d74ac49d-755d-43ec-80e6-7384f8d03f69 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1938-590/2015  Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00980-2014-1      Procesinio sprendimo kategorija: 34.5; 121.14; 121.18; 121.21; 128.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2015 m. balandžio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos J. B. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos J. B. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – A. K., M. K., J. T. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir                          n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja J. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) nustatyti, kad Č. K. ir J. T. K. santuokos metu įgytas turtas, tame tarpe namas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra jų abiejų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kiekvienam iš jų priklauso po ½ dalį minėto turto;

2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo tėvo Č. K., gimusio 1936-08-25, mirusio 2001-10-25, mirties priėmė visÄ jo palikimÄ , nes po jo mirties faktiÅ¡kai valdo jo turtÄ .Nurodė, kad jos tėvai Č. K. ir J. K. santuokos metu įgijo žemės sklypus ir gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais. Motina Å¡iuo metu gyvena su ja. Motina sunkiai serga, nesuvokia savo veiksmų, bet neveiksnia nepripažinta. (Duomenys neskelbtini) kaime liko statiniai, kuriuos ji prižiÅ«ri, jai padeda giminės. Po tėvo mirties tvarkė dokumentus dėl žemės. Ginčo dėl palikimo nėra, niekas į jį nepretenduoja.Suinteresuotas asmuo M.

K. su pareiÅ¡kimu sutiko. PaaiÅ¡kino, kad J. B. yra jo tėvo sesuo. Po senelio mirties liko pastatai (duomenys neskelbtini) kaime. Šį namÄ prižiÅ«ri senelio sesuo, pati B. atvažiuoja. Mokesčius už namÄ moka J. B.. Ginčo dėl turto nėra. Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2014-11-19 sprendimu pareiÅ¡kėjos J. B. pareiÅ¡kimÄ tenkino: patvirtino faktÄ , kad Č. K., gimusiam 1936-08-25, mirusiam 2001-10-25, ir J. T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise kiekvienam pripažįstama po ½ dalį 1947 metais statyto gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini); nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo Č. K., gimusio 1936-08-25, mirusio 2001-10-25, mirties priėmė jo palikimÄ . Teismas pažymėjo jog pagal paveldėjimo teisę palikimÄ sudaro ne bendrÄ jungtinę nuosavybę sudarantis turtas, o tik turtas, kuris nuosavybės teise priklausė mirusiajam. Todėl, kol nebus atitinkamai nustatyta ir registre įregistruota mirusiojo Č. K. gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais dalis bendrame turte, įpėdiniui pagal įstatymÄ â€“ pareiÅ¡kėjai J. B. negali bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Teismas, įvertinęs tai, kad namas buvo statytas 1947 metais, o vėliau senas namas perstatytas, tačiau jo perstatymo duomenys neužfiksuoti, bet statybos vyko Č. K. ir J. T. K. santuokos metu, sprendė, kad yra pagrindas patvirtinti faktÄ , kad Č. K., gimusiam 1936-08-25, mirusiam 2001-10-25, ir J. T. K. asmeninės nuosavybės teise kiekvienam pripažįstama po ½ dalį 1947 metais statyto gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad pareiÅ¡kėja J.

B. po savo tėvo Č. K. mirties priėmė visÄ jo palikimÄ , nes faktiÅ¡kai pradėjo valdyti, rÅ«pintis ir prižiÅ«rėti jį kaip savo turtÄ , kadangi mokėjo mokesčius už elektrÄ , tvarkė dokumentus dėl tėvo žemės. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. B. po savo tėvo Č. K., gimusio 1936-08-25, mirusio 2001-10-25, mirties priėmė visÄ jo palikimÄ .Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja J.

B. praÅ¡o pakeisti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014-11-19 sprendimÄ , iÅ¡ sprendimo apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinant žodžius: „Pagal paveldėjimo teisę palikimÄ sudaro ne bendrÄ jungtinę nuosavybę sudarantis turtas, o tik turtas, kuris nuosavybės teise priklausė mirusiajam. Todėl, kol nebus atitinkamai nustatyta ir registre įregistruota mirusiojo Č. K. gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais dalis bendrame turte, įpėdiniui pagal įstatymÄ â€“ pareiÅ¡kėjai J. B. negali bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas“.

Pažymi, jog su praÅ¡omu paÅ¡alinti iÅ¡ sprendimo apraÅ¡omosios dalies teismo pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja nesutinka, nes tokiam pareiÅ¡kimui nenurodytas pagrindas, reglamentuojanti norma. Be to, teismas, virÅ¡ijant savo įgaliojimus pagal pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , daro poveikį notariatui bei VÄ® Registrų centrui, nurodant, kÄ jie ir kaip Å¡iuo konkrečiu atveju privalo daryti. Pažymi, jog nuosavybės teisės įsigijimas laikomas nuo faktinio turto valdymo, disponavimo, naudojimosi ir tvarkymo pradžios, o ne nuo įsigyto turto teisinės registracijos atlikimo.

Esant tokiai situacijai, Å¡ioje byloje pakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjos tėvo nuosavybėje buvo ½ dalis minėto turto, kuris atiteko pareiÅ¡kėjai J. B., kaip paveldėtojai. Apie tai teismas ir konstatavo. Papildomas konstatavimas apie konkrečiÄ Â½ dalį nustatyto turto yra perteklinis reikalavimas, todėl teismo sprendimas, kad pareiÅ¡kėjai pagal įstatymÄ negali bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, yra neteisėtas. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos J.

B. apeliacinį skundÄ nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Å iuo atveju Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM, nebuvo paveldėjusi mirusiojo Č. K. paveldimo turto, todėl Lietuvos Respublikos teisėms ir pareigoms sprendimas Å¡ioje byloje įtakos neturės. Kadangi VMI prie FM neturi materialinio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi, VMI prie FM prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kia ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Suinteresuoti asmenys A.

K., M. K., J. T. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimų į pareiÅ¡kėjos J. B. apeliacinį skundÄ nepateikė. Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Apeliantės praÅ¡ymas paÅ¡alinti iÅ¡ motyvuojamosios sprendimo dalies du sakinius: „Pagal paveldėjimo teisę palikimÄ sudaro ne bendrÄ jungtinę nuosavybę sudarantis turtas, o tik turtas, kuris nuosavybės teise priklausė mirusiajam. Todėl, kol nebus atitinkamai nustatyta ir registre įregistruota mirusiojo Č. K. gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais dalis bendrame turte, įpėdiniui pagal įstatymÄ â€“ pareiÅ¡kėjai J.

B. negali bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas“, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, prieÅ¡tarauja teisės normos ir pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tam reikalavimui, kurį patenkino teismas.PaÅ¡alinti pirmÄ jį sakinį nėra pagrindo, nes jis atitinka CK 5.1 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ .

Nėra pagrindo paÅ¡alinti ir antrÄ jį sakinį, nes jis visiÅ¡kai atitinka pareiÅ¡kėjos teismui suformuluotÄ praÅ¡ymÄ nustatyti, kad Č. K. ir J. T. K. santuokos metu įgytas turtas, tame tarpe namas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra jų abiejų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kiekvienam iÅ¡ jų priklauso po ½ dalį minėto turto. Teismas šį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkino. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustatytas sutuoktinių bendro turto dalių nustatymo juridinis faktas turi įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, todėl teismo sprendimas dėl paminėto namo ir statinių dalių nustatymo pagal CK 4.254 straipsnio 7 punkto ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punkto reikalavimus turi bÅ«ti įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo registro duomenys apie Č. K. vardu įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir jo daiktines teises į šį turtÄ bus privalomi notarui, iÅ¡duodančiam paveldėjimo teisės liudijimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėja prašė nustatyti Č. K. turto dalį, o teismas šį praÅ¡ymÄ patenkino, teismo sprendimas dėl turto dalių nustatymo turi bÅ«ti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenimis privalo vadovauti notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės ginčijame sprendimo motyvai atitinka sprendimo rezoliucinę dalį, neprieÅ¡tarauja teisės normoms ir pareiÅ¡kėjos interesams, todėl Å¡alinti juos iÅ¡ teismo sprendimo nėra pagrindo.

  Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei kvalifikavo byloje nagrinėjamus teisnius santykius, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                   Vidas Stankevičius