2024-11-06 Nr. AB-16033-3-61-3-02572-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-507-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02572-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. K. elektroniniu paštu kreipėsi į teismą ir nurodė, kad reikalauja panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (skunde nurodė „LAGK“) 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 21REI-156(AG1-139/2024.

Skunde L. K. pažymėjo: „Jau vieną kartą išsamiai nagrinėjo VMI prie FM skolą man, bet taip ir paliko mane be pinigų. Jei nesugeba apginti piliečio Lietuvoje, tegul bylą perduoda į Europos Teisingumo Teismą Liuksemburge“.

Regionų administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, 2024 m. birželio 4 d. nutartimi L. K. nustatė 14 kalendorinių dienų terminą nuo 2024 m. birželio 4 d. nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti skundą, pasirašytą ranka arba elektroniniu parašu, įvardinti atsakovą ir nurodyti jo rekvizitus, nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus, tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą, pateikti nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, bei pateikti mokėjimo dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas 2024 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku kreipėsi į teismą ir nurodė, kad šimtąjį kartą kartoja, jog pinigų jam nusikaltusiai Lietuvos Respublikos finansų ministerijai nemokės. L. K. taip pat nurodė: „Negali nagrinėti bylos, perduok ją Europos Teisingumo Teismui Liuksemburge“.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo L. K. skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, todėl 2024 m. birželio 4 d. nutartimi L. K. buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paduotas skundas yra nepasirašytas, todėl šalindamas skundo trūkumus, jis turėtų pateikti skundą, pasirašytą ranka arba elektroniniu parašu. Be to, L. K. skunde nenurodė jokio atsakovo / atsakovų, atsižvelgiant į tai, jis buvo įpareigotas įvardinti atsakovą, t. y. viešojo administravimo subjektą, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, bei nurodyti jo rekvizitus. Teismas pažymėjo, kad pareikėjo pateiktame skunde ginčo aplinkybės yra išdėstytos neaiškiai ir chaotiškai, konkrečios aplinkybės nėra nurodytos, todėl L. K. turėtų patikslinti skundą šiuo aspektu ir tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą (pareiškėjo formuluojamas reikalavimas turėtų atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. nurodytas galimas priimti teismo sprendimų rūšis). Teismas taip pat pažymėjo, kad L. K. turi konkrečiai nurodyti, kokį atsakovo administracinį veiksmą (sprendimą ar atsakymą) skundžia (nurodant jo priėmimo datą, koks tai skundžiamas aktas, numerį), ar kokį atsakovo neveikimą (administracinės procedūros, paslaugos neatlikimą) konkrečiai skundžia, ar prašo atlikti kitokio pobūdžio veiksmus (įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti atitinkamus veiksmus ar atlyginti padarytą žalą). Įvertinęs skundo trūkumų pobūdį, teismas pareiškėjui pasiūlė kreiptis į profesionalų teisininką (advokatą ir pan.) dėl teisinės pagalbos jam suteikimo. Teismas pažymėjo, kad L. K. papildomai turėtų pateikti nuomonę, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, bei pateikti teismui mokėjimo dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino: jis nepateikė pasirašyto skundo, nenurodė atsakovų, tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimų, aiškiai ir konkrečiai neišdėstė skundo aplinkybių, nenurodė, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nesumokėjo žyminio mokesčio.

Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į tai, kad teismo nutartimi nustatytų trūkumų, kurie laikytini esminiais, L. K. nepašalino, teismas jo skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad ši nutartis pareiškėjui neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.

III. Pareiškėjas L. K. teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad skundžia Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį jo skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 21REI-156 laikyti nepaduotu (nurodytas teiginys „laikyti neįteiktu“ laikytinas rašymo apsirikimu).

Pareiškėjas paaiškina, kad dėl nuolat vykdomų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (atskirajame skunde nurodyta „BDAR“) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (atskirajame skunde nurodyta „LR ADAĮ“) pažeidimų skundą policijai ir teismui pateikė dar 2024 m. sausio mėnesį, o Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai – 2024 m. balandžio mėnesį. L. K. pažymi, kad nusikaltėlis nėra nubaustas; pareiškėją reketuoja ir savinasi jo pinigus. L. K. nurodo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija „dar prieš penkis“ nesugebėjo priversti nusikaltėlio atsiskaityti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo L. K. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. Pagal to paties įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1–13 punktų nuostatas, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta:

1) teismo, kuriam skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas, pavadinimas;

2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;

3) pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis;

4) viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;

5) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai;

6) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data;

7) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta;

8) pareiškėjo reikalavimas;

9) pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka;

10) pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) ir (arba) reikalavimas užtikrinti jam ir (ar) jo atstovui galimybę pasinaudoti teismo informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis (vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ir kita) teismo patalpose;

11) kai skundą (prašymą, pareiškimą) paduoda keli pareiškėjai, kurių gyvenamoji vieta (buveinė) yra skirtingų teismo rūmų veiklos teritorijose, – bendras pareiškėjų pasirinkimas dėl konkrečių teismo rūmų, kuriuose būtų nagrinėjama administracinė byla;

12) pridedamų dokumentų sąrašas;

13) skundo (prašymo, pareiškimo) surašymo vieta ir data. Skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 3 d.). Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 4 d.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus.

Kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. Elektroninės formos skundai (prašymai, pareiškimai) ir prie jų pridedamų priedų skaitmeninės kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka. Išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 2 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, yra akivaizdu, kad jis neatitinka pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų: L. K. skundas nebuvo tinkamai pasirašytas, nebuvo nurodytas atsakovas, taip pat nebuvo nurodyti pareiškėjo ir atsakovo duomenys, pageidavimai dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis, dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka bei bylos nagrinėjimo būdo, aplinkybės, kuriomis L. K. grindžia savo reikalavimą, nebuvo pateikti skundžiamas aktas bei pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis L. K. skundą priimti nagrinėti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2024 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 14 kalendorinių dienų nuo 2024 m. birželio 4 d. nutarties kopijos įteikimo dienos terminą nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Ši nutartis L. K. buvo tinkamai įteikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nors ir reagavo į teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį, kurioje jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau jis skundo trūkumų nepašalino.

Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę, skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti pareiškėjo arba jo atstovo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 1 d., 3 d.). Įvertinus Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 7 dalį, galima teigti, kad paprastai skundas teismui gali būti siunčiamas paštu ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau, jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, kai skundas administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones; asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkte yra nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ir pareiškėjas atskirajame skunde neginčija, kad skundą pirmosios instancijos teismui pateikė elektroniniu paštu, t. y. jo skundas buvo pateiktas teismui ne raštu, kuris būtų pasirašytas originaliu L. K. parašu, ne per EPP, pareiškėjo tapatybė nėra patvirtinta Teismų įstatyme nustatytais būdais. L. K. skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, nesinaudojant Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, o toks proceso dokumentų pateikimas teismui nėra tinkamas; aptartas reguliavimas yra aiškus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas proceso teisės normas ir pagrįstai pareiškėją įpareigojo pateikti teismui skundo originalą arba pateikti skundą per EPP bei L. K. nustatė terminą šiam skundo trūkumui bei kitiems 2024 m. birželio 4 d. nutartyje nustatytiems skundo trūkumams pašalinti, tačiau jis tinkamai pasirašyto skundo nepateikė, administracinės bylos proceso šalių bei jų duomenų nenurodė, nepateikė skundžiamo akto ir kitų įrodymų, tinkamai nesuformulavo skundo reikalavimo, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia skundo reikalavimą, bei pageidavimų dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis, bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka ir bylos nagrinėjimo būdo, nesumokėjo žyminio mokesčio bei nepateikė prašymo atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo. Per nustatytą terminą pareiškėjui teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jam Administracinių bylų teisenos įstatymo suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas nuostatas atitinkančius, procesinius dokumentus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, L. K. sudarė galimybę pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta teise per nustatytą laiką pašalinti skundo trūkumus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo L. K. atskirasis skundas atmetamas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui, pašalinus skundo trūkumus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad praleidus terminą skundui paduoti, kartu su skundu turi būti teikiamas prašymas šį terminą atnaujinti ir įrodymai, galintys patvirtinti termino skundui paduoti praleidimo priežasčių svarbumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys