2022-02-24 Nr. CB-1699-2-55-3-00668-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-910

Nr. DOK-1051

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00668-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 11 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde įvardijama CK 6.850, 6.845 straipsnių taikymo problema. Pasaugos prievolė atsakovei atsirado CPK 145 straipsnio 4 dalies, Turto arešto aktų registro įstatymo 1, 4, 10 straipsnių pagrindu, todėl jai teko pareiga jį saugoti apdairiai, rūpestingai ir atidžiai. Esant neatlygintiniems santykiams, atsakomybė atsiranda kaltės pagrindu, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog turto saugotojas neprivalo išsaugoti perduoto turto, bent minimaliai jį šildyti žiemos metu. Be to, teismas ieškinį atmetė, nurodęs, kad ieškovė neįrodė atsakovių kaltės, nors pagal teismų praktiką kaltės prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės prievolės, turi paneigti skolininkas.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nuostolių dėl areštuotam turtui padarytos žalos, kai dėl netinkamo saugojimo pablogėjo jo būklė, dydį ieškovė grindė paskaičiuota šio turto atstatymo į pradinę būklę verte, be to, turtui padarytos žalos pašalinimo sąmata paskaičiuota pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, o atsakovės, nesutikdamos su juo, savo paskaičiavimų neteikė. Teismas iš esmės atmetė visus leistinus ieškovės įrodymus, taip užkirsdami jos teisę teikti naujus objektyvius įrodymus, teismas nusišalino nuo pareigos nustatyti nuostolių dydį, kurio šalis dėl objektyvių priežasčių negalėjo tiksliai įrodyti. Skunde pažymima ir tai, kad teismai rėmėsi kitoje byloje teismo priimtu sprendimu dėl antstolės veiksmų perduoti areštuotą turtą saugoti išieškotojai, teisėtumo, taip netinkamai taikydami CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas bei nukrypdami nuo teismų praktikos prejudicinių faktų klausimu. Teismo nurodytoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais sprendžiant dėl antstolės veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas proceso ir materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti ieškovės kasacinį skundą, prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nespręstinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė