2018-09-04 Nr. AB-15045-3-61-3-02239-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-921-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02239-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, V. Ž. dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pratęsti 2014 m. rugsėjo 2 d. privalomajame nurodyme Nr. PRN-00-140902-00147 (toliau – ir Nurodymas) nustatytą, Inspekcijos 2015 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (23.29)-RE-58 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-9258-208/2015 pratęstą Nurodymo įvykdymo terminą iki 2018 m. sausio 1 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija surašė Nurodymą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą statinį – ūkinį pastatą – (toliau – ir statinys, pastatas) ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjo prašymu terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius Inspekcijos pratęstas iki 2015 m. birželio 2 d. Pasibaigus Nurodyme nustatytam terminui, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagal pareiškėjo prašymą Nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. birželio 2 d.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir Administracijos direktorius) 2014 m. liepos 22 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1974 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nustatė, kad turi būti pradedamas rengti apie 1 480 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas), kurio tikslas yra sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu. Administracijos direktorius priėmė 2015 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 30-2064, kuriuo patvirtinti Projektas ir jo sprendiniai. Pareiškėjas nurodė, kad dėl reikalavimo panaikinti minėtus įsakymus Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2712-561/2016 pagal V. Ž. skundą. Pagal V. Ž. prašymą teismas sustabdė Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 30-2064 galiojimą. Pagal V. Ž. prašymą sustabdyti administracinės bylos Nr. eI-2712-561/2016 nagrinėjimą teismo nutartimi buvo sustabdytas ir administracinės bylos Nr. eI-2712-561/2016 nagrinėjimas, iki kol bus išnagrinėtos kitos dvi civilinės bylos, kurias taip pat inicijavo V. Ž.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis aktyviai veikė siekdamas įteisinti statybą. Tačiau visos žemės sklypų pardavimo ir jų sujungimo procedūros yra sustabdytos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo (Administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 30-2064 galiojimo sustabdymo) ir administracinės bylos Nr. eI-2712-561/2016 nagrinėjimo sustabdymo. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 3 dalyje numatytos priežastys, į kurias atsižvelgiant turėtų būti pratęstas terminas įvykdyti Nurodymą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

6. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas prašymą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą pateikė nepasibaigus nustatytam terminui. Inspekcijos nuomone, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas dar dėl 2014 m. rugsėjo 2 d. surašyto Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi pakartotinai, turėtų būti objektyviai įvertintas prašomo pratęsti termino trukmės pagrįstumas ir atitikimas protingumo principui.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Ž. atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Paaiškino, kad savavališkai pastatytas statinys stovi ne tik ant siekiamo įsigyti valstybinės žemės ploto, dėl kurio rengiamas Projektas, bet ir ant gretimai esančios valstybinės žemės, kuri yra priskirta saugomai gamtinei teritorijai. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės sklype yra pareiškėjui priklausantis, nors ir oficialiai neįregistruotas, naujas statinys, valstybinės žemės sklypas, kurį siekiama sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, neatitinka naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo sąvokos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (2014 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 263 redakcija) (toliau – ir Nutarimas) 2.1.1 punkte. Todėl Projekto rengimas, nepašalinus savavališkos statybos padarinių, nebuvo ir nėra galimas.

9. V. Ž. teigimu, ūkinio pastato savavališkos statybos faktas itin grubiai pažeidžia statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, kadangi pastatas be jokio teisinio pagrindo buvo pastatytas ant valstybinės žemės, kurios naudojimo teisių pareiškėjas išvis neturėjo, be to, pareiškėjas nesąžiningai ir nemokėdamas jokių mokesčių valstybei naudojosi šia valstybine žeme savo poreikiams tenkinti. Šis pažeidimas tęsėsi labai ilgą laiką, t. y. nuo pat 1985 metų, o tai rodo ilgalaikį piktavališką viešojo intereso pažeidinėjimą. Savavališkos statybos faktas buvo nustatytas dar 2014 m. liepos 4 d., dėl to, V. Ž. nuomone, bendras Nurodymo įvykdymo termino pratęsimas net trims su puse metų prieštarautų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams, taip pat tokiu būdu būtų akivaizdžiai pažeistas ir savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumo principas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – pratęsė Nurodymo įvykdymo terminą iki 2018 m. sausio 1 d.

11. Teismas nustatė, kad Inspekcija Nurodymu įpareigojo pareiškėją iki 2015 m. kovo 2 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjo prašymu Inspekcija 2015 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. (23.29)-RE-58 pratęsė Nurodymo įvykdymo terminą iki 2015 m. birželio 2 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-9258-208/2015 pareiškėjo prašymu pratęsė Nurodymo įvykdymo terminą iki 2016 m. birželio 2 d.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas siekia įteisinti savavališkos statybos statinį, pastatytą ant valstybinės žemės sklypo, kurį jis kaip įsiterpusį žemės sklypą siekia prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo, vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 30-1974. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (t. y., kad visos žemės sklypų pardavimo ir jų sujungimo procedūros yra sustabdytos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir administracinės bylos Nr. eI-2712-561/2016 nagrinėjimo sustabdymo) teismas konstatavo, kad akivaizdu, jog pareiškėjo inicijuota Projekto proceso trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos. Todėl teismas, vadovaudamasis Įstatymo 14 straipsnio 3 ir 4 dalimis, tenkino pareiškėjo prašymą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą iki 2018 m. sausio 1 d.

III. 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Ž. (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

14. Apelianto teigimu, Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis turėtų būti aiškinama kompleksiškai kartu su kitais šio Įstatymo reikalavimais, t. y. teismas turėtų vertinti ne tik priežastis, dėl kurių yra užtrukusi savavališkų statybų įteisinimo procedūra, bet ir savavališkų statybų įteisinimo galimybę, pažeidėjo pasirinktą įteisinimo būdą, jo sąžiningumą bei elgesį iki savavališkų statybų fakto nustatymo, trečiųjų asmenų interesus. Todėl tik nustatęs, jog pareiškėjas elgėsi ir elgiasi sąžiningai, galimybė įteisinti savavališką statybą yra reali bei pagrįsta teisės aktais, taip pat nepažeidžianti trečiųjų asmenų teisėtų interesų, teismas turi teisę pratęsti privalomojo nurodymo nugriauti statinį įvykdymo terminą.

15. Apelianto nuomone, jam žinomos faktinės aplinkybės bei turimi įrodymai nesudarė teismui pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą. Savavališkai pastatytas statinys stovi ne tik ant siekiamo įsigyti valstybinės žemės sklypo ploto, dėl kurio rengiamas Projektas, bet ir ant gretimai esančios valstybinės žemės, kuri yra priskirta saugomai gamtinei teritorijai. Nėra pateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima išvada, jog pareiškėjas siekia prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ir šį valstybinės žemės plotą. Taigi jeigu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-2712-561/2016 ir bus atmestas V. Ž. skundas, tai neturės jokios įtakos J. K. galimybei įteisinti savavališkų statybų faktą, kadangi net ir įsigijus 480 kv. m valstybinės žemės plotą, dalis pastato vis tiek stovės ant jam nepriklausančios valstybinės žemės. Apeliantas pabrėžia, kad ir Inspekcija yra nurodžiusi (2016 m. vasario 26 d. rašte Nr. (23.24)-2D-2743), jog tuo atveju, jei pareiškėjas ir įsigytų suformuotą valstybinės žemės sklypą, o dalis savavališkai pastatyto statinio vis tiek stovėtų ne jam nuosavybės teise priklausančiame nesuformuotame valstybinės žemės sklype, pasibaigus Nurodymo terminui, statytojas privalės teisės aktų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl prašymo pratęsti Nurodymo įvykdymo terminą nagrinėjimas teisme neturi jokios prasmės, kadangi nepriklausomai nuo bylos baigties savavališkos statybos padariniai turės būti pašalinti. Nėra abejonių dėl to, kad savavališkai pareiškėjo pastatytas statinys vis dar stovi ne tik ant prisijungti siekiamo valstybinės žemės sklypo, bet ir saugomai teritorijai priskiriamo valstybinės žemės ploto.

16. Apeliantas pažymi, kad pareiškėjas ant valstybinės žemės sklypo, kurį šiuo metu siekia įsigyti, bei gretimai esančio valstybinės žemės ploto, dėl kurio neatliekami jokie prisijungimo (įsigijimo) veiksmai, yra savavališkai pasistatęs naują savarankišką ūkinį pastatą, išorės matmenys – 6 m ilgis, 4,5 m plotis, 3,5 m aukštis. Nors pastatas ir nėra oficialiai įregistruotas, nuosavybės teisės identifikavimas yra akivaizdus, o to neginčija ir pats pareiškėjas. Taigi atsižvelgiant į tai, kad šiame valstybinės žemės sklype yra pareiškėjui priklausantis, nors ir oficialiai neįregistruotas, naujas statinys, apelianto nuomone, akivaizdu, jog valstybinės žemės sklypas, kurį siekiama sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, neatitinka naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo sąvokos, įtvirtintos Nutarimo 2.1.1 punkte. Todėl darytina išvada, kad Projekto rengimas, nepašalinus savavališkos statybos padarinių, nebuvo ir nėra galimas.

17. Apeliantas pabrėžia, kad jam priklauso gyvenamasis namas, esantis gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuris, kaip ir pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, ant kurio stovi savavališkai pareiškėjo pastatytas pastatas ir kurį pareiškėjas šiuo metu siekia prisijungti. Nors šiuo metu apeliantas ir nėra oficialus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valdytojas, tačiau nuo pat šio pastato įgijimo jis aktyviai siekia išsinuomoti šį žemės sklypą ir tai nebuvo padaryta ne dėl jo, bet dėl valstybinės žemės patikėtinio, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, neteisėtų veiksmų. Būtent dėl to jau apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-737-614/2016, kurioje sprendžiamas ir V. Ž. reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

18. Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog pats ūkinio pastato savavališkos statybos faktas itin grubiai pažeidžia statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, kadangi pastatas be jokio teisinio pagrindo buvo pastatytas ant valstybinės žemės, kurios naudojimo teisių pareiškėjas išvis neturėjo, dėl to pareiškėjas nesąžiningai bei nemokėdamas jokių mokesčių valstybei naudojosi šia valstybine žeme savo poreikiams tenkinti. Šis pažeidimas tęsėsi labai ilgą laiką, t. y. nuo pat 1985 metų, o tai rodo ilgalaikį piktavališką viešojo intereso pažeidinėjimą.

19. Apeliantas pabrėžia, kad duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų dėjęs kokias nors pastangas įteisinti savavališką statybą iki Projekto rengimo, nėra. Tik kai išaiškėjo savavališkos statybos faktas, pareiškėjas ėmėsi iniciatyvos dėl Projekto rengimo. Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o iš ne teisės negali atsirasti teisė. Apelianto įsitikinimu, tęsiant Projekto rengimą esamų aplinkybių kontekste, t. y. pareiškėjui savavališkai valstybinėje žemėje pasistačius statinį, o tik vėliau jau nustačius savavališkos statybos faktą, ne aukciono būdu įsigijus šį žemės plotą bei sujungus jį su savo sklypu, ši esminė taisyklė būtų pažeista, kadangi neteisėtos statybos iniciatorius ir vykdytojas, pats būdamas teisės pažeidėju, iš to dar gautų ir naudos. Tokiu būdu akivaizdžiai būtų pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą ir teisėtumo principai.

20. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė tiek pareigą vertinti ne pavienius įrodymus, o jų visumą, tiek pareigą savo sprendimu pasisakyti dėl visų bylos dalyvių argumentų. Netinkamai atlikęs minėtas proceso teisės nustatytas pareigas, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

21. Pareiškėjas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

22. Pareiškėjas nurodo, kad apelianto teiginiai, jog valstybinės žemės sklype pastatyto statinio adresu (duomenys neskelbtini), nebus galima įteisinti, yra niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia prisijungti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi jo pastatytas statinys. Tik prisijungus minimą žemės sklypą bus galima imtis visų procedūrų dėl statinio įteisinimo ir tik tų procedūrų metu atsakingos institucijos spręs, ant kokių žemės sklypų stovi nelegaliai pastatytas statinys ir ar galima šį statinį įteisinti. Pareiškėjas, siekdamas geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, nedidelę dalį pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuri stovi ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo, kurio jis nesiekia prisijungti, nugriovė.

23. Pareiškėjas pažymi, kad Nutarimo 2.1.1 punkte numatyta, jog naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Statinys, esantis valstybinės žemės sklype, kurį pareiškėjas siekia prisijungti prie sklypo (duomenys neskelbtini), dėl kurio surašytas savavališkos statybos aktas, nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms. Todėl, vadovaujantis minėta norma, nėra pagrindo stabdyti ar naikinti teisės aktus, leidžiančius sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

24. Pareiškėjas pabrėžia, kad apeliantas negali inicijuoti analogiško projekto kaip jis, kadangi apeliantas nėra sklypo (duomenys neskelbtini), besiribojančio su sklypu (duomenys neskelbtini), savininkas ar nuomotojas, žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, o sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Todėl apeliantui nesant su valstybinės žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku, jam nėra galimybės inicijuoti analogiško žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.

25. Pareiškėjas paaiškina, kad 1 480 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas jau yra baigtas ir patvirtintas, liko sujungti jo sklypą su besiribojančia valstybine žeme. Sujungus apie 1 480 kv. m. valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), su besiribojančiu pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, nedelsiant bus imtasi procedūrinių veiksmų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantiems dokumentams gauti. Taigi pareiškėjas galės imtis minėtų statybą įteisinančių veiksmų tik sujungus jo ir valstybinės žemės sklypus, o šios procedūros spartai ir trukmei jis įtakos neturi.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu prašo apelianto apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

27. Inspekcija pažymi, kad šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, todėl pareiškėjo inicijuoto Projekto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas šioje byloje nėra nagrinėjamas, apie tai teismas pasisakys, priimdamas sprendimą toje byloje, kurioje nagrinėjamas būtent minėto Projekto teisėtumas. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėjo savavališkai pastatyto statinio didesnė dalis yra suformuotame valstybinės žemės sklype, o mažesnė dalis statinio stovi ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo. Pareiškėjui įgijus suformuotą valstybinės žemės sklypą, pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius tos statinio dalies, kuri stovi ne pareiškėjui priklausančiame valstybiniame žemės sklype, neišnyks ir ji turės būti realizuota teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo pratęstą privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą dar pratęsti iki 2018 m. sausio 1 d.

29. Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, atlikęs patikrinimą, 2014 m. liepos 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-172, kuriuo nustatė, jog pastatas, esantis šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), stovi valstybinėje žemėje. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. rugpjūčio 29 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00140829-00151 konstatavo, kad ūkio pastatas, kurio išorės metmenys – 6 m ilgis, 4,5 m plotis, 3,5 m aukštis – adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis (duomenys neskelbtini), statomas savavališkai. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2014 m. rugsėjo 2 d. privalomuoju nurodymu Nr. PRN-00-140902-00147 nurodė statytojui J. K. ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 2 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014 m. rugpjūčio 29 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00140829-00151, padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.

30. Pasibaigus reikalavimo įvykdymo terminui, J. K. prašymu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyrius sprendimu pratęsė minėto privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 3 mėnesiams (iki 2015 m. birželio 2 d.). Vėliau šis terminas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu taip pat buvo pratęstas 1 metams, t. y. iki 2016 m. birželio 2 d.

31. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija) 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

32. Šios nuostatos nuo 2014 m. sausio 1 d. iš esmės buvo perkeltos iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 28 straipsnio 3 dalies. Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Taigi, nagrinėjamai bylai yra aktuali teismų praktika dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo.

33. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja du elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti.

34. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies prasme sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą reikšmingos yra svarbios priežastys, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Minėto įstatymo normoje pateiktas ir paaiškinimas, kokios priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis. Iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą, ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013).

35. Taigi svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį. Vadinasi, jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, numatytų Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Statybos įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat sąlygotų reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimą sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu. Reiškia, būtų galima išskirti bent dvi procedūras, kurias pradėjus teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitų reikalingų dokumentų gavimui ar jų pertvarkymui, tačiau, taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

36. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-22 įsakymu Nr. 30-1974 pradėtas rengti 1 480 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas bei Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo 2014 m. liepos 31 d. patvirtinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-334/14(2.14.2.12-MP8). Minėtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. A51-73097/204 (2.14.2.12-MP8) trečiasis suinteresuotas asmuo buvo apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-2712-561/2016/Nr. eI-149-561/2017/Nr. eI-18-561/2018). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracinė byla Nr. eI-2712-561/2016/Nr. eI-149-561/2017/Nr. eI-18-561/2018 buvo sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-65-486/2005 pagal V. Ž. prašymą dėl senaties termino vykdomajam raštui pateikti atnaujinimo ir vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo bei civilinė byla Nr. e2A-737-614/2016, pagal V. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1663-868/2015, kuriuo V. Ž. ieškinys dėl įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti aptariamo žemės sklypo nuomos sutartį, buvo atmestas.

37. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi atnaujintas administracinės bylos Nr. eI-18-561/2018 pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų, išvados ir sprendimo panaikinimo nagrinėjimas, o 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinė byla Nr. eI-18-561/2018 nutraukta (pareiškėjui V. Ž. atsisakius skundo).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. K. kreipdamasis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti pradėti valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, formavimo ir pertvarkymo procedūras, ir vėliau, kreipdamasis į teismą, ėmėsi veiksmų, siekdamas įteisinti statybą, kuri privalomajame nurodyme įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino pratęsimo bei bylos medžiagą, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad aptarto teisminio proceso trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negalėjo daryti jokios įtakos. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas kitoje administracinėje byloje piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, vilkina bylos nagrinėjimą ir pan.

40. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo nurodyta priežastis – administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl, pareiškėjo nuomone, įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įgijimo, pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios pratęstinas terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą. Kaip minėta, aptartoji aplinkybė nebuvo išnykusi, teisminis procesas dėl pareiškėjo pradėtos valstybinės žemės sklypo įsigijimo procedūros teisėtumo dar nebuvo pasibaigęs, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę vertinti kitaip, nei ją vertino pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2018 m. sausio 1 d.

41. V. Ž. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti savavališkų statybų įteisinimo galimybę, įteisinimo būdą, jo sąžiningumą bei elgesį iki savavališkų statybų fakto nustatymo, trečiųjų asmenų interesus ir kt., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jie visiškai nereikšmingi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies taikymo prasme ir pagrįstai jų pirmosios instancijos teismas nevertino.

42. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Kaip matyti iš prašomų prijungti įrodymų, šie iš esmės nėra susiję su ginčo, dėl kurio nagrinėjama administracinė byla, aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, J. K. su prašymu pateiktus įrodymus atsisakytina prijungti kaip nesusijusius su nagrinėjama byla.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiojo suinteresuoto asmens V. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė