d756f021-1cdb-4c8c-9e7b-05bfd910556e · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-9084-794/2012(Proceso Nr. 2-06-3-06742-2012-5)Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.7.; 42.11.1.; 63.3.; 113.1; 116.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 7 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Agnei Virketytei – Malakauskienei, Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo V. V. atstovui advokato padėjėjai Ingridai Pociutei, atsakovo AB „Swedbank“ atstovui Vincentui Å iupiniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

V. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl vienaÅ¡aliÅ¡kos kreditavimo sutarties nutraukimo ir susitarimo sÄ lygų dėl kreditavimo sutarties pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė: 2012 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimtas ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinys atsakovui AB „Swedbank“ dėl vienaÅ¡aliÅ¡kos kreditavimo sutarties nutraukimo ir susitarimo sÄ lygų dėl kreditavimo sutarties pakeitimų pripažinimo negaliojančiais. Nurodoma, kad ieÅ¡kovas V.

V. ir atsakovas AB „Swedbank“ 2006 m. balandžio 4 d. sudarė kredito sutartį Nr. 06-021521-FA, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteiktas 172.000 Lt kreditas buto adresu Å iaulių g. 9-38, Klaipėdoje, pirkimui. Prievolės kreditoriui įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakÅ¡tu Nr. 03120090008131, kuriuo įkeistas butas su rÅ«siu adresu Å iaulių g. 9-38, Klaipėdoje. 2009 m. balandžio 15 d. sutarties Å¡alys pasirašė susitarimÄ Nr. 06-021521-FA/09-030113-FA-1 dėl 2006 m. balandžio 4 d. kredito sutarties Nr. 06-021521-FA pakeitimo, kuriuo susitarta iki 2009 m. birželio 15 d. atidėti pagal kredito sutartį mokėtinas įmokas, viso 4.669,84 Lt.

Å ia 4.669,84 Lt suma buvo susitarta padidinti kredito gavėjo negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ nuo 165.588,68 Lt iki 170.258,52 Lt. Susitarimu taip pat padidintas banko maržos dydis nuo 0,850 proc. iki 1,050 proc., ir metinė palÅ«kanų norma nuo 3,740 proc., numatyto pradinėje sutartyje iki 9,460 proc. 2009 m. rugsėjo 18 d. sutarties Å¡alys pasirašė susitarimÄ Nr. 06-021521-FA/09-030113-FA-2 dėl 2006 m. balandžio 4 d. kredito sutarties Nr. 06-021521-FA pakeitimo, kuriuo susitarė iki 2010 m. kovo 15 d. atidėti 12.886,86 Lt palÅ«kanų mokėjimÄ .

Å ia suma buvo padidinta bendra kredito gavėjo negrÄ Å¾inta kredito suma - nuo 4.669,84 Lt iki 17.556,70 Lt. Å iuo susitarimu taip pat padidinta banko marža iki 2 proc., taip pat padidinta palÅ«kanų norma iki 10,260 proc. 2010 m. spalio 4 d. sutarties Å¡alys pasirašė susitarimÄ Nr. 06-021521-FA/09-030113-FA-3, kuriuo buvo pakeistos ir papildytos kredito sutarties Nr. 06-021521-FA sÄ lygos - padidinta kredito suma iki 183.145,38 Lt, padidintas banko maržos dydis iki 2,1 proc., suteikiant Bankui teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti Kredito sutartyje nurodytÄ Maržos dydį.

Nurodo, kad bankas piktnaudžiaudamas stipresnės Å¡alies padėtimi, bei pasinaudodamas susidėjusiomis sunkiomis aplinkybėmis pakeitė sutarties sÄ lygas, prieÅ¡ingas ieÅ¡kovo kaip vartotojo interesams. Todėl sÄ lygos didinančios ieÅ¡kovo atsakomybę turėtų bÅ«ti pripažįstamos negaliojančiomis.2011 m. sausio 11 d. AB „Swedbank“ įteikė ieÅ¡kovui V. V. raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovo įsiskolinimas bankui sudaro 2.312,84 Lt. Bankas nurodė, jog neįvykdžius įsipareigojimų iki 2011 m. vasario l d., bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti visÄ skolÄ bei delspinigius. 2011 m. gegužės 9 d.

AB „Swedbank“ pateikė pakartotinį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovui, kuriame nurodė, kad bankas 2011 m. gegužės 31 d. nutrauks kredito sutartį, jeigu ieÅ¡kovas nesumokės praneÅ¡ime nurodytos 4.884,75 litų įsiskolinimo sumos. Atsakovui, vadovaujantis kredito sutarties Nr. 06-021521-FA bendrosios dalies 11.2.1 bei 11.2.1.1 punktais, vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį, jis 2011 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo prieÅ¡ terminÄ pagal hipoteka apsaugotÄ Ä¯sipareigojimÄ .

Teigiama, kad negalima pripažinti, jog sutarties pažeidimas buvo esminis, o sutarties sÄ lygų griežtas laikymasis turi kokiÄ nors esminę reikÅ¡mę. Kredito gavėjas vykdė kredito sutartį ir mokėjo atsakovui kredito įmokas, o tai, kad kartais buvo pažeidžiami mokėjimo terminai ar bÅ«davo sumokama kredito dalis, bet nebuvo sumokamos palÅ«kanos, nesuteikė bankui jokio pagrindo tikėtis, jog sutartyje nustatytu terminu sutartis nebus įvykdyta. Teigia, kad pripažinus, jog kreditavimo sutartis yra priskirtina prie vartojimo sutarčių, galima tvirtinti, jog banko vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimas yra neteisėtas, kadangi pažeidžia ir vartojimo sutarties sÄ lygas, reglamentuojamas LR CK 6.188 straipsnyje.Atsakovas AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo nesutinka su ieÅ¡kovo pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjas jau pasisakė 2011 m. lapkričio 2 d. nutartyje dėl įkeisto turto areÅ¡to (civilinė byla Nr. 2-13073-144/2011). Nurodo, kad tiek kreditorius, tiek skolininkas laisva valia sudarydami ginčo kredito sutartį prisiėmė rizikÄ dėl savo įsipareigojimų vykdymo. Atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė pilnai, todėl ir skolininkas juos turi įvykdyti pagal pasiraÅ¡ytas sutarties sÄ lygas.

Skolininkas nesilaikė sutarties sÄ lygų, t.y. negrÄ Å¾ino kredito dalių ir nemokėjo palÅ«kanų, dėl to susidarė įsiskolinimas. Apie susidariusiÄ situacijÄ ne kartÄ buvo informuotas kredito gavėjas ir raginamas tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus bankui. Be to, bankas, atsižvelgdamas į skolininko praÅ¡ymus, kelis kartus (2009 m. balandžio 15 d., 2009 m. rugsėjo 18 d. ir 2010 m. spalio 4 d.) pertvarkė kredito sutartį, t.y. pradelsti mokėjimai buvo atidedami restruktÅ«rizuojant kredito, sutartį.

Tačiau skolininkas ir toliau pažeidinėjo kredito sutarties sÄ lygas. Kadangi skolininkas nemokėdamas dalinių kredito mokėjimų, palÅ«kanų ir kitų mokėjimų iÅ¡ esmės pažeidė kredito sutartį, AB „Swedbank“, vadovaudamasis minėtos kredito sutarties 11.2.1.1 p. ir 11.2.1 p. įspėjo skolininkÄ (suteikdamas pakankamai protingus terminus trÅ«kumams paÅ¡alinti), kad nepaÅ¡alinus minėtos kredito sutarties pažeidimų ji nuo 2011 m. gegužės 31 d. bus laikoma nutraukta ir bankas kreipsis į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Taip pat nurodoma, kad kiekvienas suteiktas kreditas turi savo apskaitinę vertę (amortizuota savikaina). Skolininkas pradėjęs pažeidinėti kredito sutartį (periodinių paskolos įmokų nemokėjimas) mažina paskolos vertę ir didina kredito rizikÄ . Identifikavus pažeidimÄ finansų įstaiga Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklos rizikai (kredito rizikai) sumažinti privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) dėl rizikos patirtiems nuostoliams padengti. Dėl to paskolos vertės sumažėjimas yra įtraukiamas į specialiųjų atidėjinių sÄ skaitÄ .

Be to, kredito rizikai mažinti yra atliekama eilė kitu operacijų, tokių kaip, kredito sutarties sÄ lygų keitimas didinant kredito palÅ«kanų normÄ arba restruktÅ«rizuojant (pertvarkant) kredito sutartį. Todėl bankas atsižvelgė į skolininko interesus ir remiantis jo praÅ¡ymais pertvarkė kredito sutartį, tačiau dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tuo pačiu buvo priverstas mažinti kredito rizikÄ peržiÅ«rint, t.y. nežymiai padidinant savo rizikos ir pelno maržos dydį.

Tai, kad skolininkui tuo pačiu metu automatiškai padidėjo kintama palūkanų dalis - šešių mėnesių VILIBOR (Vilniaus tarpbankinės rinkos palūkanų norma, jei kreditas suteiktas litais), banko kaltės nėra. Tuo pagrindu kredito sutarties pakeitimai pripažinti negaliojančiais negali būti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus bei argumentus, prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad papildomais susitarimais bankas vis nustatinėjo kitas palūkanas.

IeÅ¡kovui susidarė situacija, kad neturėjo pinigų sumokėti. Susitarimai sudaryti vienaÅ¡aliÅ¡kai, banko iniciatyva. IeÅ¡kovas juos pasirašė, nes norėjo iÅ¡saugoti savo bÅ«stÄ . IeÅ¡kovas tikėjosi, kad atsiras kitas darbas, jis daugiau uždirbs ir sumokės bankui. Mano, kad kredito sutartis nutraukta neteisėtai, susitarimai pasiraÅ¡yti dėl atsakovo ekonominio spaudimo. Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus motyvus bei argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ nutraukiant sutartį keitė savo įsipareigojimus ir turėjo galimybę jos vykdyti, tačiau ir toliau jų nevykdė.

Sutarčių Å¡alys bendradarbiauja, derina pozicijas. Bankas kiek įmanoma stengėsi padėti skolininkui, darė atidėjimus, nustatinėjo papildomus terminus susimokėti skolÄ . Tai, kad padidėjo palÅ«kanos, nėra banko kaltė. Bankas vadovaujasi įstatymais bei nustatyta tvarka kredito rizikai užtikrinti. Tai sumai, kuriÄ yra bankas užšaldęs, yra taikoma marža, tam kad subalansuoti atidėjinius. Todėl tai nelaikytina ekonominiu spaudimu. Skolininkas ilgÄ laikÄ nevykdo savo įsipareigojimų.

Vartotojas naudodamasis teisėmis neturi pažeisti savo pareigų. Savalaikis atsiskaitymas pagal sutartį yra esminė sutarties sÄ lyga, todėl sutartis nutraukta pagrįstai. IeÅ¡kinys atmestinas.Dėl kredito sutarties pakeitimų pripažinimo negaliojančiaisDalyvaujančių byloje asmenų atstovų paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. V. ir atsakovas AB „Swedbank“ 2006 m. balandžio 4 d. sudarė kredito sutartį Nr. 06-021521-FA, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteiktas 172.000 Lt kreditas buto adresu Å iaulių g. 9-38, Klaipėdoje, pirkimui.

Sutartyje numatytas galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas - 2036 m. balandžio 3 d. Prievolės kreditoriui įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakÅ¡tu Nr. 03120090008131, kuriuo įkeistas butas su rÅ«siu adresu Å iaulių g. 9-38, Klaipėdoje, kuris įkainotas 215.000 Lt. 2009 m. balandžio 15 d. sutarties Å¡alys ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ir iniciatyva pasirašė susitarimÄ Nr. 06-021521-FA/09-030113-FA-1 dėl 2006 m. balandžio 4 d. kredito sutarties Nr. 06-021521-FA pakeitimo. Å iuo susitarimu susitarta iki 2009 m. birželio 15 d. atidėti pagal kredito sutartį mokėtinas palÅ«kanas – 2.654,11 Lt už paimtÄ ir negrÄ Å¾intÄ kreditÄ nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo priskaičiuotų palÅ«kanų, 2.015,73 Lt už paimtÄ ir negrÄ Å¾intÄ kreditÄ iki susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų, iÅ¡ viso 4.669,84 Lt.

Å ia 4.669,84 Lt suma buvo susitarta padidinti kredito gavėjo negrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ nuo 165.588,68 Lt iki 170.258,52 Lt. Susitarimu taip pat padidintas banko maržos dydis nuo 0,850 proc. iki 1,050 proc., taip pat metinė palÅ«kanų norma nuo 3,740 proc., numatyto pradinėje sutartyje iki 9,460 proc. 2009 m. rugsėjo 18 d. sutarties Å¡alys ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ir iniciatyva pasirašė susitarimÄ Nr. 06-021521-FA/09-030113-FA-2 dėl 2006 m. balandžio 4 d. kredito sutarties Nr. 06-021521-FA pakeitimo. Å iuo susitarimu Å¡alys susitarė iki 2010 m. kovo 15 d. atidėti palÅ«kanų mokėjimÄ â€“ 8.636,56 Lt už paimtÄ ir negrÄ Å¾intÄ kreditÄ nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo priskaičiuotų palÅ«kanų, 4.250,30 Lt už paimtÄ ir negrÄ Å¾intÄ kreditÄ priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų, iÅ¡ viso 12.886,86 Lt.

Å ia suma buvo padidinta bendra kredito gavėjo negrÄ Å¾inta kredito suma - nuo 4.669,84 Lt iki 17.556,70 Lt. Å iuo susitarimu taip pat padidinta banko marža iki 2 proc., taip pat padidinta palÅ«kanų norma iki 10,260 proc. 2010 m. spalio 4 d. sutarties Å¡alys ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ir iniciatyva pasirašė susitarimÄ Nr. 06-021521-FA/09-030113-FA-3, kuriuo buvo pakeistos ir papildytos kredito sutarties Nr. 06-021521-FA sÄ lygos - padidinta kredito suma iki 183.145,38 Lt, padidintas banko maržos dydis iki 2,1 proc., suteikiant Bankui teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti Kredito sutartyje nurodytÄ Maržos dydį. 2011 m. sausio 11 d. atsakovas AB „Swedbank“ pateikė ieÅ¡kovui V.

V. raÅ¡tÄ , kuriame nurodo, kad ieÅ¡kovo įsiskolinimas bankui sudaro 2.312,84 Lt. Nurodė, jog neįvykdžius įsipareigojimų iki 2011 m. vasario l d., bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti visÄ skolÄ bei delspinigius. 2011 m. gegužės 9 d. AB „Swedbank“ pateikė pakartotinį raÅ¡tÄ ieÅ¡kovui, kuriame nurodė, kad bankas nuo 2011 m. gegužės 31 d. nutraukia kredito sutartį, jeigu ieÅ¡kovas nesumokės praneÅ¡ime nurodytos 4.884,75 litų įsiskolinimo sumos.

Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovas, teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl ekonominio spaudimo tik esant Å¡ių sÄ lygų visumai:

1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;

2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesÄ Å¾iningų veiksmų;

3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis;

4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Pagal LR CK 1.91 straipsnio 4 dalį nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. Danijos AB Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-3-258/2011). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (LR CPK 178 straipsnis).

IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę pažeidžiančius faktus. Tačiau jokių duomenų, kad atsakovas AB „Swedbank“ reikalavo sudaryti sutarties pakeitimus byloje nėra pateikta. IÅ¡ byloje esančių įrodymų bei ieÅ¡kovo ir atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas keisti sutarties sÄ lygas, kadangi dėl finansinės padėties pasikeitimo, nepriklausančio nuo atsakovo valios, nebegalėjo toliau tinkamai vykdyti sutarties sÄ lygų.

BÅ«tent ieÅ¡kovo interesus labiausiai atitiko sutarties sÄ lygų pakeitimas. Duomenų, kad atsakovas grasino ieÅ¡kovui ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo atsakovo AB „Swedbank“ nesÄ Å¾iningų veiksmų byloje taip pat nėra. Atsakovas pasiÅ«lydamas ieÅ¡kovui atitinkamÄ sutarties keitimo variantÄ privalo atsižvelgti į teisės aktais nustatytus reikalavimus kredito rizikai mažinti, Vilniaus tarpbankinės rinkos palÅ«kanų normÄ sutarties sÄ lygų keitimo metu ir kt., todėl atsakovo veiksmų, kuomet ieÅ¡kovo praÅ¡ymu buvo restruktÅ«rizuojamas kreditas, negalima savaime vertinti kaip nesÄ Å¾iningų bei priklausančių iÅ¡imtinai vien tik nuo atsakovo valios.

Be to, ginčijamas sandoris, Å¡alims konstatavus pasekmes, tiesiogiai kylančias iÅ¡ netinkamai įvykdytos Å¡alių sudarytos pagrindinės sutarties, negali bÅ«ti laikomas sudarytu dėl vienos iÅ¡ Å¡alių ekonominio spaudimo arba grasinančių veiksmų, nes tokios pasekmės yra iÅ¡ anksto numatytos pagrindinėje sutartyje ir jos neiÅ¡vengiamai kyla netinkamai įvykdžius sutartį pagal Å¡ios sutarties nuostatas ir CK 6.256 straipsnio 4 dalį. Tokiu bÅ«du nėra galima konstatuoti, kad egzistuoja sÄ lygų, sutarties pakeitimų pripažinimui negaliojančiais, visuma.IeÅ¡kovas nurodo, kad kredito sutarties sÄ lygų pakeitimas atsakovui buvo ekonomiÅ¡kai naudingas, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų.

Pastebėtina, kredito sutartis nebuvo drausta, be to vien tik kintamų palÅ«kanų sutartyje padidinimo faktas nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovui yra ekonomiÅ¡kai naudinga keisti sutarties sÄ lygas, kadangi sutarties restruktÅ«rizavimo metu keičiasi ne tik tarpbankinė rinkos palÅ«kanų norma, tačiau ir banko rizikos ir pelno marža. Atsakovas praranda galimybę disponuoti gautinomis pagal kredito sutartį lėšomis jas investuojant sutarties keitimo metu galiojančiomis palÅ«kanų normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sutartis, įpareigojanti atlikti veiksmus paeiliui ateityje, turi bÅ«ti suprantama kaip sutartis, turinti sÄ lygÄ , jog sutarties vykdymo aplinkybės iÅ¡liks tos pačios.

Å i sutarčių teisės maksima, kilusi iÅ¡ Romėnų teisės, reikÅ¡minga ir Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje, nes sudaro prielaidas numatyti sutarčių pakeitimo pagrindus ir tvarkÄ ar atsisakymÄ nuo sutarties, jeigu neliko ekonominio ar kitokio intereso pasikeitus aplinkybėms iÅ¡saugoti sutartinius santykius. LR CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, leidžiančios pakeisti sutartį ar jÄ nutraukti, kai Å¡alių įsipareigojimų pusiausvyra iÅ¡ esmės pasikeičia, analogiÅ¡kos neprivalomų tarptautinių sutarčių teisės principų turiniui (UNIDROIT Principų 6.2.1, 6.2.2, 6.2.3 straipsniai).

LR CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties Å¡aliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Nurodytas reglamentavimas patvirtina bendrÄ jį principÄ , kad LR CK 6.204 straipsnio nuostatomis visų pirma siekiama iÅ¡saugoti sutartinius santykius, t.y. kai sutarties Å¡alis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sÄ lygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties Å¡alis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai tęsis toliau 2012 m. birželio 26 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Todėl ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas buvo priverstas sutikti su atsakovo siÅ«lomu sutarties pakeitimo variantu, nelaikytina pagrįsta, kadangi atsakovui atsisakius pakeisti sutartį pagal ieÅ¡kovui priimtinÄ variantÄ , ieÅ¡kovo teisė kreiptis į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo iÅ¡lieka ir gali bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu bÅ«du iÅ¡lieka galimybė keisti tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, nepažeidžiant nukentėjusios Å¡alies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimÄ .

Be to, teismas sutinka su atsakovo nurodytais argumentais, kad ieÅ¡kovas yra banko skolininkas, todėl visi kreditoriaus reikalavimai, kurie yra reiÅ¡kiami sutarties pagrindu ir jos ribose savaime negali bÅ«ti įvardijami kaip ekonominis spaudimas. Skolininko informavimas apie sutarčių pažeidimus ar raginimas tinkamai vykdyti savo prievoles, taip pat perspėjimas dėl galimo vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo ir praneÅ¡imas apie kreditoriaus teisę kreiptis į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, yra ne ekonominis spaudimas ar grasinimas, o kreditoriaus ir skolininko sutartinis bendradarbiavimas.

Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas ginčijamus susitarimus pasirašė laisva valia, nesant ekonominio spaudimo iÅ¡ atsakovo pusės, esant alternatyviam savo interesų gynimo bÅ«dui, sutarties pakeitimÄ inicijavo pats ieÅ¡kovas, sutarties pakeitimas nebuvo ekonomiÅ¡kai naudingas iÅ¡imtinai tik atsakovui, todėl pagrindo pripažinti sutarties pakeitimus negaliojančiais kaip sudarytus dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo nėra. Dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiuDalyvaujančių byloje asmenų atstovų paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. sausio 11 d. atsakovas AB „Swedbank“ informavo ieÅ¡kovÄ , jog ieÅ¡kovo įsiskolinimas bankui sudaro 2.312,84 Lt.

Nurodė, jog neįvykdžius įsipareigojimų iki 2011 m. vasario l d., bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti visÄ skolÄ bei delspinigius. 2011 m. gegužės 9 d. atsakovas AB „Swedbank“, ieÅ¡kovui nesumokėjus praneÅ¡ime nurodytos 4.884,75 Lt įsiskolinimo sumos, informavo ieÅ¡kovÄ , kad bankas 2011 m. gegužės 31 d. nutraukia kredito sutartį, vadovaujantis kredito sutarties Nr. 06-021521-FA bendrosios dalies 11.2.1 bei 11.2.1.1 punktais.

Kredito sutarties Nr. 06-021521-FA (su pakeitimais) 11.2.1., 11.2.1.1. punktu AB „Swedbank“ ir skolininkas susitarė, kad kredito dalių ir/ar palÅ«kanų, ir/ar kitų mokėjimų pradelsimas ilgiau nei 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų yra laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu. Kredito sutarties (su visais pakeitimais) 4.1 punktas nustatė, kad skolininkas įsipareigoja (pagal paskutinį susitarimÄ Nr. 06-021521-FA/09-030113-FA-3) 183.145,38 Lt kreditÄ grÄ Å¾inti minėtos kredito sutarties grafike nurodytais terminais ir sumomis.

Byloje nustatytos ir ieÅ¡kovo neginčijamos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas, nevykdė savo įsipareigojimų grÄ Å¾inti suteikto kredito dalių, mokėti palÅ«kanas ir kitus mokėjimus. Skolininko pradelsimai buvo ilgesni nei 30 dienų - 228 dienos. Skolininkas daugiau kaip pusę metų pradelsė grÄ Å¾inti numatytas kredito dalis ir daugiau kaip pusę metų pradelsė grÄ Å¾inti numatytas palÅ«kanas, delspinigius ir kitus mokėjimus. Skolininko pradelsta skola bankui prieÅ¡ nutraukiant kredito sutartį buvo 4.884,75 Lt.Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (LR CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo bÅ«dai yra Å¡ie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra, sustabdyti prieÅ¡prieÅ¡inį vykdymÄ , reikalauti nuostolių, netesybų ir palÅ«kanų, reikalauti pakeisti sutartį ar jÄ nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimÄ nustačius papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti, kt.

SpecialÅ«s kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rÅ«Å¡is reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vienÄ ar kelis gynimo bÅ«dus, jeigu bendrÄ jų taikymÄ leidžia pasirinktų gynimo bÅ«dų prigimtis. Pavyzdžiui, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybų (LR CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir termino praleidimÄ , reguliavimo bÅ«das Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimÄ nacionalinėje teisėje.

Å is principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Vienas sutarties iÅ¡saugojimų bÅ«dų yra sutarties pakeitimas, kurio bendrosios nuostatos reglamentuojamos LR CK 6.223 straipsnyje. Sutartis gali bÅ«ti keičiama Å¡alių susitarimu arba vienos Å¡alies praÅ¡ymu teismine tvarka. Kai Å¡alys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu Å¡alis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sÄ lygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieÅ¡kinį teisme ir praÅ¡ydama pakeisti susiformavusį teisinį santykį (LR CK 1.138 straipsnio 5 punktas).

VienaÅ¡alis sutarties pakeitimas reiÅ¡kia intervencijÄ Ä¯ sutartinius santykius, todėl Å¡i įstatyme įtvirtinta vienos Å¡alies teisė turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis teisės normose nustatytų sÄ lygų ir tvarkos. Pripažįstant favor contractus principo svarbumÄ sutartiniuose santykiuose, negalima Å¡io principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dų egzistavimÄ ir panaudojimo galimybę. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties Å¡alies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo bÅ«du.

Dažnai šį pasirinkimÄ lemia kitos sutarties Å¡alies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikÅ¡mė. Esant esminiam sutarties pažeidimui Å¡alis gali pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo galimybe. VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai, sÄ lygos ir tvarka nustatyti LR CK 6.217 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimÄ , kvalifikuojantys požymiai.

Sutarties Å¡alims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje nustatytomis sÄ lygomis, jeigu jos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties Å¡alys gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti terminuotÄ sutartį prieÅ¡ terminÄ arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimÄ teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimÄ leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sÄ lygos ar aplinkybės. LR CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties Å¡alims vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau Å¡ie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienaÅ¡aliÅ¡ki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami.

Tai yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (LR CK 6.1546 straipsnis). Tokia nuostata ne kartÄ pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

S. tikroji Å«kinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008). Sutarties nutraukimas – kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, tačiau pirmiau nurodyti nutraukimo ribojimai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti paisoma ir skolininko interesų. Skolininko teisės ginamos nustatant nutraukimo sÄ lygas, tvarkÄ bei nutraukimo padarinius. Jeigu sutarties nutraukimo sÄ lygos nustatytos sutartyje (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju), jų teisėtumas skolininko iniciatyva gali bÅ«ti patikrinamas taikant įvairias teisines priemones, tokias kaip sandorio negaliojimas, sutarties atsisakymas esant esminei Å¡alių nelygybei, sutarties pakeitimas ar nutraukimas kitais pagrindais bei kitomis teisinėmis priemonėmis.

Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (LR CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (LR CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-306/2012).

Dėl to, esant Å¡alių sutartiniams santykiams, turi bÅ«ti taikoma Å¡alių sutartis, kiek ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu Å¡alys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Vadinasi, iÅ¡ Å¡alių negali bÅ«ti reikalaujama, kad esminį sutarties pažeidimÄ sutartyje jos apibrėžtų pagal LR CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju Å¡alių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o LR CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga.

Å alims galioja bendrasis reikalavimas sutarties laisve naudotis sÄ Å¾iningai, teisingai ir protingai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir vieÅ¡osios tvarkos.Nagrinėjamu atveju ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto nėra. Byloje nustatyta, kad Kredito sutarties Nr. 06-021521-FA (su pakeitimais) 11.2.1., 11.2.1.1. punktu AB „Swedbank“ ir skolininkas susitarė, kad kredito dalių ir/ar palÅ«kanų, ir/ar kitų mokėjimų pradelsimas ilgiau nei 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų yra laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu.

Kredito sutarties (su visais pakeitimais) 4.1 punktas nustatė, kad skolininkas įsipareigoja (pagal paskutinį susitarimÄ Nr. 06-021521-FA/09-030113-FA-3) 183.145,38 Lt kreditÄ grÄ Å¾inti minėtos kredito sutarties grafike nurodytais terminais ir sumomis, tačiau ieÅ¡kovas Å¡iÄ pareigÄ pažeidė. Kai termino praleidimas prievolėje turi esminio pažeidimo reikÅ¡mę, taikomos LR CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse bei 6.218 straipsnyje nustatytos taisyklės. Jeigu termino praleidimas neturi esminės reikÅ¡mės, tai nutraukiant sutartį vadovaujamasi CK 6.209 straipsniu, 6.217 straipsnio 3 dalimi, 6.218 straipsniu.

Å ių taisyklių, nustatančių praneÅ¡imo apie nutraukimÄ terminus, taip pat papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymÄ , paskirtis yra iÅ¡laikyti tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, kartu nepažeidžiant nukentėjusios Å¡alies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

I. v. A. K. IÄ®, bylos Nr. 3K-3-32/2006). Nagrinėjamoje byloje sutarties nutraukimo tvarkos taisyklių pažeidimo nėra. Sutartis nutraukta dėl sutartyje numatyto esminio jos pažeidimo laikantis sutartyje bei įstatymuose nustatytų vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo sÄ lygų. Tai taip pat patvirtina ir hipotekos teisėjo priimta nutartis (civilinė byla Nr. 2-13073-144/2011).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nurodytos sutarties sÄ lygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo AB DnB NORD banko pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-7-272/2011).

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v.

A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012). Skolininkas nesilaikė sutarties sÄ lygų, t.y. negrÄ Å¾ino kredito dalių ir nemokėjo palÅ«kanų, dėl to susidarė įsiskolinimas. Apie susidariusį įsiskolinimÄ AB „Swedbank“ informavo ieÅ¡kovÄ ir ragino tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus bankui. Skolininkas ne kartÄ teikė bankui praÅ¡ymus dėl susikaupusių įsiskolinimų atidėjimo. Bankas, atsižvelgdamas į skolininko praÅ¡ymus, kelis kartus restruktÅ«rizavo kredito sutartį. Tačiau skolininkas ir toliau pažeidinėjo kredito sutarties sÄ lygas.

Skolininkui ir toliau nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bankas 2011 m. sausio 11 d. pareikalavo iki 2011 m. vasario 1 d. sumokėti susidariusi įsiskolinimÄ arba pasiÅ«lyti įsiskolinimo panaikinimo bÅ«dus ir įspėjo, kad neįvykdžius sutartiniu įsipareigojimu, bankas spręs klausimÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo. Skolininkas neįvykdė pretenzijoje nurodytų reikalavimų. Bankas 2011 m. gegužės 9 d. pakartotinai informavo ieÅ¡kovÄ , kad iki 2011 m. gegužės 30 d. sumokėtų susidariusį įsiskolinimÄ taip pat įspėjo, kad nesumokėjus nurodyto įsiskolinimo kredito sutartis bus laikoma nutraukta.

Tačiau skolininkas, nevykdė savo įsipareigojimų grÄ Å¾inti suteikto kredito dalių, mokėti palÅ«kanas ir kitus mokėjimus. Skolininkas praleido prievolės vykdymo terminÄ ir daugiau kaip pusę metų pradelsė grÄ Å¾inti numatytas kredito dalis ir daugiau kaip pusę metų pradelsė grÄ Å¾inti numatytas palÅ«kanas, delspinigius ir kitus mokėjimus. Ir nors prievolės netinkamo vykdymo terminas bei pradelsta mokėti kredito bei palÅ«kanų suma lyginant su bendru kredito sutarties terminu ir suma nėra labai dideli, tačiau skolininkas pažeidė sutartį iÅ¡ esmės dar iki 2009 m. birželio 15 d., kuomet skolininko praÅ¡ymu buvo atliktas pirmasis sutarties sÄ lygų pakeitimas.

Skolininko netinkamas sutarties sÄ lygų vykdymas tęsėsi du metus, todėl, atsižvelgiant į kreditoriaus veiksmus siekiant iÅ¡saugoti galiojančiÄ sutartį, teismas konstatuoja, kad skolininkui neteko neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta ir nėra pagrindo pripažinti, kad nutraukiant sutartį buvo pažeisti skolininko kaip vartojo teisėti interesai. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas po vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ dėl kredito sutarties tolimesnio vykdymo ir pasiÅ«lė bankui kiekvienÄ mėnesį mokėti kredito įmokas po 800 Lt, tačiau bankas atsisakė bendradarbiauti ir tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , visiÅ¡kai nesiekė derinti abiejų sutarties Å¡alių teisėtų interesų.

Tai parodo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ sutartiniuose teisiniuose santykiuose, dėl ko buvo iÅ¡ esmės pažeisti ieÅ¡kovo teisėti interesai. Tačiau pastebėtina, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi jos Å¡alis nuo tolimesnio sutarties vykdymo (LR CK 6.221 str.). Todėl kreditoriaus atsisakymas tęsti sutarties vykdymÄ po jos nutraukimo negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningumu sutartiniuose santykiuose.              Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A.

R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „ Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Å ie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Å iuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovo nurodytas kredito sutarties nutraukimas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.).

Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių argumentÄ . Todėl, Å¡iuo atveju, teismas neaptarinėja kitų aplinkybių, kurios, Å¡ioje byloje neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Vadovaujantis LR CPK 98 str. 1 d., prielaidos klausimui dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo spręsti yra raÅ¡ytinio praÅ¡ymo bei iÅ¡laidų realumÄ ir dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas. Ten pat įtvirtinta ir imperatyvi nuostata, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo bei iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Toks reguliavimas paaiÅ¡kinamas siekiu užkirsti keliÄ nesÄ Å¾iningiems reikalavimams priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidas, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rÅ«pintis proceso eiga (LR CPK 7 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė LR CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančio raÅ¡ytinio praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei iÅ¡laidų paskaičiavimo ir pagrindimo. Todėl, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (LR CPK 93, 98 str.). Valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes nevirÅ¡ija 10,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d.

LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos“).Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 265 - 270, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Vaclovas Paulikas