d759fc0b-eac6-4b04-8ca0-7c11801bc148 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-396/2018                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-03-5-00014-2017-4                                                             Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.3                                                                                                                           (S)                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui BekiÅ¡ui, gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. K. (S. K.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį – 750 MGL (28 245 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. K. paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., ir S. K. paskirta galutinė bausmė – 388 MGL (14 612,08 Eur) dydžio bauda.S. K. paskirta kardomoji priemonė – 12 000 Eur užstatas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus Å¡iÄ užstato sumÄ Ä¯skaityti į S. K. paskirtÄ baudÄ .Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ S. K. iÅ¡ieÅ¡kota 4 260 Eur, kuri atitinka konfiskuotino UAB „A“ nuosavybes teise priklausančio automobilio vertę Lietuvoje.IÅ¡ S. K. paimtus pinigus, t. y. 20 Eur, 20 Lt, 20 lenkiÅ¡kų zlotų, 70 baltarusiÅ¡kų rublių, 5 900 rusiÅ¡kų rublių, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti paskirtos baudos sumokėjimui.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :              1. S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .Nustatytos Å¡ios veikos padarymo aplinkybės:1.1. S. K. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų taisyklių „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 2.1.1. punkto reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2007 m. liepos 19 d.

įsakymo Nr. 4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007-07-26) redakcija), ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos RespublikÄ tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui nevirÅ¡ija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iÅ¡ kitų valstybių, iÅ¡skyrus Europos SÄ jungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymo Nr. 4-759, Žin., 2013, Nr. 92-4590 (2013 m. rugpjūčio 31 d.) redakcija), 2017 m. birželio 15 d. nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 11 val. 50 min., automobiliu „O“ valst. Nr. XXX, Å . rajone, keliu V–Z, gabeno 3 249 pakelius cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ ir sudarė 9 448,66 Eur, kol 2017 m. birželio 15 d. apie 11 val. 50 min., Å . rajone, P. seniÅ«nijoje, P. kaime, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Sargybų skyriaus pareigÅ«nų.2.

Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti: paskirtÄ 750 MGL dydžio baudÄ sumažinti iki 150 MGL dydžio ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant iki 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudÄ .2.1. Apeliantas skunde cituoja BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio, BK 61 straipsnio 2 dalies turinius ir pažymi, kad svarbiausias bausmės tikslas – bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.

Nurodo, kad teisinga bausmė yra paskiriama kruopščiai įvertinus padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007).2.1.1. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirdamas jam (apeliantui) griežtÄ bausmę, buvo Å¡aliÅ¡kas, nes neatsižvelgė į BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio nuostatas bei teismų praktikÄ .2.2. Skunde praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas jam (apeliantui) bausmę, nepagrįstai sureikÅ¡mino aplinkybę, jog jis yra užsienio pilietis.

Be to, nuteistojo vertinimu, baudos dydis nebÅ«tinai turi bÅ«ti lygus ar didesnis už įmokėto užstato dydį. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad neturtingos Å¡alies pilietis sumokėjo gana didelį užstatÄ ,              t. y. 12 000 Eur, kuriuos sutiko skirti paskirtos baudos užtikrinimui, nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė Å¡iÄ aplinkybę, leidžiančiÄ paskirti didelį baudos dydį.2.3. S. K. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nustatydamas bausmės dydį, jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nepagrįstai susiejo su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, didelėmis organizacinėmis pastangomis darant kontrabandÄ , tokiu bÅ«du užtikrinant prekių realizavimo tinklÄ .

Tačiau remiantis bylos medžiaga matyti, kad jam (apeliantui) kaltinimai dėl kontrabandos ir bendrininkavimo net nebuvo inkriminuoti. Pasak apelianto, jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vienas, Lietuvos Respublikoje, todėl Å¡ios aplinkybės, akivaizdžiai, patvirtina žymiai mažesnį jo veikos pavojingumÄ .2.4. Skunde apeliantas tvirtina, kad augina du mažamečius vaikus, gyvena skurdžioje Å¡alyje, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra labai didelė, kuri neigiamai atsilieps jo Å¡eimos finansiniai padėčiai.2.5.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad gabentų cigarečių vertė sudaro 9 448,66 Eur, t. y. nežymiai virÅ¡ijo 250 MGL dydį. Todėl nuteistojo nuomone, jam inkriminuotas nusikaltimas yra žymiai mažesnio pavojingumo, nes tik 33,66 Eur gabentų prekių vertė šį nusikaltimÄ skiria nuo administracinio nusižengimo.3. Apeliacinio proceso metu gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. 3.1.

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 3.2. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo S. K. kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas.

Šioje nagrinėjamojoje byloje BPK normų pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas BPK 305 straipsnio nuostatų dėl skundžiamo nuosprendžio surašymo nepažeidė ir S. K. nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Apeliantas jokių motyvų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir šios dalies neperžiūri (BPK 320 straipsnio 3 dalis). 3.3.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes skirdamas bausmę neatsižvelgė į BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio nuostatas bei teismų praktikÄ . 3.4. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, nuteistasis teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su netinkamu įstatymo taikymu ir per griežtos bausmės paskyrimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Taigi teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra ir vienas iÅ¡ asmenų konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010;

EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06). Å aliÅ¡ku turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.3.5.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis S. K. ir jo gynėjas nuÅ¡alinimų teisėjui nepareiÅ¡kė (t. 2, b. l. 9). Byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę apie apelianto S. K. kaltumÄ ar tokiÄ nuomonę galėjo susidaryti proceso metu. Vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį tendencingumÄ , keliančių abejonių dėl jo Å¡aliÅ¡kumo.

Todėl nuteistojo S. K. skunde nurodyti argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįsti ir atmestini.3.6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikÅ¡mę.

Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiÅ¡kia, kad individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , kaltės formÄ , rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę ir kt.).3.7.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bÅ«do, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokiÄ sankcijÄ už nusikalstamÄ veikÄ , turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti Å¡velnesnę bausmę negu numatyta įstatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos.

Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Todėl bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę.3.8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo teisė. Pirmosios instancijos teismas S. K. skirdamas baudÄ bei taikydamas BK 641 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į jo asmenybę (dirba, Å¡eiminę padėtį, ankstesnį teistumÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ ), padarytos veikos rūšį ir pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį ir sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančiÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančiÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) aplinkybes, kaltės formÄ ir nusikalstamos veikos baigtumÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad padarytas nusikaltimas yra sunkus (BK 11 straipsnio 5 dalis), kuriuo buvo kėsinamasi į ekonomikos ir verslo tvarkÄ Lietuvoje. Pažymėtina, kad BK 1992 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta bauda ir laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas S. K. pripažino recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Nors Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu S. K. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už analogiÅ¡ko nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ bei nubaustas 300 MGL dydžio bauda (t. 1, b. l. 115–144), tačiau pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog už skundžiamu nuosprendžiu nusikaltimo padarymÄ jam taip pat skirtina bauda, kurios jos dydis nustatytinas žymiai didesnis. Akivaizdu, kad S. K. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko ankstesnio elgesio padarinys.

Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas tik atkreipė dėmesį į tokio pobÅ«džio nusikaltimų, tame tarpe ir kontrabandos, organizavimo ir padarymo bendras tendencijas (organizuotÄ nusikalstamumÄ ir dideles organizacines pastangas), jų visiÅ¡kai nesiedamas su konkrečios bylos aplinkybėmis. 3.9. S. K. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę, nepagrįstai sureikÅ¡mino, jog yra užsienio pilietis iÅ¡ neturtingos Å¡alies, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parenkant kardomÄ jÄ priemonę, iÅ¡galėjo sumokėti pakankamai didelį užstatÄ . 3.10.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Atkreiptinas nuteistojo S. K. dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtos kardomosios priemonės – užstato dydį iÅ¡ esmės susiejo su galimybe sumokėti paskirtÄ baudÄ , o ne su jos dydžio nustatymu. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nuosprendžio vykdymo metu S. K. kardomosios priemonės metu paskirtÄ 12 000 Eur užstatÄ Ä¯skaityti į mokėtinÄ baudÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo S. K. pilietybė nebuvo prioritetinė (esminė) sÄ lyga pirmosios instancijos teismui parenkant bausmės rūšį ar nustatant baudos dydį, tačiau nepritaria tokiai praktikai, todėl ateityje tokių vertinimų bÅ«tina vengti. 3.11. Apeliacinio proceso metu gynėjas pateikė teismui pažymas apie nuteistojo S. K. ir žmonos O. K. pajamas nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iose pažymose yra nurodytos pajamos tik už trumpÄ laikotarpį, todėl neatspindi nuteistojo S. K. ir jo Å¡eimos narių realių pajamų ir turtinės padėties.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios pažymos neturi reikÅ¡mės S. K. paskirtos baudos dydžiui ir nėra pagrindas jos mažinti. 3.12. Apygardos teismas padarė pagrįstÄ ir motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad S. K. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus baudÄ . Apeliantas skunde jokių naujų ir įtikinamų aplinkybių dėl paskirtos bausmės sumažinimo nenurodo. Kadangi S. K. anksčiau teistas už analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymÄ , tačiau iÅ¡vadų nepadarė. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad baudos dydis už sunkų nusikaltimÄ yra iki 1 500 MGL dydžio (2011 m. balandžio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1350 redakcija). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. K. neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertė nežymiai (33,66 Eur) virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ ir paskyrė tik 700 MGL dydžio baudÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes ir taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė. S. K. paskirta bausmė (bauda) yra adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstami veikai bei kaltininko asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .    3.13.

Apeliacinio proceso metu gynėjas prašė baudžiamÄ jÄ bylÄ S. K. nutraukti arba jį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Gynėjo nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas naujas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, t. y. 50 Eur, todėl už BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuomet, kai disponuojama akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė daugiau kaip 12 500 Eur.

Tuo tarpu, S. K. disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė yra tik 9 488,66 Eur ir yra mažesnė už ribÄ baudžiamajai atsakomybei kilti.3.14. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie gynėjo argumentai nepagrįsti ir atmestini. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad S. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ nustatytas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

Vilniaus teritorinės muitinės tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus raÅ¡te nurodyta, kad 2017 m. birželio 15 d. nuteistojo S. K. gabentų 3 249 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, sudaro 9 448,66 Eur (t. 1, b. l. 71–72.). Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2017 m. birželio 15 d., S. K. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, įsigaliojo tik nuo 2018 m. sausio 1 d., todėl 50 Eur bazinis bausmių ir baudų dydis taikomas veikoms, padarytoms po šios datos (2018 m. sausio 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Nuteistojo S. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                 Jolanta Čepukėnienė                                                                                Kęstutis Jucys                                                                                Regina Pocienė                                                                       Â