d74e2e4b-ca9c-43b5-a153-e7fe66785627 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Algirdas AuruškevičiusPranešėjas Algirdas Auruškevičius                               Civilinė byla Nr. 2S-312-115/2011Teisėjas Gintaras Pašvenskas                                Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                            99.4.; 122.5.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Virginijos Volskienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) J.

R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti civilinėje byloje Nr. A2-24844-466/2010 pagal pareiÅ¡kėjo J. R. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-135-734/2007 pagal ieÅ¡kovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovei M. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, E. S., V.

M., M. S..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,              n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas J. R. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-135-734/2007, pripažinti naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes: pripažinti, kad nagrinėjant bylÄ buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, įtraukti trečiaisiais asmenimis J. R., UAB ‚Forma“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ ir Vilniaus valstybinės statinių priežiÅ«ros inspekcijos virÅ¡ininkÄ E. P., panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-01-03 sprendimÄ . 2010 m. rugsėjo 15 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi pareiÅ¡kėjui J. R. buvo nustatytas terminas iki 2010-10-01 133 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti ir kitiems pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti (b.l.52).              PareiÅ¡kėjas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti 2010-09-15 nutarties dalį, kuriÄ jis buvo įpareigotas sumokėti 133 Lt žyminį mokestį.  Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo J. R. atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ dalies tenkino (b.l.65).

Pakeičiant 2010-09-15 teismo nutartį pareiÅ¡kėjui J. R. nustatė terminÄ iki 2010-10-15 66,00 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti. PrieÅ¡ingu atveju pareiÅ¡kimas bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas pateikė papildomus duomenis apie savo turtinę padėtį. Teismas atsižvelgė į tai, jog J. R. sÄ skaitos gali bÅ«ti areÅ¡tuotos, todėl sprendė, jog pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3d.).

PareiÅ¡kėjas J. R. pateikė atskirÄ jį skundÄ (b.l.67), kuriuo praÅ¡o skundžiamos nutarties dalį dėl žyminio mokesčio dydžio ir atsisakymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo panaikinti, atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, jog neturi jokio turto, sÄ skaitos areÅ¡tuotos, neiÅ¡gali sumokėti žyminio mokesčio; pateikė visus tai patvirtinančius įrodymus, nežino, kokių dar įrodymų reikėtų. Mano, jog teismas jam užkerta keliÄ kreiptis į teismÄ .

Teismas turėtų vadovautis proporcingumo principu.Apelianto (pareiÅ¡kėjo) J. R. atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitęs 2010-09-15 teismo nutartį pareiÅ¡kėjui J.

R. nustatė terminÄ iki 2010-10-15 66,00 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti.Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo argumentu, jog jis neturi jokio turto, sÄ skaitos areÅ¡tuotos, neiÅ¡gali sumokėti žyminio mokesčio; be to pateikė visus tai patvirtinančius įrodymus; apelianto manymu, teismas jam užkerta keliÄ kreiptis į teismÄ .Teisę kreiptis į teismÄ užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , taip pat CPK 5 str., nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas.

Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismÄ tik įstatymo nustatyta tvarka. Ä®statymas gina abi proceso Å¡alis – tiek ieÅ¡kovÄ , tiek ir atsakovÄ , todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų atlikdamas ir prevencinę funkcijÄ , saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiÅ¡kimo teisme. Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo dalies Å¡io mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sÄ lygos imperatyviai įtvirtintos CPK.

Tačiau asmuo, praÅ¡ydamas teismo atliesti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, privalo pateikti įrodymus, kad jis neturi pakankamai turto sumokėti įstatymo nustatytÄ Å¾yminį mokestį (CPK 178 str.).Pažymėtina, kad nagrinėdamas klausimÄ , ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, teismas turi įvertinti asmens pateiktus jo sunkiÄ finansinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 str. 3 d.). Å ios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismÄ dienÄ jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.

Tokiu bÅ«du įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti visÄ Ä¯statymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios Å¡io mokesčio dalies asmuo gali bÅ«ti atleistas.

Ä®statymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų bÅ«ti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismÄ ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi bÅ«ti toks, kad saugotų kitÄ proceso Å¡alį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiÅ¡kėjÄ beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iÅ¡ esmės prilygsta visiÅ¡kam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.).

Tokiu atveju turi bÅ«ti vertinami ne tik asmens sunkiÄ turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslÄ , asmens teisinį statusÄ , jo veiksmus ar neveikimÄ , taip pat į ginamÄ teisinį interesÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-551/2007). Tačiau ieÅ¡kovas (pareiÅ¡kėjas) turi įrodyti egzistavimÄ aplinkybių, kurios sudaro pagrindÄ atleisti jį nuo viso ar dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 12 str.).Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis neteko galimybės pasinaudoti savo teise į teisminę gynybÄ .

Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitęs 2010-09-15 teismo nutartį, pareiÅ¡kėjui J. R. nustatė terminÄ iki 2010-10-15 sumokėti 66,00 Lt (tai yra pusė mokėtinos 133 Lt sumos) žyminiam mokesčiui sumokėti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjo finansinius sunkumus, iÅ¡ dalies tenkindamas apelianto praÅ¡ymÄ (atskirÄ jį skundÄ ), skundžiama nutartimi nustatė pakankamai ilgÄ â€“ 1 mėnesio terminÄ , sÄ lyginai nedidelės sumos – 66,00 Lt – žyminio mokesčio sumokėjimui; t. y. nustatė protingÄ terminÄ surinkti reikalingÄ piniginių lėšų sumÄ Å¾yminio mokesčio sumokėjimui.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę apeliantui pasinaudoti jo teise į teisminę gynybÄ (Konstitucijos 30 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 str., CPK 5 str., 80 str., 83 str. 3 d.).Nutartyje jau minėta, kad atleisti pareiÅ¡kėjÄ beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iÅ¡ esmės prilygsta visiÅ¡kam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.).

Tuo tarpu aplinkybių, kurios sudaro pagrindÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo dar didesnės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo  pareiÅ¡kėjas neįrodė (CPK 178 str.).Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantÄ sumokėti dalį žyminio mokesčio – 66,00 Lt, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).IÅ¡ apelianto apelianto (pareiÅ¡kėjo) J.

R. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos (b.l.98) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija n u t a r ė : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2 A2-24844-466/2010 palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto (pareiÅ¡kėjo) J. R. valstybei 19,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkas                                       Algirdas AuruÅ¡kevičius Teisėjos                                                    Virginija Volskienė Tatjana Žukauskienė