėšų buto su dalimi ūkinio pastato pirkimui.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad neatitikimai dėl A ir I. B. galvijų laikytų galvijų skaičiaus, dėl iÅ¡ Å«kio gautų pajamų dydžio, abejonės dėl pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnaluose atliktų ir neaptartų taisymų bei braukymų, nepaneigia aplinkybės, kad I. B. bei A. B. turėjo santaupų grynaisiais pinigais, kuriuos laikė namuose, ir už kuriuos galėjo savo dukrai N. B. 2002 metais nupirkti butÄ Panevėžyje. Be to, ne tik raÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė I.

B. ir tretysis asmuo A. B. turėjo nuolatines pajamas ne tik iš darbo užmokesčio bei ūkio, tačiau ir nedeklaruotas pajamas, trečiojo asmens gautas dirbant skysto kuro bazėje. Pažymėtina, kad faktus, jog turtas įsigytas iš apelianto bei N. B. lėšų bei, kad I. Ir A. B. neturėjo pinigių lėšų ginčo turtui įsigyti, privalo įrodyti apeliantas. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A ir I. B. gautas/gaunamas pajamas, kurios buvo skirtos įgyti nekilnojamam bei kilnojamam turtui – apeliantas leistinais įrodymais nepaneigė, kad pinigus butui, garažui, įsigyti davė I.

B., o automobilis buvo pirktas už asmenines A ir I. B. lėšas. Todėl atmestinas apeliacinio sklundo argumentas, kad byloje nepateikta įrodymų, kad I ir A. B. turėjo ir galėjo turėti santaupų.    Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apsimestinio sandorio ir kompensacijos už automobilį priteisimo, teisingai sprendė, kad Å¡iuo atveju byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, ar automobilio pirkėjas turėjo lėšų atsiskaityti už įgytÄ turtÄ . Apeliantas leistinais įrodymais neįrodė turėjęs pinigų apmokėti už įsigyjamÄ automobilį ne mažiau kaip 13 000 eurų.

Apylinkės teismas nurodė, kad apelianto teiginiai apie galimus pinigų Å¡altinius (sutaupytÄ darbo užmokestį Norvegijoje), įvertinus aplinkybę, kad 2006 m. ieÅ¡kovas ir atsakovė N. B. pasiėmę paskolÄ Ä¯sigijo nekilnojamÄ jį turtÄ Norvegijoje (1 t., 45-48 b.l), nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vien atsakovės I. B. ir jos dukters N. B. paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi įrodymai, tačiau atsakovė I. B. savo pajamas įrodinėjo raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie kaip jau nurodyta aukščiau, patvirtina atsakovę I.

B. turėjus finansines galimybes nusipirkti automobilį Mercedes Benz ML 400. Sutiktina, kad apeliantas prieÅ¡ingai nei atsakovė I. B., neįrodė sandorio sudarymo dienÄ turėjęs pakankamai lėšų ginčo automobiliui Mercedes Benz ML 400 pirkti. Apelianto teiginį, kad butÄ bei kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir automobilį Lietuvoje pirko kartu su atsakove N. B. iÅ¡ bendrų lėšų, paneigia ir byloje esantys Sodros duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovės N. B. oficialios pajamos nuo 1994 metų buvo labai mažos ir nepakankamos ginčo nekilnojamajam ir registruotinam kilnojamajam turtui įsigyti (2 t., 145-155, 156-161 b.l.), o apie pajamas, gautas dirbant Norvegijoje, ieÅ¡kovas jokių leistinų raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog automobilio Mercedes Benz ML 400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandoris buvo apsimestinis, todėl apelianto reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės I. B. piniginę kompensacijÄ pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.           Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvųjį pobÅ«dį, į reikalavimus įrodymams dėl jų detalumo (iÅ¡samumo), tikslingumo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamai argumentų, kodėl atmeta byloje apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimus, analizavo Å¡ių įrodymų turinį ir liudytojų parodymų reikÅ¡mes bylos aplinkybių ir įrodymų visete.Vadovaudamasi tuo teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojų parodymai buvo įvertinti laikantis CPK 185 straipsnio reikalavimų, todėl teisiÅ¡kai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teismo iÅ¡vados tinkamai motyvuotos, padarytos iÅ¡ įrodymų visumos, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti.

IÅ¡vados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų netinkamai vertinęs įrodymus ar pažeidęs įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, nėra pagrindo paneigti teismo iÅ¡vados, kad gyvendami kartu S. S. ir N. B. Lietuvoje nesukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.                        Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir atskirai dėl jų nepasisakoma.Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.            Atsakovė I.

B. už advokato pagalbÄ Â apeliacinės instancijos teisme turėjo 600 € iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos pagrįstos 2015-05-22 pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr.787179 (b.l.124, t-3). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ginčo pobÅ«dį, bylos apimtį, sprendžia, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme yra realios, bÅ«tinos, pagrįstos ir priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės I. B. naudai LR CPK 98 str. pagrindu.            Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600 € (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.     Teisėjai                                                                                       Eigirdas Činka                                                                                                                                                                                                                                                           Birutė Jonaitienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Birutė Valiulienė