2016-09-22 Nr. AB-17965-3-63-3-00799-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1305-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00799-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. K. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo V. K. priteisti 153,05 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašyme nurodė, jog UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administruojantis subjektas, turintis įgaliojimus kreiptis į teismą dėl šios rinkliavos įsiskolinimo išieškojimo. Nurodė, kad, remiantis Rietavo savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, patvirtintais Rietavo savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T1-114 (toliau – ir Nuostatai), vietinę rinkliavą moka visi Rietavo savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto, išskyrus žemės sklypus, turintys asmenys. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas šios prievolės nevykdė, todėl už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidarė 153,05 Eur dydžio vietinės rinkliavos įsiskolinimas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 8,77 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nagrinėdamas bylą, teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Rietavo savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T1-114 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei Rietavo savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T1-83 patvirtintomis Rietavo savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą.

Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise 2013 m. rugsėjo 13 d. Paveldėto turto pasidalinimo sutarties Nr. 1430 pagrindu priklauso 1/2 gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatavo, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo ją mokėti už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgęs į tai, kad Nuostatų 1 priedo 1 eilutėje už gyvenamosios paskirties pastatą (namą), skirtą gyventi vienai ar dviems šeimoms, Rietavo miesto teritorijoje nuo 2013 m. liepos 1 d. nustatyta 212 Lt (61,40 Eur) dydžio metinė vietinė rinkliava, teismas paskaičiavo, jog atsakovui priklauso mokėti 30,28 Lt (8,77 Eur) vietinės rinkliavos.

Reikalavimą priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą nuo 2011 m. vasario 1 d., teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsniu, kuriame nustatyta, jog mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, į tai, jog pareiškėjas teismui yra pateikęs daug analogiškų prašymų dėl vietinės rinkliavos mokesčio priteisimo bei į tai, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas tik iš dalies, todėl prašomą priteisti išlaidų sumą sumažino.

III. Pareiškėjas UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašė pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista vietinė rinkliava tik iš dalies ir sumažintos bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėjo teigimu, nekilnojamojo turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso visa apimtimi, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas buto savininko dalį, nurodė neteisingą dalį. Pareiškėjas vietinę rinkliavą atsakovui už buto valdymą paskaičiavo tinkamai, atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateiktus tinkamus duomenis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti. Pareiškėjo teigimu, CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo situacijoje netaikytinos bei laikytina, jog palikėjo įpėdiniai žinojo ir / ar turėjo žinoti apie susidariusius palikėjo įsiskolinimus. Įpėdinis V. K. palikimą priėmė praėjus daugiau nei 3 metams nuo palikimo atsiradimo. Laikotarpiu iki palikimo priėmimo buto adresu (kuriuo nuo pat 1994 m. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs V. K.) buvo siunčiami pareiškėjo mokėjimo pranešimai su informacija apie mokėtiną vietinę rinkliavą, todėl laikytina, jog V. K. buvo tinkamai informuotas apie palikėjo skolas. Pagal Nuostatų 76 punktą, gavus iš savivaldybės administracijos informaciją, iš vietinės rinkliavos mokėtojų registro išbraukiami mirę pastatų savininkai. Atsiradus paveldėtojui arba kitam naudotojui, jis įtraukiamas į vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, jiems perkeliama nesumokėta buvusio savininko skola. Kadangi pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie mirusius savininkus, o įpėdinis irgi yra registruotas tuo adresu, už kurį yra susidaręs įsiskolinimas, mokėjimo pranešimai buvo siųsti dabartiniam savininkui, t. y. V. K. Pareiškėjas pažymėjo, kad tuo atveju, kai įpėdinis apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus informuojamas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, yra teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų pastarųjų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-2889-656/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2289-302/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013). Pareiškėjo nuomone, 36,30 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vertintinos kaip ne per didelės, protingos bei pagrįstos, todėl yra priteisiamos nemažintinos. Pareiškėjo prašoma priteisti suma yra daugiau nei 49 kartus mažesnė, nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis. Išlaidų sumažinimas iki 10 Eur neatitinka jokių proporcingumo, protingumo ir / ar teisingumo kriterijų, neteisėtai riboja apelianto teisę į pažeistų teisių gynybą bei formuoja teisinio reglamentavimo neatitinkančią praktiką, neteisėtai skatinančią asmenis vengti naudotis profesionalia advokatų teisine pagalba.

Pareiškėjas pabrėžė, kad skolų išieškojimas yra atliekų tvarkymo sistemos dalis ir todėl skolų išieškojimo išlaidos sudaro atliekų tvarkymo sistemos išlaidų dalį. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisinio atstovavimo, išieškant vietinę rinkliavą iš skolininkų, paslaugas įsigijo viešojo pirkimo būdu, o viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį, taip pat ir joje numatytą paslaugų teikimo kainą, yra draudžiama keisti. Principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas reiškia, kad su konkrečios vietinės rinkliavos išieškojimu susijusias pareiškėjo patiriamas bei atliekų tvarkymo sistemos išlaidų dalį sudarančias vietinės rinkliavos išieškojimo išlaidas privalo atlyginti prievolę pažeidęs konkretus atliekų turėtojas.

Priteistinas išlaidas sumažinus, išieškojimo išlaidas galutiniame rezultate privalės atlyginti sąžiningai prievoles vykdę atliekų turėtojai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 153,05 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., bei 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo V. K. pagal pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 8,77 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kitą prašymo dalį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ginčo turto 1/2 dalis atsakovui nuosavybės teise priklauso nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. paveldėto turto pasidalinimo sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sumažino priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 10 Eur.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, o atsakovas buvo tinkamai informuotas apie ginčo turto palikėjo skolas.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip patvirtina bylos medžiaga, nuosavybės teises į 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovas V. K. įgijo 2013 m. rugsėjo 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, tačiau nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. V. K. nuosavybės teise 2013 m. rugsėjo 13 d. paveldėto turto pasidalinimo sutarties pagrindu priklauso visas ginčo turtas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vietinę rinkliavą atsakovui apskaičiavo vertindamas, kad šiam nuosavybės teise priklausanti 1/2 dalis ginčo turto. Iki 2013 m. rugsėjo 20 d., remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo turtas nuosavybės teise priklausė A. K., mirusiai 2010 m. birželio 3 d., ir B. K., mirusiam 2013 m. vasario 9 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Pagal Civilinio kodekso 5.52 straipsnio 1 dalį, įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pabrėžtina, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Taigi pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d., į teismą kreipėsi kaip mirusių palikėjų A. K. ir B. K., kurių turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo atsakovas, kreditorius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą nepagrįstai skaičiavo tik nuo 2013 m. rugsėjo 13 d.; šiuo atveju vietinė rinkliava skaičiuotina už laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo A. K. mirties 2010 m. birželio 3 d. dėl atsakovui tenkančios turto dalies ir nuo B. K. mirties 2013 m. vasario 9 d. dėl atsakovui tenkančios turto dalies. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir priteistina bendra ginčo vietinės rinkliavos suma didintina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1555-624/2016, taip pat 2016 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-502/2016).

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį iki ginčo nekilnojamojo turto palikėjo B. K. mirties (nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. vasario 9 d.), pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 nurodė, jog kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo nekilnojamojo turto adresu buvo siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimų pranešimai. Nors, kaip nurodo pareiškėjas, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra nurodytu adresu, o pranešimai buvo siunčiami jo bei A. K. vardu, pažymėtina, jog palikimo atsiradimo diena yra 2013 m. vasario 9 d. Duomenų, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nenustatyta. Nors Nuostatai numato pareigą naujiems nekilnojamojo turto savininkams pranešti apie pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, spręstina, kad tais atvejais, kai nekilnojamojo turto savininkai nepraneša apie vietinės rinkliavos mokėtojo duomenų pasikeitimą, identifikuoti pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, išsiaiškinti šio pasikeitimo priežastis pareiškėjas gali naudodamasis viešais registrais, įskaitant Nekilnojamojo turto registrą. Kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi 2015 m. birželio 15 d., nagrinėjamu atveju sutiktina, kad reikalavimas pareikštas praleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju lemia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjų turėtos vietinės rinkliavos nepriemokos (skolos) priteisimo iš palikimą priėmusio atsakovo (paveldėtojo) negali būti tenkinamas.

Remiantis Nuostatų, patvirtintų Rietavo savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. T1-114, 1 priedo duomenimis, už gyvenamosios paskirties pastatą (namą), skirtą gyventi vienai ar dviems šeimoms Rietavo miesto teritorijoje nuo 2013 m. liepos 1 d. nustatyta 212 Lt (61,40 Eur) dydžio metinė vietinė rinkliava, taigi dydis už vieną mėnesį lygus 17,67 Lt (212 Lt : 12 mėn.), o dydis už vieną dieną lygus 0,58 Lt (212 Lt : 365 d.). Iki 2013 m. liepos 1 d. buvo taikomi vietinės rinkliavos dydžiai, nustatyti Nuostatų, patvirtintų Rietavo savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. T1-1, 1 priede, t. y. metinės vietinės rinkliavos dydis buvo 175 Lt, atitinkamai 14,58 Lt už vieną mėnesį ir 0,48 Lt už vieną dieną.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, priteistina bendra ginčo vietinės rinkliavos suma sudaro mokesčio dalį už, mirus A. K., atsakovo paveldėtą turto dalį (atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinis su pirmos eilės įpėdiniais paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, o pirmos eilės įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis), mokesčio dalį, mirus B. K., už 1/2 paveldėto pagal įstatymą viso turto bei, sudarius paveldėto turto pasidalinimo sutartį, mokestis, skaičiuojamas už visą turtą. Taigi už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. vasario 9 d. vietinės rinkliavos suma, tenkanti V. K. už ginčo nekilnojamojo turto dalį, sudaro: (175 Lt x 1/2 – 175 Lt x 1/2 x 1/4) + ((0,48 Lt x 1/2 – 0,48 Lt x 1/2 x 1/4) x 1/2 x 9 d.) = 66,43 Lt. Už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 9 d. iki 2013 m. liepos 1 d. vietinės rinkliavos suma, tenkanti V. K., atsiradus teisei į 1/2 palikimo, sudaro: 14,58 Lt x 4 mėn. + 0,48 Lt x 20 d. = 67,92 Lt x 1/2 = 33,96 Lt; nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d.: 17,67 Lt x 2 mėn. + 0,58 Lt x 19 d. = 46,36 Lt x 1/2 = 23,18 Lt; nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 17,67 Lt x 3 mėn. + 0,58 Lt x 11 d. = 59,39 Lt. Iš viso – 182,96 Lt (52,99 Eur).

Pareiškėjas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su jam pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodydamas, kad priteista suma yra nepagrįstai sumažinta, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, pažeidžia pareiškėjo teises.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, jog net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Tačiau kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.).

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į faktą, jog jo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra daug kartų mažesnė nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis, tačiau pažymėtina, kad aplinkybės, jog prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir, kad ši suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, pačios savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėjas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išnagrinėto pobūdžio (dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo) administracinė byla ir joje kelti reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais. Tokia situacija suponuoja išvadą, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju paminėtų svarbių aplinkybių visumą. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai pritaikyti tinkamai – prašomas priteisti atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas iki 10 Eur. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog teismas išlaidas advokato pagalbai apmokėti būtų sumažinęs nepagrįstai, kaip teigia pareiškėjas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant vietinės rinkliavos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. 52,99 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą pakeisti priteisiant pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo V. K. 52,99 Eur (penkiasdešimt du eurus ir 99 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas