2020-12-16 Nr. AB-23938-3-65-3-00188-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1968-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00188-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.1; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Anykščių rajono savivaldybės administracijai ir Anykščių rajono savivaldybei, atstovaujamai Anykščių rajono savivaldybės administracijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Anykščių šiluma“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais, prašydamas; 1) įpareigoti Anykščių rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) atsakyti į jo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą, persiųstą iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) įpareigoti Administraciją perskaičiuoti pareiškėjui paskirtas šildymo kompensacijas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio mėn. 1 d. ir panaikinti priskaičiuotus delspinigius; 3) priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl Administracijos neteisėtų veiksmų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad su 2016 m. spalio 21 d. prašymu kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių, parašydamas skirti jam kompensacijas už šildymą ir karštą bei geriamą vandenį. 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Administracija jam nustatė teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Anykščių šiluma“ neteisingai pareiškėjui paskaičiavo šildymo kompensaciją už sausio–vasario mėnesius, todėl pareiškėjas 2017 m. kovo 13 d. kreipėsi į Administracijos socialinės paramos skyrių ir į UAB „Anykščių šiluma“. Iš Administracijos socialinės paramos skyriaus gavo 2017 m. kovo 16 d. atsakymą Nr. 5-S-208, tačiau atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl klaidingai apskaičiuotų kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį, atsakymas į skundą buvo neišsamus, neaiškus. Nesutikdamas su minėtu atsakymu, bei UAB „Anykščių šiluma“ išduota 2017 m. kovo 22 d. pažyma Nr. SD-115 „Dėl kompensacijos paskaičiavimo“, pareiškėjas kreipėsi į Anykščių savivaldybės kontrolierių, kuris pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. skundą perdavė nagrinėti Administracijos direktoriui. Administracija 2017 m. balandžio 28 d. raštu Nr. I-SD-1335 atsakė pareiškėjui, kad jis gali kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi su 2017 m. balandžio 28 d. prašymu į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuri pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Administracijai, tačiau atsakymo iš Administracijos jis iki šiol negavo. Pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinę žalą, kurią atitiktų skolos su delspinigiais už šildymą ir karštą vandenį dydis.

3. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškėjo skundus prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

4. Atsakovas nurodė, kad Administracijos socialinės paramos skyrius patenkino pareiškėjo 2016 m. spalio 21 d. prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir 2016 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjui nustatė teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad kompensacijoms apskaičiuoti duomenys perduodami būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms – UAB „Anykščių šiluma“ ir UAB „Anykščių vandenys“.

Paaiškino, kad Administracijos socialinės paramos skyrius duomenis apie gyventojus, kurie kreipėsi dėl šildymo išlaidų ir išlaidų karštam vandeniui kompensuoti, pateikia kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną arba pirmą sekančio mėnesio darbo dieną, tačiau įvyko techninė klaida ir pareiškėjo duomenys dėl kompensacijos nebuvo laiku perduoti UAB „Anykščių šiluma“. 2017 m. vasario mėn. UAB „Anykščių šiluma“ informavo apie klaidą Administracijos socialinės paramos skyrių, kuris pareiškėjo duomenis 2017 m. vasario 28 d. perdavė UAB „Anykščių šiluma“, kuri perskaičiavo pareiškėjui kompensacijas už spalio–sausio ir vasario mėnesius.

Apie tai telefonu buvo informuotas pareiškėjas. Patikrinus buvo nustatyta, kad UAB „Anykščių šiluma“ 2017 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. SD-115 ir 2017 m. balandžio 26 d. pažymoje Nr. SD-224 pateikti duomenys atitiko pareiškėjui skirtuose mokėjimo pranešimuose nurodytus duomenis. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjui kompensacija už būsto šildymą 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius paskaičiuota teisingai, o už kitus mėnesius pareiškėjui kompensacija už būsto šildymą nepriklausė. Kompensacija už karštą vandenį pareiškėjui nepriklausė nė už vieną mėnesį.

Pareiškėjui delspinigiai už nesavalaikį atsiskaitymą už būsto šildymą buvo pradėti skaičiuoti tik nuo 2017 m. balandžio mėn. Iš viso iki 2017 m. rugsėjo 1 d. priskaičiuota 1,03 Eur delspinigių, todėl pavėluotas kompensacijos už 2017 m. sausio mėn. būsto šildymą pritaikymas skaičiuojamų delspinigių dydžiui įtakos neturėjo. Nurodė, kad į visus pareiškėjo raštus , adresuotus Administracijai, buvo atsakyta. 2017 m. gegužės 3 d. rašto Nr. SD-2581, kuriuo Socialinės apsaugos ministerija persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą, Administracija negavo, ką patvirtino dokumentų valdymo informacinės sistemos KONTORA gaunamų dokumentų registras.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad neneigia, jog Socialinės apsaugos ministerija pareiškėjo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą galėjo persiųsti elektroniniu paštu, tačiau kodėl į šį prašymą pareiškėjui nebuvo atsakyta paaiškinti negalėjo. 2017 m. spalio 19 d. atsakovas pateikė atsiliepimą Nr. 1-SD-3054, kuriuo ne tik teikė argumentus į pareiškėjo skundą, bet ir įvykdė pareiškėjo prašymą, atliko pareiškėjui šildymo ir karšto vandens kompensacijos 2016–2017 m. šildymo sezono paskaičiavimą. Prašė teismą šį atsiliepimą vertinti, kaip atsakymą į pareiškėjo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą.

Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo padaryta žala, todėl prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą visa apimtimi.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Anykščių šiluma“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „Anykščių šiluma“ kompensaciją už šilumą pareiškėjui skaičiavo vadovaujantis duomenimis, gautais iš Administracijos socialinės paramos skyriaus. Pareiškėjui buvo pateiktas išaiškinimas 2017 m. kovo 22 d. pažymoje Nr. SD-115 ir 2017 m. balandžio 26 d. pažymoje Nr. SD-22.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo R. P. skundą tenkino iš dalies; įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą, perskaičiuoti šildymo kompensacijas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti R. P. atsakymą; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Administracijos socialinės paramos skyriui pateikė 2016 m. spalio 21 d. prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti, prašė skirti būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 11122 pareiškėjui nustatė teisę į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Šiame sprendime buvo nurodyta, kad kompensacijoms apskaičiuoti duomenys perduodami būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms – UAB „Anykščių šiluma“ ir UAB „Anykščių vandenys“.

9. Teismas pažymėjo, kad Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 1_TS-16 „Dėl piniginės socialinės paramos Anykščių rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta Piniginės socialinės paramos Anykščių rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Šios Tvarkos 24 punkte nustatyta, kad kompensacijų už centralizuotai teikiamą būsto šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį dydį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir kitais teisės aktais, apskaičiuoja centralizuotai būsto šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį teikiančios įmonės. Minėtos Tvarkos 25 punkte nustatyta, kad duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas kompensacijoms apskaičiuoti Socialinės paramos skyrius kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną perduoda kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms. Anykščių rajone šios įmonės yra UAB „Anykščių šiluma“ ir UAB „Anykščių vandenys“. Pareiškėjas gavęs iš UAB „Anykščių šiluma“ mokėjimo pranešimus už 2017 m. sausio ir vasario mėn., 2017 m. kovo 13 d. kreipėsi su skundu į Administracijos socialinės paramos skyrių ir su tos pačios dienos prašymu į UAB „Anykščių šiluma“. Administracijos socialinės paramos skyrius 2017 m. kovo 16 d. raštu Nr. 5-S-208 informavo pareiškėją, kad įvyko techninė klaida, pareiškėjo duomenys dėl kompensacijos nebuvo perduoti UAB „Anykščių šiluma“. 2017 m. vasario mėn. UAB „Anykščių šiluma“ informavo Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių apie klaidą ir pareiškėjui nepaskaičiuotą kompensaciją. Nedelsiant klaida buvo ištaisyta ir pareiškėjo duomenys 2017 m. vasario 28 d. perduoti UAB „Anykščių šiluma“, kuri perskaičiavo kompensaciją už 2016 m. spalio – 2017 m. sausio mėn., bei paskaičiavo kompensaciją už vasario mėn.

10. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 28 d. prašymu kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl šildymo ir karšto vandens kompensavimo perskaičiavimo, pageidavo gauti išsamią informaciją, kokia metodika vadovaujamasi apskaičiuojant kompensacijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Administracijai.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundė atsakovo vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nurodydamas, kad jis atsakymo į 2017 m. balandžio 28 d. prašymą iš Administracijos iki šiol negavo.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 28 d. prašymu, adresuotu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kreipėsi dėl šildymo ir karšto vandens kompensavimo perskaičiavimo, pageidavo gauti išsamią informaciją, kokia metodika vadovaujamasi apskaičiuojant kompensacijas. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo 2017 m. balandžio 28 d. prašymas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio prasme priskirtinas prašymų kategorijai.

13. Teismas nustatė, kad atsakovas pareiškėjui nepateikė atsakymo į jo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą, ir šio fakto atsakovas iš esmės neginčijo. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas 2017 m. gegužės 3 d. raštas Nr. (8.6-74)SD-2581, kuriuo per oficialų Administracijos elektroninį paštą (info@anykščiai.lt) atsakingas už informacijos perdavimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Dokumentų valdymo skyrius persiuntė pareiškėjo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą Administracijai, tai patvirtino elektroninio pašto išrašas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. (8.6-74)SD-6266, kuriuo ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. spalio 31 d. prašymą, informavo jį apie 2017 m. balandžio 28 d. prašymo persiuntimą Administracijai, - įrodo, kad pareiškėjo prašymas buvo persiųstas atsakovui ir pastarojo gautas.

14. Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė teismą jo 2017 m. spalio 19 d. atsiliepimą Nr. 1-SD-3054, kuriuo atsakovo teigimu, ne tik teikė argumentus į pareiškėjo skundą, bet ir įvykdė pareiškėjo prašymą, atliko pareiškėjui šildymo ir karšto vandens kompensacijos 2016–2017 m. šildymo sezono paskaičiavimą, vertinti, kaip atsakymą į pareiškėjo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą.

15. Teismas sprendė, kad Administracijos 2017 m. spalio 19 d. atsiliepimas Nr. 1-SD-3054 yra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis dokumentas – atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriame nurodomi atsakovo atsikirtimai ar paaiškinimai, nesutikimo su skundu motyvai, yra adresuotas administraciniam teismui ir negali būti vertintinas kaip tinkamas atsakymas pareiškėjui į jo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą.

16. Kadangi atsakovas nebuvo parengęs jokio atsakymo į pareiškėjo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą, pareiškėjo skundas šioje dalyje teismo tenkintas, Administracija įpareigota išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą, perskaičiuoti šildymo kompensacijas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti jam atsakymą.

17. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Administraciją perskaičiuoti pareiškėjui paskirtas šildymo kompensacijas ne tik už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., bet ir už laikotarpį iki 2018 m. sausio mėn. 1 d.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Administracijos socialinės paramos skyriui pateikė 2017 m. spalio 30 d. prašymą– paraišką piniginei socialinei paramai gauti, prašė skirti būsto šildymo, ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. Administracijos socialinės paramos skyrius 2017 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 11131 pareiškėjui nustatė teisę į būsto šildymo ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi į Administracijos socialinės paramos skyrių dėl kompensavimo už šildymą laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. Administracijos socialinės paramos skyrius 2017 m. lapkričio mėn. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 5-S. Pareiškėjas teismui 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė skundą, kuriame be kitų reikalavimų, suformulavo reikalavimą įpareigoti Administraciją perskaičiuoti jam paskirtas šildymo kompensacijas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Teismas, spręsdamas reikalavimo perskaičiuoti paskirtas šildymo kompensacijas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. sausio 1 d., priėmimo klausimą, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje nurodė, kad šis reikalavimas yra išvestinis ir, todėl pareiškėjui pasiūlė tikslinti skundą, skųsti konkretų Administracijos sprendimą. Pareiškėjas Administracijos socialinės paramos skyriaus atsakymo 2017 m. lapkričio mėn. Nr. 5-S į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 17 d. prašymą neginčijo, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją pakartotinai perskaičiuoti paskirtas šildymo kompensacijas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. sausio 1 d., teismo atmestas kaip nepagrįstas.

19. Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti turtinę žalą, atsiradusią dėl Administracijos veiksmų.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą, kurią jis abstrakčiai įvardijo kaip jo skolą už būsto šildymą ir karštą vandenį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tokia skola iš viso egzistuoja, ir kad jis patyrė turtinę žalą, ir dėl kokių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo jis patytė žalą. Teismui nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti turtinę žalą, atmestas kaip nepagrįstas.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą. Taip pat pareiškėjas prašo išreikalauti 2019 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašą.

22. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame atmesti jo skundo reikalavimai perskaičiuoti šildymo kompensacijas nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. balandžio 30 d., bei nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. sausio 1 d. ir reikalavimai dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas mano, kad buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo surinktų įrodymų, priimtas teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto faktines aplinkybes ir jų vertinimą, pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas aplinkybes, bei teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nevertino visų pareiškėjo pateiktų aplinkybių, kodėl savivaldos administracija kartu su UAB „Anykščių šiluma“ neperskaičiavo iki sprendimo priėmimo pareiškėjui dėl šildymo kompensacijų. Skiriamos šildymo kompensacijos pareiškėjui ir ne tik pareiškėjui asmeniškai, bet kaip grupei piliečių patenkančių į socialinės paramos sąrašą, skiriamos vadovaujantis Piniginės paramos įstatymu, ir jiems priklauso gauti pagal įstatymą teisingai paskaičiuotos šildymo kompensacijos. Tačiau Administracija kartu su UAB „Anykščių šiluma“, kuri yra savivaldos įmonė yra sudariusi 2015 m. gegužės 7 d. paslaugų viešojo-pardavimo sutartį Nr. 1-54-303, kurios 5.2. punkte nurodyta, jog Pirkėjas neatsako už kompensacijų skaičiavimo teisingumą, jeigu Tiekėjas neteisingai paskaičiavo kompensacijas pagal Pirkėjo teisingai pateiktus duomenis. Pareiškėjo nuomone, tai sutartis, kurioje naikinamos teisės ir pareigos tampa sandoriu, kurioje pareiškėjas kaip vienas iš socialinės grupės narys netenka teisės gauti teisingai paskaičiuotos kompensacijos, nes paprasčiausiai niekas neatsako už teisingai paskaičiuotas kompensacijas. Pareiškėjas mano, kad tai niekinis sandoris. Pareiškėjas tvirtina, kad teismo posėdžio metu bandė atkreipti teismo dėmesį į šią sutartį, tačiau teisėja atsakė kad žino. Pareiškėjo įsitikinimu, vertinti minėtą sutartį ar ji yra niekinė ar ne, ar ji pažeidžia teisėtus pareiškėjo interesus, visuomenės moralės bei sąžiningumo principus gali tik teismas.

24. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertino Socialinės paramos skyriaus vedėjos I. G. atsakymą 2017 m. lapkričio mėn. Nr. 5-S į pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi dėl papildomos informacijos ir jam buvo atsakyta, kodėl UAB „Anykščių šiluma“ pareiškėjui taiko papildomą mokesčio kainą, nors pareiškėjas nesinaudoja karštu vandeniu, t. y. karšto vandens kranas, kuriuo pareiškėjas nesinaudoja, nes yra teisiškai atsijungęs nuo centralizuoto karšto vandens tiekimo, bet yra priverstas mokėti cirkuliacinio karšto vandens tiekimo mokestį, kitaip vadinama gyvatuko mokestį. Šildymo sezono metu pareiškėjui, už karšto vandens gyvatuką priklauso kompensacija apmokama iš valstybės biudžeto. Tai patvirtina iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerės gautas atsakymas. Socialinės paramos skyriaus vedėja I. G. yra sudarius sandorį su UAB „Anykščių šiluma“ dėl kompensacijų apskaičiavimo, todėl pareiškėjas nemano, kad privalo skųsti toje pačioje administracinėje byloje renkamus įrodymus, nes teismas nenagrinėja skundų antrą kartą su tuo pačiu reikalavimu, tuo pačiu klausimu toje pačioje administracinėje byloje.

25. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo teisėja N. Č. 2019 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu pakeitė pareiškėjo pateiktus skundo reikalavimus ir tai patvirtina teismo posėdžio garso įrašas. Pirmos instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nepateikė savo nuomonės, kodėl pareiškėjo reikalavimai ne tik liko neišnagrinėti, bet jau su išankstine teisėjų nuomone buvo priimti, kaip nepagrįsti ir nemotyvuoti, pateikti įrodymai net nebuvo vertinami.

26. Dėl turtinės žalos už neveikimą pasisakydamas pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai, pagal formą, o ne pagal turinį išnagrinėjo ir priėmė sprendimą, teigdamas, kad pareiškėjas abstrakčiai įvardija, kaip jo skolą už būsto šildymą ir karštą vandenį, nepateikė įrodymų, kad tokia skola egzistuoja ir kad jis patyrė žalą, o nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė žala. Tačiau tam, kad nustatyti kokia žala padaryta, pareiškėjas prašė perskaičiuoti mokėjimo sąskaitas ar pasitelkti specialistą dirbantį socialinės apsaugos srityje, pareiškėjas skundo reikalavimuose tai nurodė, teismui buvo nesudėtinga visus duomenis, kurie yra administracinėje byloje, perduoti perskaičiuoti nepriklausomam specialistui. Be to, pareiškėjas kelia klausimą ar objektyviai buvo vertinami Savivaldybės administracijos direktoriaus A. G. veiksmai kaip administracijos direktoriaus, vadovaujantis CK 6.271 str.

27. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė įpareigoti atsakovą Administraciją po dvejų metų išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 28 d. prašymą, perskaičiuoti šildymo kompensacijas už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d iki 2017 m. balandžio 30 d. ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti pareiškėjui atsakymą. Tačiau, pareiškėjo nuomone, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais teismas, jeigu jo netenkino administracijos direktoriaus atsakymas, privalėjo įpareigoti Administraciją atsakyti skundo padavimo pradžioje. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino kaip išsireikalauti iš administracijos direktoriaus atsakymą, kai jis tiesiog vilkina atsakyti pareiškėjui per nustatytą tam skirtą terminą. Pareiškėjas kreipėsi į pirmos instancijos teismą gindamas savo pažeistas subjektinės teisės, tačiau teismas ne tik kad nepadėjo apginti pažeistas pareiškėjo teises į teisingumą, bet ir pažeisdama ABTĮ procesą netinkamai išnagrinėjo administracinė bylą.

28. Atsakovas Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

29. Atsakovas nurodo, kad svarbu tai, jog pareiškėjui ne kartą ir žodžiu, ir raštu buvo aiškinama, kaip nustatomi kompensavimo dydžiai. Jis buvo kviečiamas atvykti pas suinteresuotą asmenį konsultuotis dėl kompensavimo tvarkos. Pareiškėjas ne kartą pažymėjęs, kad jam žinoma, kiek jis turėtų mokėti už šilumos energiją būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti ir sutinka su nustatytais normatyvais, tačiau kodėl, jo manymu, kompensacija yra apskaičiuota neteisingai nėra aišku, nes jis šio teiginio niekuo neargumentuoja, nenurodo jokios konkrečios sumos, kuri, jo manymu, būtų neteisinga. Atsakovas pažymi, kad 2018 m. vasario 1 d. buvo pateiktas patikslintas pareiškėjo skundas. Šiuo patikslintu skundu pareiškėjas prašė perskaičiuoti jam šildymo kompensacijas ir už 2017 m. rudens laikotarpį iki 2018 m. sausio mėn. Savivaldybė savo 2018 m. kovo 28 d. atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą pateikė ir tikslų papildomą skaičiavimą dėl naujai pareiškėjo nurodyto laikotarpio. Perskaičiavus 2017–2018 m. šildymo sezono kompensacijas, nustatyta, kad kompensacijų dydis yra paskaičiuotas teisingai, dėl ko pareiškėjo pateikiami argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais.

30. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą, kurią abstrakčiai įvardina kaip jo skolą už būsto šildymą ir karštą vandenį, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tokia skola iš viso egzistuoja, kad jis patyrė turtinę žalą bei dėl kokių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo jis patyrė aptariamą žalą.

31. Atsakovas pažymi, kad vykdant teismo sprendimu paskirtą įpareigojimą, Administracijoje buvo parengtas 2019 m. gegužės 30 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus raštas Nr. 1-SD-1875 , kuriuo išsamiai atsakyta į pareiškėjo 2017 m. balandžio 28 d. prašyme dėstomus klausimus, pateikti tikslūs ir detalūs skaičiavimai, kurie tik dar kartą patvirtina, jog kompensacijos pareiškėjo atžvilgiu buvo skaičiuojamos ir taikomos teisingai. Nurodomas raštas 2019 m. gegužės 30 d. registruotu paštu taip pat buvo išsiųstas ir pareiškėjui.

32. Administracija papildomai pažymi, kad 2019 m. gegužės 27 d. Administracijoje buvo gautas pareiškėjo 2019 m. gegužės 27 d. prašymas Nr. 1-GP-341 „Dėl informacijos pateikimo apeliacinėje byloje Nr. I-32-279/2019 nagrinėjamoje Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme“. Šiuo prašymu pareiškėjas prašo pateikti visą informaciją, susijusią su UAB „Anykščių šiluma“ mokėjimo sąskaitomis laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. Pareiškėjo prašyme pateikiama ir lentelė, kurioje ir turi būti nurodoma konkreti informacija. Atsakovas, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi, taip pat Asmenų aptarnavimo Anykščių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-385 „Dėl asmenų aptarnavimo Anykščių rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 9 punktu šį pareiškėjo prašymą 2019 m. gegužės 30 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus raštu Nr. 1-SD-1877 „Dėl prašymo“ persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti UAB „Anykščių šiluma“, taip pat apie šias prašymo nagrinėjimo aplinkybes informavo ir pareiškėją. 2019 m. birželio 4 d. Administracijoje buvo gautas UAB „Anykščių šiluma“ raštas Nr. 1-GD-2365 „Dėl prašymo“, kuriuo pateikiama pareiškėjo 2019 m. gegužės 27 d. prašymu reikalauta informacija, bei kuris dar kartą patvirtina, jog Administracijos veiksmai taikant kompensacijas pareiškėjo atžvilgiu yra pagrįsti.

33. Atsakovas papildomai teismui pateikia 2019 m. liepos 8 d. raštą Nr. 1-SD-2365(6.44 E) „Dėl pareiškėjui išsiųstų raštų“, kuriame nurodo, kad 2019 m. gegužės 30 d. pareiškėjui registruotu paštu Administracija išsiuntė Administracijos direktorės L. K. 2019 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 1-SD-1877 „Dėl prašymo“, taip pat Administracijos direktorės L. K. 2019 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 1-SD-1875 „Dėl atsakymo pateikimo į 2017 m. balandžio 28 d. prašymą, persiųstą LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal kompetenciją Anykščių rajono savivaldybės administracijai“. Bei informuoja, kad 2019 m. liepos 1 d. Administracijoje buvo gauta AB Lietuvos paštas žyma, kad pareiškėjas siuntos neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Anykščių šiluma“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia paskaičiavus ir nurodo, kad dėl paskaičiuotų kompensacijų pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. kovo 22 d. raštu Nr. SD-115. Nors pareiškėjas tvirtina, kad UAB „Anykščių šiluma“ paskaičiavimai neteisingi, tačiau nenurodo, kokie paskaičiavimai yra klaidingi, bei teigia, kad pažymoje išduotoje 2017 m. balandžio 26 d. raštu Nr. SD-224 sumos atitinka, sulyginus su mokėjimo reikalavimais pagal UAB „Anykščių šiluma“ pateiktas sąskaitas. Šie dokumentai yra byloje. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas į UAB „Anykščių šiluma“ liečiančius klausimus atsakė teisingai ir mano, kad pareiškėjo skunde išdėstyti reikalavimai yra be pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Anykščių rajono savivaldybės administracijos neveikimo, t. y. dėl nepateikimo atsakymo į pareiškėjo R. P. 2017 m. balandžio 28 d. prašymą, įpareigojimo Anykščių rajono savivaldybės administraciją perskaičiuoti pareiškėjui paskirtas šildymo kompensacijas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio mėn. 1 d., bei turtinės žalos atlyginimo.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažinęs, kad atsakovas tinkamai neatsakė į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos persiųstą pareiškėjo prašymą, todėl įpareigojo atsakovą tai padaryti. Kitus skundo reikalavimus teismas atmetė.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą netinkamo teismo proceso bei netinkamo įrodymų bei faktinių aplinkybių vertinimo aspektais. Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

40. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą; aplinkybę, kad pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių turėtų būti skirtas žodinis bylos nagrinėjimas; aplinkybę, kad proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o pareiškėjas nenurodo, kokias konkrečiai aplinkybes jis norėtų papildomai paaiškinti; pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais; nenustatė būtinumo tenkinti šį pareiškėjo prašymą ir administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

41. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

42. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teisėjų kolegijos elgesio posėdžių metu, teisėjų kolegija pažymi, kad skundo reikalavimus formuluoja ir bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjas, tačiau teismas pagal ABTĮ 12 straipsnį turi būti aktyvus ir padėti įgyvendinti proceso šaliai jos teises. Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo, būtent vykdydama šią pareigą, teisėjų kolegijos pirmininkė ir tikslinosi pareiškėjo reikalavimų pobūdį bei apimtį. Taigi pareiškėjo nusiskundimai pirmosios instancijos teismo šališkumu ar jo procesinių teisių neužtikrinimu yra nepagrįsti.

43. Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog, kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, pareiškėjas teismo suinteresuotumą ir šališkumą siejo su jį netenkinančiu priimtu teismo sprendimu. Pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnyje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Ta aplinkybė, kad teismas, pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertino tam tikras jo nurodytas aplinkybes, savaime neleidžia teigti, kad teismas buvo šališkas. Taigi vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą ir nešališką teismą ir byla buvo išnagrinėta šališkai.

44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl atsakymo pareiškėjui į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos persiųstą Administracijai pareiškėjo prašymą ir jų nebekartoja. Administracija neatsakė pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka ir todėl pagrįstai buvo įpareigota tai padaryti.

45. Kitu skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensacijas už būsto šildymą bei karštą vandenį iki 2018 m. sausio mėnesio.

46. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5 straipsnį, viena iš piniginės socialinės paramos rūšių yra būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją. Kompensacijos gali būti teikiamos apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančių įmonių ar fizinių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

47. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo skirta kompensacija už būsto šildymą ir karštą vandenį – 2016 m. spalio 25 d. sprendimu Nr.11122 bei 2017 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 11131. Šie sprendimai yra nepanaikinti, galiojantys ir įvykdyti. Juose nurodytų duomenų teisingumo pareiškėjas neginčijo, kompensacijų sumos buvo pervestos šias paslaugas teikiančiai įmonei. Konstatuotina, kad tuo Administracija savo pareigą, numatytą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, pareiškėjo atžvilgiu įvykdė. Konkretus kompensacijos dydis priklauso nuo kiekvieną mėnesį gaunamų sąskaitų už būsto šildymą ir karšto vandens ruošimo išlaidas, kompensacija skiriama, jei konkretaus mėnesio išlaidos už būsto šildymą viršija 20 procentų skirtumo tarp asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio, o karšto vandens kompensacija - jei šios išlaidos viršija 5 procentus asmens pajamų. Objektyvių duomenų, jog Administracija perdavė neteisingus duomenis apie pareiškėjo pajamas ar kitus kriterijus UAB „Anykščių šiluma“, byloje nepateikta.

48. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo skunduose keliami klausimai, susiję su mokėjimų už UAB „Anykščių šiluma“ pareiškėjui teikiamas paslaugas perskaičiavimu, bei iš to kylantys teisiniai santykiai yra reguliuojami Civilinio kodekso normomis (XVIII1 skyrius „Vartojimo sutartys“, 23 skyriaus „Pirkimas–pardavimas“ 4 skirsnis „Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumai“ bei 7 skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“). Iš šių teisinių santykių kylantys ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Tokios pozicijos bylose dėl šildymo kompensacijų, kuriose pareiškėjai reikalauja pakeisti su šilumos tiekėju sudarytos sutarties sąlygas, savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-450-525/2018) Taigi, nesutikdamas su kompensacijos dydžiu ar jam teikiamų būsto šildymo bei karšto vandens ruošimo paslaugų kainomis, pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

49. Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

50. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

51. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018; 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

52. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad reali žala pareiškėjui tuo, kad Administracija teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neatsakė į jo prašymą, nebuvo padaryta. Pareiškėjas iš esmės sieja savo patirtą žalą su tuo, kad jam buvo mokama per maža kompensacija ir skaičiuojami delspinigiai. Tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, pareiškėjas pats 2016 - 2017 metais apmokėdavo ne visus priskaičiuotus komunalinius mokesčius, net ir atėmus iš šių mokesčių sumų jam priklausančias kompensacijas. Būtent dėl tokio pareiškėjo elgesio modelio jam buvo skaičiuojami delspinigiai ir atsirado įsiskolinimas. Taigi priežastinio ryšio tarp savivaldybės neveikimo – neatsakymo pareiškėjui į prašymą – ir susidariusios skolos komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms nenustatyta.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė daug kitų subjektyvaus pobūdžio samprotavimų dėl atskirų Administracijos darbuotojų elgesio, atsakomybės ir pan., kurie nagrinėjamam ginčui neturi esminės teisinės reikšmės, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisakys.

54. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius