2018-04-26 Nr. AB-8453-3-61-3-00598-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-270-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00598-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“, dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. sausio 16 d. pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-75 (toliau – ir Išvada).

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Lietuvos paminklai“ taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškimu dėl prisidėjimo prie pareiškėjo skundo, prašydamas panaikinti Tarnybos 2018 m. sausio 16 d. pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-75 ir laikyti VĮ „Lietuvos paminklai“ pareiškėju.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymą prisidėti prie pareiškėjo skundo ir byloje jį laikyti pareiškėju.

Teismas pažymėjo, jog skundžiama Tarnybos 2018 m. sausio 16 d. pirkimų vertinimo išvada Nr. 4S-75 surašyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta viena iš Tarnybos funkcijų – vykdyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūrėti, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius. Nagrinėjamu atveju Tarnyba Išvadoje nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei neužtikrino 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Išvadoje jokie įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjui nėra suformuluoti. Todėl, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad tokio pobūdžio išvada negali būti administracinės bylos dalyku (žr., pvz., 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-865-662/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-28-438/2017; 2016 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-756/2016).

Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Taip pat teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Lietuvos paminklai“ siekia prisidėti prie pareiškėjo skundo teismui, nors tokia teisė ABTĮ nėra numatyta. Atsižvelgęs į tai, jog VĮ „Lietuvos paminklai“ prašyme jokių savarankiškų argumentų nėra nurodyta, pareiškėjo ginčijama Išvada nėra adresuota trečiajam suinteresuotam asmeniui ir pati nelaikytina ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu, trečiojo suinteresuoto asmens prašymą teismas taip pat atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas Departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir pirmosios instancijos teismui grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, jog šios bylos skundo priėmimo stadijoje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad siekiama apskųsti Tarnybos Išvada pareiškėjo teisės negalėjo būti pažeistos. Pareiškėjo teisinė situacija skiriasi nuo skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtų administracinių bylų. Skundžiamos Tarnybos Išvados IV dalyje taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis ABTĮ 5 ir 17 straipsniais, ši Išvada gali būti skundžiama teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Departamento teigimu, Tarnybos Išvadoje nurodžius, jog Departamentas pavedimo sutartimis pavesdamas, o VĮ „Lietuvos paminklai“ atlikdama pavedimo sutartyse nustatytas atitinkamas paslaugas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, atsirado nedelsiamos, tikros ir neigiamą teisinį poveikį Lietuvos teisinei sistemai, Departamentui ir VĮ „Lietuvos paminklai“ turinčios pasekmės, kadangi tokiu būdu Tarnyba siaurina įstatymų leidėjo Departamentui suteiktas diskrecijos teises įgyvendinti valstybines paveldotvarkos programas pavedimo (kaip numatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 5 str. 10 d. 4 p. bei Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – ir KKVAĮ) 4 str. 3 d. 7 p.), o ne viešojo pirkimo būdu. Tuo pačiu Tarnyba netiesiogiai apkaltina įstatymų leidėją „skaidrumo“ ir „lygiateisiškumo“ principų, įtvirtintų Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija iki 2017 m. liepos 13 d.) 3 straipsnio 1 dalyje, pažeidimu, o Departamentui ir VĮ „Lietuvos paminklai“ be išvardytų principų pažeidimo papildomai nurodo nesilaikymą dar ir to paties paminėtos redakcijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Taigi Tarnyba už Departamentą ir VĮ „Lietuvos paminklai“ nusprendžia, kad tik Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryta pirkimų sutartis yra tinkamas pagrindas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šis įstatymais nustatytos Departamento diskrecijos teisės susiaurinimas yra neabejotinas Departamento teisių pažeidimas. Taip pat nurodytų „skaidrumo“ ir „lygiateisiškumo“ principų pažeidimo konstatavimas menkina Departamento dalykinę reputaciją. Be to, Tarnyba Išvados konstatuojamųjų teiginių, kaip savo veiksmais Departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“ pažeidė minėtus „skaidrumo“ ir „lygiateisiškumo“ principus, nepagrindė jokiais argumentais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjas pažymi, kad pagal skundžiamą Tarnybos išvadą Departamentas nebegalėtų NKPAĮ ir KKVAĮ numatytų paveldotvarkos programų įgyvendinimą pavesti VĮ „Lietuvos paminklai“, nors tiek Lietuvos Respublikos Seimas, tiek Vyriausybė tikslingai sukūrė teisinį mechanizmą, pagal kurį NKPAĮ ir KKVAĮ nurodytų programų įgyvendinimas pavedamas VĮ „Lietuvos paminklai“ civiline pavedimo, o ne viešojo pirkimo sutartimi. Tai susiję su šių programų įgyvendinimo specifika, pagal kurią jos turi būti įgyvendintos per vienerius metus, o valstybė pageidaujamo kultūros paveldo apsaugos tikslų negalėtų pasiekti kitomis priemonėmis, nes pradėjus viešųjų pirkimų procedūras programos nebūtų įgyvendintos per šį laiką. Tokiu būdu Tarnybos Išvados pagrindu apribotos Departamento galimybės 2018 m. pavesti programų, kurioms pritarė Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – ir VKPK), įgyvendinimą VĮ „Lietuvos paminklai“, apsunkintos ir apribotos galimybės Departamentui racionaliai ir teisėtai panaudoti 2018 m. paveldotvarkos programų įgyvendinimui skirtas valstybės biudžeto lėšas. Taigi, dėl skundžiamos Tarnybos Išvados iškilo reali grėsmė, kad paveldotvarkos programos ir darbai 2018 m. iš viso nebus įgyvendinti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 10 d. pasitarimo protokolo Nr. 2 „Dėl valstybės įmonių pertvarkos priemonių plano“ 7 punktu nuspręsta VĮ „Lietuvos paminklai“ pertvarkyti į biudžetinę įstaigą, kuri, kaip planuojama, tęs paveldotvarkos programų įgyvendinimą. Tarnybos Išvada sukėlė grėsmę, kad VĮ „Lietuvos paminklai“ finansiškai nebepajėgs įgyvendinti jau prisiimtų įsipareigojimų 2018 m. ir bankrutuos dar iki jos pertvarkymo į biudžetinę įstaigą proceso pabaigos, kadangi Departamentui artimiausiu metu nepavedus įmonei vykdyti 2018 m. paveldotvarkos programų, įmonė neteks galimybės uždirbti reikiamas pajamas įmonės ūkinei finansinei veiklai užtikrinti, o šiuo metu planuojamos gauti pajamos iš komercinės veiklos pagal turimas sutartis nebus pakankamos įmonės normaliai veiklai užtikrinti. Valstybės įmonei nesudarius pavedimo sutarčių su Departamentu įmonė bus priversta mažinti darbuotojų skaičių, tačiau tai tik padidins įmonės sąnaudas dėl nepanaudotų atostogų bei išeitinių kompensacijų išmokų. Ši situacija gali iš esmės pakenkti numatomai įmonės pertvarkai į biudžetinę įstaigą, neleis priimti sprendimų dėl įmonės veiklos tęstinumo.

Be to, pareiškėjo teigimu, jam nesivadovaujant Tarnybos Išvada kyla reali teisinė rizika, kad Tarnyba imsis veiksmų dėl administracinių nusižengimų protokolų surašymo Departamento valstybės tarnautojams ir VĮ „Lietuvos paminklai” darbuotojams.

Taigi, Departamento nuomone, Tarnybos Išvada daro tiesioginę neigiamą įtaką Departamento ir VĮ „Lietuvos paminklai“ teisėms ir pareigoms. Išvada, kurioje oficialiai konstatuotas Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas, o Departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“ įvardinti kaip pažeidėjai, atitinka VAĮ 2 straipsnio 11 punkte apibrėžtą administracinio sprendimo sąvoką. Išvada yra Tarnybos sprendimas, kuriuo išreikšta jos valia konstatuoti, kad Departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“, atlikdama pavedimo sutartyse nustatytas atitinkamas paslaugas, pažeidė įstatymą. Išvada patvirtinta Tarnybos antspaudu ir Departamentui įteikta Tarnybos direktorės pasirašytu raštu, kas taip pat liudija apie tai, kad tai yra oficialus Tarnybos dokumentas. Išvadoje neišreikšta abejonių, nedaroma prielaidų, leidžiančių pateiktus vertinimus traktuoti kaip negalutinę bei neįpareigojančią nuomonę. Be to, Tarnyba 2018 m. vasario 14 d. raštu Nr. 4S-251 „Dėl išvados peržiūrėjimo“ atsisakė peržiūrėti Išvadą, neatsižvelgdama į Departamento pateiktus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Lietuvos paminklai“ atskirajame skunde taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir pirmosios instancijos teismui grąžinti jo prisidėjimo prie skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

VĮ „Lietuvos paminklai“ atskirajame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir pareiškėjas, papildomai nurodydama, kad tokia teismų praktika, kuria remiasi teismas, neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo, be to, pirmosios instancijos teismas, nutaręs nepriimti skundo, nenurodė, į kokią instituciją VĮ „Lietuvos paminklai“ gali kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, tokiu būdu pažeisdamas ABTĮ 33 straipsnio 3 dalies nuostatą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju atskiraisiais skundais skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Kultūros paveldo departamento skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ „Lietuvos paminklai“ prisidėjimą prie skundo kaip nenagrinėtinus teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyriaus 2018 m. sausio 16 d. pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-75, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei neužtikrino 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, turinį, nusprendė, kad ši Išvada negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, kadangi joje jokie įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjui nėra suformuluoti.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra palikęs galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti juridinio asmens skundą dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo akto panaikinimo, nurodydamas, kad skundžiamas aktas pasižymi konstatuojamuoju pobūdžiu ir išreiškia institucijos nuomonę dėl vertinimo ataskaitos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-525/2017). Nurodytoje nutartyje buvo pripažinta, kad ginčijamas aktas nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių, nes jis neturi nedelsiamo, tikro ir įpareigojančio poveikio skundą padavusiam asmeniui.

Tarnybos išvadų ginčijimo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog administracinių teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog asmenys negali skųsti teismui konstatuojamojo pobūdžio Tarnybos išvadų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-547-261/2017; 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-575/2017; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-146/2017 ir šiose nutartyse nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

Įvertinęs pareiškėjo skundžiamos Išvados turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Išvadoje jokie įpareigojimai ar nurodymai pareiškėjui nėra suformuluoti, todėl ji negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teisėjų kolegijos vertinimu, Išvada yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nes Tarnyba Išvadoje tik konstatavo tam tikrų Viešųjų pirkimų įstatymo (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) nuostatų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Išvadoje nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės pareiškėjui. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisinė situacija skiriasi nuo tų atvejų, kuriais buvo atsisakyta priimti skundą dėl to, jog Tarnybos konstatuojamojo pobūdžio išvados negali būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pažymėtina, jog ir pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog Išvados pagrindu kyla reali teisinė rizika, jog Tarnyba imsis veiksmų dėl administracinių nusižengimų protokolų surašymo Departamento valstybės tarnautojams ir VĮ „Lietuvos paminklai” darbuotojams. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent toks individualus teisės aktas turėtų būti laikomas aktu, tiesiogiai sukeliančiu teisines pasekmes pirkimo procedūrose dalyvavusiems asmenims. Teikiant skundą teismui dėl tokio akto panaikinimo gali būti dėstomi ir argumentai, susiję su atsakovo Išvados galimu nepagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas patenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, jie labiau susiję su pačios Išvados (ne)teisėtumu.

Įvertinusi Išvados turinį, atsižvelgusi į Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytą Tarnybos kompetenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavusi pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens skundų ir atskirųjų skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens prisidėjimą prie skundo dėl Tarnybos Išvados panaikinimo, kaip nenagrinėtinus teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskiruosiuose skunduose nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui (ir / ar trečiajam suinteresuotam asmeniui) apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines teisines pasekmes. Atsisakydamas priimti skundą, teismas nepažeidė ABTĮ 33 straipsnio 3 dalies nuostatos, nenurodydamas, į kokią instituciją kreiptis, kadangi šiuo atveju konstatuota, kad Tarnybos Išvada apskritai kaip konstatuojamojo pobūdžio dokumentas neskųstina.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens prisidėjimą prie skundo, todėl pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens atskirieji skundai atmetami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė